Civilinė byla Nr. e2A-2642-967/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31784-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų HDI Global Speciality SE ir Alandia Forsakring Abp SE, veikiančių Lietuvoje per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „New Nordic“ ieškinį atsakovams HDI Global Speciality SE ir Alandia Forsakring Abp SE, veikiantiems Lietuvoje per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, PZU SA. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „New Nordic“ (toliau – ieškovė, UAB „New Nordic“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams HDI Global Speciality SE ir Alandia Forsakring Abp SE, veikiantiems Lietuvoje per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, (toliau kartu – atsakovai), prašydama iš atsakovo HDI Global Speciality SE priteisti jai 8 071,62 Eur draudimo išmokos dalį (70 proc.) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo Alandia Forsakring Abp SE priteisti jai 3 459,26 Eur draudimo išmokos dalį (30 proc.) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti jai iš atsakovų proporcingai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad užsiima vitaminų ir maisto papildų prekyba, tame tarpe ir eksportuojant gaminius į Moldovą; pagal 2020 m. lapkričio 27 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė eksportui į Moldovą žuvų taukus ir vitaminus bendrai 36 549,38 Eur sumai, pirkėjas Grin Farm S.R.L, vežėjas uždaroji akcinė bendrovė „Auratus“ (toliau – vežėjas, UAB „Auratus“), vežėjas įsipareigojo nuvežti krovinį ir pasirūpinti krovinio draudimu; vežėjas su atsakovais sudarė open cover krovinių draudimo sutartį, pagal kurią atsakovai prisiėmė draudimo riziką, 2020 m. lapkričio 30 d. gavo krovinio draudimo sertifikatą, 2020 m. gruodžio 1 d. pagal CMR važtaraštį krovinys buvo perduotas vežėjui, 2020 m. gruodžio 5 d. krovinį gabenęs automobilis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kroviniui, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog dalis produkcijos buvo sugadinta bei tokios būklės negali būti tiekiama į rinką, dėl ko Moldovos Nacionalinė visuomenės sveikatos agentūra 2021 m. kovo 2 d. išdavė leidimą sugadintos produkcijos utilizavimui, 2020 m. rugpjūčio 20 d. pažeistos prekės buvo sunaikintos, bendra sunaikintų žuvų taukų ir vitaminų vertė sudarė 10 190,62 Eur, mokesčiai už sunaikintų prekių importą sudarė 305,71 Eur, prekių išvežimas į sunaikinimo vietą kainavo 14,55 Eur, o pats sunaikinimas 1 320 Eur, iš viso dėl gabento krovinio sugadinimo turtinių praradimų piniginė išraiška lygi 11 830,88 Eur, minėti turtiniai interesai buvo apdrausti ginčo krovinio draudimo sutartimi, joje numatant 300 Eur franšizę, todėl kilus ginčui šioje byloje šalys ginčijasi dėl 11 530,88 Eur draudimo išmokos priteisimo.

3.       Pabrėžė, kad niekas neparduoda vaistinių preparatų su pažeistomis pakuotėmis ir tai daroma atsižvelgiant į žmonių sveikatą, todėl eismo įvykio metu visi žuvų taukai ir vitaminai, kurių pakuotė buvo pažeista, prarado bet kokią komercinę vertę, nes jų negalima parduoti rinkoje, kas kvalifikuotina kaip prekių praradimas; išlaidos, kurios privalėjo būti padarytos dėl krovinio praradimo ar sugadinimo, turi būti dengiamos draudimo sutartimi.

4.       Atsakovai atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apdraudė krovinį, 2020 m. gruodžio 1 d. krovinys buvo paimtas pagal CMR važtaraštį, 2020 m. gruodžio 7 d. elektroniniu laišku vežėjas informavo draudiką apie tai, kad krovinį vežusi transporto priemonė Lenkijoje pateko į eismo įvykį, kurio metu dalis krovinio buvo apgadinta, siuntėjas (ieškovė) nurodė tęsti krovinio gabenimą ir pristatyti krovinį į Moldovą, 2020 m. gruodžio 23 d. siurvejeris atliko krovinio apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, buvo padaryta išvada, kad krovinio sugadinimo nuostolių suma lygi 2 654,47 Eur, ieškovė savo ruožtu paskaičiavo 12 534,36 Eur dydžio nuostolius. Teigė, jog ieškovės dėl eismo įvykio krovinio apgadinimo realūs patirti nuostoliai lygūs 2 654,47 Eur, o minusavus 300 Eur išskaitą pagal draudimo polisą, ieškovei galėtų priklausyti 2 354,47 Eur suma, tokią išvadą grindė siurvejerio ataskaita.

6.       Pabrėžė, kad didžiosios dalies krovinio pažeidimai buvo nežymūs, t. y. pažeistos tik maisto papildų kartoninės dėžutės, kas negalėjo turėti jokios įtakos pakuotės viduje esančiam turiniui, todėl ta krovinio dalis buvo tinkama realizuoti, ieškovė pati savo veiksmais padidino patirtų nuostolių sumą – žinodama siurvejerio išvadas, jas ignoravo ir leido, kad sugadintas krovinys visa apimtimi būtų utilizuotas, nepaisant to, kad kai kurios maisto papildų dėžutės įlenktos vos kelis milimetrus. Atsakovų teigimu, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo krovinio utilizavimui ir jie neprivalo būti atsakingi už tai, kad buvo priimtas neracionalus, nepagrįstas ir situacijai neprotingas sprendimas; utilizavimo kaštai yra pačios ieškovės atsakomybė, pagal draudimo polisą papildomos išlaidos neįeina į draudimu suteiktą apsaugą ir draudimo išmoka už jas nemokama.

7.       Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau ir – AB „Lietuvos draudimas“) atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad transporto priemonė eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta PZU S.A. ir ji yra tik PZU S.A. atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje.

8.       Trečiasis asmuo PZU SA atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad nors atsakovai savo atsikirtimus grindžia siurvejerių aktais, tačiau jiems nėra keliami objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai. Pabrėžė, kad atsakovų į bylą pateiktame siurvejerių inspekcijos akte aiškiai matyti, kad esant žalai Moldovoje, pats aktas buvo surašytas Maskvoje ir pasirašytas asmenų, kurie faktiškai neapžiūrinėjo krovinio ir neatliko jokio tyrimo, ypač tyrimo dėl antrinės rinkos vitaminų ir maisto papildų su pažeista pakuote egzistavimo Moldovoje teisinio reglamentavimo rėmuose (legali apyvarta), jei tokia legali rinka egzistuoja (kas atrodo neįtikėtina), tai turėjo būti tiriamos šioje rinkoje esančios didmeninės tų pačių ar panašių produktų kainos, viso to padaryta nebuvo, tad išvada apie pardavimą su nuolaida rinkoje, kuri, ieškovės žiniomis, net neegzistuoja, nėra paremta jokiu tyrimu ir ji neatitinka elementarių logikos dėsnių, be to, byloje nėra jokių prielaidų, metodologijos ar kitų tyrimą aprašančių metodų, kurių pagalba buvo pateiktos išvados, apie tai, kad vitaminai su pažeista pakuote gali būti parduoti Moldovos rinkoje su 15 proc. nuolaida, todėl išvada apie galimą sugadinto krovinio dalies pardavimą su 15 proc. nuolaida Moldovos legalioje rinkoje yra laikytina niekuo nepagrįsta subjektyvia nuomone, kuri iš viso neturi būti byloje vertinama, nes ji neatspindi turinčių reikšmės bylai faktinių aplinkybių.

10.       Atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių inspekcijos aktą pasirašiusių asmenų turimas specialias žinias farmakologijos ir vaistinių preparatų (maisto papildų ir vitaminų) prekybos kaip verslo ir ypač jų apyvartos teisinio reguliavimo Moldovoje srityse, kas akivaizdžiai rodo, kad minėti asmenys veikė peržengę savo kompetencijos ribas. Nurodė, kad apie artėjantį krovinio sunaikinimo procesą atsakovų atstovas Lietuvoje buvo įspėtas raštu ir atsakovų atstovas 2021 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovui pranešė, kad pasidomės Moldovoje esančiu teisiniu reguliavimu, tačiau tokio pasidomėjimo rezultatai nei ieškovei, nei į šią bylą pateikti nebuvo. Pabrėžė, kad vaistinių preparatų su pažeista pakuote pateikimo į Moldovos rinką mechanizmas neegzistuoja, nėra jokio teisinio reguliavimo, todėl pateikti į legalią prekybą pažeistus vitaminus ir maisto papildus nebuvo jokios teisinės galimybės, todėl vitaminai su pažeista pakuote privalėjo būti sunaikinti.

11.       Ieškovės nuomone, krovinių draudimo sutartimi buvo apdrausti jos interesai susiję gabenamų į Moldovą vitaminų praradimu net ir tais atvejais, kai jie negalint jų pateikti į rinką dėl to, kad nėra tinkami vartoti žmonėms, privalomai buvo sunaikinti. Nurodė, kad prekės į Moldovą buvo gabenamos su EUR 1 sertifikatu, pagal teisinį reguliavimą po autoįvykio ji negalėjo išskaidyti prekių siuntos, nes šią siuntą išskaidžius, būtų pažeista Sąjungos prekių eksporto procedūra, kas sąlygotų jos mokestinę prievolę už neišvežtas iš Europos Sąjungos prekes susimokėti PVM. Pažymėjo, kad ICC (A) krovinių draudimo sąlygos numato, jog draudimo išmokos turinį sudaro ne tik prarasto krovinio vertė, bet ir su tuo susijusios išlaidos, todėl, ieškovės įsitikinimu, turėtų būti priteista visa jos reikalaujama draudimo išmoka.

12.       Atsakovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad ieškovė byloje niekaip neįrodė, jog šioje situacijoje buvo privaloma sunaikinti visą krovinį. Teigė, kad ribotos atsakomybės bendrovės „Survey service“ kokybės vadybos sistema buvo patikrinta ir pripažinta atitinkanti ISO 9001:2015 standarto reikalavimus dėl siurvejerių paslaugų veiklos, ribotos atsakomybės bendrovė „Survey service“ yra sąjungos „Maskvos prekybos ir pramonės rūmų“ ir Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų narė, ginčo krovinio apžiūrą atliko A. K. (OOO „Survey service“ samdomas asmuo, (duomenys neskelbtini) pilietis), ribotos atsakomybės bendrovė „Survey service“ nurodė, kad atliekant vertinimą ir aiškinantis krovinio sugadinimo mastą ir pan., siurvejeriams gavėjai nepateikė jokių įrodymų, duomenų, kad maisto papildai su pažeistomis pakuotėmis Moldovos rinkoje negali būti realizuojami.

13.       Pabrėžė, kad draudžiamas interesas buvo įvardintas labai aiškiai polise: šiaurės šalių žuvų aliejus + multivitaminai moterims + multivitaminai vyrams, sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini); kitos išlaidos, kurias savo lėšomis įsipareigojo dengti draudikai, nurodytos Krovinio draudimo sąlygų 10.14 punkte „Sąlyga dėl tyrimo apmokėjimo“, jokių kitų draudžiamų interesų ir išlaidų, kurios būtų dengiamos draudikų sąskaita, nei polise, nei Krovinio draudimo sąlygose nėra, taigi, šiuo atveju buvo apdraustas išimtinai krovinys, už kurio sugandintos vertės nustatymą (siurvejerių darbą), įsipareigojo sumokėti draudikai (atsakovai), kas ir buvo padaryta pasamdžius OOO „Survey service“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2745-996/2022 ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas ieškovei iš atsakovo HDI Global Speciality SE, veikiančio Lietuvoje per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, 8 071,62 Eur draudimo išmoką, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 071,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 711,49 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovei iš atsakovo Alandia Forsakring Abp SE, veikiančio Lietuvoje per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, 3 459,26 Eur draudimo išmoką, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 459,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 590,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.

15.       Teismas nustatė, kad Moldovos Respublikos Nacionalinė visuomenės sveikatos agentūra 2021 m. kovo 2 d. išdavė sanitarinį leidimą evakuoti nurašytą ir netinkamą naudoti produkciją utilizavimo tikslais Nr. (duomenys neskelbtini) (706 vnt. multivitaminų moterims, 90 vnt. multivitaminų vyrams, 549 vnt. ir 50 vnt. žuvies taukų), kuriame aiškiai nurodė, jog sanitarinį leidimą išdavė vadovaudamasi gautomis nuotraukomis, aiškinamuoju raštu apie eismo įvykį, muitinės deklaracijomis, Moldovos Respublikos visuomenės sveikatos valstybinės priežiūros įstatymu padaryta išvada, jog maisto papildus reikia sunaikinti laidojimo būdu.

16.       Teismas taip pat nustatė, kad Kišiniovo aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 12 d. kontrolės protokole dėl naikintinų prekių Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat aiškiai nurodyta, jog išnagrinėjus gautas nuotraukas, aiškinamąjį raštą apie eismo įvykį, muitinės deklaracijas, dar ir atlikus kontrolę vietoje, buvo nustatyta, jog 706 vnt. multivitaminų moterims, 90 vnt. multivitaminų vyrams, 549 vnt. ir 50 vnt. žuvies taukų turi pakuotės defektus ir išvežtini sunaikinti laidojimo būdu; Kišiniovo aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naikintinų prekių patvirtina suderintą nurašytų maisto papildų (706 vnt. multivitaminų moterims, 90 vnt. multivitaminų vyrams, 549 vnt. ir 50 vnt. žuvies taukų) sunaikinimą.

17.       Teismas vertino, kad esant net menkiausiai pažeistoms maisto papildų (vitaminų, žuvies taukų) pakuotėms, tokios produkcijos tiekimas į rinką nėra galimas, tuo tarpu atsakovai neįrodė, kad tokios produkcijos tiekimas Moldovos rinkoje yra galimas.  

18.       Teismas darė išvadą, kad Rusijos siurvejerio Rusijoje parengti dokumentai negali turėti didesnę įrodomąją galią už Moldovos Respublikos institucijų priimtus aktus, pateiktus į bylą ir aptartus aukščiau. Tuo labiau, kad Rusijos siurvejerio kvalifikacija – teisininkas, o Rusijoje siurvejerių veiklai vykdyti licencijos nereikia, be to, Rusijos siurvejeris Moldovos teisės aktų netgi netyrė. Taigi, laikė, kad atsakovų teiginys apie dalies produkcijos galimumą parduoti Moldovoje su nuolaida yra nepagrįstas nei teisės aktų nuostatomis, nei konkrečios nuolaidos skaičiavimo metodais, nei konkrečiais rinkos tyrimais.

19.       Teismas sprendė, jog iš Europos Sąjungos teritorijos išvežamų Europos Sąjungos prekių su įforminta deklaracija grąžinimas sąlygotų mokestinę prievolę ieškovei, todėl pagrįstai tokios prekės po eismo įvykio buvo pristatytos gavėjui Moldovoje ir jų dalis, kurių pakuotės buvo pažeistos, vadovaujantis Moldovos Respublikos institucijų aktais ir suderinimu, buvo sunaikintos.

20.       Teismas konstatavo, kad bendra sunaikintų produktų vertė siekė 10 190,62 Eur, kiti byloje dalyvaujantys asmenys ieškovės atlikto aritmetinio apskaičiavimo teisingumo neginčijo, taigi, laikė, kad maisto papildai su pažeistomis pakuotėmis už 10 190,62 Eur sumą prarado komercinę vertę, jų parduoti rinkoje nebuvo galimybės ir jie buvo sunaikinti ir tai atitinka ICC (A) CI 382 2009-01-01 nuostatas dėl prekių praradimo, už ką išmokama draudimo išmoka.

21.       Teismas nurodė, kad pagal ICC (A) CI 382 2009-01-01 nuostatas draudimas apima visus draudimo objekto praradimo ar apgadinimo pavojus, išskyrus numatytas išimtis dėl tam tikrų išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju neaktualios, taigi, draudimo išmokos turinį sudarė ne tik prarasto turto vertė, bet ir kitos išlaidos, kurios buvo būtinos dėl krovinio praradimo. Tokiu būdu, teismas kompleksiškai įvertinęs visas draudimo poliso nuostatas (tiek draudimo liudijime įvardijamą draudžiamąjį interesą, tiek draudimo poliso 5 punkto nuostatas) darė išvadą, kad atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus mokesčius už sunaikintų prekių importą, prekių išvežimą į sunaikinimo vietą ir prekių sunaikinimą (mokesčiai už sunaikintų prekių importą sudarė 305,71 Eur, prekių išvežimas į sunaikinimo vietą kainavo 14,55 Eur, o pats sunaikinimas 1 320 Eur); ieškovės nurodytų sumų aritmetinio apskaičiavimo teisingumo kiti byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo.

22.       Teismas sprendė, kad iš viso, atėmus sulygtą 300 Eur išskaitą, atsakovai turi išmokėti ieškovei 11 530,88 Eur draudimo išmoką (10 190,62 Eur + 305,71 Eur + 14,55 Eur + 1 320 Eur – 300 Eur). Ginčo byloje nėra, kad atsakovas HDI Global Speciality SE, veikiantis Lietuvoje per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, turėtų atlyginti 70 proc. draudimo išmokos dalį, o atsakovas Alandia Forsakring Abp SE, veikiantis Lietuvoje per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, 30 proc. draudimo išmokos dalį, kas nagrinėjamu atveju atitinkamai sudarė 8 071,62 Eur iš atsakovo HDI Global Speciality SE, veikiančio Lietuvoje per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, ir 3 459,26 Eur iš atsakovo Alandia Forsakring Abp SE, veikiančio Lietuvoje per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2745-996/2022, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovams tenkinti tik 2 354,47 Eur sumoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.       Nurodė, kad atsakovai dar iki ginčo teisme sutiko ieškovei išmokėti 2 354,47 Eur draudimo išmoką už sugadintą krovinio dalį, todėl bendra apeliaciniu skundu ginčijama suma yra lygi 9 476,41 Eur ir ją sudaro: 7 836,15 Eur (10 190,62 Eur – 2 354,47 Eur) už krovinį; 1 640,26 Eur už kitas išlaidas.

25.       Laikė, jog ieškovės pozicija, kad Moldovoje esant net menkiausiai pažeistoms maisto papildų (vitaminų, žuvies taukų) pakuotėms, tokios produkcijos tiekimas į rinką negalimas, buvo grindžiama tik deklaratyviu ieškovės teiginiu ir tariamai visiems suprantama „logika“. Jokios nuorodos į Moldovos teisės aktus, oficialių institucijų išaiškinimų ieškovė nei atsakovams, nei teismui nepateikė. Vieninteliai ieškovės rašytiniai įrodymai buvo maisto papildų utilizavimą patvirtinantys dokumentai, kurių turinys byloje buvo netinkamai įvertintas, t. y. OOO „TuBio Farmak“ pateikė prašymą Moldovos Visuomenės sveikatos nacionalinės agentūrai ne nustatyti, ar maisto papildai su pakuočių pažeidimais gali būti tiekiami į rinką ar privalo būti sunaikinti, tačiau prašymą „dėl nurašytos produkcijos nurašymo“, siekiant sunaikinti nurašytą produkciją laidojimo būdu. Taigi, būtent OOO „TuBio Farmak“, o ne agentūra, rašė, kad maisto papildai negali būti išleisti į rinką, tuo tarpu Moldovos Visuomenės sveikatos nacionalinės agentūra nesprendė, ar tokie maisto papildai gali būti tiekiami į rinką, netyrė maisto papildų pakuočių pažeidimo masto ir šių pažeidimų įtakos maisto papildams (toks tyrimas agentūros dokumentuose neužfiksuotas ir nėra pagrindo daryti priešingos išvados). Analogiškai pasisakė ir Kišiniovo aplinkos apsaugos inspekcija, t. y. netyrė maisto papildų pakuočių pažeidimo masto ir šių pažeidimų įtakos maisto papildams, tik formaliai įvertino, kad yra gautas sanitarinis leidimas sunaikinti produkciją laidojimo būdu ir pateikė rekomendacijas dėl to, kaip ji turi būti sunaikinta. Taigi, protokole užfiksuota tik tai, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pakuotės yra su pažeidimais (jokių išvadų, kad šie pažeidimai sąlygoja prekių neatitikimą teisės aktų reikalavimams nėra), ir kad pati pareiškėja „ketina sunaikinti šią produkciją“.

26.       Pabrėžė, jog ieškovės atstovai (gavėjas V. K.) dalyvavo apžiūrint krovinį ir pasirašė 2020 m. gruodžio 23 d. siurvejerio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių prieštaravimų dėl atlikto krovinio suskirstymo pagal pažeidimų lygį nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad skirstymas nereikalingas ar betikslis, nes bet kuriuo atveju tokios prekės (net su minimaliais pakuotės pažeidimais) nebus realizuojamos rinkoje, kadangi tai draudžia Moldovos įstatymai. Šalims bendraujant dėl pretenzijos dėl draudimo išmokos, ieškovė taip pat atsakovams nepateikė jokių papildomų įrodymų/duomenų, kad pagal Moldovos teisės aktus tokių prekių tiekimas į rinką yra draudžiamas, tuo tarpu atsakovai, patys pasidomėję Moldovos teisiniu reglamentavimu, tiesioginio draudimo tiekti į rinką vartojamos prekes su pažeista pakuote, nerado (galioja bendri reikalavimai dėl saugios prekės).

27.       Atsakovų vertinimu, nors Moldova ir nėra Europos Sąjungos narė, tačiau turi kandidatės statusą ir savo reguliavimą derina su Europos Sąjungos reguliavimu. Europos Sąjungos lygiu imperatyvaus draudimo parduoti produkciją (maistas, maisto papildai) su nežymiais pakuočių pažeidimais nėra. Tokią išvadą darė įvertinus tai, kad toks imperatyvus draudimas nėra įvestas Lietuvoje, kuri tiesiogiai taiko Europos Sąjungos reglamentus ir perkelia į savo teisinį reglamentavimą Europos Sąjungos direktyvas.

28.       Atsakovai į bylą pateikė eilę dokumentų apie maisto papildų teisinį reglamentavimą ir rinką Lietuvoje (dėl kurių teismas sprendime iš viso nepasisakė), t. y. 2022 m. gegužės 26 d. SMART CLAIMS išvadą dėl krovinio sugadinimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gegužės 26 d. UAB „Klaipėdos netas“ raportą Nr. (duomenys neskelbtini), be to, Eurovaistinės (duomenys neskelbtini) U. M. paaiškinimą, kuriuo patvirtino, kad nėra imperatyvaus draudimo pardavinėti maisto papildus su minimaliais pakuočių pažeidimais (tokia produkcija pardavinėjama su nuolaidomis).

29.       Teigė, jog nė viename iš ieškovės pateiktų kitų vaistinių atsakymų nėra nurodyta, kad maisto papildai su nežymiais pakuočių pažeidimais negali būti pardavinėjami rinkoje dėl to, kad tai draudžia įstatymas, todėl darė išvadą, kad tokio įstatyminio draudimo nėra – vaistinės (jų vadovai) gali priimti individualius sprendimus šiuo klausimu.

30.       Pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas Moldovoje OOO „TuBio Farmak“ specializuojasi būtent maisto papildų pardavime, todėl neabejotinai žino kiekvienos valstybės, į kurią tiekia savo produkciją, teisinį reglamentavimą; jei Moldovoje būtų draudžiama pardavinėti maisto papildus su nežymiais pakuočių įlenkimais, neabejotina, kad tokį reglamentavimą jie būtų pateikę draudikams ir/ar teismui.

31.       Atsakovų teigimu, šalys nesitarė, kad prie draudžiamojo intereso bus priskiriami ir kiti su kroviniu susiję nuostoliai, tuo tarpu draudžiamas interesas buvo įvardintas labai aiškiai draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini): šiaurės šalių žuvų aliejus + multivitaminai moterims + multivitaminai vyrams, Sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Kas savo ruožtu patvirtina, kad apdraustas buvo išimtinai tik krovinys, už kurio sugandintos vertės nustatymą (siurvejerių darbą), įsipareigojo sumokėti draudikai (atsakovai), kas ir buvo padaryta.

32.       Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Anglijos teisė.

33.       Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė pakankamai duomenų, kad pagrįstų papildomas išlaidas (305,71 Eur sunaikintų prekių importo mokestį, 14,55 Eur prekių nuvežimo į sunaikinimo vietą kaštus ir 1 320 Eur prekių sunaikinimo išlaidas).

34.       Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.       Nurodė, kad ginčo draudimo sutartimi buvo apdrausti ieškovės turtiniai interesai, susiję su gabenamu kroviniu, o ne pats krovinys. Iš to seka išvada, kad ginčo sutartyje apdraudus ieškovės turtinius interesus, susijusius su gabenamu kroviniu, draudimo interesas, kaip ieškovės galimai dėl draudžiamojo įvykio patiriami nuostoliai, buvo įvertinti pinigais – 36 549,38 Eur suma ir tai buvo įtvirtinta draudimo sertifikate. Taigi, apdraudus ieškovės draudimo objektą (turtinius interesus susijusius su gabenamu kroviniu), draudimo interesą (nuostolius, kuriuos gali patirti ieškovė) sudarė ne daiktas (krovinys), o žymiai platesnis turtinių interesų ratas.

36.       Pabrėžė, jog siurvejerių surašyti dokumentai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi juos surašė asmenys, neturėdami tam reikalingų specialių žinių, t. y. Maskvos siurvejeris yra teisininkas, o tai įrodo, kad atsakovai draudžiamąjį įvykį tyrė atmestinai, pasisamdė visiškai žinių neturintį siurvejerį ir savo neveikimą bandė pateisinti jokio objektyvumo kriterijaus neatitinkančiu ir iš esmės neteisingu, bet apeliantams palankiu siurvejerio aktu.

37.       Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad parduoti prekes su pažeista pakuote Moldovos rinkoje nebuvo galimybės. Tokią teismo poziciją paaiškino byloje esančių Lietuvos farmacijos įmonių raštai, kuriuose aiškiai pasisakyta, kad prekėmis su pažeista pakuote neprekiaujama, tuo tarpu Eurovaistinės darbuotoja teigdama, kad prekiauti galima, nurodė, kad svarbu, jog nebūtų nukentėjusi maisto papildo kokybė.

38.       Apeliantai neįrodė, jog vitaminų ir maisto papildų su pažeista pakuote tiekimas Moldovos rinkoje yra galimas.

39.       Paaiškino, kad prekės su autoįvykio metu pažeista pakuote, kuomet jos buvo pabirusios ant kelio, siekiant užtikrinti prekių saugumą žmonėms, privalo būti tiriamos specialioje laboratorijoje pagal tam tikrą teisiškai nustatytą metodiką, o tokios metodikos nėra. Dėl šios priežasties darė išvadą, kad tokių prekių pateikti į rinką nei Moldovoje, nei Lietuvoje nėra galimybės, kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą apie prekių su pažeista pakuote visišką komercinės vertės praradimą. Tuo pačiu pažymėjo, jog apeliantai, tirdami draudžiamojo įvykio aplinkybes, galėjo nurodyti ieškovei arba patys organizuoti kiekvienos pažeistos pakuotės ir joje esančių produktų individualų tyrimą laboratorijoje, bet toks nurodymas ieškovei duotas nebuvo. Taigi, bet kokie apeliantų kaltinimai, susiję su CK 6.1013 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu dėl nesiėmimo priemonių mažinti žalą, yra nepagrįsti.

40.       Teigė, kad pagal ieškovės paklausimus atsakymus pateikusios farmacijos įmonės nurodė, kad vitaminais ir maisto papildais su pažeista pakuote neprekiauja, kas rodo, kad tokių produktų rinka neegzistuoja ir Lietuvoje.

41.       Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu nustatė vitaminų ir maisto papildų komercinės vertės praradimą ir pagrįstai tokius padarinius pagal ICC (A) CI 382 2009-01-01 kvalifikavo prekių praradimu. Pažymėjo, kad prekių komercinės vertės praradimo kvalifikavimo pagal ICC (A) CI 382 2009-01-01 apeliantai neginčijo, o jų argumentai susiję su įrodymų vertinimu nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų.

42.       Pabrėžė, jog šalys neteikė faktines aplinkybes sudarančios informacijos apie Anglijos teisę, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčui spręsti taikė Lietuvos teisę, t. y. ne tik taikė Lietuvos teisę, bet ir byloje esančias ICC (A) CI 382 2009-01-01 sąlygas aiškino ir taikė Lietuvos teisės kontekste, bei, ieškovės nuomone, padarė visiškai pagrįstas išvadas, kad pagal draudimo sutartį mokant draudimo išmoką yra kompensuojamos ir kitos su vežamo krovinio sugadinimu susijusios išlaidos.

43.       Laikė, kad M. P., kuris yra (duomenys neskelbtini), negali Lietuvos teismui, taikančiam Lietuvos teisę, nurodyti, kaip Lietuvos teisės kontekste turi būti aiškinamos ICC (A) CI 382 2009-01-01 sąlygos. 

44.       Sutiko su apeliantais, kad draudimo sertifikate yra apibrėžtas draudimo interesas, tačiau mano, kad įstatymo reikalavimo neatitinkantis draudimo intereso apibrėžimas ir šios sąvokos įtvirtinimas draudimo sertifikate negali pakeisti įstatymo nuostatų, liečiančių draudimo objektą ir draudimo interesą. Taigi, išlaidos, kurios atsirado dėl krovinio praradimo ar sugadinimo, pagal ICC (A) 1 punktą bei taikant Lietuvos teisę turi būti dengiamos draudimo sutartimi (draudimas nuo visų rizikų), todėl apeliantų argumentus šioje dalyje laikė visiškai nepagrįstais.

45.       Remiantis draudimo sertifikato sąlygomis, draudimo išmoka už nuostolius mokama naudos gavėjui – ieškovei, todėl niekas kitas reikalavimo teisių į draudimo išmokos gavimą neturi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

47.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovų paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

48.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (kaip pardavėja) 2020 m. lapkričio 27 d. išrašė Grin Farm S.R.L. (kaip pirkėjui) PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už žuvų taukus ir multivitaminus bendrai 36 549,38 Eur sumai (žuvų taukai partija Nr. (duomenys neskelbtini) – kiekis 1943; žuvų taukai partija Nr. (duomenys neskelbtini) – kiekis 251; multivitaminai moterims partija Nr. (duomenys neskelbtini) – kiekis 1600; multivitaminai vyrams partija Nr. (duomenys neskelbtini) – kiekis 1416) pristatymui į Kišiniovą. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo išduotas atsakovų draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) vežėjo vardu reisui Lietuva–Moldova išvykimo datai 2020 m. gruodžio 1 d., nustatant 300 Eur išskaitą, nurodant nuostolius mokėti ieškovei bei nurodant ICC (A) CI 382 2009-01-01 taikymą. 

49.       Taip pat nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 5 d. Lenkijoje transporto priemonė, gabenusi ginčo krovinį, pateko į eismo įvykį, kurio metu dalis maisto papildų pakuočių buvo pažeistos. 

50.       Rusijos Survey Service Limited Liability Company 2020 m. gruodžio 23 d. siurvejeris surašė apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 24 d. apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad prekės buvo surūšiuotos į tris kategorijas: nepažeistos prekės, iš dalies pažeistos prekės, kurios turi būti nukainotos, bei pažeistos prekės, kurios turi būti utilizuotos; Rusijos Survey Service Limited Liability Company 2021 m. sausio 18 d. surašytame siurvejerių inspekcijos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog žalos suma, neįskaitant muitinės mokesčių ir pristatymo išlaidų, sudarė 2 654,47 Eur.

51.       Moldovos Respublikos Nacionalinė visuomenės sveikatos agentūra 2021 m. kovo 2 d. išdavė sanitarinį leidimą evakuoti nurašytą ir netinkamą naudoti produkciją utilizavimo tikslais Nr. (duomenys neskelbtini) (706 vnt. Multivitaminų moterims, 90 vnt. Multivitaminų vyrams, 549 vnt. ir 50 vnt. žuvies taukų). Kišiniovo aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. balandžio 12 d. surašė kontrolės protokolą dėl naikintinų prekių Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naikintinų prekių. 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas produkcijos partijos sunaikinimo aktas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

52.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

53.       Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, jog remiantis Rusijos Survey Service Limited Liability Company 2021 m. sausio 18 d. surašytu siurvejerių inspekcijos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei sutinka išmokėti 2 354,47 Eur draudimo išmoką už sugadintą krovinio dalį. Atsakovų vertinimu, jokios nuorodos į Moldovos teisės aktus, oficialių institucijų išaiškinimus ieškovė nei atsakovams, nei teismui nepateikė, Moldovos Visuomenės sveikatos nacionalinės agentūra nesprendė, ar tokie maisto papildai galėjo būti tiekiami į rinką, netyrė maisto papildų pakuočių pažeidimo masto ir šių pažeidimų įtakos maisto papildams; analogiškai pasisakė ir dėl Kišiniovo aplinkos apsaugos inspekcijos. Taip pat nurodė, kad šalys nesitarė, jog prie draudžiamojo intereso bus priskiriami ir kiti su kroviniu susiję nuostoliai, tuo tarpu draudžiamas interesas buvo įvardintas labai aiškiai draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini): šiaurės šalių žuvų aliejus + multivitaminai moterims + multivitaminai vyrams, sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė pakankamai duomenų, kad pagrįstų papildomas išlaidas (305,71 Eur sunaikintų prekių importo mokestį, 14,55 Eur prekių nuvežimo į sunaikinimo vietą kaštus ir 1 320 Eur prekių sunaikinimo išlaidas).

54.       Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad siurvejerių surašyti dokumentai, t. y. Rusijos Survey Service Limited Liability Company 2021 m. sausio 18 d. surašytas siurvejerių inspekcijos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi juos surašė asmenys, neturėdami tam reikalingų specialių žinių. Taip pat, jog apeliantai neįrodė, kad objektyviai, t. y. teisinėje ir komercinėje sferose, vitaminų ir maisto papildų su pažeista pakuote tiekimas Moldovos rinkoje yra galimas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu nustatė vitaminų ir maisto papildų komercinės vertės praradimą ir pagrįstai tokius padarinius pagal ICC (A) CI 382 2009-01-01 kvalifikavo prekių praradimu. Pabrėžė, jog šalys neteikė faktines aplinkybes sudarančios informacijos apie Anglijos teisę, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčui spręsti taikė Lietuvos teisę, t. y. ne tik taikė Lietuvos teisę, bet ir byloje esančias ICC (A) CI 382 2009-01-01 sąlygas aiškino ir taikė Lietuvos teisės kontekste. Sutiko su apeliantais, kad draudimo sertifikate yra apibrėžtas draudimo interesas, tačiau mano, kad ginčo draudimo sutartimi buvo apdrausti ieškovės turtiniai interesai susiję su gabenamu kroviniu, o ne pats krovinys, todėl įstatymo reikalavimo neatitinkantis draudimo intereso apibrėžimas ir šios sąvokos įtvirtinimas draudimo sertifikate negali pakeisti įstatymo nuostatų, liečiančių draudimo objektą ir draudimo interesą, taigi, išlaidos, kurios atsirado dėl krovinio praradimo ar sugadinimo, pagal ICC (A) 1 punktą bei taikant Lietuvos teisę turi būti dengiamos draudimo sutartimi (draudimas nuo visų rizikų).

55.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovų apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino.

Dėl draudiko pareigos sumokėti draudimo išmoką

56.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

57.       Remiantis CK 6.987 straipsniu, kuriame įtvirtinta minėta draudimo sutarties samprata, DĮ 2 straipsnio 19 punktu, 98 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, tik pripažinus, kad konkretus įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

58.       DĮ 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo taisyklėse, be kitų reikalavimų, privalo būti nurodyti draudžiamieji įvykiai ir nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Taigi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

59.       Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

60.       Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovai neginčija, kad remiantis 2020 m. lapkričio 30 d. išduotu draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlyginti ieškovės nuostolius dėl apdrausto krovinio reisui Lietuva–Moldova išvykimo datai 2020 m. gruodžio 1 d., nustatant 300 Eur išskaitą, nurodant nuostolius mokėti ieškovei bei nurodant ICC (A) CI 382 2009-01-01 taikymą, t. y. pripažino, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir yra pagrindas mokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovai sutiko atlyginti tik 2 354,47 Eur draudimo išmoką už sugadintą krovinio dalį, remdamiesi Rusijos Survey Service Limited Liability Company 2021 m. sausio 18 d. surašytu siurvejerių inspekcijos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog žalos suma, neįskaitant muitinės mokesčių ir pristatymo išlaidų, sudaro 2 654,47 Eur. Tuo tarpu ieškovė teigia, jog Rusijos siurvejerio Rusijoje parengti dokumentai neturi jokios teisinės vertės, kadangi juos surašė asmenys, neturėdami tam reikalingų specialių žinių, be to, atsakovai neįrodė, kad objektyviai, t. y. teisinėje ir komercinėje sferose, vitaminų ir maisto papildų su pažeista pakuote tiekimas Moldovos rinkoje yra galimas, todėl ieškiniu prašomą jai priteisti draudimo išmoką grindė Moldovos Respublikos Nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros 2021 m. kovo 2 d. išduotu sanitariniu leidimu evakuoti nurašytą ir netinkamą naudoti produkciją utilizavimo tikslais Nr. (duomenys neskelbtini), Kišiniovo aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 12 d. surašytu kontrolės protokolu dėl naikintinų prekių Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. balandžio 15 d. surašytu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naikintinų prekių ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. surašytu produkcijos partijos sunaikinimo aktu.

61.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; kt.).

62.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Moldovos Respublikos Nacionalinė visuomenės sveikatos agentūra 2021 m. kovo 2 d. išdavė sanitarinį leidimą evakuoti nurašytą ir netinkamą naudoti produkciją utilizavimo tikslais Nr. (duomenys neskelbtini) (706 vnt. multivitaminų moterims, 90 vnt. multivitaminų vyrams, 549 vnt. ir 50 vnt. žuvies taukų), kuriame aiškiai nurodė, jog sanitarinį leidimą išdavė vadovaudamasi gautomis nuotraukomis, aiškinamuoju raštu apie eismo įvykį, muitinės deklaracijomis, Moldovos Respublikos visuomenės sveikatos valstybinės priežiūros įstatymu padaryta išvada, jog maisto papildus reikia sunaikinti laidojimo būdu; Kišiniovo aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 12 d. kontrolės protokole dėl naikintinų prekių Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat aiškiai nurodyta, jog išnagrinėjus gautas nuotraukas, aiškinamąjį raštą apie eismo įvykį, muitinės deklaracijas, dar ir atlikus kontrolę vietoje, buvo nustatyta, jog 706 vnt. multivitaminų moterims, 90 vnt. multivitaminų vyrams, 549 vnt. ir 50 vnt. žuvies taukų turi pakuotės defektus ir išvežtini sunaikinti laidojimo būdu, Kišiniovo aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naikintinų prekių buvo suderintas nurašytų maisto papildų (706 vnt. multivitaminų moterims, 90 vnt. multivitaminų vyrams, 549 vnt. ir 50 vnt. žuvies taukų) sunaikinimas. Taigi, sprendė, kad sanitarinis leidimas nebuvo išduotas tik formaliai pagal prašymą, be to, Rusijos siurvejerio Rusijoje parengti dokumentai negali turėti didesnę įrodomąją galią už Moldovos Respublikos institucijų priimtus aktus, pateiktus į bylą ir aptartus aukščiau.

63.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, kad apeliantų išsakyti teiginiai, jog sanitarinis leidimas buvo išduotas tik formaliai pagal prašymą, be to, jog tiek Moldovos Visuomenės sveikatos nacionalinės agentūra, tiek Kišiniovo aplinkos apsaugos inspekcija netyrė maisto papildų pakuočių pažeidimo masto ir šių pažeidimų įtakos maisto papildams, yra nepagrįsti, kadangi, kaip minėta aukščiau, sanitarinio leidimo aptartas turinys rodo, kad prašymas buvo vertinamas tiek gautų dokumentų, tiek teisės aktų pagrindu.

64.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantai

65.       Svarbu pažymėti ir tai, kad nors apeliantai remiasi pateiktais dokumentais apie maisto papildų teisinį reglamentavimą ir rinką Lietuvoje bei Eurovaistinės (duomenys neskelbtini) U. M. paaiškinimu, kuriuo buvo patvirtinta, kad nėra imperatyvaus draudimo pardavinėti maisto papildus su minimaliais pakuočių pažeidimais (tokia produkcija pardavinėjama su nuolaidomis), teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie vitaminų ir maisto papildų, kurie parduodami vaistinėse, apyvartos nebuvimą, nebuvo grindžiama Moldovos įstatymuose nustatytu tiesioginiu draudimu tiekti į rinką prekes su pažeista pakuote, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime buvo argumentuojama priešingai, t. y. nurodyta, kad parduoti prekes su pažeista pakuote Moldovos rinkoje nebuvo galimybės ir net Eurovaistinės darbuotoja teigdama, kad prekėmis su pažeista pakuote prekiauti galima, nurodė, jog svarbu yra tai, kad nebūtų nukentėjusi maisto papildo kokybė, ko šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad prekės autoįvykio metu buvo pabirusios ant kelio (taip pažeidžiant jų pakuotę), apeliantai neįrodė, kaip ir galimybės prekiauti prekėmis su pažeista pakuote taikant joms tam tikrą nuolaidą.

66.       Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog draudimo išmokos turinį sudaro ne tik prarasto turto vertė (10 190,62 Eur), bet ir kitos išlaidos, kurios buvo būtinos dėl krovinio praradimo, t. y. mokesčiai už sunaikintų prekių importą – 305,71 Eur, prekių išvežimas į sunaikinimo vietą – 14,55 Eur, ir pats sunaikinimas – 1 320 Eur. Apeliantai pažymėjo, jog šalys nesitarė, kad prie draudžiamojo intereso bus priskiriami ir kiti su kroviniu susiję nuostoliai, tuo tarpu draudžiamas interesas buvo įvardintas labai aiškiai draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini): šiaurės šalių žuvų aliejus + multivitaminai moterims + multivitaminai vyrams, sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė pakankamai duomenų, kad pagrįstų papildomų išlaidų sumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų dėstoma pozicija dėl žemiau nurodytų motyvų.

67.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad remiantis draudimo polisu, jo aiškinimui taikoma Anglijos teisė, apeliaciniame skunde neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo aiškinimas neatitinka Anglijos teisės, t. y. kad polisas turi būti aiškinamas kitaip nei aiškino pirmosios instancijos teismas, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ginčo šalys neteikė faktines aplinkybes sudarančios informacijos apie Anglijos teisę, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčui spręsti taikė Lietuvos teisę, t. y. ne tik taikė Lietuvos teisę, bet ir byloje esančias ICC (A) CI 382 2009-01-01 sąlygas aiškino ir taikė Lietuvos teisės kontekste. Apeliantai taip pat nurodo, kad jeigu draudimo poliso ir draudimo liudijimo aiškinimui teismas taikytų Lietuvos teisę, tai manytina, kad DĮ nuostatos turėtų būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su poliso ir draudimo liudijimo sąlygomis.

68.       DĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad draudimo interesas – nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui. Pagal DĮ 105 straipsnį, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad pagal ICC (A) CI 382 2009-01-01 nuostatas, draudimas apima visus draudimo objekto praradimo ar apgadinimo pavojus (nuo visų rizikų), išskyrus numatytas išimtis dėl tam tikrų išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo neaktualios. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantai teisingai nurodo, kad draudimo sertifikate yra apibrėžtas draudimo interesas ir tai yra kiekvienos draudimo sutarties individualus klausimas, tačiau pritaria ieškovės išsakytai pozicijai, kad draudimo sutartyje apdraudus ieškovės turtinius interesus, susijusius su gabenamu kroviniu, draudimo interesą, kaip ieškovės galimai dėl draudžiamojo įvykio patiriamus nuostolius, sudarė ne daiktas (krovinys), o žymiai platesnis turtinių interesų ratas, t. y. draudimo sertifikate, kaip draudžiamas interesas įvardintas gabenamas krovinys yra laikomas draudimo dalyku (subject matter) dėl kurio atsiranda draudimo objektas (ieškovės turtiniai interesai susiję su sertifikate nurodytu kroviniu), o draudimo interesą sudaro nuostoliai, kuriuos ieškovė galėjo patirti dėl to, kad gabenamas krovinys bus prarastas ar pažeistas. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog papildomai prie sunaikinto krovinio vertės ieškovės reikalaujamos padengti išlaidos neįeina į draudimu suteiktą apsaugą, kadangi sąvokos draudimo interesas ir draudimo objektas nėra tapačios, todėl pirmosios instancijos teismas kompleksiškai įvertinęs visas draudimo poliso nuostatas (tiek draudimo liudijime įvardijamą draudžiamąjį interesą, tiek draudimo poliso 5 punkto nuostatas), teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai darė išvadą, kad atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus mokesčius už sunaikintų prekių importą, prekių išvežimą į sunaikinimo vietą ir prekių sunaikinimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų atstovo Marine Underwriting Services SIA (duomenys neskelbtini) M. P. pateiktas el. laiškas, kuriame detaliai įvardintas draudimo poliso, draudimo sąlygų ir ICC (A) CI 382 2009-01-01 nuostatų aiškinimas, bei atsakovų su kitu klientu sudarytos Krovinio draudimo sąlygos, niekaip neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Lietuvos teisę bei jos kontekste aiškindamas ICC (A) CI 382 2009-01-01 sąlygas, atsakovų teigimu, netinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

69.       Apeliantai pažymėjo ir tai, jog ieškovė į bylą nepateikė pakankamai duomenų, kad pagrįstų papildomas išlaidas, t. y. kad mokesčiai už sunaikintų prekių importą sudarė 305,71 Eur, prekių išvežimas į sunaikinimo vietą kainavo 14,55 Eur, o pats sunaikinimas 1 320 Eur. Nurodė, kad byloje nėra paaiškinta, kaip muitinės deklaracijos, brokerio paslaugos ir pan. susiję su kroviniu ir reikalaujama 305,71 Eur suma už sunaikintų prekių importo mokestį, be to, 2020 m. gruodžio 21 d. paslaugų teikimo aktas išrašytas gavėjui Grin Farm S.R.L ir byloje nėra jokių duomenų, kad šias išlaidas patyrė ieškovė; Grin Farm S.R.L atliktame mokėjime gavėjui IM Regia Autosaubritate suma skaičiais nurodyta 72, tuo tarpu mokėjimo suma žodžiais – šešiasdešimt dvi lėjos, be to, pateikta IM Regia Autosaubritate sąskaita ir mokėjimo pavedimas nesutampa (skiriasi sąskaitų numeriai), taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad šias išlaidas patyrė ieškovė; gavėjo TuBio Farmak S.R.L PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) 1 320 Eur suma susidarė ne tik už produktų sunaikinimo paslaugas, bet ir už bonusus farmacininkams, tuo tarpu teismas visą šią sumą vertino tik kaip utilizavimo išlaidas.

70.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, pažymi, kad, visų pirma, neturi pagrindo abejoti, jog visas išlaidas, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovų, patyrė pati ieškovė, kuri kompensavo išrašytiems gavėjams jų apmokėtas sąskaitas, todėl, remiantis draudimo sertifikato sąlygomis, ir laikant, kad draudimo išmoka už nuostolius mokama tik naudos gavėjui – ieškovei, darytina išvada, kad niekas kitas reikalavimo teisių į draudimo išmokos gavimą neturi. Pasisakant dėl mokesčių už sunaikintų prekių importą, kurie sudarė 305,71 Eur sumą, paaiškintina, kad ši suma susidarė importuojant krovinį, tame tarpe ir sunaikintą autoįvykyje pažeistą produkciją, taigi, atlikus muitinės procedūrų ir muitinio sandėliavimo mokėjimus, mokesčiai už sunaikintų prekių importą sudarė 305,71 Eur ir ši suma yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais; Grin Farm S.R.L atliktame mokėjime gavėjui IM Regia Autosaubritate nurodyta suma skaičiais – 72 ir suma žodžiais – šešiasdešimt dvi lėjos, įvertinus byloje esančią PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vieneto kaina be PVM sudaro 60 lėjų, o PVM suma – 12 lėjų, laikytina rašymo apsirikimu, kadangi bendra prekių/aktyvų paslaugų kaina sudaro 72 lėjas (60 + 12), kaip ir nurodyta 2021 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), be to, tiek PVM sąskaitoje faktūroje, tiek apmokėjimą pagrindžiančiame įrodyme, mokėjimo paskirtyje nurodytas TICHET 3M; gavėjo TuBio Farmak S.R.L PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) 1 320 Eur suma susidarė tik už produktų sunaikinimo paslaugas, ne už bonusus farmacininkams (bonusai farmacininkams sudarė 717 Eur ir šios sumos ieškovė atlyginti neprašė, o neaiškumą atsakovų atstovei galėjo sukelti sąskaitos faktūros vertime į lietuvių kalbą žemyn pasislinkęs tekstas). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atėmus sulygtą 300 Eur išskaitą, atsakovai turi išmokėti ieškovei 11 530,88 Eur draudimo išmoką (10 190,62 Eur + 305,71 Eur + 14,55 Eur + 1 320 Eur – 300 Eur), be to, kadangi byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas HDI Global Speciality SE turėtų atlyginti 70 proc. draudimo išmokos dalį, o atsakovas Alandia Forsakring Abp SE 30 proc. draudimo išmokos dalį, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atitinkamai priteisė iškovei 8 071,62 Eur iš atsakovo HDI Global Speciality SE ir 3 459,26 Eur iš atsakovo Alandia Forsakring Abp SE.

Dėl procesinės bylos baigties

71.       Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantų nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

73.       Kadangi atsakovų apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 2 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2022 m. spalio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke 2 400 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato Edvardo Sinkevičiaus suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

74.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atmesti atsakovų HDI Global Speciality SE ir Alandia Forsakring Abp SE, veikiančių Lietuvoje per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2745-996/2022.

Priteisti iš atsakovo HDI Global Speciality SE, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija, veikiančio per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, į. k. 40103608205, Latvija, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „New Nordic“, į. k. 300065428, naudai 1 680 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Alandia Forsakring Abp SE, į. k. 0145065-2, Suomija, veikiančio per Marine Underwriting Services SIA filialą Lietuvoje, į. k. 40103608205, Latvija, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „New Nordic“, į. k. 300065428, naudai 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                           Dalia Trumpulienė

                                                                          Urmila Valiukienė 

                                                                          Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė