Administracinė byla Nr. N575-608/2011
Procesinio sprendimo kategorija 53
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos
pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. U. apeliacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimo D. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 19
d. nutarimu D. U. už pažeidimų, numatytų Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio
1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 3 000 Lt baudą su
teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Iš D.
U. buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir vietoj jo išduotas laikinas leidimas
vairuoti transporto priemones. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m.
sausio 19 d. nutarimą D. U. apskundė Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 10 d.
nepatenkino D. U. prašymo grąžinti jam vairuotojo
pažymėjimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus priimtas
sprendimas dėl asmens apeliacinio skundo. D. U. skundu kreipėsi
į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas priimti sprendimą, įpareigojantį Instituciją
grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. Nurodė, kad laikinas leidimas negalioja
jokioje kitoje valstybėje, todėl tai apriboja jo teisę laisvai judėti, laisvai
pasirinkti darbą bei verslą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 5
d. nutarimu D. U. skundą atmetė. Teismas rėmėsi ATPK 269
straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad 2009 m. sausio 19 d. nutarimas apskųstas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, sprendimas dėl skundo
nepriimtas, todėl konstatavo, jog D. U. grąžinti
vairuotojo pažymėjimą nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu D. U. prašo
priimti sprendimą, įpareigojantį
Instituciją grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą bei kreiptis į Lietuvos
Respublikos Konstitucinį Teismą, dėl ATPK 296 straipsnio 4 dalies
prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodo, kad laikinas leidimas
vairuoti transporto priemones negalioja jokioje kitoje valstybėje, todėl jis
negali vairuoti automobilio užsienyje. Teigia, kad jo prigimtinės teisės ir
laisvės, garantuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, yra pažeistos: teisė
laisvai ir nevaržomai judėti, laisvai pasirinkti darbą bei verslą yra
suvaržyta.
Atsiliepime Institucija su apeliaciniu skundu
nesutinka. Nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas yra viena iš
administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonių.
Teisėjų
kolegija
k o n s t
a t u o j a :
II.
Vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduodant
laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, – viena iš administracinių teisės
pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, numatytų ATPK 269 straipsnio
nuostatose. ATPK 269 straipsnio 4 dalis inter alia nustato, kad padarius
pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti
transporto priemonę – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas
vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto
priemonę ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Taigi,
conditio sine qua non (privaloma sąlyga) vairuotojo pažymėjimui paimti
yra ta, kad vairuotojas padarė pažeidimą, už kurį jam gali būti skiriama
administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.
Įvertinus vairuotojo pažymėjimo paėmimo taikymo sąlygas, aiškinant jas
sistemiškai su ATPK 264 straipsnyje įtvirtintais administracinių teisės
pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių tikslais, darytina išvada, kad
tokia priemone iš esmės siekiama, jog būsimas teismo sprendimas būtų realiai
įgyvendintas, t. y. norima užtikrinti už galimai padarytą administracinį teisės
pažeidimą skirtinos administracinės nuobaudos (teisės vairuoti transporto
priemones atėmimo) įvykdymą (pvz. administracinė byla Nr. N575-7933/2010).
D. U. nurodė, kad vairuotojo
pažymėjimo paėmimas riboja jo judėjimo laisvę, teisę laisvai pasirinkti darbą, kurios
įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip iš esmės keldamas ATPK
269 straipsnio 4 dalies atitikties minėtam teisės aktui klausimą. Šiuo aspektu
teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į judėjimo laisvę ir teisė į darbą tiek
nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisės požiūriu nėra absoliučios vertybės
ir gali būti ribojamos, esant tam tikroms sąlygoms. Administracinių teisės
pažeidimų bylos teisenos užtikrinimo priemonėmis, taip pat ir ta, kuri numatyta
ATPK 269 straipsnio 4 dalyje, siekiama užkirsti kelią administraciniams
teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir
teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės
pažeidimų bylose (ATPK 264 str.). Taigi minėtose teisės normose įtvirtintas
reguliavimas pagal siekiamą tikslą negali būti laikomas savaime ydingu (pvz. administracinė
byla Nr. N575-7933/2010).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ATPK 264
straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo
priemonių taikymas neišvengiamai susijęs su atitinkamų teisių apribojimais,
kurie per se nėra neteisėti ir yra pateisinami siekiamų tikslų
atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas,
išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, yra akivaizdžiai
netikslingai pritaikyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos
užtikrinimo priemonė, neproporcinga siekiamam tikslui ir nepagrįstai ribojanti
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises. Esant šioms aplinkybėms,
konstatuotina, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kaip administracinių teisės
pažeidimų bylos teisenos užtikrinimo priemonė, taikyta teisėtai ir pagrįstai,
nepažeidžiant ATPK 264 ir 269 straipsnio 4 dalies nuostatų (pvz. administracinė
byla Nr. N575-7933/2010).
Pažymėtina, kad D. U. apeliacinis
skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d.
nutarimo panaikinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4
d. nutartimi buvo atmestas, pirmosios instancijos teismo nutarimas įsiteisėjo,
byla baigta, todėl grąžinti D. U. vairuotojo pažymėjimą
nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes,
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą,
kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
D. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d.
nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius