Civilinė byla Nr. e2YT-4682-1230/2025

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00220-2025-0

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 

                                                                                         3.4.6.2

  (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 15 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,

sekretoriaujant J. P.,

dalyvaujant J. A. (J. A.), jo atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. (J. A.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. A., S. A., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus broliui G. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenusiam (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėjas priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

2.       Pareiškėjas nurodo, kad yra mirusiojo G. A. (toliau – ir palikėjas) brolis, ketvirtos eilės įpėdinis. Po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas, kurį sudaro 1100/2200 dalis 0,2200 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 8200/16500 dalis 1,6583 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 10900/21700 dalis 1,94 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7500/21000 dalis 2,10 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7300/20000 dalis 2 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kitokio nekilnojamojo turto palikėjas neturėjo.

3.       Po G. A. mirties nei jo sūnus, nei sutuoktinė per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo (ne)priėmimo nesikreipė, žemės sklypais nesirūpino, jų neprižiūrėjo. Palikėjas iki mirties gyveno kartu su pareiškėju (duomenys neskelbtini) kaime pareiškėjo name, todėl po jo mirties pareiškėjas pradėjo valdyti mirusiojo brolio turtą, t. y. pasiėmė asmeninius jo daiktus, namų apyvokos reikmenis, taip pat prižiūrėjo jam priklausiusias žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalis (sodino daržoves, augino grūdines kultūras, šienavo žolę, šalino krūmus ir kt.). Šiuos veiksmus atlieka iki šiol.

4.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų apie G. A. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu, pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant atstovui.

5.       Suinteresuoti asmenys J. A. ir S. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

6.       Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė prašymą ir jame nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyveno kartu su broliu iki jo mirties. Žemės sklypai buvo padalinti visiems broliams, dalis priklausė jam, kita dalis mirusiajam broliui. Palikėjo santykiai su sūnumi ir sutuoktine buvo nutrukę. Mirus broliui turtą prižiūrėjo (sodino daržoves, sėjo javus ir kitas kultūras, tvarkė žolę, kirto krūmus, dirbo žemę) tik jis. Po brolio mirties jo sūnus ir sutuoktinė žemės sklypais nesirūpino.

Pareiškimas tenkinamas.

7.       Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8.       CK 5.51

9.       Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

10.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra G. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), brolis. Palikėjas mirė būdamas santuokoje su J. A., gimusia (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo sūnų S. A., gimusį (duomenys neskelbtini). Palikėjo motina B. A. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas – (duomenys neskelbtini). Palikėjas taip pat turėjo brolį L. A. (L. A.), gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini)  t. y. anksčiau nei palikėjas.

11.       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis po G. A. mirties liko šis turtas: 1100/2200 dalis 0,2200 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 8200/16500 dalis 1,6583 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 10900/21700 dalis 1,94 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7500/21000 dalis 2,10 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7300/20000 dalis 2 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas G. A. priklausė pagal 2004 m. gegužės 4 d. apskrities viršininko sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

12.       Pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad su palikėju (broliu) G. A. kartu gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklausančiame name. Palikėjo santykiai su sutuoktine ir sūnumi buvo nutrūkę. Palikėjui ir pareiškėjui priklausantys žemės sklypai (jų dalys) buvo tame pačiame kaime, todėl po brolio mirties jais naudojosi ir prižiūrėjo – dirbo, sodino ir augino daržoves, grūdines ir kitokias kultūras, šienavo žolę ir atliko kitus būtinus darbus, teikė deklaracijas paramai gauti. Po palikėjo mirties pasiėmė ir jo asmeninius bei namų apyvokos daiktus. G. A. sutuoktinė ir sūnus paliktu turtu nesirūpino, žemės sklypų neprižiūrėjo, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjo teigimu, jis su brolio (palikėjo) šeima nebendrauja ir santykių nepalaiko.

13.       Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai E. K. bei M. G.. Liudytoja E. K. parodė, kad yra pareiškėjo dukterėčia. (Duomenys neskelbtini) kaime esančią žemę po G. A. mirties prižiūrėjo, t. y. pjovė žolę, krūmus kirto, sėjo grūdus, tik pareiškėjas. Mirusiojo sūnus ir sutuoktinė turto neprižiūrėjo ir juo nesirūpino. Vasarą liudytoja į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiuodavo kiekvieną savaitgalį, todėl matydavo, kaip pareiškėjas tvarkosi. Kai G. A. mirė ji buvo maždaug 23-jų metų, aplinkybes atsimena gerai. Liudytojas M. G. parodė, kad yra pareiškėjo kaimynas. Žino, kad visą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime prižiūri pareiškėjas. Šios aplinkybės jam žinomos, nes pareiškėjas prašydavo padėti dirbti žemę, kadangi jis (liudytojas) turi traktorių. G. A. sutuoktinės ir sūnaus nė karto nėra matęs. 

14.       Palikimo faktiniam valdymui pagrįsti pareiškėjas pateikė ir rašytinius įrodymus: Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Akmenynės seniūnijos pažymą apie tai, kad po G. A. mirties žemės sklypus prižiūrėjo pareiškėjas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teiktas paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti.

15.       Suinteresuoti asmenys J. A. ir S. A. (palikėjo sutuoktinė ir sūnus) prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti palikėjo G. A. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepareiškė, atsiliepimų nepateikė, apie bylos nagrinėjimą buvo informuoti tinkamai. Kiti pirmesnės eilės įpėdiniai – palikėjo tėvai mirę. Palikėjo brolis L. A. mirė anksčiau nei palikėjas, todėl paveldėjimo transmisija negalima (CK 5.58 straipsnis). Byloje esantis 2024 m. lapkričio 22 d. Testamento registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų G. A. palikimo priėmimo faktų. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos,  atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po G. A. mirties.

16.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo brolio G. A. (mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Dėl to teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. A. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo broliui G. A., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą). 

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo J. A. (J. A.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja                                                                                                Dalia Pušinskė