Civilinė byla Nr. 3K-3-100-686/2016

                                                          Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21006-2013-5

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.1.

                                   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno technologijos universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos kodas“ dėl baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties kainą, vertę, netesybas už sutarties nutraukimą prieš terminą ir pridėtinės vertės mokesčio įskaičiavimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas Kauno technologijos universitetas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės UAB „Energijos kodas“ priteisti 35 065,85 Lt (10 155,77 Eur) baudą (netesybas).
3. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. balandžio 1 d. jis su atsakove sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. T2011/04-169, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovui elektros energiją, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už suteiktą elektros energiją. Sutartis buvo pratęsta pagal papildomus susitarimus iki 2014 m. balandžio 30 d.
4. 2013 m. gruodžio 11 d. atsakovė ieškovui pateikė pranešimą, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. nutraukia elektros energijos tiekimą. Tokiu veiksmu atsakovė pažeidė sutarties 2.2 punkto c) dalį ir sutarties 6.3 punktą, nes norėdama nutraukti sutartį atsakovė apie tai privalėjo ieškovą įspėti prieš 60 dienų.
5. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas turėjo papildomų išlaidų, nes jis prekes ir paslaugas privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Ieškovas patyrė realią žalą, nes, nutraukus elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, jis elektros energiją pirko iš AB LESTO, kurios nustatyta elektros pardavimo kaina yra gerokai didesnė; tik vėliau ieškovas skelbė konkursą, kad galėtų įsigyti elektros energijos iš kito tiekėjo. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės baudą nuo neįvykdytos sutarties dalies (t. y. nuo 701 317, 08 Lt (203 115,46 Eur) už 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. balandžio 30 d. laikotarpį), o ne nuo visos sutarties, kaip šalys buvo sutarusios pasirašydamos 2011 m. balandžio 1 d. sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė patvirtino, jog ieškovas, kaip paslaugos gavėjas, savo įsipareigojimus vykdė, jis laiku ir tinkamai mokėjo atsakovei už suteiktą paslaugą. Atsakovė yra šios paslaugų srities profesionalė – verslininkė, kuriai yra objektyviai daugiau žinoma apie tokių paslaugų teikimą.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė, žinodama aplinkybę, jog 2013 m. spalio 2 d. pagrindinė elektros energijos tiekėja UAB „Lietuvos energijos gamyba“ sustabdė jai elektros energijos tiekimą, šią informaciją ieškovui pateikė tik 2013 m. lapkričio 21 d., o pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovė ieškovui išsiuntė tik 2013 m. gruodžio 10 d. Taigi atsakovei jau nuo 2013 metų birželio mėnesio buvo žinoma apie vykstančius pokyčius elektros pardavimo rinkoje ir ji, vadovaujantis bendradarbiavimo principu, turėjo laiku suteikti klientui atitinkamą informaciją – įspėti jį apie tai, kad keičiasi elektros energijos gavimo rinka, didėja kainos, išvardyti, kokie neigiami padariniai gali atsirasti dėl teismo pirmiau nurodytų priežasčių.
9. Teismas, nenustatęs atsakovo nurodytų nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo, sprendė, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartinę prievolę.
10. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, nebendradarbiavo su ieškovu, sutartį nutraukė vienašališkai, neįspėjusi ieškovo prieš 60 dienų, bei nenustačius sąlygų, dėl kurių atsakovė turėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sutarties 6.3 punkte nustatytos baudos, lygios penkių procentų dydžio sutarties vertei. Toks susitarimas atitinka CK 6.71 straipsnio nuostatas ir neprieštarauja prievolių teisės nuostatoms, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, kad bauda gali būti priteisiama tik kaip sankcija už sutarties nevykdymą. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti bauda, kuri skaičiuojama nuo neįvykdytos sutarties dalies (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30  d.), yra protinga, atitinkanti teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, neprieštarauja įtvirtintam sutarčių laisvės principui, todėl iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 35 055,27 Lt (10 155,77 Eur) baudą.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 2 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistą.
12. Kolegija, spręsdama byloje kilusį ginčą dėl netesybų dydžio sumažinimo, nurodė, kad, atsižvelgiant į sutarties objekto (elektros energija) svarbą, paslaugų teikimo apimtį, sutarties neįvykdymo laikotarpį (4 mėn.), įspėjimo termino pažeidimo trukmę (40 dienų), į tai, kad  ieškovas šias paslaugas iš kitų tiekėjų gali įsigyti tik organizuodamas viešąjį pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, ji neturi pagrindo konstatuoti, jog skundžiamu sprendimu priteistas 35 055,27 Lt (10 155,77 Eur) baudos dydis prieštarauja CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ar yra neprotingai didelis. Todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo sumažinti ginčijamą baudą. 
13. Kolegija atsakovės argumentus dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) neįskaičiavimo į sutarties kainą ir atitinkamai į priteistų netesybų dydį vertino kaip naujas aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme, nes iki tol atsakovė rėmėsi tik tais argumentais, kurie susiję su nenugalimos jėgos buvimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Energijos kodas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš kasatorės 2919,61 Eur netesybų ieškovo naudai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 3 straipsnio 1 dalį baudos, priteisiamos CPK tvarka, nėra apmokestinamos PVM, nes sutartinės netesybos (bauda) nėra laikoma preke (paslauga). PVM yra mokestis, kurį valstybė gauna sutarties įvykdymo atveju, o šiuo atveju sutartis nebuvo įvykdyta. Sutarties kaina (vertė) buvo nustatyta kartu su PVM ir penkių procentų netesybos buvo apskaičiuotos nuo šios sutarties kainos su PVM, tačiau ieškovas neturi teisės gauti valstybės biudžetui skirtos PVM sumos savo naudai.
2. Vien tai, kad kasatorė pirmosios instancijos teisme atskirai nenurodė, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma ir PVMĮ 14 straipsnio 1 dalis dėl PVM neįskaitymo į netesybų dydį, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti taikyti PVMĮ ginčo teisiniams santykiams, nes būtent teismas, o ne kasatorė turi pareigą atlikti ginčo santykių teisinį kvalifikavimą.     
3. Kasatorė yra atsakinga už sutarties nevykdymą nuo tada, kai sutartis buvo nutraukta iš tikrųjų, t. y. nuo 2014  m. sausio 1 d., iki tos datos, kai sutartis pasibaigė vienašaliu nutraukimu (60 dienų po pranešimo pateikimo), o ne iki sutarties pabaigos datos, kokia ji buvo nustatyta sudarant sutartį. Skundžiama nutartimi iš esmės konstatuota, kad 2013 m. gruodžio 11 d. kasatorės pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą buvo visiškai bereikšmis ir nesukeliantis jokių teisinių padarinių vien dėl to, kad elektros energijos tiekimas ieškovui buvo nutrauktas praėjus 20, o ne 60 dienų nuo pranešimo įteikimo.  
15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Kauno technologijos universitetas prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais apeliuojama į tai, kad bylą nagrinėję teismai atsisakė tirti ir įvertinti nepagrįstą PVM įskaičiavimą į mokėtiną baudos sumą, yra naujos aplinkybės, kurios nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas. Kasatorė turėjo visas galimybes šiuos įrodymus ir atsikirtimus teikti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė.

15.2. Netesybos, išreikštos procentais nuo sutarties kainos su PVM, buvo apskaičiuotos ir priteistos kaip bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. už sutarties nutraukimą pažeidžiant sutartyje nustatytas nutraukimo sąlygas, ir niekada nebuvo pridedamas PVM prie mokėtinos pagal sutartį baudos. Šalių pasirašytoje sutartyje yra nustatyta bendra sutarties kaina bei atskirai yra išskiriama suma, kuri sudaro PVM, tačiau tai nereiškia, kad sutarties kaina gali būti suprantama kaip suma, į kurią neįeina PVM. Kasatorė pasirašydama sutartį sutiko su jos sąlygomis ir žinojo, kad pažeidusi sutartį turės sumokėti nustatyto dydžio netesybas. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad sutarties sąlygos buvo pažeistos, t. y. kasatorė nevykdė savo pareigos ieškovą laiku ir tinkamai informuoti apie planuojamą sutarties nutraukimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

                            Dėl netesybų dydžio

16. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos – sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
17. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ, bylos Nr. 3K-7-409/2010).
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutarties aiškinimo ir sutartyje nustatyto netesybų dydžio. Ieškovo ir atsakovės sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad pardavėjai už sutarties nevykdymą (nutraukus sutartį prieš terminą) skiriama bauda, kuri yra lygi 5 proc. sutarties vertės. Bylą nagrinėję teismai šią baudą skaičiavo nuo preliminarios sutarties kainos, nurodytos kartu su pridėtinės vertės mokesčiu (sutarties 4.1 punkte), preliminarų perkamą elektros energijos kiekį kalendoriniais mėnesiais padauginę iš sutartyje nustatyto elektros energijos įkainio be PVM, prie gautos sumos pridėję PVM. Pažymėtina, kad sutarties kaina ir sutarties vertė nėra tapačios sąvokos. Kaina yra tam tikro objekto galutinė vertė pinigais, t. y. tai, ką sumoka pirkėjas. Vertė yra to paties objekto naudingumo, gerumo piniginė išraiška, skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (PVMĮ 15 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sutarties šalys sutarties 6.3 punkte nurodžiusios, kad bauda už sutarties nevykdymą skaičiuojama nuo sutarties vertės, susitarė, kad baudos apskaičiavimo pagrindas bus sutarties kaina be PVM.
19. Kaip pažymėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas netesybų dydį, prie jo pridėjo pridėtinės vertės mokestį, t. y. prie gautų 28 971,30 Lt pridėjo 6083,97 Lt, kuriuos gavo 28 971,30 Lt padauginęs iš 0,21 PVM. Kasatorė nurodo, kad pagal PVMĮ 3 straipsnio 1 dalį baudos, priteistinos CPK tvarka, nėra apmokestinamos PVM, tačiau ieškovas su šiais argumentais nesutiko, nurodydamas, kad jais nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme, o netesybų dydis buvo apskaičiuotas nuo sutarties kainos su PVM, bet ne prie gauto dydžio pridėjus PVM. Kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, sutarties šalys susitarė baudos dydį skaičiuoti nuo sutarties vertės, t. y. kainos be PVM. Pačios netesybos taip pat negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą pridėtinės vertės mokesčio dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalis), o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių pirma laiko nutraukiama sutartis, kurioje už sutarties nutraukimą yra nustatytos netesybos (bauda) konkrečia pinigų suma ar procentais, tokia gauta pinigų suma nelaikoma atlygiu už paslaugos suteikimą ir nuo šios pinigų sumos PVM neturi būti skaičiuojamas. Taip pat kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar teisinė faktinių aplinkybių kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008), todėl netinkamas materialiosios teisės normų taikymas negali būti pateisinamas tuo, kad šiomis aplinkybėmis nesirėmė viena iš šalių, teikdama ieškinį ar priešieškinį.
20. Kitas nagrinėjamoje byloje kilęs klausimas – laikotarpis, už kurį turi būti skaičiuojama bauda. Sutarties 2.2 punkto c papunktyje nurodyta, kad vienos iš šalių rašytiniu prašymu, įspėjus apie tai kitą sutarties šalį prieš 60 dienų laikotarpį, sutartis gali būti nutraukta anksčiau, nei baigiasi sutarties galiojimo terminas. Šis vienašalis sutarties nutraukimas nėra siejamas su sutarties pažeidimu, tai yra viena iš šalių sutartų sutarties sąlygų (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nustatytas 60 dienų pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą laikotarpis yra procedūrinis terminas, skirtas šalims pasirengti nutraukti sutartį ir užsitikrinti tolesnį funkcionavimą ją nutraukus. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pats pranešimas apie būsimą vienašalį sutarties nutraukimą nesukuria kokių nors teisinių padarinių, tai yra tik būtinoji vienašališko sutarties nutraukimo procedūrinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Valbis“ v. UAB „Kauno audinių projektas“, bylos Nr. 3K-3-30-219/2015).
21. Teisėjų kolegija sutinka, kad tam tikrais atvejais sutartis negali būti toliau vykdoma dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių. Paprastai tokios aplinkybės turi būti nustatytos šalių sudaromoje sutartyje. Kitu atveju sutarties šalys turi galimybę nutraukti sutartį bendru rašytiniu susitarimu, nesant nė vienos iš šalių kaltės, tokiais terminais ir sąlygomis, dėl kurių susitaria (nagrinėjamu atveju – sutarties 2.2 punkto d papunktis). Tačiau šiuo atveju, kaip teisingai nustatė bylą nagrinėję teismai, atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovu, informuoti jį apie pasikeitusias elektros energijos gavimo rinkos sąlygas, didėjančias kainas ir pan. Negana to, ieškovui apie vienašalį sutarties nutraukimą pranešė vos prieš 20 dienų.
22. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai. Tais atvejais, kai sutartis nutraukiama tinkamai neinformavus ieškovo (CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas), sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažintas teisėtu. Byloje nustačius, kad atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį nepasibaigus jos galiojimo terminui, konstatuotina, jog sutartis turėjo galioti iki jos galiojimo pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Minaičiai“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-208/2013).
23. Nagrinėjamu atveju laikotarpis, už kurį apskaičiuojama bauda, sutartyje nenustatytas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teikiama paslauga, prekė – elektros energija – yra ypač svarbi ieškovo veiklos tęstinumui užtikrinti, bei vertinant sutarties 6.3 punktą, darytina išvada, jog bauda pardavėjai už sutarties nutraukimą prieš terminą skiriama už sutarties nevykdymą, t. y. už visą nevykdymo laikotarpį. iki kada sutartis turėjo būti vykdyta. Tai nepaneigia sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, tačiau nustato papildomą apsaugą pirkėjui, ieškovui. Taigi bylą nagrinėję teismai baudą ieškovo naudai teisingai apskaičiavo nuo 2014 m. sausio 1 d., kada sutartis buvo nutraukta, iki 2014 m. balandžio 30 d., sutarties galiojimo termino pabaigos.
24. Remdamasi tuo, kas paminėta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino vienašalį sutarties nutraukimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nustatė teisingą laikotarpį, už kurį turi būti apskaičiuojama bauda, tačiau netinkamai aiškino pačią sutartį ir pagrindą, nuo kurio turi būti apskaičiuojama bauda, be kita ko, prie apskaičiuotos baudos pridėdami pridėtinės vertės mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas keisti skundžiamus procesinius sprendimus sumažinant netesybų dydį PVM dydžiu iki 8390,66 Eur (28 971,30 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Iš dalies patenkinus atsakovės kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: atsakovei – patenkintų, o ieškovui – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas reikalavo priteisti 10 226,15 Eur (35 055,27 Lt) netesybų, o atsakovė kasaciniu skundu prašė sumažinti netesybų dydį iki 2919,61 Eur. Ieškovo naudai priteisus 8390,66 Eur netesybų, yra patenkinta 82 proc. jo reikalavimo, vadinasi, atitinkamai turi būti perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 751,64 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1051,64 Lt (304,57 Eur). Šios išlaidos mažintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iki 249,74 Eur. Apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos, kasaciniam teismui ieškovas taip pat nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė kasaciniame procese sumokėjo 162,74 Eur žyminį mokestį, kurio 29,29 Eur turi atlyginti ieškovas. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 220,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
26. Kasacinis teismas patyrė 4,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12  d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistina 4,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos atsižvelgiant į minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės UAB „Energijos kodas“ (į. k. 302414693) ieškovo Kauno technologijos universiteto (j. a. k. 111950581) naudai 8390,66 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt Eur 66 ct) baudos ir 220,45 Eur (du šimtus dvidešimt Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Energijos kodas“ (į. k. 302414693) 4,08 Eur (keturis Eur 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                      Andžej Maciejevski