Administracinė byla Nr. eAS-96-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09916-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2023 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė:
1) panaikinti 2023 m. kovo 30 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo; 2) pripažinti (panaikinti) 2023 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamento atsisakymą (sprendimą atsisakyti) priimti pareiškėjos prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi neteisėtu ir nepagrįstu; 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies
9 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 107–108 straipsniais, 152 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nurodė, jog pareiškėja skundžia 2023 m. kovo 30 d. Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, su kuriuo susipažino 2023 m. kovo 30 d. (Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 30 d. rašte „Dėl S. S. prašymo“ Nr. 10K-13545 nurodyta, kad 2023 m. kovo 30 d. sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo per informacinę sistemą MIGRIS, buvo nusiųstas pareiškėjos nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), remiantis MIGRIS duomenimis pareiškėja su sprendimu dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo susipažino
2023 m. kovo 30 d.), ir 2023 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamento atsisakymą (sprendimą atsisakyti) priimti pareiškėjos prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, kuris
2023 m. lapkričio 14 d. įteiktas pareiškėjai (pareiškėjos parašas ant skundžiamo dokumento). Migracijos departamento 2023 m. kovo 30 d. sprendime dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nurodyta apskundimo tvarka, t. y., kad per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas vertino, jog, vadovaujantis Įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamento atsisakymo (sprendimo atsisakyti) priimti pareiškėjos prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi apskundimo terminas yra 14 dienų.

Teismas pažymėjo, jog skundas surašytas 2023 m. gruodžio 14 d. ir teisme gautas
2023 m. gruodžio 15 d., t. y., praleidus 14 dienų apskundimo terminą. Pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto apskundimo termino.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta,  teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo
2024 m. gruodžio 21 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, pažymi, jog skundas teismui buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 14 d., t. y.,  skundo išsiuntimo dieną, todėl laikytina, kad pareiškėja skundą teismui pateikė 2023 m. gruodžio 14 d., o ne 2023 m. gruodžio 15 d., kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėja nurodo, jog tik gavusi Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 14 d. atsisakymą priimti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja apskritai sužinojo, kad yra priimtas Migracijos departamento sprendimas panaikinti jos turimą leidimą laikinai gyventi, tačiau kreiptis į teismą pareiškėja galėjo tik po to, kai 2023 m. lapkričio 30 d. gavo Migracijos departamento atsakymą, prie kurio buvo pridėtas minėtas 2023 m. kovo 30 d. sprendimas, dėl kurio panaikinimo kreipėsi į teismą per 14 dienų nuo šio sprendimo gavimo.

Pareiškėja akcentuoja, jog byloje nėra jokių įrodymų ir objektyvių duomenų, kad pareiškėja 2023 m. kovo 30 d. gavo Migracijos departamento 2023 m. kovo 30 d. sprendimą, tariamai išsiųstą elektroniniu paštu, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad šis sprendimas apskritai buvo išsiųstas, todėl šią aplinkybę, kad pareiškėją šį sprendimą gavo elektroniniu paštu, privalo įrodyti Migracijos departamentas, kuris nepateikė duomenų, jog šis sprendimas buvo išsiųstas ir kada buvo išsiųstas elektroniniu paštu pareiškėjai, išskyrus subjektyvius teiginius, kad 2023 m. kovo 30 d. sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo per informacinę sistemą MIGRIS buvo nusiųstas pareiškėjos nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja tvirtina, kad jokio Migracijos departamento sprendimo negavo. Jei šis sprendimas buvo apskritai išsiųstas, galimai jis pateko į elektroninio pašto brukalų aplanką, iš kurio visi elektroniniai laiškai yra automatiškai šalinami po 30 dienų elektroninio pašto administratoriaus. Jokių duomenų, kad Migracijos departamentas siuntė sprendimą pareiškėjai jos gyvenamosios vietos adresu nėra pateikta. Taip pat pažymėtina, kad sprendimas yra surašytas lietuvių kalba, kurios pareiškėja nesupranta, todėl realiai pasinaudoti teise kreiptis į teismą pareiškėja galėjo tik tada, kai
2023 m. lapkričio 9 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėju, 2023 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pateikti visus sprendimus priimtus jos atžvilgiu, ir
2023 m. lapkričio 30 d. gavo prašomus sprendimus iš Migracijos departamento. Esant akivaizdžioms abejonėms dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 30 d. sprendimo išsiuntimo ir gavimo elektroniniu paštu aplinkybių, visos šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjos naudai, teikiant prioritetą asmens teisei pasinaudoti teisine gynyba. Todėl laikytina, kad Migracijos departamento
2023 m. kovo 30 d. sprendimą pareiškėja gavo tik 2023 m. lapkričio 30 d., kai atsakovo atsakymas buvo pateiktas pareiškėjos atstovui.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Įstatymas nesuteikia Migracijos departamentui teisės priimti sprendimą atsisakyti priimti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl atsakovo atsisakymas nėra laikytinas sprendimu, numatytu Įstatyme, todėl šiam atsisakymui nėra taikoma Įstatymo 138 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjos vertinimu, šiam atsakovo atsisakymui yra taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, arba 2 dalis, nustatanti, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Todėl laikytina, kad pareiškėja,
2023 m. gruodžio 14 d. pateikdama skundą dėl atsakovo 2023 m. lapkričio 14 d. atsisakymo priimti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nepraleido vieno mėnesio termino (jei atsakovo atsisakymas laikytinas sprendimu) arba dviejų mėnesių termino (jei atsakovo atsisakymas laikytinas sprendimu), ypač įvertinus, kad atsakovo 2023 m. lapkričio 14 d. atsisakyme priimti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi apskritai nėra nurodyta jokia apskundimo tvarka, kurią viešojo administravimo subjektas privalo nurodyti bet kuriame sprendime, kuris gali būti skundžiamas.

Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad nesutinka su Migracijos departamento argumentais, jog dokumentai leidimui gyventi priimami tik iš užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, nes Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas, tačiau Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad dokumentai leidimui gyventi priimami tik iš užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, nes taip nėra nurodyta įstatyme.

Pareiškėja pažymi, jog jei teismas manytų, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui pateikti tiek dėl atsakovo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo, tiek dėl atsakovo 2023 m. lapkričio 14 d. atsisakymo, pareiškėja prašo skundo pateikimo terminą atnaujinti, nes terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių: 1) pareiškėja nemoka lietuvių kalbos, o atsakovo sprendimai buvo pateikti lietuvių kalba;
2) pareiškėjai teisinė pagalba buvo suteikta tik nuo 2023 m. lapkričio 9 d., išaiškinant, kad pareiškėja privalo kreiptis į atsakovą ir gauti visus jos atžvilgiu priimtus sprendimus, todėl tik gavusi skundžiamus sprendimus ir supratusi jų turinį ir savo teises pagal Lietuvos įstatymus, pareiškėja galėjo realiai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Pareiškėja skunde neprašė atnaujinti terminų, nes manė, kad šių terminų nėra praleidusi, tačiau jei teismas mano, kad pareiškėja klydo, tuomet pareiškėja prašo atnaujinti apskundimo terminu tiek dėl atsakovo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo, tiek dėl atsakovo
2023 m. lapkričio 14 d. atsisakymo priimti pareiškėjos prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 
2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog Migracijos departamento sprendimų apskundimo terminas nepraleistas, nes pareiškėja laiku negavo Migracijos departamento 2023 m. kovo 30 d. sprendimo, nesupranta lietuvių kalbos, teisinė pagalba jai suteikta tik nuo 2023 m. lapkričio 9 d.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad: 1) 2023 m. kovo 30 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja 2023 m. sausio 30 d. išbraukta iš universiteto studentų sąrašų už nepažangumą; 2) 2023 m. spalio 20 d. Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi bei priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę; 3) 2023 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamentas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi asmuo neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje; 4) 2023 m. lapkričio 15 d. pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą, kuriame prašė išduoti Migracijos departamento sprendimą dėl pareiškėjos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo bei išduoti Migracijos departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje; 5) 2023 m. lapkričio 30 d. Migracijos departamentas raštu
Nr. 10K-13545 informavo pareiškėją, jog 2023 m. kovo 30 d. sprendimas tą pačią dieną per informacinę sistemą MIGRIS buvo nusiųstas užsienietės nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pažymėjo, jog, remiantis MIGRIS duomenimis, užsienietė su šiuo sprendimu susipažino tą pačią dieną – 2023 m. kovo 30 d. Migracijos departamentas taip pat nurodė, jog
2023 m. spalio 20 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi 2309-LLG-4650 buvo nepriimtas žodžiu paaiškinus nepriėmimo priežastį bei raštu
2023 m. spalio 20 d. sprendime dėl S. S. grąžinimo į užsienio valstybę, su kuriuo ji buvo iškart supažindinta ir sprendimas asmeniškai įteiktas jai į rankas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti (prašo panaikinti) Migracijos departamento
2023 m. kovo 30 d. sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo bei 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Kaip buvo minėta, Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos;
2023 m. kovo 30 d. sprendime taip pat nurodyta, jog šis sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi, šiuo atveju skundas dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinimo turėjo būti pateiktas iki
2023 m. balandžio 13 d. Skundas nagrinėjamu atveju buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 14 d., t. y., praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja nurodo, jog skundžiamą 2023 m. kovo 30 d. Migracijos departamento sprendimą gavo tik 2023 m. lapkričio 30 d., kai Migracijos departamentas pateikė atsakymą į pareiškėjos prašymą dėl minėto sprendimo išdavimo. Tuo tarpu Migracijos departamentas nurodo, jog 2023 m. kovo 30 d. sprendimas tą pačią dieną per informacinę sistemą MIGRIS buvo nusiųstas užsienietės nurodytu elektroniniu paštu ir, remiantis MIGRIS duomenimis, užsienietė su šiuo sprendimu susipažino tą pačią dieną – 2023 m. kovo 30 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu
Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 132 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per MIGRIS išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu.

Apraše nustatyta, kad užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per MIGRIS, pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis, tarp jų – kontaktinius duomenis, įskaitant telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Taigi, atsižvelgiant į minėtas Aprašo nuostatas, užsienietis visais atvejais, teikdamas prašymą per MIGRIS, turi nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo jam galės būti siunčiami pranešimai ar nustatyta tvarka įteikiami Migracijos departamento sprendimai.

 Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti Migracijos departamento nurodytomis aplinkybėmis, kad 2023 m. kovo 30 d. sprendimas per MIGRIS pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), bei remiantis MIGRIS duomenimis, pareiškėja su šiuo sprendimu susipažino tą pačią dieną – 2023 m. kovo 30 d. Pareiškėja nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų paneigti Migracijos departamento nurodomus faktus, pvz., kad atsakovo nurodomas elektroninio pašto adresas, kuriuo pareiškėjai buvo išsiųstas 2023 m. kovo 30 d. sprendimas, yra neteisingas, ar kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė nepageidaujanti informacijos gauti elektroniniu paštu, ar kitų aplinkybių, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, kad Migracijos departamento nurodoma informacija apie 2023 m. kovo 30 d. sprendimo išsiuntimą pareiškėjai yra neteisinga. Pareiškėja tik deklaratyviai teigia, jog Migracijos departamento 2023 m. kovo 30 d. sprendimo elektroniniu paštu negavo.  

Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos išvada, jog pareiškėjos termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2023 m. kovo 30 d., Migracijos departamentui priėmus ginčijamą sprendimą ir išsiuntus jį pareiškėjai nurodytu elektroninio pašto adresu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateikti ir atskirajame skunde nurodyti argumentai bei faktinės aplinkybės šiuo atveju leidžia spręsti, jog pateikdamas atsakymą į pareiškėjos 
2023 m. lapkričio 15 d. prašymą, Migracijos departamentas kartu pridėjo ir ginčijamą 
2023 m. kovo 30 d. sprendimą, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad
2023 m. lapkričio 30 d. raštu sprendimas buvo pirmą kartą įteiktas pareiškėjai Įstatymo 138 straipsnio
1 dalies prasme.

Taigi, šiuo atveju termino kreiptis į teismą eigos pradžia pripažintina 2023 m. kovo 30 d., dėl to, kreipdamasi į teismą 2023 m. gruodžio 14 d., pareiškėja praleido terminą skundui paduoti dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 30 d. sprendimo.

Pareiškėja taip pat prašo pripažinti (panaikinti) 2023 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamento atsisakymą (sprendimą atsisakyti) priimti pareiškėjos prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėjos vertinimu, kad Įstatymas nesuteikia Migracijos departamentui teisės priimti sprendimą atsisakyti priimti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 14 d. atsisakymas nėra laikytinas sprendimu, numatytu Įstatyme, todėl šiam atsisakymui nėra taikoma Įstatymo 138 straipsnio 1 dalis. Pareiškėja teigia, jog šiam atsakovo atsisakymui yra taikytinas Administracinių bylų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, arba 2 dalis, nustatanti, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog dokumentai leidimui gyventi priimami tik iš užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai.  Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Taigi, šiuo atveju 2023 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamento sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 14 d. atisakymas (spendimas atsisakyti) pareiškėjai išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo būti skundžiamas vadovaujantis Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Taigi, šiuo atveju skundas dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo turėjo būti pateiktas per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos, t .y., iki 2023 m. lapkričio 28 d., todėl kreipdamasi į teismą 2023 m. gruodžio 14 d., pareiškėja praleido terminą skundui paduoti dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškėjos skundas teisme gautas 2023 m. gruodžio 15 d. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių bylos duomenų matyti, jog skundas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale pasirašytas ir pateiktas 2023 m. gruodžio 14 d. Nepaisant šios aplinkybės, kaip jau šioje nutartyje konstatuota, terminai dėl skundžiamų Migracijos departamento sprendimų vis dėlto buvo praleisti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz.,
2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėja prašo skundo pateikimo terminą atnaujinti, nes terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių: 1) pareiškėja nemoka lietuvių kalbos, o atsakovo sprendimai buvo pateikti lietuvių kalba;
2) pareiškėjai teisinė pagalba buvo suteikta tik nuo 2023 m. lapkričio 9 d., išaiškinant, kad pareiškėja privalo kreiptis į atsakovą ir gauti visus jos atžvilgiu priimtus sprendimus, todėl tik gavusi skundžiamus sprendimus ir supratusi jų turinį ir savo teises pagal Lietuvos įstatymus, pareiškėja galėjo realiai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog aplinkybė, kad pareiškėja yra užsienietė, nemoka lietuvių kalbos, neturi teisinio išsilavinimo, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad terminą kreiptis į teismą ji praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-463/2023). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėja terminus skundams paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjai piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkusi nurodytą savo teisių gynimo būdą (nuo nurodytų susipažinimo su skundžiamais Migracijos departamento sprendimais dienų operatyviai jų neginčydama), pareiškėja privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjos nurodytos terminų praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja terminus skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                     Iveta Pelienė

                                                                                                     Ernestas Spruogis

                                             Skirgailė Žalimienė