Administracinė byla Nr. eAS-583-1047/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00720-2025-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Beatos Martišienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, teisme gautu 2025 m. balandžio 9 d., ir prašė patenkinti pareiškimą bei: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą Mažeikių rajono savivaldybės administraciją įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.230 str. 1, 3 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 str.) normas arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas).
Pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo terminą, išreikalauti iš darbdavio / atsakovo būtiną dokumentinę medžiagą bylai išnagrinėti, į bylos nagrinėjimą kviesti administracijos direktorę J. K. ir direktoriaus pavaduotoją A. P. (dėl atlyginimo už papildomi atliktą / atliekamą darbą aplinkybių).
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nustatė, kad Regionų administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 pareiškėjas teikė tapataus turinio skundą, kurį teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Šią nutartį pareiškėjas apskundė atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti Regionų administraciniam teismui.
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025 išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikinus teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas administracinėje byloje
Nr. eI3-8753-631/2025 grąžintas nagrinėti iš naujo. Nustatęs, kad Regionų administracinio teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI3-8753-631/2025 su tapačiais reikalavimais ir joje dar nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas, teismas sprendė, jog yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą teismui nagrinėti. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), sustabdyti situaciją, kuomet administracinė byla vis nepradedama nagrinėti, priimti atskirąją nutartį dėl teisės į teisminę gynybą, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog skundas byla tampa tik teismui priėmus nutartį (ABTĮ 67 str. 4 d.), teisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja ir pareiškėjas neketina jos atsisakyti, nepaisydamas teismo atliekamų, ją varžančių veiksmų, vilkinimo skirti bylą nagrinėti. Teisėjų piktnaudžiavimą procesine padėtimi turėtų vertinti kiti teismai (Teisėjų garbės teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas). Teisėja parengiamojoje bylos stadijoje atliko veiksmus, kurie atliktini bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadijoje ir pateikė išankstinę, tendencingai šališką nuomonę, taigi akivaizdžiai pasireiškė tiesioginis teisėjos suinteresuotumas bylos baigtimi.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. gegužės 20 d. padavė prašymą dėl, be kita ko, teismo skleidimo žinomai melagingų žinių ir atskirosios nutarties (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijų: 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025 ir 2025 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025 pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną, kai pabaigos iki teismas imsis nagrinėti administracinę bylą dar nesimato, priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą nustačius, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-415/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-573-789/2024).
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriame suformuluoti šie reikalavimai: 1) panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (CK 6.230 str. 1, 3 d., DK 45 str. 1, 2 d.) normas arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo terminą. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo, 2025 m. vasario 12 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, be kita ko, panaikino teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti teismui iš naujo. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d., 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymų panaikinimo. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 25 d.
Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną (2025 m. balandžio 10 d.) pareiškėjo skundo, pateikto Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025, priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eAS-397-968/2025, be kita ko, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotas Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui priimant 2025 m. balandžio 10 d. nutartį, nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos sąlygos, t. y. teismo žinioje nebuvo analogiško turinio administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Pažymėtina, jog tokios pačios pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-120-629/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025.
Priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, teisėja, atsisakiusi priimti jo skundą, atliko veiksmus, kurie atliktini skundo priėmimo stadijoje, kurioje nagrinėjami procesinio teisinio pobūdžio klausimai ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu bei suinteresuotumu, yra grindžiami išskirtinai prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; 2025 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-158-415/2025).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atskirajame skunde suformuluotame prašyme, nei 2025 m. gegužės 20 d. teisme gautame Prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.
Atsakydama į pareiškėjo prašymus priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotame prašyme bei 2025 m. gegužės 20 d. teisme gautame Prašyme išsakyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.
Kiti pareiškėjo Prašyme suformuluojami prašymai neturi įtakos šiai bylai išspręsti, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo P. V. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Rytis Krasauskas
Beata Martišienė