Civilinė byla Nr. 2-559/2011

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 99.4(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                                               

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. B2-1434-343/2010 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno projektas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo. Tretieji asmenys akcinė bendrovė finansų maklerio įmonė „Finasta“, notarė A. B., antstolė N. M..  

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

 

I.                   Ginčo esmė

 

Ieškovas G. P. 2008 m. lapkričio 21 d. pareikštu ieškiniu atsakovams UAB „Kauno projektas“, AB FMĮ „Finasta“ prašė panaikinti turto areštą žemės sklypui, esančiam Klaipėdos r., Pjaulių k. Šis ieškinys buvo apmokėtas 126 Lt žyminiu mokesčiu.

Ieškovas G. P. patikslintu 2009 m. birželio 1 d. ieškiniu prašė nutraukti BUAB „Kauno projektas“ ir G. P. 2008 m. gegužės 9 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio Klaipėdos r., Pjaulių k., taip pat taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą BUAB „Kauno projektas“ grąžinti žemės sklypą, esantį Klaipėdos r., Pjaulių k., ieškovui G. P.. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra 1 534 000 Lt. Ieškinys žyminiu mokesčiu neapmokėtas.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno  apygardos  teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė ieškovui G. P. terminą ieškinio trūkumams pašalinti - sumokėti 19 340 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad nustatytu terminu pašalinus ieškinio trūkumus, byla bus paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Priešingu atveju, patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, bus paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktu pagrindu. Teismas nesutiko su ieškovu, esą jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Teismas pažymėjo, kad ši civilinė byla nėra bankroto byla, todėl ieškovas šiuo pagrindu nuo žyminio mokesčio nėra atleistas. Minėtu įstatymo pagrindu nuo žyminio mokesčio yra atleisti ieškovai bankroto ar restruktūrizavimo bylose, t. y. asmenys, reiškiantys reikalavimą iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Teismo manymu, ieškovas nereiškia turtinio reikalavimo. Jo reikalavimai yra panaikinti areštą, nutraukti sutartį, taikyti restituciją. Jie pareikšti ne bankroto, o atskiroje byloje, todėl nurodyta teisės norma ieškovui taip pat netaikytina. Žyminis mokestis pagal ieškovo nurodytą ieškinio sumą yra 19 340 Lt. Ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, todėl nustatytas terminas jam sumokėti.

 

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas G. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį. Skunde rašoma :

1.      Klausimas, ar ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus, buvo išspręstas dar Klaipėdos rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo. Teismas, priimdamas nutartį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

2.      Ieškovo patikslinto ieškinio negalima laikyti nauju ieškiniu. Pasikeitusi atsakovo teisinė situacija lėmė tai, kad ieškovas pateikė patikslintą reikalavimą dėl sutarties nutraukimo.

3.      Nagrinėjama byla įvardijama kaip bankroto byla. Ieškinys pareikštas bankrutuojančiai įmonei. Tai lemia, kad patenkinus ieškovo reikalavimą, jis neturės galimybės išsiieškoti žyminio mokesčio iš atsakovo, kaip bankrutuojančios įmonės. Teismas nesilaikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimo teismų praktikoje, pagal kurį ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio, jeigu ieškinys reiškiamas bankrutuojančiai įmonei.

Atsakovo BUAB „Kauno projektas“ bankroto administratorius atsiliepime į ieškovo G. P. atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad ieškinio trūkumų šalinimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta.

 

IV.    Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai

 

CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką. Šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar ieškovas G. P. už 2009 m. birželio 1 d. ieškiniu pareikštus reikalavimus turi mokėti žyminį mokestį, ar jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas G. P. 2008 m. lapkričio 21 d. ieškiniu atsakovui UAB „Kauno projektas“ prašė panaikinti areštą žemės sklypui. Šis ieškinys buvo paduotas Klaipėdos rajono apylinkės teisme (t. 1, b. l. 1-4). Ieškovas už šį ieškinį sumokėjo 126 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 8). Vėliau į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Kauno projektas“ iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 35). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl turto arešto panaikinimo sustabdyta ir perduota atsakovo bankroto bylą iškėlusiam Kauno apygardos teismui (t. 1, b. l. 55). Kauno apygardos teismas, gavęs perduotą bylą, 2009 m. kovo 12 d. nutartimi nusprendė ją grąžinti Klaipėdos rajono apylinkės teismui (t. 1, b. l. 65), o šis 2009 m. kovo 17 d. nutartimi ją atnaujino ir paskyrė parengiamąjį teismo posėdį (t. 1, b. l. 68).

Klaipėdos rajono apylinkės teismui taip pat buvo pateiktas ieškovo G. P. 2009 m. birželio 1 d. (patikslintas) ieškinys, kuriuo prašoma nutraukti BUAB „Kauno projektas“ ir G. P. 2008 m. gegužės 9 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio Klaipėdos r., Pjaulių k., taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą BUAB „Kauno projektas“ grąžinti žemės sklypą, esantį Klaipėdos r., Pjaulių k., ieškovui G. P. (t. 1, b. l. 84-87). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (t. 1, b. l. 92, 97), o šis 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ją perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui (t. 1, b. l. 121-122). Skundžiama nutartimi (t. 1, b. l. 160-161) teismas įpareigojo ieškovą sumokėti 19 340 Lt dydžio žyminį mokestį bei išaiškino, kad jeigu šis ieškinio trūkumas nebus pašalintas, 2009 m. birželio 1 d. ieškiniu pareikštas reikalavimas CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu bus paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nėra numatyti ribojimai įvertinti ir nuspręsti, ar pareikštas ieškinys atitinka įstatyme numatytus reikalavimus bylą perdavus nagrinėti kitam teismui arba tam pačiam teismui atliekant procesines procedūras tolesnėse bylos nagrinėjimo stadijose. Tokį argumentą patvirtina CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8, 11 punktų turinys. Šiuo atveju vertinant pradinį ieškovo reikalavimą bei faktinį pagrindą su patikslintu 2009 m. birželio 1 d. ieškiniu, darytina išvada, kad ieškovo 2009 m. birželio 1 d. ieškinys pagal jo reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes laikytinas apskritai nauju, o ne patikslintu ieškiniu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog ieškovo 2009 m. birželio 1 d. ieškinio negalima laikyti nauju ieškiniu. 2009 m. birželio 1 d. ieškiniu ieškovas pakeitė pradinio ieškinio tiek dalyką, tiek pagrindą (CPK 141 str.), todėl toks ieškinys nelaikytina patikslintu ieškiniu, o yra naujas ieškinys.  

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei neteisingai aiškino CPK nuostatas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti 19 340 Lt dydžio žyminį mokestį. Kiekviena CPK nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CPK nuostatomis. CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką, 1 dalies 9 punktas nustato, jog ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį byloje Nr. 2-200/2006).  Atkreiptinas dėmesys ir į CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, pagal kurią sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo ieškinys nėra pareikštas bankroto byloje. Iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, jog šiuo atveju byla pagal ieškovo ieškinį buvo sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. ĮBĮ 15 straipsnio nuostatos numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui (2 dalis). Taigi šiuo atveju susiklosčiusi faktinė situacija atitiko CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto normos turinį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pernelyg susiaurino jos taikymą. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nereiškia turtinio reikalavimo. Turtinio reikalavimo nagrinėjimas bankroto byloje reiškia, kad bankrutuojanti įmonė ar jos kreditoriai, išnagrinėjus klausimą dėl reiškiamo turtinio reikalavimo, įgis teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartis byloje Nr. 2-546/2008). Ieškovas 2009 m. birželio 1 d. ieškiniu pareiškė reikalavimą nutraukti BUAB „Kauno projektas“ ir G. P. 2008 m. gegužės 9 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio Klaipėdos r., Pjaulių k., taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą BUAB „Kauno projektas“ grąžinti žemės sklypą, esantį Klaipėdos r., Pjaulių k., ieškovui G. P.. Tokio turinio reikalavimas laikytinas turtinio pobūdžio reikalavimu. Jis pareikštas bankrutuojančiai įmonei. Taigi teisėjų kolegija išdėstytų aplinkybių pagrindu sutinka su skundo teiginiais, kad ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleistinas nuo žyminio mokesčio už 2009 m. birželio 1 d. ieškinį mokėjimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms netenka prasmės tolesnis skundo motyvų dėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų vertinimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už 2009 m. birželio 1 d. ieškinį, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – byla pagal G. P. 2009 m. birželio 1 d. ieškinį perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

 

                      n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti šiam teismui toliau nagrinėti bylą pagal ieškovo G. P. 2009 m. birželio 1 d. ieškinį.

 

 

Teisėjai                                                                                                                       Audronė Jarackaitė

 

Gintaras Pečiulis

 

Donatas Šernas