Pranešėjas
L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-152-557/2010
Teisėja L. Venckuvienė
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Lino
Pauliukėno ir Eduardo Maškevičiaus,
sekretoriaujant Danutei
Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Dainiui
Motužiui,
nuteistajam V. R. ir
jo gynėjai Monikai Motiejauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą
dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio,
kuriuo V. R. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. penkerių metų
laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-29 nuosprendžiu paskirta bausme, ir
paskirta galutinė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta
atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009-07-21, į
bausmės laiką įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
V. R. nuteistas už tai, kad 2009 m.
liepos 21 d. apie 14 val. Klaipėdoje, Debreceno g., tiksli vieta nenustatyta,
iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti,
įgijo ne mažiau kaip l,465 g narkotinės medžiagos heroino, kurią su savimi
neteisėtai parsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį šios
narkotinės medžiagos tolesniam platinimui supakavo į ne mažiau kaip 2 folijos
lankstinukus, kuriuos su savimi išsinešė iš minėto buto ir atgabeno iki
prekybos centro ,,Vyturys“, esančio Klaipėdoje, Laukininkų g. 19. Tą pačią dieną
apie 19.03 val. vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo 0,025 g narkotinės
medžiagos heroino, už 30 litų pardavė A. P. , o kitą
lankstinuką, kuriame buvo 0,026 g narkotinės medžiagos heroino, neteisėtai
atgabeno iki autobusų sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini), kur apie 19.30
val., pamatęs policijos pareigūnus, lankstinuką numetė ant grindinio, kurį įvykio
vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį (1,414
g) narkotinės medžiagos heroino toliau laikė minėtame bute (duomenys
neskelbtini), kol tą pačią dieną apie
23.15 val. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis V. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog į teismo
posėdį neatvykus visiems liudytojams, jis atsisakė duoti parodymus. Teismui
nusprendus nagrinėti bylą, byla buvo išnagrinėta jam nedavus parodymų, tuo
pažeidžiant jo teises. Tuo pačiu liko neįvertinta jo atsakomybę lengvinanti
aplinkybė, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pripažinęs savo kaltę.
Teismo posėdyje
nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė
apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas iš dalies tenkintinas.
Nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentai dėl BK 59 str.
1 d. 2 p. numatytos aplinkybės nepripažinimo jo atsakomybę lengvinančia
nepagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios
aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo
numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar
joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog
kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių
pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus
parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus
gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia
pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir
stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kaip matyti iš byloje esančios
medžiagos, V. R. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs nusikaltimą,
tačiau teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus ir atsakinėti į
klausimus, taip pat atsakyti į klausimą, ar pripažįsta savo kaltę. Tolesnėje
teisiamojo posėdžio eigoje V. R. atsakė į kai kuriuos jam užduotus klausimus, (b. l. 12, 14,
28, 29, 30; t. III), pats uždavinėjo klausimus kitiems teisiamojo posėdžio
dalyviams ir teikė prašymus (b. l. 11, 12, 15; t. III), o įrodymų tyrimo teisme
pabaigoje pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta. Akivaizdu, jog nuteistasis savo
kaip kaltinamojo teisėmis, numatytomis BPK 22 str. 3 d., nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme naudojosi visa apimtimi (tiek, kiek jis pats
pageidavo šiomis teisėmis naudotis) ir niekieno netrukdomas. Todėl apelianto
argumentai dėl jo procesinių teisių suvaržymo yra nepagrįsti. Iš kitos pusės,
pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kaltinamojo atsisakymą duoti parodymus
teisme ir atsakyti į klausimą, ar prisipžįsta kaltu, taip pat aplinkybę, jog
pripažįstąs savo kaltę jis pareiškė tik baigiant įrodymų tyrimą teisme, ir
pagrįstai pripažino, jog tokia kaltinamojo pozicija negali būti vertinama kaip
nuoširdus gailėjimasis nusikaltus ar ženklus, reikšmingas padėjimas išaiškinti
nusikaltimą.
Kolegija negali
sutikti su apelianto argumentais, kad jo kaltės pripažinimas ikiteisminio
tyrimo metu, kurį jis galiausiai patvirtino ir teisme, liko teismo neįvertintas
skiriant bausmę, nors kaltės pripažinimui ir nebuvo suteikta atsakomybę
lengvinančios aplinkybės reikšmė. V. R. Klaipėdos rajono teismo 1979 m.
rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu (b. l. 93-96,
t. II). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto
2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso,
patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso,
patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo
tvarkos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas asmenys, pagal senąjį BK
pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo BK įsigaliojimo laikomi
pavojingais recidyvistais ir šio statuso netenka pagal naujojo BK 27 straipsnio
5 dalies nuostatas, t. y. asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka
galios, kai asmens teistumas išnyksta arba yra panaikinamas. Taigi nusikaltimą,
už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. R. padarė, turėdamas BK 27 str. 2 d.
numatytą pavojingo recidyvisto statusą. BK 56 str. 2 d. nustato, jog pavojingam
recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio
sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis
bausmė. Tuo tarpu teismas V. R. už naują nusikaltimą paskyrė 5 metų laisvės atėmimo
bausmę, lygią BK 260 str. 1 d. sankcijos vidurkiui. Kaip galima spręsti iš
nuosprendžio motyvų, būtent V. R. kaltės pripažinimas ir nulėmė švelnesnės, negu kad turėtų
būti skiriama pavojingam recidyvistui, bausmės paskyrimą V. R. (jokių kitų duodančių pagrindą
švelninti bausmę aplinkybių nenustatė nei pirmosios instancijos, nei
apeliacinės instancijos teismas). Todėl švelninti pagal BK 260 str. 1 d. V. R. paskirtą bausmę
apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vienok kolegija
laiko, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. R. pagal BK 260 str. 1 d. paskirtą
bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu
paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrė nuteistajam per
griežtą galutinę subendrintą bausmę. Apylinkės teismas, prie ankstesnės bausmės
pridėdamas pusę (2 metus 6 mėnesius) naujos bausmės, savo sprendimo dėl
pridedamos bausmės dydžio visiškai nemotyvavo. Tuo tarpu yra reikšminga, jog
nusikaltimai, už kuriuos V. R. nuteistas skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiais, savo
esme yra tapatūs, padaryti per nedidelį laiko tarpą, nuteistojo atsakomybę
sunkinančių aplinkybių nei vienu atveju nenustatyta. Kaip matyti iš 2009 m.
spalio 29 d. nuosprendžio, V. R. prisipažino ir gailėjosi padaręs jame aptartas
nusikalstamas veikas, padėjo jas išaiškinti, savo kaltę jis pripažino ir šioje
byloje. Priimant dėmesin šias aplinkybes, paskirtų už atskiras nusikalstamas
veikas bausmių griežtumą bei atsižvelgiant į senyvą nuteistojo amžių, kolegija
laiko teisingu prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės
pridėti mažesnę naujos bausmės dalį ir paskirti nuteistajam švelnesnę galutinę
subendrintą bausmę, kuri būtų pakankama BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti: nuteistajam
V. R. BK 63
str. 1, 4 ir 9 d. nustatyta tvarka paskirtą galutinę subendrintą bausmę
sušvelninti iki devynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo.
Kitą nuosprendžio
dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas
Dalius Jocys
Teisėjai
Linas
Pauliukėnas
Eduardas Maškevičius