Civilinė byla Nr. e2-148-494/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02182-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1;

2.1.3.4;3.1.7.4; 3.2.6.5.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

      Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui K. B.,

atsakovei M. R., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Eglei Mačionienei,

trečiajam asmeniui S. B.,

teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovams M. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo S. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

n u s t a t ė:

1.Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia tarp atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir M. R. sudarytą valstybei priklausančio žemės sklypo, plotas 0,0352 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 30 d. 14.00 val., Vilniaus rajono 1-jame notarų biure, sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 1.1.Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2016 m. birželio 14 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu (priedas Nr. 1) įgaliojo savo mamą J. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (toliau - Ieškovės atstovė) veikti Ieškovės vardu įskaitant Ieškovės vardu tvarkyti klausimus, susijusius su Pareiškėjos nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu. Ieškovė 2020 m. birželio 25 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatu Karoliu Kurapka, kuris 2020 m. liepos 9 d. perįgaliojimu pavedė advokato padėjėju Karoliui Bradauskui taip pat atstovauti Ieškovę (priedas Nr. 2).

1.2.Šiuo metu pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas), patvirtintą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Įsakymas) (priedas Nr. 3), yra siekiama prie atsakovei M. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas yra 0,1052 ha (toliau - Nadruvos sklypas) (priedas Nr. 4), prijungti valstybei priklausantį 0,0352 ha ploto žemės sklypą (toliau - Valstybės sklypas) (Valstybės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašas priedas Nr. 5), kurio patikėtinė yra NŽT.

1.3.Informuojame, kad pagal Ieškovės skundus Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-3715-281/2020 ir Nr. eI3-4354-595/2020. Šiose bylose sprendžiami ginčai, susiję su minėtu Valstybės sklypo Projekto įgyvendinimo teisėtumu. Administracinėje byloje Nr. eI3-3715-281/2020 prašoma panaikinti Įsakymą ir 2020 m. balandžio 30 d. NŽT išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Projekto tvirtinimo, kurios pagrindu priimtas Įsakymas.Administracinėje byloje Nr. eI3-4354-595/2020 yra prašoma panaikinti NŽT 2020 m. birželio 25 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti Ieškovės 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skundus atsakovei ir iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo uždrausti įgyvendinti Projektą.

1.4.Valstybės sklypas ir Nadruvos sklypas ribojasi su Ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ieškovės sklypas) (priedas Nr. 6). Orto nuotraukoje (priedas Nr. 7) Ieškovės sklypas yra pažymėtas skaičiumi 29A, (duomenys neskelbtini) sklypas pažymėtas skaičiumi 6, o Valstybės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs tarp Pareiškėjos sklypo ir (duomenys neskelbtini) sklypo bei šiaurinėje dalyje ribojasi su kitu valstybei priklausančiu žemės sklypu, orto nuotraukoje pažymėtu raudonai.

1.5.Ieškovės atstovė 2020 m. birželio 9 d. skundu (toliau - Skundas Nr. 1) (priedas Nr. 8) ir 2020 m. birželio 3 d. skundu (toliau - Skundas Nr. 2) (priedas Nr. 9) kreipėsi į NŽT ir prašė netvirtinti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ŽPDRIS Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos, dėl kurios matininkas A. S. (toliau - Matininkas) 2020 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. 7 ir Nr. 8 (atitinkamai priedai Nr. 10 ir Nr. 11) (toliau atitinkamai - Matininko sprendimas Nr. 1 ir Matininko sprendimas Nr. 2) ir įvertinti matininko veiksmus.

1.6.Atsakovė 2020 m. birželio 25 d. atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 12) (toliau - Atsakymas) atsisakė tenkinti Pareiškėjos atstovės skundus ir pateikė išvadą, kad Matininkas tinkamai atliko Sklypo matavimus ir kad Matininkas tinkamai išnagrinėjo Pareiškėjos atstovės pastabas dėl Sklypo matavimų priimdamas Sprendimus. Atsakyme taip pat nurodoma, kad sklypo ribos yra suformuotos Projekte, patvirtintame Įsakymu. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymas buvo parengtas vadovaujantis Atsakovės parengta 2020 m. balandžio 30 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Išvada). Įsakymo 1.4 papunktyje nurodoma, kad „į Projekto teritoriją patenkančio žemės sklypo savininkai - M. R., numatomo prijungti valstybinės žemės sklypo patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, šių žemės sklypų plotai - 0,1052 ha, 0,0352 ha“.

1.7.Pažymėtina, kad Įsakymu negalėjo būti patvirtintas Projektas, nes juo norima prie (duomenys neskelbtini) sklypo prijungti Valstybės sklypą, kuris neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. Dar 2015 m. birželio 22 d. NŽT įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - 2015 m. įsakymas) (priedas Nr. 13) M. R. buvo leista pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (Valstybė sklypo) suformavimą prie privataus kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini) sklypo).

1.8.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) nuosekliai laikosi praktikos, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014 ir kt.).

1.9.Be to, Atsakyme NŽT remiasi šiurkščiai melagingomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodo, kad „Pažymėtina, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinimo akte, Jūsų (Pareiškėjos) įgaliotas asmuo J. J. pasirašė 2020 m. gegužės 26 d. ribų ženklinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)sutikdama su nustatytomis ribomis“. Minėtame akte (priedas Nr. 14) Ieškovės atstovė nepasirašė iš viso. Atkreipiame gerb. teismo dėmesį, kad akto 4 punkte yra lentelė, kurioje buvo renkami žemės sklypo savininko (esamo ar būsimo) ar naudotojo arba įgalioto asmens ir suinteresuotųjų asmenų vardas pavardė ir parašai. Minėtame punkte yra aiškiai matyti, kad akte nurodyti 4 fiziniai asmenys ir NŽT. Tarp fizinių asmenų yra įtraukta ir pati Ieškovė, nes kaip minėta anksčiau su Nadruvos ir Valstybės sklypais ribojasi ir Ieškovės sklypas, tačiau Akto 4 punkto lentelėje nėra nei Ieškovės, nei Ieškovės atstovės parašo. Iš to darytina išvada, kad NŽT Atsakyme paprasčiausiai meluoja. Akto 3 punkte, be kita ko, nurodoma, kad matuojamo Sklypo plotas yra 1404 kv. m., tačiau Įsakymo 1.4 papunktyje yra nurodomi ne vienas, o du žemės sklypai - 0,1052 ha, 0,0352 ha, todėl Matininkas negalėjo atlikti dar nesuformuoto 1404 kv. m. sklypo matavimų.

1.10.Susipažinus su patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžiniu M 1:500 buvo pastebėta, kad valstybinės žemės plotas, kuriame suformuotas įsiterpęs žemės sklypas, dirbtinai suskaidomas dalimis, kaip neva atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje M 1:500 aiškiai matosi, kad suformuoto įsiterpusio žemės sklypo viena kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas.

Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės formuoti įsiterpusių žemės sklypų dalimis, kaip padaryta Įsakymu. Galimai NŽT laikosi nuomonės, kad ginčo teritoriją - Valstybės sklypą sudaro siaura juosta, jeigu taip būtu tai visas plotas turėtu būti formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas, nepaliekant už ribos laisvos valstybinės žemės ploto.

1.11.Matininkui atliekant Nadruvos sklypo ir Valstybės kadastrinius matavimus buvo pastebėta, kad Nadruvos sklypo ir sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (orto nuotraukoje pažymėta skaičiumi 10) savininkų savavališkai pastatytos tvoros elementai ant Pareiškėjai nuosavybės teisė priklausančio žemės sklypo ribos kerta sklypo ribą. Dėl šio fakto Ieškovės atstovas kreipėsi į Matininką, kuris Sprendimu Nr. 2 atmetė atstovo pastabas. Dėl Sprendimo Nr. 2 advokatas Atsakovei pateikė Skundą Nr. 2. Matininkas Sprendime Nr. 2 nurodė, kad tam tikri mūrinės tvoros elementai neatitinka sklypo ribos tik 15 cm ir kad vietinėse koordinačių sistemose atliktiems kadastriniams matavimams būdingos paklaidos ir nesutapimai su natūroje esančiais objektais. Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje atliktiems kadastriniams matavimams, atliktiems ne miesto teritorijoje nustatytina iki 0.54 m. siekianti paklaida.

1.12.Išreikšta Matininko nuomonė Sprendime Nr. 2 iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau - Nuostatai) 32.1.2.2.2 papunkčiui, kuriame sakoma, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3. Darytina išvada, kad pagal nurodyta teisinį reglamentavimą žemės sklypų ribos gali persidengti tik kadastro žemėlapyje.

1.13.Išreikšta Matininko nuomonė Sprendime Nr. 2 taip pat iš esmės prieštarauja Nuostatų 20 punktui, nes žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas, ko nebūtų įmanoma padaryti sujungus Nadruvos sklypą su Valstybės sklypu. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).

1.14.Ieškovė negalėjo įgyvendinti savo teisės, numatytos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - Taisyklės) 56 punkte. Taisyklių 56 punkte sakoma, kad „Kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju (išskyrus, kai Projektas rengiamas mėgėjų sodų teritorijai), organizatorius apie planuojamą rengti Projektą Taisyklių 47-48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais“. Taisyklių 2.6 papunktyje sakoma, kad „Projektas rengiamas kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo“.

1.15.Pažymėtina, kad Ieškovė ar Ieškovės atstovė apskritai nebuvo informuotos apie Projekto, vėliau patvirtinto Įsakymu, rengimą. Pareiškėja nuo 2015 m. mokosi Nyderlandų Karalystėje, o Ieškovės atstovė jokio pranešimo apie rengiamą Projektą taip pat negavo. 2019 m. spalio 10 d. Ieškovė su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi į NŽT. 2020 m. sausio 16 d. NŽT priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atsisakė leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes pasikeitė teisinis reglamentavimas. Tai yra nuo 2020 m. sausio 1 d. tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, todėl nuo 2020 m. sausio 1 d. asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi teikti savivaldybės administracijos direktoriui, o ne Atsakovei.

1.16.Taip pat pateikiame 2020 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - VRSA įsakymas) (priedas Nr. 15). Šiuo įsakymu buvo atsisakyta tenkinti Pareiškėjos 2020 m. vasario 17 d. prašymą organizuoti 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Ieškovės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, kadangi nurodytas valstybinis žemės plotas (Valstybės sklypas) jau įtrauktas į rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (2015 m. įsakymu). Taigi Projekto rengimo faktas nuo Ieškovės galimai tyčia buvo nuslėptas, nes dar 2019 m. spalio mėn. NŽT turėjo informuoti Ieškovę, kad yra priimtas 2015 m. įsakymas.

1.17.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Projektas, pagal kurį norima prie Nadruvos sklypo prijungti Valstybės sklypą jį įsigyjant, yra parengtas ir patvirtintas Įsakymų pažeidžiant teisėtus Ieškovės interesus, Taisyklių 56 punktą, LVAT praktiką dėl įsiterpusio sklypo, Nuostatų 32.1.2.2.2 papunktį ir 20 punktą.

1.18.Aukščiau nurodytų administracinių bylų Nr. eI3-3715-281/2020 ir Nr. eI3-4354-595/2020 nagrinėjamoje eigoje 2020 m. liepos 30 d. Valstybės sklypo išraše pastebėta, kad Valstybės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas 2020-06-19 NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas) pagrindu, o išrašo 7 punkte prie juridinių faktų yra nurodyta, kad dėl Valstybės sklypo su atsakove M. R. jau yra sudaryta Valstybės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - Sutartis) (2020-07-30 Notaro pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.19.Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įsakymo (toliau - VAĮ) 27 straipsnio 1 dalyje yra sakoma, kad „jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sustabdymo dienos pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje". To paties straipsnio 5 dalyje sakoma, kad „Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo“.

1.20.Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos aukščiau nurodytos administracinės bylos, taip pat į tai, kad Projektas, už kurį tiesioginiai yra atsakingas NŽT Vilniaus rajono skyrius ir kurio įgyvendinimas tiesiogiai turi įtakos Ieškovės teisėms ir pareigoms, NŽT privalėjo vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 1 ir 5 dalimis nedelsiant stabdyti Projekto įgyvendinimą ir nesiimti jokių veiksmų (nepriiminėti administracinių aktų), liečiančių aptariamą Valstybės žemės sklypą, tačiau NŽT skyrius vis tiek priėmė Sprendimą ir sudarė Sutartį.

1.21.Pažymėtina, kad Ieškovė 2020 m. liepos 30 d. su prašymais (priedai Nr. 16 ir Nr. 17) kreipėsi NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrių ir prašė stabdyti Projekto įgyvendinimą, tačiau nei NŽT, nei NŽT Vilniaus rajono skyrius iki šiol Projekto nesustabdė ir toliau tęsia jo neteisėtą įgyvendinimą bei tokiu būdu pažeidžia VAĮ 27 straipsnio 1 ir 5 dalis.

1.22.Ieškovės atstovas 2020 m. liepos 30 d. prašymu (priedas Nr. 18) kreipėsi į VĮ Registrų centras (toliau - RC), kad būtų skubos tvarka pateiktos Sprendimo ir Sutarties kopijos. RC 2020 m. rugpjūčio 4 d. el. laišku (priedas Nr. 19) informavo, kad minėtas prašymas yra gautas ir užregistruotas. RC tą pačią dieną taip pat pateikė išankstinę sąskaitą (priedas Nr. 20) už Sprendimo ir Sutarties kopijų parengimą, kuri buvo apmokėta sekančią dieną - 2020 m. rugpjūčio 5 d. (priedas Nr. 21).

1.23.Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio Byloje pateikimo metu Ieškovė neturėjo galimybės pateikti Sutarties, nes jos kopijos nebuvo gavusi iš RC, minėtos Sutarties kopija yra teikiama su šiuo patikslintu Ieškiniu (priedas Nr. 23). Sutartis sudaryta 2020 m. liepos 30 d. 14.00 val., Vilniaus rajono 1-jame notarų biure pas notarę Daliją Svirbutienę, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte nurodoma, kad Valstybės sklypas parduodamas atsakovei M. R. už 8 290 EUR Vadovaujantis šia suma ir buvo paskaičiuotas žyminio mokesčio dydis Byloje. Ieškovė šiuo ieškiniu skundžia Sutartį ir prašo ją pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją, nes Sutartimi Valstybės sklypas yra neteisėtai perleistas atsakovei M. R.. Sutarties 11 punkte sakoma, kad „šia sutartimi parduodamas aukščiau nurodytas turtas perduodamas pirkėjai nuo sutarties pasirašymo momento, kartu perduodami ir su žemės sklypo disponavimo teise susiję dokumentai".

1.24.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad „imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja“, o to paties straipsnio 2 dalyje - „kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių“. CK 1.80 straipsnio 4 dalyje sakoma, kad „Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus “. Vadovaujantis šia norma darytina išvada, jeigu Valstybė sklypas iki sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo bus perleistas trečiajam asmeniui, pripažinus negaliojančia Sutartį, nebus galima taikyti restitucijos.

1.25.Sutartis 4 punkte, be kita ko, NŽT Vilniaus rajono skyrius vedėja, veikdama kaip Pardavėjo atstovė, pareiškia, kad parduodamas žemės sklypas (Valstybės sklypas) nėra teisminio ginčo objektu, tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą turtą bei kad Pardavėjo atstovė pareiškia, kad šioje sutartyje nurodyti pareiškimai ir garantijos yra teisingi ir tikslūs bei pripažįsta, kad pirkėja sudaro šią sutartį vadovaudamasi aukščiau minėtais pareiškimais ir garantijomis.

1.26.CK 6.158 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad „Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai". CK 1.5 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus“. Pažymėtina ir tai, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus).

1.27.Visų pirma pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. Nr. eI3-3715-281/2020 yra sprendžiamas Įsakymo teisėtumas, kurio pagrindu buvo įteisintas Projektas. Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus Įsakymą, dingtų visos teisinės prielaidos Projekto įgyvendinimui, Valstybės sklypo kartu su Nadruvos sklypo suformavimui, Sprendimo priėmimui ir Sutarties sudarymui. Visų antra Sutartis negalėjo būti sudaryta, nes NŽT privalėjo stabdyti Projekto įgyvendinimą dėl aukščiau nurodytų priežasčių vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 1 ir 5 dalimis. Visų trečia NŽT, kaip Valstybės sklypą patikėjimo teise valdanti institucija, neturėjo teisės parduoti Valstybės sklypo, nes jis suformuotas neteisėtai, jo kadastriniai matavimai atlikti Matininko nesilaikant paties Projekto ir Įsakymo, nes Matininkas matavo ne atskirai Valstybės sklypą ir Nadruvos sklypą kaip nurodyta Įsakyme, o abu sklypus kartu kaip vieną ir tuo pagrindu parengė matavimų bylą, Ieškovei ar jos atstovei nebuvo tinkamai pranešta apie Projekto rengimą ir apie atsakovės M. R. ketinimus Valstybės sklypą įsigyti ir prijungti prie Nadruvos sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti veiksmai atlikti neteisėtai su NŽT žinia, NŽT neturėjo teisės Projekto įgyvendinti ir apskritai Valstybės sklypo suformuoti, įregistruoti ir vėliau jį parduoti atsakovei M. R. Sutarties pagrindu. Ketvirta, Sutarties 4 punkte yra pateikiami NŽT kaip Pardavėjo pareiškimai, neatitinkantys tikrovės, nes dėl Valstybės sklypo vyksta ne vienas aukščiau nurodytas teisminis procesas, taip pat pažymėtina, kad Ieškovė turi pretenzijų į parduodamą Valstybės sklypą.

1.28.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes Sutartis sudaryta pažeidžiant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, CK 6.158 straipsnį ir VAĮ 27 straipsnio 1 ir 5 dalis bei bendrąjį teisės principą: iš ne teisės teisė neatsiranda.

2.Ieškovės atstovas posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Parodė, kad atsakovo 2020-05-08 įsakymas, kuriuo buvo  patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, neteisėtas, jis ieškovės buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat valstybei priklausantis sklypas buvo suformuotas neteisėtai atliktais kadastriniais matavimais, dėl kurių teisėtumo ieškovė taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Ieškovės skundai buvo atmesti. Tačiau yra dar vienas pagrindas, ieškovė negalėjo įgyvendinti savo teisių. Gretimų sklypų naudotojai turi būti informuoti apie rengiamą projektą. Tuo tarpu ieškovė 2015 metais ieškovė nebegyveno Lietuvoje, nes buvo išvykusi mokytis į Nyderlandus ir todėl negalėjo įgyvendinti savo teisių dalyvauti įsigyjant ginčo sklypą kaip besiribojančio sklypo savininkė. Ir būtent šis pagrindas yra ieškinio patenkinimui. Iš dalies 2021-12-01 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartyje buvo pasisakęs dėl šio pagrindo pagrįstumo apie pranešimo pristatymą, bet 2015 metais tuo adresu ieškovė negyveno, taip pat tuomet byloje apie tai nebuvo pateikti šioje byloje pateikti duomenys, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) negyveno. Ieškovė kiek laiko mokėsi užsienyje nežino, į Lietuvą gyventi negrįžo. Nuo kad ieškovė buvo deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, nežino. Tuo adresu, kur buvo pranešimas, butas buvo nuomojamas, bet nuomininkai jokių pranešimų ieškovei nebuvo perdavę.2015-07-07 Projekto rengimo reikalavimų terminas buvo nurodytas 3 metai. 2019 metais ieškovės atstovė pagal įgaliojimą kreipėsi į Nacionalinę žemėtvarkos tarnybą dėl ginčo sklypo prijungimo, tuo metu atsakovė buvo praleidusi terminą, tai yra dar vienas ieškinio pagrindas.

3.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime nurodė, kad prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad M. R. nuosavybės teise nuo 2007-05-17 priklauso pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1052 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad statinių statybos pradžios data 1997 m., statybos pabaiga 2007 m. žemės sklypo kadastro duomenys yra nustatyti pagal parengtą vietinėje koordinačių sistemoje UAB Tolimatis žemės sklypo planą (1994-03-03 suderintas su Vilniaus rajono agrarinės reformos tarnyba).

3.1.Ieškovei G. J. nuosavybės teise priklauso 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), o taip pat pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinis statinys (altana)- (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti pagal parengtą vietinėje koordinačių sistemoje K. M. žemės sklypo planą (1999-05-04 suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad statinių statybos pabaiga 2000 m.

3.2.Išnagrinėjus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje turimus dokumentus galima teigti, kad tarp šių greta esančių bet iki šiol nesiribojusių žemės sklypų savininkų kilo ginčas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir privatizavimo, o taip pat dėl priėjimo prie elektros apskaitos įrenginių. Paminėtina, kad žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavyje nesiriboja, juos skiria įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Svarbu paminėti tai, kad buvęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas V. R. dar 2000-03-06 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo.

3.3.M. R. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui 2015-04-29 pateikė prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas), kuriuo siekė suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie namų valdos ir jį išpirkti.

Aplinkinių žemės sklypų (namų valdų) savininkai buvo informuoti 2015-05-14 raštu apie pradėtą rengti Projektą ir buvo raginami teikti prašymus tapti projekto iniciatoriais ir pirkti įsiterpusį žemės plotą.Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau - ŽPDR1S) (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra patalpintas G. J. adresuotas „Registruotas laiškas žemės naudotojui (ir kitam suinteresuotam asmeniui) apie pradedamą rengti projektą ir galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti iniciatoriais“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo informuojama apie pradedamą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio numatomas tikslas - įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, bei galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatoriais.

Ieškovė apie pradedamą rengti Projektą buvo informuota, tačiau valios dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo per 20 darbo dienų nepareiškė.

3.4.Atmestini ieškovės ieškinio argumentai, kad ji nebuvo informuota, kad aukščiau minėtas laiškas nebuvo išsiųstas, ją apgavo, ar informaciją atsakovas nuslėpė. Teismui dar kartą teikiame apie tai įrodymus - 2015-05-15 lydraštį Sąrašas Nr. 150 (žr. 11 eilutę). Ieškovė jokių įrodymų apie tai, kad jai išsiųstas registruotas laiškas neįteiktas, nepateikia, priešingai atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad atliko visus veiksmus dėl tinkamo ieškovės informavimo. Todėl ieškovės teiginiai, kad ji nebuvo tinkamai informuota, yra visiškai niekuo nepagrįsti, paremti tik teisinio reglamentavimo vertinimu. Ieškovė ignoruoja ir tai, kad Projektas įvairiose rengimo stadijose buvo viešinamas. Taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovei 2015-05-14 raštas reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas registruotu laišku pagal jos nurodytą nuo 1998-06-17 deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad ieškovė nebuvo rūpestinga, nepasirūpino tinkamu atstovimu per įgaliotinius ir kaip pati teigia, buvo išvykusi studijuoti į Nyderlandų karalystę.

3.5.Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-06-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, formuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Svarbūu pažymėti, kad šis įsakymas nebuvo skųstas, galiojo. Su institucijomis suderintas Projektas buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybai, kuri nenustačiusi kliūčių, 2020-04-30 Nacionalinės žemės tarnybos Žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teigiamą išvadą dėl tvirtinimo. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-05-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Projektą (Vilniaus administraciniame teisme dėl pastarųjų dokumentų nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4354-595/2020).

3.6. Taip pat teismą informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-06-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino naujai suformuoto įsiterpusio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nustatė servitutą - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). T.y. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-06-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo sklypas). Nuosavybės teisė į ginčo sklypą Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu užregistruota 2020-07-08. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus        2020-07-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. pateikta informacija dėl mokėjimo už perkamą žemės sklypą. Už įsiterpusį perkamą žemės sklypą M. R. sumokėjo reikiamą pinigų įmoką 2020-07-21. Nacionalinės        žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus        2020-07-15        raštu Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. pateikta informacija dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto derinimo.

3.7.Gavus suderintą pirkimo-pardavimo sutarties projektą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-07-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė M. R. parduoti už nustatytą kainą ginčo sklypą (minėtas įsakymas nenuginčytas ir galiojantis). Informuojame, kad ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta ir notaro parvirtinta 2020-07-30 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sutartis). Taigi, šiuo metu ginčo sklypo savininkė yra M. R.

3.8.Ieškovė ieškiniu siekia pripažinti sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 straipsnio pagrindu, ieškinyje teigia, kad Sutartis sudaryta pažeidžiant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, CK 6.158 straipsnį ir VAI 27 straipsnio 1 ir 5 dalis bei bendrąjį teisės principą: iš ne teisės teisė neatsiranda. Iš ieškinio turinio neaišku, kaip atsakovė savo veiksmais pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, turint omeny kad pačios ieškovės interesas privatizuoti ginčo sklypą. CK 1.5 straipsnyje nurodoma, kad šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Ieškovė nėra sutarties šalis, ginčija tarp atsakovų sudarytą sandorį. Neaišku, kaip CK 1.5 straipsnyje nurodytos normos kontekste pasireiškia Sutarties neteisėtumas. Ieškovė ieškinyje teigia, kad Sutartis prieštarauja CK 1.80 straipsnio reikalavimams, kur sakoma, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis.  Ieškinys turėtų būti nagrinėtas šios normos kontekste siekiant įsitikinti, ar yra tokių pagrindų. Ieškovai teigia, kad ginčo sklypas nėra įsiterpęs ir negalėjo būti parduotas be aukciono. Paradoksalu, kad ieškovė taip pat visą laiką siekė ir siekia privatizuoti ginčo sklypą. Neginčija to fakto, kad ginčo sklypas registruotas kaip nekilnojamo turto objektas. Atmestini ieškovės argumentai ginčyti Sutartį VAI 27 straipsnio 1 ir 5 dalies pagrindu. Pirkimo pardavimo veiksmai ir procedūros su M. R. prasidėjo iki aukščiau paminėtų administracinių bylų iškėlimo, o taip pat šios bylos iškėlimo. Ginčo sklypas nebuvo areštuotas (ar kitaip suvaržytas), ar apskritai teisinio ginčo objektas (ieškovė selektyviai ginčijo atsakovo veiksmus, administracinius aktus, bet ne nekilnojamo turto teisinės registracijos ir buvimo kaip nekilnojamo turto objekto). Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo stabdyti prasidėjusių pirkimo-pardavimo procedūrų, ar nesudaryti sandorio. Jokių priežasčių nepatvirtinti Sutarties nenustatė ir notarė. Įvertinus ieškinio argumentus, galima teigti, kad ieškovė ginčija sandorį, nes atseit:

-ji nebuvo informuota apie ginčo sklypo formavimą;

-sklypas neteisėtai suformuotas, nėra įsiterpęs;

ginčo sklypas paženklintas netinkamai taikant procedūras;

ginčo sklypas aptvertas tvoromis.

3.9.Pažymime, kad į šiuos klausimus atsakytų galutinai teismas priėmus įteisėjusius sprendimus Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėse bylose Nr. Nr. eI3-4354-595/2020 (ginčija Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą) ir Nr. eI3-3715-281/2020 (ginčija atsakovo sprendimą dėl matininko veiksmų). Todėl tikslinga būtų šią civilinę bylą sustabdyti, nes minėtose administracinėse bylose priimti sprendimai turėtų įtakos šios bylos civilinio ginčo teisingam išsprendimui. Civilinės bylos nagrinėjimą stabdyti taip pat tikslinga ir dėl tos priežasties, kad ieškinys grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundai minėtose administracinėse bylose. Todėl dar kartą galima teigti, kad išnagrinėjus administracinius ginčus būtų galimą šiais sprendimais, kur būtų įvertintos tos pačios ieškovės nurodomos aplinkybės, tie patys argumentai, motyvai. Šiuo atsiliepimu atskirai nepasisakome dėl tų pačių argumentų, ieškovės išsakytų tiek skunduose, tiek ieškinyje.

3.10.Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 str. 3 d. yra nustatyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir šio įstatymo 9 str. 4 d. nustatytais atvejais - turto patikėjimo sutartis. Šios nuostatos iš esmės reiškia tai, kad valstybės turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo galima griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kad visi su valstybės turtu atliekami veiksmai turi būti reglamentuoti, paremti teisės normomis, kad valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo savo nuožiūra.

 3.11.Tą pačią nuostatą įtvirtino ir teismai savo praktikoje. Valstybės turto naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybei priklausantis turtas. Valstybinė žemė yra viešosios nuosavybės objektas, viena valstybės turto rūšių (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 str. 2 d.). Valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str.), siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o viešasis interesas reikalauja, kad tokio turto valdymas, naudojimas, perleidimas privatiems asmenims būtų vykdomas pagal įstatymo nustatytus specialius reikalavimus, dažniausiai imperatyvius, t. y. tik įstatymų įsakmiai numatytais pagrindais, atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000- 09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005, 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2012, 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013 ir kt).

 3.12. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. nurodoma, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams. Detaliau įsiterpusio žemės sklypo procedūras nustato Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas). Nutarimo 2.15 punkte nurodoma, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

 3.13.Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Pažymime, kad tik Taisyklių 2.15 papunkčio nuostatų reikalavimus atitinkantys laisvos valstybinės žemės plotai laikytini įsiterpusiais ir gali būti sujungiami su besiribojančiu žemės sklypu.

3.14.Kriterijus, kuriuo vadovaujantis yra sprendžiama, ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta, įtvirtintas Nutarimo 2.15 papunkčio antrojoje pastraipoje, t. y. laikoma, kad įsitepusį žemės sklypą siaura juosta sudaro tais atvejais, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų (abi pločio kraštinės neviršija 10 metrų). Pažymėtina, kad ginčo sklypas atitinka pilnai aukščiau paminėtus reikalavimus, iš jo negalima suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir formos žemės sklypo, bendras plotas neviršija 0,04 ha. Taip pat svarbu pažymėti, kad Projektas buvo suderintas su atsakingomis institucijomis, pastabų ar nesutikimo motyvų nebuvo pateikta.

 3.15.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismų praktikoje panašioje byloje dėl įsiterpusio žemės sklypo sąvokos pasisakė taip: „Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato bendros taisyklės išimtį, jog įsiterpusiu laikomas ir toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai tokį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pakeistoje redakcijoje (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) nurodoma, kad žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų. Vadovaujantis byloje esančiu žemės sklypo planu, matyti, jog siauriausia žemės sklypo vieta viršija 10 metrų plotį, taigi pareiškėjo siekiamas prisijungti žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta. Iš bylos medžiagos taip pat negalima daryti išvados, kad siekiamą įsigyti žemės sklypą sudaro šlaitai ir grioviai. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo teisės Nutarimo Nr.692 nustatyta tvarka didinti leidžiamo įsigyti įsiterpusio žemės sklypo plotą.“ otam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytų sąlygų visumą, (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-399-858/2016). Taigi, nors vienos sąlygos neatitikimas lemia tai, jog žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.

3.16.Atkreipiamas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju ginčo žemės sklypas neatitiko pagrindinių Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto sąlygų, todėl dėl Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytos papildomos sąlygos egzistavimo, t. y. ar laisvame valstybinės žemės plote galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, teisėjų kolegija plačiau nepasisakys“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017).

3.17.Žemės sklypų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką detaliai nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 17 p. nurodoma, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS. Svarbu paminėti, kad Projektas buvo viešinamas įvairiose stadijose, kaip tai ir numato Taisyklės.

 3.18.Pažymėtina, kad ieškovė iki šiol neginčija atsakovo 2020-06-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio patvirtinti ginčo sklypo kadastriniai matavimai. T.y. ieškovė ginčija ginčo sklypo suformavimo dokumentus, ginčija jo perleidimo sandorį, bet ginčo sklypo kaip nekilnojamo turto objekto kaip iki šiol neginčija. Tai yra nenuosekli, padrika ir nelogiška ieškovės gynybinė taktika. Dėl ieškovės argumentų apie tai, kad ginčo sklypas buvo savavališkai užimtas pastatant tvoras, nėra reikšminga faktinė aplinkybė šiai civilinei bylai. Informuojame teismą, kad dėl savavališkai užimtos žemės yra pradėtos administracinės atsakomybės taikymo procedūros, atsakovei M. R. yra išsiųstas kvietimas 2020-08-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

  4.Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė posėdžio metu, palaikydama atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad Lietuvos Vyriausiasis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus, kurie patvirtino projekto pagrįstumą. Sklypas buvo formuojamas ne kaip atskiras sklypas, formavimo ir pertvarkymo projektas yra tame, kad sklypas kaip atskiras sklypas negali funkcionuoti, o tik kaip prijungtas prie naudojamo sklypo. Projekto rengimo tikslas yra sujungti įsiterpusį sklypą su greta esančiu sklypu. Aplinkinių sklypų savininkai prašymų nepateikė, o kreipėsi dėl sklypo tik atsakovė. Ieškovė apie projektą buvo informuota deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), registruotas laiškas negrįžo, ieškovė išvykimo nedeklaravo. Duomenų, kad ieškovė išvyko į užsienį atsakovas neturėjo. Projektas buvo viešinamas viešai. Ieškovė kreipėsi į atsakovą tik pradėjus rengti projektą.

5. Atsakovė M. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad M. R. nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1052 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

5.1.Iš namų valdos duomenų aiškiai matyti, kad statybos pradžia 1997 m., statybos pabaiga 2007 m. Aš šią namų valdą įsigijau 2007 m. gegužės 17d. (VĮ RC pažyma). Inventorizacinėje byloje, užsakytoje buvusio savininko R. R. dar 1997-07-lld. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota metalinė tvora-dvi kraštinės, mūrinė tvora-dvi kraštinės, dveji metaliniai vartai ir metaliniai varteliai. Ši inventorinė byla buvo atnaujinta 2003-09-14 d. (Tuo metu namų valdos savininkas buvo R. R.). Darbus atliko VĮ Respublikinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialas. Beje, tie patys duomenys apie esamą tvorą pakartoti ir vėlesnėje VĮ RIPPB Vilniaus filialo atliktose 2003-09-24 d. ir 2007-08-14d. bylose. Reikia pažymėti, kad 2000 metais VĮ RIPPB Vilniaus filialas pažymėjo inventorinėje byloje žemės sklypo padidinimo galimybių projektą ir būvą savininkai keletą kartų buvo pradėję, įsiterpusio tarp dviejų privačių sklypų valstybinės žemės sklypo prijungimo prie pagrindinio jų valdos sklypo, projekto formavimo darbus. Tai tvirtina ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius savo atsiliepime į šios civilinės bylos Nr. e2-8070-494/2020 patikslintą ieškinį ir nurodo, „kad buvęs žemės sklypo (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas R. R. dar 2003-03-06 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl įsiterpusio žemės sklypo perdavimo" . Buvo atliktos derinimo su įvairiomis institucijomis procedūros, tačiau darbai nebuvo iki galo atlikti.

5.2.Aš, M. R. 2015 02 06 d. kreipiausi į NŽT prie ŽŪM Vilniaus raj. skyrių (raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl leidimo leisti suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, besiribojantį tiek su mano namų valdos 10,52 ha sklypu, tiek su ieškovės G. J. priklausančiu namų valdos sklypu. NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrius prieš išduodami leidimą, informavo mano namų valdos kaimynus (tame tarpe ir ieškovę) apie mano ketinimus formuoti valstybinės žemės sklypą prie mano namų valdos ir ją išpirkti. Taip pat dokumentai buvo patalpinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau ŽPDRIS, paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)).

 5.3.Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas ir tvarka detalizuota žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo Taisyklėse, patvirtintose LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004-10 04 d. įsakymu Nr.3D-542/Dl-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo,, (toliau Taisyklės). Šiuo atveju, kaip numatyta Taisyklių 21 psl. organizatorius priėmė sprendimą pradėti rengti Projektą. Man buvo išduotas NŽT Vilniaus raj. skyriaus vedėjo 2015-06-22 d. įsakymas Nr. 48 (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pradedama rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, formuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Apie pradėtą rengiamą projektą buvo paskelbta viešai pranešimu ŽPDRIS Nr. (duomenys neskelbtini).

5.4.Reikalavimai Projektui rengti buvo išduoti Vilniaus raj. savivaldybės 2015-07-07 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių punktas Nr.6 teigia "Projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip iki 2018-07-07 d." Šio įrašo apačioje nuoroda "nurodomas projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 5 metai Aš neįsitalpinau į anksčiau nurodytą 3 metų terminą, t.y. iki 2018-07-07 d., parengti projektą dėl objektyvių priežasčių: per tą laiką palaidojau staiga mirusį savo sūnų A. R., ko pasėkoje visai pašlijo mano sveikata. Sistematiškai gydžiausi ligoninėse bei ambulatoriškai, esu garbaus amžiaus 72 metų , ll-os grupės neįgalumą turinti moteris, po širdies operacijos, vieniša, daugiau valkų bei anūkų neturinti, vyras mirė dar 1976 m., kitų artimųjų žmonių neturiu.

 5.5.2019-11-22 d. aš gavau NŽT Vilniaus skyriaus pranešimą apie ieškovės G. J. norą ir ketinimus pradėti rengti tam pačiam įsiterpusios valstybinės žemės sklypui projektą ir formuoti atskirą sklypą, kad prisijungti priėjo esamą jai priklausantį sklypą. Gavusi šį pranešimą aš sureagavau ir raštu kreipiausi 2019-12-30 d. į NŽT Vilniaus skyrių, pridėdama šūsnį dokumentų, pateisinančių gyvenimo aplinkybes dėl kurių iki to laiko aš neįgyvendinau man išduoto leidimo suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Rašte prieštaravau išduoti G. J. leidimą tam pačiam sklypui, kuriam ir man buvo išduotas, bet dar neįgyvendintas projektas. Aš nurodžiau priežastis dėl kurių aš neįvykdžiau savo ketinimų ir man išduotų reikalavimų dėl sklypo suformavimo.

5.6.Dėl šios priežasties aš 2020-01-07 d. vėl kreipiausi į Vilniaus raj. savivaldybės administraciją su prašymu leisti tęsti leidimo galiojimo terminą, t.y. tęsti pradėtus žemės sklypo formavimo darbus bet ne ilgiau nei 5 metus nuo 2015-07-07 d. leidimo išdavimo dienos. Kas ir buvo padaryta 2020-02-06 d. Vilniaus rajono savivaldybė išdavė patikslintą reikalavimą rengti žemės sklypo projektą. Kas atitinka Taisyklių numatyto termino ribose ne daugiau 5 metų. Šiuo atveju žemės sklypo formavimo organizatorius -Savivaldybė neprivalėjo kreiptis į NŽT Vilniaus skyriaus teritorinį padalinį, kadangi jų išduotame leidime buvo iš karto dar 2015 m. nurodytas 5 metų galiojimo terminas. Šie argumentai leidžia paaiškinti detaliau, kodėl Vilniaus rajono savivaldybės reikalavimai žemės sklypui formuoti buvo išduodami 2 kartus.

5.7.Ieškovė ieškinio 15 punkte bando įrodyti, kad valstybės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. Ieškovė kreipėsi su prašymu į NŽT Vilniaus rajono skyrių (NŽT Vilniaus skyrius mane informavo pranešimu 2019-11-22 d.), kuriame pareiškė ketinimą formuoti valstybinės žemės sklypą ir prisijungti jį prie savo sklypo, t.y. ieškovė buvo įsitikinusi, kad tas sklypas įsiterpęs ir galimąjį prijungti prie jos sklypo. Tai kalba apie jos ieškinyje teigiamus teiginius, neatitinkančius tikrovės faktų, t.y. galimai savanaudiškas paskatas. Aplamai ginčo esmės tarp manęs ir ieškovės G. J. aš nesuvokiu, kadangi ieškovė turi normalų išvažiavimą automobiliu į Sūduvių gatvę, taip pat turi galimybę ir gali padaryti vartelius savo namų valdos tvoroje ir taku per valstybinę žemę (ją atitinkamai įteisinus) prieiti prie ESO elektros skydinės Nadruvos gatvėje šalia mano tvoros vartų. Šių galimybių ieškovė ir jos šeima neįgyvendino ir to nenorėjo daryti net 22 metus. Priėjimas prie elektros skydinės net ir šiuo metu yra laisvas ir nevaržomas, bet ji nesinaudoja tuo, kadangi jos namų valda yra aptverta jos pačios tvora be praėjimo galimybės ir tankiai apželdinta. Apeiti aplinkui per Sūduvių gatvę, į kurią yra pagrindinis ieškovės išvažiavimas iš namų valdos, atstumas sudaro 0,4 km. Šiuo išvažiavimu į Sūduvių gatvę ir priėjimu prie elektros stulpo ieškovė ir jos šeima naudojasi nuo 1997 m. Iki šiol jokių pretenzijų nei man, nei buvusiems savininkams ieškovės šeima nekėlė. Tai akivaizdu iš foto nuotraukų, pridėtų prie atsiliepimo. (duomenys neskelbtini) gyvenu jau 13 metų, asmeniškai nei aš, nei mano miręs sūnus A. R. nepažinojo ir aš nepažįstu nei ieškovės, nei jos šeimos narių. Aš savo veiksmais nepabloginau ieškovės padėties bei jos lūkesčių.

 5.8.Ieškinio 17 punkte neigiama apie ieškovės motinos J. J. dalyvavimą ribų ženklinimo procedūroje. Šiame susitikime dalyvavau aš pati ir mano kaimynai S. B. ir S. S., kurių namų valdos siejasi su mano namų valda. Jie jokių pretenzijų neturėjo ir nereiškė nepasitenkinimo. Pati J. J. dalyvavo su advokatu M. S. ir jie tarpusavyje tarėsi kokias pastabas rašyti į aktą, ką ir praktiškai atliko.

 5.9.Ieškinio 27 punkte teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovė buvo informuota apie numatomą rengti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo projektą NŽT Vilniaus skyriaus dar 2015 m. Be to pirmą kartą dėl ketinimų formuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir prijungti jį prie savo namų valdos 0,1449 ha dydžio sklypą kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių 2019 metais. Ko pasėkoje 2019-11-22 d. aš gavau pranešimą apie tai ir nedelsiant raštu kreipiausi 2019-12-30 d. į NŽT Vilniaus skyrių. Be to, tuo pat metu prie mano namų valdos, ieškovės elektros stulpo, kuriame yra ei. skaitliukai susitikome ir pirmą kartą susipažinome (aš galvoju, kad tai buvo ieškovės G. J. tėvas, pavardės nežinau, o vardas V., kalbėjomės apie įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, jis sakė apie jų ketinimą, apsikeitėme telefono numeriais, jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), žadėjome susitikti ir aptarti šį klausimą, bet jis man neskambino ir aš jo daugiau nemačiau).

5.10.Ieškinio 33 punkte teigiama, kad ieškovė 2020-07-30 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių ir prašė stabdyti Projekto įgyvendinimą. Iki ieškovės kreipimosi aš jau buvau pasirašiusi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 0,352 ha žemės sklypui. Nei tuo metu, nei dabar šiuo metu nėra uždėtas draudimas ar areštas man priklausančiam naujai suformuotam žemės sklypui 0,352 ha. Noriu pažymėti, kad patenkinus ieškovės ieškinį pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, praktiškai aš netekčiau įvažiavimo vartų į kiemą ir privažiavimo prie gyvenamojo namo pagrindinio įėjimo bei pravažiavimo šalia namo. Mano namų valdos sklypo reljefas yra nelygus, jis suformuotas buvusių savininkų. Pravažiavimas kiemo teritorija iš kairės namo pusės į dešinę neįmanomas, t.y. privažiavimas prie gyvenamojo namo pagrindinių vartų taptų neįmanomu, nes sklypo reljefo aukštis yra atribotas, priėjimas galimas tik pėsčiomis, o ne automobiliu. Tam trukdo akmeninė sienelė kiemo viduryje. Šios pasekmės darytų neįmanomu normalų gyvenimą ir naudojimąsi savo gyvenamuoju namu.

5.11.Ieškovė 40 bei 41 punktuose tvirtina, kad tiek Pardavėjas, tiek Pirkėjas žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo metu turi veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bet nepateikia įrodymų, kuo tas praktiškai pasireiškia mano veiksmuose. Aš įsitikinusi Pardavėjo bei mano (sklypo Pirkėjo) sąžiningumu ir teisingumu. Ieškovė savo ieškinyje pateikia daugybę besikartojančių bei neatitinkančių bylą faktinių aplinkybių, kas atsispindi nagrinėjamose bylose Vilniaus apygardos administraciniame Teisme.

6.Atsakovė M. R., palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad tas klausimas dėl žemės prijungimo dar anksčiau buvo. Neaišku kodėl nuo 1997 metų ieškovei to sklypo nereikėjo, o tik dabar prireikė. Ji ieškovės teisių nepažeidė. Dėl ginčo sklypo ji kreipėsi 2015 metais, jai buvo išduoti projekto reikalavimai.

7.Trečiasis asmuo S. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinku, nes įsiterpusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi reikalingi projektavimui (įsiterpusio žemės sklypo formavimo- pertvarkymo projektas) ir projekto įgyvendinimui (įsiterpusio žemės sklypo matavimai ir kadastrinės bylos sudarymas) darbai buvo atlikti pagal galiojančius teisės aktus, todėl skundžiamą pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nėra jokio pagrindo. Vilniaus Apygardos Administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. administracinės bylos Nr.el3-3715-281/2020 sprendimu ir 2021 m. sausio 7 d. administracinės bylos Nr. el3-741-595/2021 sprendimu, ieškovės G. J. skundus atmetė kaip nepagrįstus. Apskundus Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui 2021-08-04 administracinės bylos Nr.eA-2370-662/2021 ir 2021-12-01 administracinės bylos Nr.eA-2785-602/2021 nutartimis pareiškėjos G. J. apeliaciniai skundai buvo atmesti, o sprendimai Vilniaus Apygardos Administracinio teismo palikti nepakeisti.

7.1.Atsakovė M. R. 2015 m. vasario 06 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ie pertvarkymo projektą, kuriuo siekė suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie namų valdos ir jį išpirkti (priedas Nr.l). Besiribojantiems kaimynams su minėta namų valda, tame tarpe ir pareiškėjai buvo išsiųsti atitinkami pranešimai ir apie tai patalpinta informacija paslaugoje Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus rajono Skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 22 d. įsakymu nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, formuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Projektas buvo rengiamas pagal Vilniaus r. savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 08 d. išduotas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurių galiojimo laikas buvo iki 2018 m. liepos mėn. 07 d. Pasibaigus reikalavimų galiojimo terminui, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 06 d. išdavė naujus įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant jų galiojimo laiką iki 2020 m. liepos 07 d. (t.y. ne ilgiau 5 metus, kaip numatyta NŽT įsakyme), atsižvelgiantį Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U" žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžto, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-477patvirtinant bendrąjį planą, 2020 m. vasario 06 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė (pakeitė) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini), kad būtų užbaigtas, pradėtas 2015m. rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Lietuvos Vyriausioji Administracinio teismo 2021-08-04 administracinės bylos Nr.eA-2370-662/2021 nutartimi, Teisėjų kolegija 17.1 punkte nustatė, kad namų valdos kitos paskirties žemės sklypas 0,1052 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio bus jungiamas naujai suformuotas 0,0352 ha dydžio yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Minimas žemės sklypas yra įsiterpęs, tinkamas tik prijungimui prie kitų privačių žemės sklypų, o ne naujo racionalaus ploto ir ribų žemės sklypo suformavimui. Jo plotas yra 325 kv.m. Įsiterpusiam žemės sklypui nustatyti reikalavimai LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2d. nutarimo Nr.692 naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (Nutarimo 2.15 p.).

 7.2.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir M. R. 2020 m. liepos 30 d. valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 352 kv.m.. pirkimo-pardavimo sutartyje notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) numatė, lp. "Pastaba. Per 6 mėnesius nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sujungti įsiterpusį 352 kv.m. žemės sklypą su 1052 kv.m. ploto pagrindiniu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną žemės sklypą".

7.3.Esant G. J. ieškiniui, VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, įsiterpusiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus Regiono Apylinkės teismo 2020-08-12 d. pranešimu Nr.e2-8070- 494/2020 padarytas įrašas, kad iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įsiterpusio žemės sklypo savininkei M. R., sustabdė parengtų dokumentų įforminimą dėl įsiterpusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo su pagrindiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (tuo metu savininkės M. R.) namų valdos žemės sklypu. M. R. 2021 m. vasario 02 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) man, S. B. pardavė 0,1052 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su jame esančiais statiniais. Šios pirkimo- pardavimo sutarties VI punkte numatyta, kad Pardavėjas įsipareigoja parduoti, o Pirkėjas įsipareigoja įsiterpusį naujai suformuotą 0,0353 ha dydžio žemės sklypą nupirkti ir apjungti su perkamu Daiktu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kai baigsis teisminiai ginčą, i Dėl jo įsipareigoju pateikti NŽT Vilniaus raj. Skyriui dokumentus dėl žemės sklypų sujungimo.

8.Trečiasis asmuo S. B. prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad 2021-02-02 nusipirko iš atsakovės M. R. nusipirko žemės sklypą ir namą ir žinojo apie administracinių teismų sprendimus ir apie šį teismą.Todėl pirkimo-pardavimo sutertyje numatė, kad sklypų sujungimą tvarkys jis pats.

Ieškinys atmestinas.

9.Byloje nustatyta, kad  ieškovei G. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0.1449 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2001-03-13 Dovanojimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

Atsakovei M. R. nuosavybės teise  priklausė 0.1052 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Tarp ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių, nurodytų žemės sklypų yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kuris buvo parduotas atsakovei M. R.: 2020-07-30 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg.Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sutartis) pardavėjas- LR Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, pardavė pirkėjui M. R. asmeninės nuosavybės teise 352 kv.m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Sutarties 1 p. nurodyta pastaba:per 6 mėn. nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sujungti įsiterpusį 352 kv.m žemės sklypą, nurodytą 1 p., su 1052 kv.m ploto pagrindiniu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną žemės sklypą.

Nuo 2020-07-31 atsakovės nuosavybės teise (pagrindas Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas 0.0352 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); nuo 2020-06-29 įregistruoti šio sklypo kadastriniai mayavimai, įregistravimo pagrindas 2020-05-26 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2020-06-19 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

2021-02-02 Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg.Nr(duomenys neskelbtini), patvirtinta Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarės Jolantos Dubinienės, atsakovė M. R. pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą- 0.1052 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, uniklus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui S. B.; šioje pirkimo-pardavimo sutartyje 6.1 p., šalys sutarė, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas įsipareigoja nupirkti ir apjungti su perkamu Daiktu žemės sklypą, kurio uniklus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai baigsis teisminiai ginčai dėl jo.

Atsakovė M. R. 2015-04-29 pateikė prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo siekiama suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie namų valdos ir jį išpirkti.

Ieškovė 2015-05-14 pranešimu informuota, kad yra pradedamas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, pareiškėja informuota apie galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatore. Pateikti Lietuvos pašto duomenys patvirtina, kad pareiškėjai šis pranešimas išsiųstas 2015-05-15.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-06-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimą prie privataus kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Apie pradėtą rengti įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą 2015-06-29 paskelbta žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015-07-03 išdavė įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-07-08 taip pat išdavė įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Vilniaus rajono savivaldybė 2020-02-06 išdavė naujus įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nustatant, kad šie reikalavimai galioja ne ilgiau kaip iki 2020-07-07.

Ieškovė 2019-10-10 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, projekto tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-01-16 įsakymu atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius ir prašymai turėtų būti teikiami jam, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatomis.

Ieškovė 2020-02-17 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydama organizuoti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020-03-20 įsakymu atsisakė organizuoti ieškovės prašymu  0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu šiuo žemės sklypu, nes nurodytas valstybinės žemės plotas jau įtrauktas į rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-03-19 paskelbė pranešimą, kad yra parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kad susipažinti su parengtu projektu ir pateikti pasiūlymus galima nuo 2020-03-19 iki 2020-04-02 žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-04-06 pateikė prašymą ESO Elektros tinklams derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-04-15 kreipėsi į NŽT su prašymu patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT 2020-04-30 priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinti žemės valdos projektą.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-05-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorius – M. R., apie patvirtintą projektą paskelbta interneto svetainėje www.zpdris.lt.

10.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-11-24 sprendimu administracinėje byloje Nr.eI3-3715-281/2020, išnagrinėjęs G. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui, trečiajam asmeniui M. R. dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-05-08 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymo, 2020-04-30 Nacionalinės žemės tarnybos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projekto tvirtinimo panaikinimo, skundą atmetė, kitoje dalyje administracinę bylą panaikino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-11-24 sprendime konstatavo, kad, „Pareiškėja 2020-02-17 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydama organizuoti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020-03-20 įsakymu atsisakė organizuoti 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu šiuo žemės sklypu, nes nurodytas valstybinės žemės plotas jau įtrauktas į rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-03-19 paskelbė pranešimą, kad yra parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, 2020-04-06 pateikė prašymą ESO Elektros tinklams derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-04-15 kreipėsi į NŽT su prašymu patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT 2020-04-30 priėmė ginčijamą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinti žemės valdos projektą.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-05-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorius – M. R., apie patvirtintą projektą paskelbta interneto svetainėje www.zpdris.lt.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-07-15 raštu informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį M. R., kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties projektas, pagal kurį M. R. parduodamas 0,0352 ha kitos paskirties valstybinės žemės plotas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, baigiami rengti, apie juos informuojama visuomenė, derinami, tikrinami ir tvirtinami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimas perduotas savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai, įsigaliojo nuo 2020-01-01.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-06-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimą prie privataus kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taigi tokio projekto rengimo organizavimas turėjo būti vykdomas iki 2020-01-01 galiojusia tvarka, įtvirtinta Žemės įstatyme.

Vadovaujantis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2017-08-23 įsakymu Nr. 3D-551/D1-681, iki įsakymo Nr. 3D-551/D1-681 įsigaliojimo (2018-01-01) pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (priimtas organizatoriaus sprendimas pradėti rengti projektą) gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusias Taisykles.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019-12-20), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba.

Pagal to paties straipsnio 7 dalį, žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių, laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Taisyklių 21 punktu organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Pagal Taisyklių 22 punktą, tais atvejais, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės, organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus.

Pagal Taisyklių 56 punktą, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie planuojamą rengti projektą registruotais laiškais Taisyklių 47–48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais. Parengtas projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt) (Taisyklių 58 punktas).

Organizatorius projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo (Taisyklių 62 punktas). Suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (Taisyklių 65 punktas). Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (Taisyklių 67 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (Taisyklių 68 punktas).

Teismo vertinimu, ginčijamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-05-08 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, priimtas pagrįstai, o pareiškėjos teiginiai dėl tokio įsakymo neteisėtumo atmestini.

Nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato pagrindo atsisakyti priimti įsakymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, dėl to, jog yra gautas kaimyninio sklypo savininko prašymas inicijuoti alternatyvų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taigi alternatyvaus projekto rengimas dėl to paties sklypo dalies nėra galimas. Pareiškėja apie M. R. iniciatyva pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą informuota Taisyklių nustatyta tvarka, pareiškėjai 2020-05-15 išsiųstas registruotas laiškas su 2015-05-14 pranešimu, jog yra pradedamas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, pareiškėja informuota apie galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatore, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja tokį prašymą būtų pateikusi. Taigi pareiškėja informuota apie pradedamą rengti projektą teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėjos teiginiai, kad nuo jos tokia informacija buvo nuslėpta, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad pagal Taisyklės nėra numatyta galimybės gauti pakartotinius reikalavimus ar pratęsti jų galiojimą, todėl projekto organizatorius, gavęs 2020-02-06 projekto rengimo reikalavimus, privalėjo kreiptis į NŽT teritorinį padalinį. Pagal Taisyklių 24 punktą, kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas), taip pat kreipiasi savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT. Teismas pažymi, kad projektas pradėtas rengti pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015-07-03 ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-07-08 išduotus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos reikalavimai galiojo iki 2018-07-07. Pasibaigus reikalavimų galiojimo terminui, Vilniaus rajono savivaldybė 2020-02-06 išdavė naujus įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nustatant, kad šie reikalavimai galioja ne ilgiau kaip iki 2020-07-07. Tik po naujų Vilniaus rajono savivaldybės reikalavimų išdavimo buvo tęsiama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, įskaitant viešinimo ir derinimo veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, kad turėjo būti atlikti pareiškėjos nurodyti papildomi veiksmai.

Nenustatyta ir kitų procedūrinių pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti ginčijamą 2020-05-08 įsakymą. Prieš priimant šį įsakymą tinkamai įgyvendintos Taisyklėse numatytos procedūros dėl viešo informavimo apie planuojamą rengti projektą, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojams pranešta apie planuojamą rengti projektą. Taip pat gauti institucijų derinimai dėl projekto rengimo, NŽT 2020-04-03 patikrinimo akte priimta išvada, kuria NŽT patvirtino žemės valdos projektą. Todėl procedūrinių kliūčių priimti ginčijamą 2020-05-08 įsakymą nenustatyta“.

10.1.LR Vyriausiasis administracinis teismas 2021-08-04 nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-2370-662-2021, paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-11-24 sprendimą administracinėje byloje Nr.eI3-3715-281/2020. Nurodė, kad „Pareiškėja apeliaciniame skunde pažymi, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie tai, jog pradedamas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje yra patalpintas G. J. adresuotas laiškas („Registruotas laiškas žemės naudotojui (ir kitam suinteresuotam asmeniui) apie pradedamą rengti projektą ir galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti iniciatoriais“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo laišku pareiškėja buvo informuota apie pradedamą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio numatomas tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, bei galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatoriais. Atsižvelgiant į tai, kad tarp NŽT ir Lietuvos pašto yra sudaryta sutartis (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl siuntų tiekimo ir apmokėjimo sąlygų bei siuntų sąrašo K 6 formos lydraštį, atmestini pareiškėjos argumentai, kad NŽT nėra sumokėjus už registruotą pašto siuntą. Be to, pareiškėjai registruotas laiškas siųstas su įteikimu ir į NŽT Vilniaus rajono skyrių negrįžo.  Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259 patvirtintų Universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisyklių 2 punktą, paprastoji korespondencijos siunta – identifikavimo numerio neturinti korespondencijos siunta, kuri pristatoma į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę. Šiame kontekste taip pat atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pašto siunta galėjo būti siųsta paprastu neregistruotu laišku kaip nepagrįsti. Be kita ko, kaip jau buvo minėta anksčiau, aplinkinių žemės sklypų (namo valdų) savininkai, tame tarpe ir G. J., Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. raštais buvo informuoti apie trečiojo suinteresuoto asmens inicijuoto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuose buvo siūloma galimybė pareikšti norą tapti projekto rengimo iniciatoriais. Pažymėtina, jog iki 2019 m. rudens pareiškėja jokių pretenzijų į ginčo žemės sklypą nereiškė (pretenzijas pradėjo reikšti tik beveik pabaigus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą)”.

10.2Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-01-07 sprendimu administracinėje byloje Nr.eI3-741-595/2021,išnagrinėjęs pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2020-06-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2020-06-03 ir 2020-06-09 skundus, pareiškėjos G. J. skundą atmetė.

        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-01-07 sprendime administracinėje byloje Nr.eI3-741-595/2021, nurodė, kad „ nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, pareiškėjos argumentus dėl skundžiamo Sprendimo ir Sprendimo turinį, vertina, kad NŽT pateiktas atsakymas raštu į pareiškėjos 2020-06-03 ir 2020-06-09 skundus yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendime pateiktas aktualus teisinis reglamentavimas, pagrindžiantis matininko sprendimų pagal pareiškėjos nurodytas ribų paženklinimo - parodymo aktuose pastabas, teisėtumą. Taigi, NŽT vertino matininko padarytas išvadas dėl žemės sklypų ribų netikslinimo ir tai nurodė Sprendime.

         Vadovaujantis Nuostatų 65 punktu NŽT Vilniaus rajono skyrius patikrino UAB „Geodeziniai matavimai“ matininko A. S. pateiktą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų bylą, t. y. ar žemės sklypo planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus ir sklypų ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypo ribas ir ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte, ir nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą ir jį suderino. Kaip nustatyta, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-06-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino naujai suformuoto įsiterpusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Pareiškėja šių administracinių procedūrų ir jų metu priimtų administracinių aktų neskundžia teisės aktų nustatyta tvarka. NŽT Sprendime pareiškėjai yra nurodžiusi, kad jei pareiškėja mano, kad matininko A. S. atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia jos teises, ji turi teisę žemės sklypo ribų teisėtumą ginčyti teismine tvarka. Pareiškėja nenurodo ir nepagrindžia, kad šiuo atveju jos teisės yra pažeistos dėl sumažėjusio žemės sklypo ploto, pakitusių ribų ir kt.

         NŽT Sprendime nurodė Projekto rengimo pagrindą, t.y. Įsakymas, dėl kurio teisėtumo yra nagrinėjama administracinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2020-11-24 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3715-281/2020 Įsakymas pripažintas teisėtu, tačiau teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka).

           Dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų pasisakytina tai, kad pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, kad jai nebuvo pranešta apie pradedamą rengti Projektą. Tai paneigia 2015-05-14 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, registruotas laiškas, patalpintas ŽPDRIS, (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)). Juolab, ši aplinkybė vertinama administracinėje byloje dėl Įsakymo teisėtumo. Šios bylos dalykui tai nėra aktualu. Nėra pateiktų duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja būtų pareiškusi valią pirkti įsiterpusį žemės sklypą, kad būtų skundusi NŽT veiksmus, skundusi administracinį aktą, kuriuo 2020-02-17 jai buvo atsisakyta leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta ir tai, kad pareiškėjos atstovai tiek įsiterpusio, tiek sujungiamo žemės sklypo matavimuose 2020-05-26 dalyvavo. 2020-05-26 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo -parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), 4 punkte pasirašė J. J., o 5 punkte pastabas pateikė advokatas M. S.. Kaip minėta, 2020-05-08 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Projektas. Įsakymas ginčijamas teismine tvarka kitoje administracinėje byloje, todėl pareiškėjos nurodomi argumentai, tame tarpe dėl įsiterpusio sklypo sąvokos, sklypo formavimo, Projekto ir kt. sprendžiant dėl ginčijamo administracinio akto pagrįstumo šioje byloje nevertintini, kadangi nesusiję su ginčo dalyku, tai yra kitos bylos vertinimo dalykas.

          Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų 2004-10-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 4 punkte nurodoma, kad rengiant Projektą atliekami šie veiksmai: gali būti pertvarkomi žemės sklypai tuo pačiu metu taikant pasirinktus Taisyklių 4.2.1-4.2.3 ir 4.4 punktuose nurodytus būdus, o būtent įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (4.4. punktas).

          Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad matininkas vienu metu negalėjo atlikti dviejų žemės sklypų matavimų: įsiterpusio ir sujungiamo. Kaip minėta, atlikus šiuos matavimus, buvo patvirtinti įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-06-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja neginčija šio sprendimo. Teisės aktai nedraudžia matininkui vienu metu atlikti įsiterpusio ir sujungiamo žemės sklypų kadastrinių matavimų.

          Pareiškėjos argumentai dėl tvoros ir paklaidų taip pat yra nepagrįsti. Matininkas A. S. 2020-05-26 Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) 6 punkte nurodė, kad įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos 3 naujais riboženkliais ir vietovėje esančia tvora.

          Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, ginčijamas Sprendimas, net ir esant pagrindui pripažinti jį nepagrįstu ir neteisėtu, šiuo atveju nepanaikintų nustatytų Sklypo kadastrinių matavimų pagrįstumo. NŽT Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, juo atsakyta į pareiškėjos 2020-06-03 ir 2020-06-09 skunduose keliamas pretenzijas, Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas“.

10.3.Kaip nurodė LR Vyriausiasis administracinis teismas 2021-12-01 nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-2785-602-2021, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-01-07 sprendimą administracinėje byloje Nr.eI3-741-595/2021,išnagrinėjęs pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2020-06-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2020-06-03 ir 2020-06-09 skundus, kad „nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su matininko sprendimu, NŽT Vilniaus rajono skyriui 2020 m. birželio 3 d. pateikė skundą dėl matininko veiksmų ir atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. Skunde pareiškėja prašė atsakovo netvirtinti įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, kadastrinių matavimų bylos ir įvertinti matininko veiksmus. Skunde pareiškėja pasisako dėl ribų, nurodė, kad sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, nurodė, kad siekiama neteisėtai užvaldyti valstybinę žemę tikslu įteisinti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą. Nurodė, kad matininko nuomonė prieštarauja Nuostatų 32.1.2.2.2., 20 punktų reikalavimams. Pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui 2020 m. birželio 9 d. pateikė naują skundą dėl matininko veiksmų ir atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. 2020 m. birželio 9 d. skunde teigė, kad 2020 m. gegužės 8 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu buvo patvirtinti du žemės plotai: 0,1052 ha ir 0,0352 ha. Duomenų apie plotą 1 404 kv. m įsakyme nėra. Prašė netvirtinti žemės sklypo Nadruvos g. 6, kadastrinių matavimų bylos, įvertinti matininko veiksmus.

Skundžiamu NŽT 2020 m. birželio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nurodytas aktualus teisinis reglamentavimas dėl pareiškėjos skunduose keliamų pretenzijų dėl matininko veiksmų, t. y. kad matininkas pagrįstai pagal pareiškėjos atstovo pastabas netikslino žemės sklypų ribų. Nurodoma, kad Projektas yra patvirtintas Įsakymu. Patikrinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą ir jį suderinti. Nurodoma, kad žemės sklypo ribų ženklinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kad sutinka su ribomis, pareiškėjos atstovas pasirašė. Pateiktos pastabos matininko buvo išnagrinėtos. Padaryta išvada, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai, o šio žemės sujungiamo sklypo ribos nepažeidžia gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Taip pat nurodyta, kad, jei pareiškėja manė, jog atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai pažeidžia jos teises, tai galėjo ginčyti teismine tvarka. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kuriais iš esmės siekiama pagrįsti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimo prie privataus kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtumą, pirmiausiai akcentuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

       Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, jo priėmimą pagrindžiančias aplinkybes, bei nurodytą teisinį reguliavimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad NŽT pateiktas atsakymas raštu į pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skundus yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendime pateiktas aktualus teisinis reglamentavimas, pagrindžiantis matininko sprendimų pagal pareiškėjos nurodytas ribų paženklinimo-parodymo aktuose pastabas, teisėtumą. Taigi, NŽT vertino matininko padarytas išvadas dėl žemės sklypų ribų netikslinimo ir tai nurodė Sprendime. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vadovaujantis Nuostatų 65 punktu NŽT Vilniaus rajono skyrius patikrino UAB „Geodeziniai matavimai“ matininko A. S. pateiktą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų bylą, t. y. ar žemės sklypo planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus ir sklypų ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypo ribas ir ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte, ir nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą ir jį suderino.

     Byloje nustatyta, kad NŽT 2020 m. balandžio 30 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teigiamą išvadą dėl Projekto tvirtinimo. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužė 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorius – M. R., apie patvirtintą projektą paskelbta interneto svetainėje www.zpdris.lt.

      Teisėjų kolegija, patikrinusi duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2020 m. balandžio 30 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos Nr. eI3-3715-281/2020 dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 30 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustačius, jog ginčijama NŽT 2020 m. balandžio 30 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projekto tvirtinimo nėra administracinis aktas, kuris gali būti administracinės bylos dalyku, ginčas dėl tokio akto panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti anksčiau minėtą išvadą nutrauktina. Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo teismas pažymėjo, jog naikinti šio įsakymo nėra pagrindo nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais motyvais, todėl toks skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą.

10.4.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2370-662/2021, jį atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoti reikalavimai rengti ginčijamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pasibaigę bei G. J. įgijo teisę inicijuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato pagrindo atsisakyti priimti įsakymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, dėl to, jog yra gautas kaimyninio sklypo savininko prašymas inicijuoti alternatyvų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taigi alternatyvaus projekto rengimas dėl to paties sklypo dalies nėra galimas (tuo labiau praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo projekto rengimo inicijavimo ir beveik pabaigus projekto rengimo procedūrą). Teisėjų kolegija nustatė, kad aplinkinių žemės sklypų (namo valdų) savininkai, tame tarpe ir G. J., NŽT Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. raštais buvo informuoti apie trečiojo suinteresuoto asmens inicijuoto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuose buvo siūloma galimybė pareikšti norą tapti projekto rengimo iniciatoriais. Pažymėta, jog iki 2019 m. rudens pareiškėja jokių pretenzijų į ginčo žemės sklypą nereiškė (pretenzijas pradėjo reikšti tik beveik pabaigus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino naujai suformuoto įsiterpusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatė servitutą – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Minėtas NŽT sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčijamas Sprendimas, net ir esant pagrindui pripažinti jį nepagrįstu ir neteisėtu, šiuo atveju nepanaikintų nustatytų Sklypo kadastrinių matavimų pagrįstumo. Kadangi naujai suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir buvo patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, be to, šis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įsiterpęs naujas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. R., todėl net ir panaikinus ginčijamą Sprendimą, šio žemės sklypo kadastriniai matavimai liktų galioti“.

11.Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

12.Kaip nurodė posėdžio metu ieškovės atstovas ir sutiko, kad dėl ieškinyje nurodytų argumentų, kas liečia ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bei kadastrinių matavimų teisėtumo, yra pasisakę aukščiau nurodyti administraciniai teismai, priimdami sprendimus, todėl teismas šioje ieškinio dalyje plačiau nepasisako.

13.Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė nebuvo  informuota apie Projekto, vėliau patvirtinto Įsakymu, rengimą. Pareiškėja nuo 2015 m. mokosi Nyderlandų Karalystėje, o Ieškovės atstovė jokio pranešimo apie rengiamą Projektą taip pat negavo.

14.Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių, laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. 

15.LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 56 punktą, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie planuojamą rengti projektą registruotais laiškais Taisyklių 47–48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais. Parengtas projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt) (Taisyklių 58 punktas).

16.Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovė 2015-05-14 pranešimu informuota, kad yra pradedamas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, pareiškėja informuota apie galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatore. Pateikti Lietuvos pašto duomenys patvirtina, kad pareiškėjai šis pranešimas išsiųstas 2015-05-15 reg.Nr.(duomenys neskelbtini), be to registruotas laiškas buvo patalpintas ŽPDRIS (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie tai pasisakyta 2021-01-07 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime adm. byloje Nr.eI3-741-595/2021, taip pat Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021-08-04 nutartyje adm.byloje Nr.eA-2370-662/2021. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad 2015 metais būtų deklaravusi apie savo išvykimą į užsienį, duomenų, kad apie tai buvo žinoma Nacionalinei žemės tarnybai byloje nėra, be to, kaip jau paminėta aukščiau, parengtas projektas buvo teikiamas visuomenei susipažinti viešai.

17.Atmestinos kaip nepagrįstos ieškovės atstovo baigiamųjų kalbų metu nurodytos aplinkybės, kad atsakovė M. R. buvo praleidusi terminą projekto rengimo reikalavimams ir tai yra dar vienas ieškinio pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys šiomis aplinkybėmis nebuvo grindžiamas. Antra, ieškovės atstovas patvirtino, kad administraciniai teismai yra pasisakę dėl projekto rengimo teisėtumo. Trečia,  baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 str.4 d).

18.Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; kt.).

Esant aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

19.Iš ieškovės valstybei pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos  (CPK 96 str.6 d). Duomenų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos.

                       Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                          Dalia Zeniauskaitė