Civilinė byla Nr. e2A-546-440/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10560-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-274-842/2025 pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovei 530-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo priėmimo momento (ab initio).
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) atsakovės 2023 m. balandžio 16 d. 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių visuotiniame susirinkime trečiuoju klausimu „Naujų bokso savininkų priėmimas į bendrijos narius“ priimtą sprendimą „Pašalinti bendrijos narį V. C. iš 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių nuo 2023 m. balandžio 16 d.“
2. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – bendrija) steigėjas, narys, dalyvis, taip pat buvęs ilgametis bendrijos pirmininkas. 2023 m. kovo 21 d. pranešimu bendrijos pirmininkas V. S. (V. S.) (toliau – pirmininkas) informavo ieškovą apie tai, kad 2023 m. balandžio 16 d. 18.00 val. vyks bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos susirinkimo metu susirinkimo darbotvarkės trečiuoju klausimu „Naujų bokso savininkų priėmimas į bendrijos narius“ bendrijos pirmininko pasiūlymu buvo priimtas sprendimas „Pašalinti bendrijos narį V. C. iš 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių nuo 2023 m. balandžio 16 d.“. Protokolo išraše nėra nurodyta, jog ieškovas būtų aiškiai išreiškęs valią būti pašalintu iš bendrijos, be to, sprendime nenurodyta, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu ieškovas yra šalinamas iš bendrijos. Tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovė nurodė nemaža teisės aktų nuostatų, kurias tariamai pažeidė ieškovas.
3. Atsakovė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovės įstatų 11 punkte numatytos bendrijos narių pareigos, o 12.1 ir 12 punktuose (nemoka nario įmokų, nevykdo įstatų nuostatų, susirinkimų nutarimų), kada bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos. Ieškovas įstatų punktus yra pažeidęs daug kartų ir piktybiškai jų nevykdo, todėl buvo pašalintas iš bendrijos narių. Ieškovas nuo 2013 m. lapkričio 29 d. laikinai buvo išrinktas bendrijos pirmininku ir pareigas vykdė iki 2021 m. lapkričio 6 d. Ieškovas nėra perdavęs bendrijai su bendrijos veikla susijusių dokumentų, nevykdė bendrijos narių sprendimo grąžinti nepanaudotus stogo remontui pinigus, neperduoda visų jo dispozicijoje esančių su atsakovės veikla susijusių dokumentų, persivedė į savo asmeninę banko sąskaitą bendrijos pinigines lėšas, 2017 m. neteisėtai gavo darbo užmokesčio pajamas, pasisavino bendrijos materialųjį turtą, ne pagal paskirtį naudojo bendrijos lėšas, nemokėjo bendrijos nario mokesčio ir kita, t. y. nevykdė atsakovės įstatų 11.1, 11.2, 11.3, 11. 4, 11.5, 20.3, 20.8, 20.11, 21 punktų reikalavimų. Atsižvelgiant į ieškovo nuolatinius įstatymo ir bendrijos įstatų pažeidimus, atsakovės visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu, vykusio 2023 m. balandžio 16 d., nuspręsta, kad ieškovas savo veiksmais trukdo atsakovės veiklai, sudaro bendrijai piniginius nuostolius, nevykdo visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų, nevykdo bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimo apie pinigų ir dokumentų grąžinimą, todėl pašalintas iš atsakovės bendrijos narių. Jokia įstatymo ar įstatų nuostata nedraudžia visuotiniam susirinkimui, kaip aukščiausiam bendrijos organui, papildyti darbotvarkę ar išspręsti kai kuriuos darbotvarkėje iš anksto nenumatytus klausimus. Susirinkimas yra teisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu ab initio (nuo priėmimo momento) atsakovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2023 m. balandžio 16 d. narių visuotiniame susirinkime priimtą sprendimą „Pašalinti bendrijos narį V. C. iš 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių nuo 2023 m. balandžio 16 d.“. Priteisė ieškovui iš atsakovės 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 22 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos dėl narystės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrijoje pabaigos. DNSBĮ taip pat imperatyviai patvirtinta, kad bendrijos narys negali būti pašalintas iš bendrijos prieš jo valią. Ieškovas yra bendrijos narys ir jokiu būdu (žodžiu ar raštu) nėra pareiškęs noro išstoti iš bendrijos ir (ar) būti iš jos pašalintas. Teismas nusprendė, kad, nesant kitų DNSBĮ 22 straipsnio 1dalyje įtvirtintų pagrindų, bendrijos nariai turi teisę tik patys išstoti iš bendrijos (DNSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Kadangi 2023 m. balandžio 16 d. atsakovės narių visuotiniame susirinkime priimtas sprendimas „Pašalinti bendrijos narį V. C. iš 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių nuo 2023 m. balandžio 16 d.“ prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintinas negaliojančiu ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).
6. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 1700 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs ieškovo elgesį procese, nusprendė, kad jis veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, be reikalo trukdydamas teismo ir kitų proceso dalyvių laiką, nereagavo į teismo pastabas, kad baigiamosiose kalbose turėtų pasisakyti dėl bylos esmės, tęsė savo baigiamąją kalbą, joje iš esmės pasisakydamas ir apibendrindamas visus jau įvykusius ar dar vykstančius teismo procesus tarp ieškovo ir atsakovės. Ieškovo atstovas taip pat nebuvo aktyvus patariant savo atstovaujamajam dėl baigiamųjų kalbų apimties. Todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 850 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. C. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių ir iš atsakovės ieškovui priteistą 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą padidinti iki 1 700 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nepagrįstai apkaltino ieškovą tariamu veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą, teismo ir kitų proceso dalyvių laiko trukdymu. 2024 m. kovo 22 d. baigus nagrinėti bylą, 2024 m. balandžio 12 d. ieškovas pradėjo sakyti savo baigiamąją kalbą. Kadangi atsakovė buvo pateikusi didelės apimties procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį ir tripliką), kuriuose ieškovas buvo apkaltintas dėl neteisėtų ieškovo veiksmų (netinkamo bendrijos lėšų naudojimo, ataskaitų nepateikimo, susirinkimų neorganizavimo ir kt.), jam einant bendrijos pirmininko pareigas, todėl baigiamojoje kalboje ieškovas privalėjo detaliai pasisakyti ir akcentuoti tai, jog atsakovės kaltinimai ieškovui yra visiškai nepagrįsti.
7.2. Dėl bylą nagrinėjusios teisėjos užimtumo, procese dalyvavusių asmenų atostogų, bendrijos atstovės ligos ir teisėjos teisėto nebuvimo darbe ilgą laiką nevyko teismo posėdžiai, todėl 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje pradėjęs sakyti baigiamąją kalbą, ieškovas baigiamosios kalbos sakymą galėjo tęsti tik 2024 m gruodžio 6 d. teismo posėdyje, baigiamąją kalbą baigė sakyti 2024 m. gruodžio 27 d. Taigi bylos nagrinėjimas užtrukto ne dėl ieškovo kaltės, ieškovo neteisėtų procesinių veiksmų ar noro vilkinti procesą, bet dėl pirmiau nurodytų susiklosčiusių objektyvių ir nuo ieškovo valios nepriklausiusių priežasčių.
7.3. Ieškovas dėjo pastangas baigiamąją kalbą sakyti valstybine lietuvių kalba, o tai laikytina pagirtinu elgesiu, kuris neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teisė būti išklausytam ir pasakyti baigiamąją kalbą yra esminė, todėl jos sakymas negali būti laikomas proceso vilkinimu. 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje, ieškovo atstovui paprašius leisti perskaityti ieškovo pasirašytą kalbą, atsakovės atstovai tam nepritarė, o teismas prašymą atmetė. Tuo tarpu 2024 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje teismas leido atsakovės atstovei pabaigti skaityti atsakovės bendrijos pirmininko kalbą, ieškovui neprieštaraujant. Vadinasi, jei atsakovės atstovai būtų buvę geranoriški, ieškovo kalba būtų buvusi pasakyta dar 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu.
7.4. Jei ieškovas būtų elgęsis netinkamai, teismo posėdžiui pirmininkaujanti teisėja galėjo taikyti CPK 158, 159 ar 162 straipsniuose numatytas priemones – apriboti kalbą, skirti baudą ar areštą, tačiau to nepadarė. Tai patvirtina, kad ieškovo elgesys nebuvo netinkamas ir netrukdė bylos nagrinėjimui. Vien tai, kad baigiamojoje kalboje paminėti kiti pradėti ar būsimi procesai, nesuteikia pagrindo mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas neįspėjo ieškovo, kad dėl kalbos trukmės gali būti taikomi neigiami padariniai. Todėl nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies išimties. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos ir visa apimtimi turi būti priteistos iš atsakovės.
8. Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovė 530-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovės ieškovui priteista 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
8.1. Per tris teismo posėdžius vien ieškovo kalba truko 6 val. 45 min., buvo perteklinė, nesusijusi su bylos aplinkybėmis, pilna pasikartojimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ją kaip proceso vilkinimą. Ieškovas pateikė prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui, remdamasis atsakovės atstovės sutuoktinio pareigomis tame pačiame teisme. Dėl šio prašymo buvo atšaukti 2024 m. rugsėjo 3 d. ir 2024 m. rugsėjo 13 d. posėdžiai. Nors ieškovas turėjo atstovą, jis pats skaitė kalbą padedamas vertėjos, tačiau nesuprato, ką skaito, o vertėja vertė tik pavienes frazes. Kalbos apimtis nuolat buvo didinama. Teismas ieškovą įspėjo, kad už tokį elgesį gali būti sumažintos priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
9. Ieškovas 2025 m. birželio 30 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovas prailgino bylos nagrinėjimą kreipdamasis dėl bylos perdavimo kitam teismui, yra nepagrįsti ir nereikšmingi. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl bylinėjimosi išlaidų šios aplinkybės neminėjo ir jų nevertino kaip turinčių įtakos bylos trukmei. Net jei ieškovas nebūtų prašęs perduoti bylos kitam teismui, 2024 m. rugsėjo 3 d. posėdis vis tiek nebūtų įvykęs dėl atsakovės atstovės ligos, o 2024 m. lapkričio 12 d. – dėl teisėjos nebuvimo darbe. 2024 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad byla turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, todėl 2024 m. rugsėjo 13 d. posėdis galėjo įvykti, juolab ieškovas neprašė jo atšaukti. Pirmosios instancijos teismas nenutraukė ieškovo baigiamosios kalbos, todėl ji laikytina reikšminga ir susijusi su byla. Pagal DNSBĮ įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, bendrija neturi teisės naudoti lėšų ginčams su savo nariais. Bendrija advokatei už paslaugas sumokėjo bendrijos lėšomis, nors įstatuose tokia teisė nenumatyta. Todėl reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo yra nepagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
12. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo CPK įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ieškovo baigiamosios kalbos trukmei įtakos padarė tai, kad siekdamas detaliai paneigti atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus kaltinimus dėl jo, kaip bendrijos pirmininko, veiklos jis turėjo iš esmės apie tai pasisakyti.
13. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apelianto baigiamoji kalba buvo perteklinė, nesusijusi su bylos aplinkybėmis, pilna pasikartojimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ją kaip proceso vilkinimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumo principas reiškia ne tik teisę kreiptis į teismą, bet ir kitus aspektus: teisę į sąžiningą teismą, operatyvų procesą, teisę būti išklausytam ir pan. Šalių lygiateisiškumo principas lemia, kad tiek besikreipianti į teismą šalis, tiek ir nuo tokio kreipimosi besiginanti šalis turi vienodas procesines teises (CPK 17 straipsnis). Taigi visos šalys privalo turėti galimybę išsakyti savo poziciją ir argumentus, teismas privalo išklausyti kiekvieną šalį.
15. Teisė būti išklausytam garantuojama įstatymų, suteikiant šalims teisę žodžiu išdėstyti savo poziciją teismo posėdyje (CPK 15, 153, 186, 235, 249, 253–254 straipsniai), draudžiant riboti kalbų turinį, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 255 straipsnis), suteikiant teisę teikti procesinius dokumentus ir procesines galimybes reaguoti į kitos šalies procesinius dokumentus (CPK 142, 318, 351 straipsniai), išsiaiškinti kitos šalies poziciją ir pateikti atsikirtimus į ją. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis). CPK 255 straipsnis numato, kad teismas paprastai neriboja proceso dalyvių kalbų trukmės. Teismo posėdžio pirmininkas ar kiti bylą nagrinėjantys teisėjai turi teisę įspėti ir nutraukti kalbėtoją, kai jo kalba nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme.
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. balandžio 12 d. ieškovas pirmosios instancijos teismui dar prieš teismo posėdį pateikė savo baigiamąją kalbą (33 lapų apimties). 2024 m. balandžio 12 d. posėdžio metu, perėjus prie baigiamųjų kalbų, ieškovui buvo suteikta teisė pasakyti baigiamąją kalbą, kurios trukmė buvo apie 22 minutes. Iš to paties posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismas nusprendė baigiamąsias kalbas atidėti. Iš 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad ieškovas savo baigiamąją kalbą sakė apie porą valandų. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs šio posėdžio garso įrašą, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas nurodė ieškovui, kad kai kurios jo baigiamosios kalbos dalys nėra susijusios su šia nagrinėjama civiline byla. Teismas paragino ieškovą peržiūrėti baigiamosios kalbos turinį ir įvertinti, ar iš tiesų būtina aptarti viską, kas joje surašyta. Ieškovas pareiškė, jog turi teisę kalbėti tai, ką laiko reikšminga. Pirmosios instancijos teismas įspėjo ieškovą, kad gali riboti arba visiškai nutraukti jo baigiamąją kalbą, jei ji bus nesusijusi su nagrinėjamu ginču (garso įrašo ištrauka – nuo 2.59.50 iki 3.04.02). Iš to paties posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismas nutarė posėdį atidėti. 2024 m. gruodžio 27 d. posėdžio metu ieškovas tęsė baigiamosios kalbos sakymą, kuri truko apie porą valandų, – nuo 9.02.45 iki 10.43.11. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad apelianto baigiamoji kalba pirmosios instancijos teismo posėdžiuose truko iki penkių valandų.
17. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis patyrė 1700 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 22 d. ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2023 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas, PS Nr. 0202; 2023 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymus; 2023 m. spalio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas, PS Nr. 0209; 2023 m. spalio 13 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1126823. Nurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų: 200 Eur – už teisinę konsultaciją dėl 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2023 m. balandžio 16 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, 800 Eur – už ieškinio dėl minėto sprendimo pripažinimo negaliojančiu (ab initio) parengimą ir pateikimą teismui, 700 Eur – už dubliko parengimą ir pateikimą teismui, iš viso 1 700 Eur.
18. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. I ketvirtis – bruto 1 959,90 Eur; 2023 m. II ketvirtis – bruto 2 000,10 Eur.
19. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl maksimalių priteistinų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžių nuostatas ir 2023 m. I–II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbtą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (1 959,90 Eur ir 2 000,10 Eur), nurodytos sumos iš esmės neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų maksimalių priteistinų dydžių. Už teisinę konsultaciją, kuriai taikomas 0,1 koeficientas (pagal Rekomendacijų 8.19 punktą), maksimali suma sudaro 195,99 Eur (1 959,90 × 0,1), todėl pareikšta 200 Eur suma laikytina pagrįsta. Už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas (8.2 punktas), todėl maksimali priteistina suma siekia 4 899,75 Eur (1 959,90 × 2,5), o prašoma priteisti 800 Eur suma yra mažesnė už rekomenduojamą. Už dubliko parengimą taikomas 1,5 koeficientas (8.3 punktas), kurio pagrindu apskaičiuojama maksimali suma yra 3 000,15 Eur (2 000,10 × 1,5), tad ir šiuo atveju prašoma priteisti 700 Eur suma yra mažesnė. Taigi bendra 1 700 Eur prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių.
20. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.
21. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.
22. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užkirsti kelią šalims gauti atlyginimą tų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado arba padidėjo dėl šalių nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18,19 punktai, 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).
23. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinęs ieškovo elgesį procese, nusprendė, kad jis veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, be reikalo trukdydamas teismo ir kitų proceso dalyvių laiką, nereagavo į teismo pastabas, kad baigiamosiose kalbose turėtų pasisakyti dėl bylos esmės, tęsė savo baigiamąją kalbą, joje iš esmės pasisakydamas ir apibendrindamas visus jau įvykusius ar dar vykstančius teismo procesus tarp ieškovo ir atsakovės. Atsakovo atstovas taip pat nebuvo aktyvus patariant savo atstovaujamajam dėl baigiamųjų kalbų apimties ir dėl išdėstyto nusprendė, kad mažintinos iš atsakovės ieškovui priteistinos patirtos atstovavimo išlaidos iki 850 Eur.
24. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, be kitų argumentų nurodo ir tai, kad jei jis būtų elgęsis netinkamai, teismo posėdžiui pirmininkaujanti teisėja galėjo taikyti CPK 158, 159 ar 162 straipsniuose numatytas priemones – apriboti kalbą, skirti baudą ar areštą, tačiau to nepadarė. Be to, jei teismas būtų leidęs ieškovo atstovui perskaityti ieškovo baigiamąją kalbą, ieškovo baigiamoji kalba galėjo būti baigta pasakyti dar 2024 m. balandžio 12 d. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas įspėjo ieškovą, paragino peržiūrėti kalbos turinį, pabrėžė, kad kalba nesusijusi su byla. Pažymėtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe ar kitų objektyvių priežasčių (atsakovės atstovės liga) nėra teisiškai reikšmingos šios bylos kontekste, kadangi bylinėjimosi išlaidų mažinimą, įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, lėmė ieškovo procesinis elgesys baigiamųjų kalbų etape, baigiamosios kalbos trukmė.
25. Teisė būti išklausytam ir pasakyti baigiamąją kalbą yra esminė proceso garantija, nors ji ir negali būti naudojama nesąžiningai vilkinant procesą, pasisakant ne apie bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta šios nutarties 16 punkte dėl ieškovo elgesio baigiamųjų kalbų metu, pirmosios instancijos teismo motyvus šiais aspektais, byloje nustatytos aplinkybės dėl baigiamųjų kalbų trukmės nepatvirtina netinkamo ieškovo procesinio elgesio. Tai, kad ieškovas nesutrumpino baigiamosios kalbos, baigiamoji kalba tęsėsi per kelis teismo posėdžius, buvo sakoma valstybine kalba, nėra pagrindas nuspręsti, kad ieškovas veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesu ir pan. Ieškovas turėjo teisę pasisakyti dėl bylos esmės, pasirinko tęsti baigiamąją kalbą tokią, kokią buvo pasiruošęs. Tai, kad ieškovo baigiamojoje kalboje buvo užsiminta apie kitus įvykusius ar dar vykstančius teismo procesus tarp ieškovo ir atsakovės, ar dėl kai kurių aspektų pasisakyta per plačiai, taip pat, teismo argumentai, kad atstovas nebuvo aktyvus patariant ieškovui dėl baigiamųjų kalbų apimties, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo mažinti pagrįstų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Be to, ieškovo baigiamųjų kalbų trukmė nelėmė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Šalys prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė teismui iki baigiamųjų kalbų pradžios, t. y. iki 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio. Daugiau jokių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nei viena šalis neteikė. Minėta, kad iš ieškovo 2024 m. kovo 22 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė už teisines konsultacijas (200 Eur), ieškinio parengimą ir pateikimą teismui (800 Eur) ir dubliko parengimą ir pateikimą teismui (700 Eur). Taigi, baigiamųjų kalbų proceso stadija, ieškovo baigiamosios kalbos trukmė neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidomos (1700 Eur), jų nepadidino. Todėl visuma nustatytų aplinkybių, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nesuteikia pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išimties ir sumažinti ieškovui patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi proceso teisės nuostatomis, todėl ginčo klausimu dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti ieškovui visas pagrįstai patirtas 1700 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
28. Apeliantas pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus: 2025 m. vasario 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas PS Nr. 0254, 2025 m. vasario 7 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1126837.
29. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 360 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už teisinę pagalbą – bylos medžiagos analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl 2025 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-274-842/2025 parengimą. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus: 2025 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymą ir 2025 m. vasario 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas, serija JRG 2 Nr. 2022-02-21/36.
30. Apeliantas nesutinka, kad atsakovei būtų priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad bendrija advokatei už paslaugas sumokėjo bendrijos lėšomis, nors įstatuose tokia teisė nenumatyta, todėl reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės dėl bendrijos įstatų, teisės apmokėti atstovavimo išlaidas advokatei iš bendrijos lėšų neturi esminės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp proceso šalių klausimą. Tenkinus apelianto apeliacinį skundą atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
31. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl maksimalių priteistinų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžių nuostatas ir 2024 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbtą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (2 237,90 Eur), už apeliacinio skundo parengimą taikomas 1,7 koeficientas (pagal Rekomendacijų 8.10 punktą). Konkrečiu atveju ieškovo prašoma priteisti 700 Eur suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio yra pagrįsta, todėl tenkinus apeliacinį skundą priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš 530-iosios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 124748544, 1700 Eur (tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.“
Priteisti ieškovui V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš 530-iosios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 124748544, 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Vilija Valantienė