Civilinė byla Nr. e2A-102-324/2018

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02029-2017-2

Procesinių sprendimų kategorijos:

(S)

3.2.6.5, 3.2.6.5.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2584-188/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei J. D. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 133 Eur skolą, 238,99 Eur delspinigius, 13,30 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 15 Eur žyminį mokestį, 23,20 Eur už VĮ Registrų centras gyventojų registro pažymas.

Nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas pasirašė 2007 m. vasario 22 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702580220 (toliau tekste sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – telefoną NOKIA 5200. Sutarties 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2009 m. vasario 22 d.) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas taip pat įsipareigojo sutarties 5.5 punktu informuoti lizingo bendrovę, jeigu pasikeičia atsakovo sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, turto laikymo vieta, atsakovo finansinė būklė, turinti reikšmės sutarties vykdymui (dėl ko negali ar negalėtų vykdyti sutarties) ir t. t. Sutarties 11.1. punktu susitarė, jog atsakovui pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 11.2. punkte numatyta, jog, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios sutarties 5.5 punkto nuostatas, nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovas sumokėjo pirmąsias 7 iš 25 išperkamosios nuomos mėnesinės įmokas, nuo 2007 m. rugsėjo 22 d. jokių įmokų nemoka,. Atsakovas kreditoriui liko skolingas 133 Eur (459,21 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą). Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, ne(į)vykdė prisiimtų įsipareigojimų, tuo pažeidė sutarties 2.1 punkto sutartinius įsipareigojimus. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė 2009 m. kovo 4 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o ieškovė įgijo reikalavimą į atsakovo skolą pagal sutartį Nr. 702580220. Atsakovas prievolių ieškovei nevykdė, nebendradarbiavo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartimi suderintą mokėjimo grafiką, vadovaujantis sutarties 11.1 punktu, atsakovui atsirado pareiga mokėti kreditoriui 0,05 procento dydžio delspinigius (įstatyminius, vietoje 0,2 proc. sutartinių) nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas ieškinio pateikimo dienai sudaro 238,99 Eur sumą. Atsakovas nepranešė apie telefono numerio, gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą (visi pranešimai (raginimai) skolininkui sumokėti skolą grįžo neįteikti), nepateikė dokumentų, susijusių su atsakovo finansine būkle, jos pasikeitimu, todėl privalo sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirktos daikto vertės, kas sudaro 13,30 Eur sumą. Ieškovė patyrė 23,20 Eur dydžio išlaidas pagal 2017 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 4931724 už VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2017 m. kovo 16 d. pažymą Nr. GR.3A-738-6 apie atsakovo asmens duomenis, šios išlaidos priteistos iš atsakovo.

Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 133 Eur skolą, 47,88 Eur delspinigius, 13,30 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 194,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 7,13 Eur žyminį mokestį, 2,90 Eur išlaidas už VĮ Registrų centro gyventojų registro pažymą. Kitą ieškinį dalį atmetė.

Nustatė, kad atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti su pirminiu kreditoriumi už suteiktas paslaugas, todėl patenkino ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškovei perėmus duomenis iš pradinio kreditoriaus, ieškovei nepavyko susisiekti pagal atsakovo nurodytus kontaktus, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei 10 proc. baudą, kuri yra skaičiuojama nuo neišpirktos daikto vertės (sutarties 5.2 p., 5.5 p., 11.2 p.). Atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. rugsėjo 22 d., pradinis kreditorius reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi 2017 m. liepos 25 d., t. y. virš 8 metų ieškovė nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, už šį laikotarpį delspinigius skaičiavo. Atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms netesyboms. Ieškovė yra verslininkė, o toks verslo subjekto elgesys nelaikytinas gera verslo praktika, neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir teisingumo kriterijų. Atsižvelgiant  į tai, netesybų dydį apribojo, delspinigius apskaičiavo už 180 dienas, taikant 0,2 proc. normą, t. y. 47,88 Eur (133,00 Eur x 0,2 proc. x 180 d.). Priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 194,18 Eur (133 Eur + 47,88 Eur + 13,30 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos  iki teismo sprendimo įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, šalių turėtas bylinėjimosi išlaidos paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimas patenkintas 47,53  proc. Iš atsakovo priteisė 7,13 Eur žyminio mokesčio (15 x 47,53 proc.). Ieškovės išlaidos už užklausas Gyventojų registro tarnybai pripažino ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Byloje pateikta viena 2017 m. kovo 16 d. pažyma Nr. GR.3A-738-6 su atsakovo duomenimis. Atsižvelgiant į 1 vnt. pažymos 2,90 Eur kainą, iš atsakovo priteisė 2,90 Eur mokestį už Gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-738-6.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, delspinigius padidinant iki 238,99 Eur, atitinkamai patikslinti procesines palūkanas skaičiuojant nuo 385,29 Eur sumos, žyminį mokestį padidinant iki 15 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo sprendimas pažeidžia ieškovės teisėtus ir pagrįstus interesus. Priteista 47,88 Eur dydžio delspinigių suma yra neprotingai/ neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui, pradelstu įsipareigojimų (ne)įvykdymo laikotarpiu, jo elgesiu. Atsakovas išsimokėtinai įsigijęs telefoną NOKIA 5200, kreditoriui sumokėjo tik 7 pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas iš visų 25 įmokų. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, neįvykdė visų kitų prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, nemokėjo sutartinių delspinigių už pradelstą sumokėti skolą, nesumokėjo baudos, ir tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus (sutarties 2.1 punktas). Neteisinga teismo išvada apie ieškovės delsimą kreiptis į teismą. Nuo reikalavimo į atsakovą atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo, 2009 m. kovo 23 d. atsakovui pateikė visą informaciją apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus arba kreiptis į ieškovę, siuntė raginimus, pradėjo skolos išieškojimą ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“. Ieškovė, išnaudojusi visas ikiteisminio skolos išieškojimo galimybes, kreipėsi į teismą. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti), nė karto nesusisiekė nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove, elgėsi nesąžiningai, sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius Ieškovo bandymus susiekti). Teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo, vadovaudamasis teismų praktika. Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Atsakomybės našta negali būti perkeliama tik kreditoriui/ verslininkui kaip stipresniajai šaliai. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas ir toliau nebendradarbiavo su ieškove, teismu. Skolininko sąmoningas neveikimas negali būti pateisinamas silpnesne sutarties šalimi, nes įsipareigojimai nevykdomi ilgą laikotarpį, negali būti pateisinama kaip laikini skolininko finansiniai sunkumai. Ieškovė atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra silpnesnioji šalis, ieškinyje savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino. Teismas neturėjo pagrindo pritaikyti sutrumpintą 6 mėn. senatį, nesant atsakovo prašymo. Teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai analogiškose byloje. Teismo sprendimas skatins ateityje nesąžiningus asmenis nevykdyti prisiimti įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iš skolininko pagal išperkamosios nuomos sutartį priteistinus delspinigius. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl delspinigių dydžio

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2007 m. vasario 22 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsigijo telefoną NOKIA 5200 už 672,22 Lt (194,69 Eur), nustatant dalinius kredito grąžinimus ir galutinį kredito sugrąžinimo terminą iki 2009 m. vasario 22 d. Šios sutarties 11.1 punkte numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė, visų įmokų laiku nesumokėjo, todėl UAB ,,Ūkio banko lizingas“ liko skolingas 459,21 Lt (133 Eur) pagrindinės skolos. UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, tačiau atsakovas prievolės iki šiol neįvykdė. Ieškovė už 3594 dienas apskaičiavo 238,99 Eur delspinigių, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jam kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas (delspinigius), tačiau laikė, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, apskaičiuoti daugiau kaip už aštuonis metus, todėl juos apskaičiavo už 180 dienų, taikant šalių sulygtą 0,2 proc. normą. Apeliantė sutinka su 0,05 proc. netesybų dydžiu, tačiau nesutinka netesybas skaičiuoti už 180 dienų.

Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „A.“ dėl skolos, delspinigių priteisimo ir nuostolių atlyginimo, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J., S. J. v. M. A. dėl netesybų priteisimo ir prievolės įvykdymo natūra, bylos Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Lietuvos kariuomenė v. UAB „Teksnija“, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centras dėl sutartinių netesybų priteisimo, bylos Nr. 3K-3-235-690/2016).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti 238,99 Eur delspinigius sumažino pagrįstai iki 47,88 Eur taikant šalių sutartą 0,2 proc. delspinigių normą, motyvuodamas tuo, kad skolininkas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, ieškovė ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, dėl ko netesybos tapo didesnės už pačią neįvykdytą prievolę, taip pat kad ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtus nuostolius. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl nepagrįstai ilgo delsimo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė reikalavimą į atsakovo skolą įgijo 2009 m. kovo 4 d. Ieškovė teigia, kad 2009 m. kovo 23 d. atsakovui pateikė informaciją apie kreditoriaus pasikeitimą bei reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus, siuntė raginimus (tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad apeliantė dėl skolininko duomenų į VĮ Registrų centrą kreipėsi 2017 m. vasario 17 d., t. y. praėjus beveik aštuoniems metams po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo su pradiniu kreditoriumi. Ieškovė deklaratyviai nurodo, kad UAB „Sergel“ pagal 2010 m. balandžio 7 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. ST 10/04-1 dėl ikiteisminio skolų išieškojimo nuolat vykdo aktyvų ikiteisminį skolų išieškojimą iš ieškovės skolininkų (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei prie apeliacinio skundo apeliantė nepateikė. Net ir darant prielaidą, kad apeliantė ėmėsi aktyvių, reguliarių veiksmų atsakovo skolai išieškoti, ji nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų pagrįstą lūkestį, jog skolininkas ketina su ja atsiskaityti nesikreipiant į teismą. Pažymėtina, kad apeliantės prašomos priteisti netesybos skaičiuojamos net už 3594 dienas ir jos viršija pačią skolą beveik du kartus. Tokio dydžio netesybos, jas skaičiuojant už pakankamai ilgą terminą, kuris susidarė ir dėl to, kad pati ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, nelaikytinos pagrįstomis ir protingomis.

Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, trumpinant laikotarpį, už kurį skaičiuotini delspinigiai (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-362-658/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-601/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-170-450/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1339-390/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1655-555/2017).

Apeliantė neteisingai nurodo, kas pirmosios instancijos teismas taikė sutrumpintą 6 mėnesių senatį nesant atsakovo prašymo. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigius, rėmėsi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia teismo teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės; 6.258 straipsnio 3 dalimi, nustatančia teismo teisę sumažinti netesybas (baudą, delspinigius), jei jie neprotingai dideli. Skundžiamame sprendime nėra nurodytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties taikymą. Tuo remiantis nesivadovautina apeliantės nurodoma teismų praktika, kurioje teismai savo iniciatyva taikė ieškinio senatį. Tų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, kuomet delspinigių dydį teismas sumažino remiantis įstatyme įtvirtinta teise. Pažymėtina, jog toks pats 180 dienų terminas, kaip maksimalus laikotarpis netesyboms skaičiuoti, imperatyviai įtvirtintas šiuo metu galiojančiame Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Nors ši materialinės teisės norma negali būti taikoma šiam ginčui, nes priimta vėliau nei sudaryta sutartis, tačiau teismui priimant sprendimą ir vadovaujantis visuma aplinkybių bei bendraisiais teisės principais mažinant delspinigius, labiau galėtų būti reikšmingas šis, o ne ieškinio senaties terminas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu. Tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

           n u t a r i a:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                            Virginija Gudynienė