Civilinė byla Nr. e2-24841-996/2020

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19286-2020-9

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 

      3.2.6.1; 3.4.1.7     

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 25 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovui G. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Normantui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

 G. B. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6) uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašydamas įmonės prašymą, teiktą Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintą – nurodant išieškoti iš jo įmonės naudai 4 049,50 Eur (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimą, atmesti bei priteisti jam iš įmonės bylinėjimosi išaidas.

Ieškovas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 27 d. su atsakove sudarė darbo sutartį ir buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas, sekančią dieną jis išvyko į reisą į Jungtinę Karalystę tikslu išvežti krovinius atsakovei priklausančiu automobiliu MAN, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis) ir priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – priekaba) (toliau kartu – transporto priemonė), 2017 m. birželio 8 d. atvyko į Kales miestą Jungtinėje Karalystėje, patikrinęs transporto priemonę jokių vizualių apgadinimų nepastebėjo, pasienio pareigūnai patikrino jo ir transporto priemonės dokumentus ir jį praleido, transporto priemonės tentai ir plombos buvo sveiki ir nepažeisti. Nurodė, kad laukiant pasienio ruože, pro šalį einantis pasieniečių tarnybinis šuo užuodė į priekabą nelegaliai įlipusius ir pasislėpusius 6 asmenis, kurie Jungtinėje Karalystėje buvo neteisėtai, pareigūnai konstatavo, kad jis nepateikė jokių transporto priemonėje esančių instrukcijų, kuriose būtų aprašyta sistema, naudojama siekiant užkirsti kelią nelegaliam asmenų gabenimui į Jungtinę Karalystę, taip pat transporto priemonėje nebuvo rastas ir kontrolinis sąrašas, kuriame būtų registruojami vairuotojo po sustojimo atlikti patikrinimai, transporto priemonėje nebuvo specialių trosų ir spynų. Teigė, kad atlikę tyrimą Jungtinės Karalystės pareigūnai taip pat konstatavo, jog transporto priemonėje nebuvo tinkamai funkcionuojančios bei veiksmingos sistemos, kuria būtų siekiama užkirsti kelią nelegaliam asmenų gabenimui, šio tyrimo pagrindu jam buvo paskirta asmeninė 3 600 svarų bauda (už kiekvieną iš 6 priekaboje buvusį nelegalų asmenį po 600 Jungtinės Karalystės svarų), t. y. 4 049,50 Eur, o atsakovei buvo paskirta 1 400 svarų bauda už kiekvieną iš 6 priekaboje nelegaliai buvusių asmenų, taip pat nurodyta, kad incidento metu transporto priemonė buvo neapsaugota, nebuvo specialaus troso, spynų, patikrinimo metu transporto priemonėje nebuvo kontrolinio transporto priemonės patikrinimų sąrašo, atitinkamai, galutinėje stotelėje, prieš važiuojant į uostą, nebuvo įrodymų, kad transporto priemonė buvo kruopščiai apžiūrėta. Ieškovo teigimu, išvykstant į reisą buvo išduoti lapai, kuriuose buvo fiksuojami transporto priemonės apžiūros duomenys (atlikti išoriniai patikrinimai), šie lapai buvo sunumeruoti ir juos po kiekvieno reiso reikėdavo priduoti darbdavei, nes po reiso pilnai neatsiskaičius ir nepridavus visų dokumentų, nebuvo mokamas atlyginimas, taigi ir šiuo atveju, Jungtinės Karalystės pasienio pareigūnams buvo pateikti minėti lapai, todėl negalima sutikti su teiginiais, kad patikrinimo metu transporto priemonėje nebuvo kontrolinio transporto priemonės patikrinimų sąrašo. Pažymėjo, kad įmonė numatytų imperatyvių reikalavimų suteikti vairuotojams tinkamus mokymus, kaip naudotis sistema, kad ši būtų veiksminga ir kad kokie nors asmenys, slapta įlipę į transporto priemonę, nelegaliai nepatektų į Jungtinę Karalystę, nesuteikė, todėl, ieškovo vertinimu, neapmokytas darbuotojas neturi ir negali turėti specifinių žinių, kaip apsaugoti transporto priemonę nuo nelegalių migrantų, kai važiuoja vienas, o kelionės metu jam reikia laikytis minimalaus poilsio reikalavimų. Teigė, kad atsakovė, reikalaudama visiško žalos atlyginimo, savo reikalavimą, pateiktą 2020 m. balandžio 15 d. Darbo ginčų komisijai, grindžia 2017 m. balandžio 27 d. šalių sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, tačiau visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) neteko galios, įsigaliojus 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymui. Nurodė, kad pats incidentas Jungtinėje Karalystėje įvyko 2017 m. birželio 8 d., o visos procedūros dėl išieškojimo pradėtos tik 2020 metais, kai galiojo nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs DK. Pabrėžė, kad atsakovė, be visiškos materialinės atsakomybės sutarties, taip pat teigė, kad prašo atlyginti žalą, kurią įmonė patyrė dėl darbuotojo veiksmų, tačiau šiuo atveju matyti, kad 3 600 svarų bauda paskirta ne įmonei, o asmeniškai jam, baudos jam nesumokėjus būtų pradėti priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai jo atžvilgiu, nes teisinę pareigą sumokėti paskirtą baudą turi asmuo, kurio atžvilgiu priimtas minėtas nutarimas, kuriuo jam skiriama bauda, atitinkamai priverstinis baudos išieškojimas būtų perduotas išieškoti ne iš atsakovės, o iš jo, be to, atsakovė pati savavališkai sumokėjo jam paskirtą baudą, neturėdama nei jo prašymo, nei įgaliojimo (teisinio pagrindo) tokius veiksmus atlikti, tačiau reikalauja atlyginti žalą, motyvuodama, kad darbuotojas padarė žalą darbdavei. Atkreipė dėmesį į tai, kad DK nėra numatytas žalos atlyginimas, kai darbdavė, neturėdama įgaliojimo ar sutarties su darbuotoju, apmoka darbuotojui paskirtą baudą, o po to teigia, kad darbuotojas padarė žalą darbdavei ir reikalauja ją atlyginti. Pabrėžė, kad pagal darbo sutartį, jis atsakingas už saugų transporto priemonės vairavimą ir krovinio nuvežimą jam pavestu maršrutu, jam nenustatyta transporto priemonės apsauga, be to, darbdavei priskiriant šią funkciją, mokymų organizavimas suteikiant vairuotojui specialiąsias žinias tenka darbdavei. Teigė, kad šiuo atveju yra požymiai, jog darbuotojui paskirta bauda, darbdavei nevykdant savo pareigos organizuoti tinkamus mokymus vairuotojui bei darbuotoją apmokyti dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad plomba ir spynos buvo, o trosas jam nutrūko Ispanijoje prieš 2 savaites iki ginčo įvykio Jungtinėje Karalystėje, apie trūkusį trosą jis pranešė įmonės vadybininkui, įmonė pažadėjo jam trosą pristatyti, tačiau jam jo neatvežė (trosą atvežė tik jau kitam vairuotojui), trosas naudojamas tam, kad neatsidarytų puspriekabės šonai; tuo metu buvo pabėgėlių pikas; prieš vykdamas į Jungtinę Karalystę pernakvojo Belgijoje aikštelėje, kur nakvoti turėjo įmonės leidimą, išvykdamas į uostą transporto priemonę patikrino – apžiūrėjo ją vizualiai, jokių pažeidimų nepastebėjo, tentas nebuvo supjaustytas, vežamas krovinys buvo labai aukštas, jis neturėjo kopėčių, kad tinkamai jį apžiūrėti, užlipti be kopėčių nebuvo galimybės, pareigūnams nepranešė, kad trosas trūkęs, o jis neturintis kopėčių ir tinkamai negalintis patikrinti, ar į transporto priemonę niekas neįlipo nelegaliai; pareigūnų šuniui aptikus nelegalius asmenis puspriekabėje jis su transporto priemone nebuvo sulaikytas, nuvažiavo toliau; gavęs įmonės 2020 m. vasario 20 d. raštą dėl baudos sumokėjimo jis jokių veiksmų nesiėmė, laukė Darbo ginčų komisijos posėdžio; apmokymų įmonė nebuvo suteikusi, buvo duoti pavyzdžiai kaip reikia pildyti lapus; iki įsidarbindamas pas atsakovę jis vairuotoju buvo dirbęs jau ilgai, dirbo atsakovės keturiose dukterinėse įmonėse, visose transporto priemonėse būdavo instrukcijos.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 87–93).

Atsakovė paaiškino, kad darbuotojas 2017 m. balandžio mėnesį išvyko į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su jai priklausančiais automobiliu su priekaba bei jos klientų kroviniais, vykdant minėtą pervežimą 2017 m. birželio 8 d. Jungtinėje Karalystėje ieškovo vairuojamoje transporto priemonėje kompetentingoms Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms atlikus patikrinimą buvo rasti nelegaliai į Jungtinę Karalystę įvežti asmenys, ko pasekoje Jungtinės Karalystės kompetentingos teisėsaugos institucijos dėl to skyrė ieškovui 3 600 GBP (4 049,50 Eur) baudą, Jungtinės Karalystės pareigūnai nustatė, kad būtent ieškovas nesiėmė ir neatliko visų reikiamų ir tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, jog į transporto priemonę nepatektų kiti asmenys, t. y. nustatyta, kad incidento dieną transporto priemonė rasta neapsaugota, nebuvo jokių specialaus troso, plombų ar spynų naudojimo požymių, nebuvo jokių įrodymų, kad ieškovas visos kelionės į Jungtinės Karalystės kontrolės punktą metu būtų atlikęs patikrinimus, nebuvo rasta įrodymų, kad tokia apžiūra būtų buvusi atlikta, nebuvo jokių įrodymų, kad ieškovas būtų registravęs kokią nors minėtos priemonės patikrą, kurią jis būtų galėjęs atlikti, kas patvirtina ieškovo neteisėtus, netinkamus veiksmus krovinio pervežimo metu, t. y. ieškovas nesiėmė priemonių, netikrino, nekontroliavo krovinio pakrovimo ir vežimo taip, kad būtų užtikrinta, jog transporto priemonėje nebūtų pašalinių asmenų, todėl būtent ieškovas privalo jai atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų jos patirtą 4 049,50 Eur nuostolių sumą, t. y. baudą, kurią ji sumokėjo Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms pavedimu. Pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 12 dalis nustato, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios, naujojo DK komentare dėl 6 straipsnio 12 dalies nuostatos pažymima, kad DK įsigaliojimo dieną galiojusios visiškos materialinės sutartys su darbuotoju ar darbuotojų grupe netenka galios, kita vertus, pagal jas galima išsireikalauti žalos, padarytos iki DK įsigaliojimo, atlyginimą, vadinasi, konstatuotina, kad jei žala padaryta galiojant senajam DK (iki 2017 m. liepos 1 d.), kai buvo sudarytos ir galiojo visiškos materialinės atsakomybės sutartys, tokiu atveju žalos galima reikalauti pagal tokias sutartis, ir kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, įvykis įvyko ir ieškovo neteisėti veiksmai, lėmę žalą, atlikti ir nustatyti 2017 m. birželio 8 d., t. y. iki naujojo DK įsigaliojimo, todėl tai, kad įsigaliojus naujajam DK visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos su darbuotojais, neteko galios nereiškia ir negali reikšti, jog pagal tokias sutartis iki naujojo DK įsigaliojimo padaryta žala negali būti reikalaujama. Nurodė, kad ieškovas pasirašydamas darbo sutartį, jos priedus, visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir kitus dokumentus, turėjo suprasti ir žinoti, suprato ir žinojo, kad 2017 m. balandžio 27 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 10 punkto 10 papunktis numato, jog (duomenys neskelbtini) pilnai atsakingas už pašalinių asmenų buvimą transporto priemonėje (kabinoje, priekaboje ir t. t.) ir privalo apmokėti visas jam ir įmonei skirtas baudas už nelegalių žmonių pervežimą; žinojo ir suprato sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatas, t. y. kad visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.2. punktas numato, kad darbuotojas įsipareigoja tausoti jam patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes gautas darbo metu ir imtis visų priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti; 2.3. punktas numato, kad darbuotojas įsipareigoja imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamą materialinių vertybių, perduotų jo pareigoms atlikti ir materialinių vertybių, gautų darbo metu, saugumą, todėl akivaizdu ir neabejotina, kad tiek pagal sudarytą darbo sutartį, tiek pagal kitas sutartas sąlygas, į darbo funkcijas įeina ir transporto priemonės saugus ir tinkamas naudojimas darbo funkcijoms atlikti, darbuotojui perduotos transporto priemonės ir kito inventoriaus saugumas, išsaugojimas. Teigė, kad ieškovas buvo tinkamai apmokytas, supažindintas su visomis darbo funkcijoms atlikti reikalingomis tvarkomis, instrukcijomis, taisyklėmis, tą 2017 m. balandžio 27 d. ieškovas dokumente pavadinimu (duomenys neskelbtini) instruktažas patvirtino savo parašu, t. y. ieškovas savo parašu patvirtino, jog jis su instruktažu supažindintas jam suprantama kalba, jį suprato ir pasižadėjo vykdyti, jei ieškovas nebūtų buvęs supažindintas su minėtomis taisyklėmis, tvarkomis, instrukcijomis, neabejotina, jis būtų nedėjęs savo parašo. Pabrėžė, kad nors ieškovas teigia, kad įmonė be pagrindo, savavališkai sumokėjo ne jai skirtą baudą, tačiau, pažymėjo, jei ji nebūtų sumokėjusi paskirtos baudos, jai nebūtų grąžintos transporto priemonės, todėl ji buvo priversta sumokėti paskirtą baudą, taip pat dar iki paskirtos baudos sumokėjimo ji siuntė ieškovui raginimą ir siūlė susimokėti paskirtą baudą, tačiau ieškovas jos nesumokėjo, vadinasi, ieškovas turėjo galimybę pats susimokėti paskirtą baudą, apie tai žinojo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, be to, Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. sprendime konstatuota, kad ji įrodė, jog įmonė naudojo veiksmingą sistemą, kokia aprašyta dokumente „Nelegalių asmenų prevencija“ praktikos kodeksas“, todėl konstatuotina, jog nėra jokių jos neteisėtų veiksmų ir žala kilo išimtinai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad anot ieškovo, taip pat buvo nustatyta, jog transporto priemonėje nebuvo specialaus troso, spynų, tačiau tai, kad ieškovui buvo perduoti trosas ir spyna patvirtina transporto priemonės ir inventoriaus perdavimo aktas. Teigė, kad Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. sprendime buvo aiškiai konstatuota, jog įmonė reikiamu lygiu teikia mokymus apie tai, kaip užkirsti kelią nelegaliai keliaujantiems asmenims ir kaip tikrinti transporto priemones, transporto priemonei skirtą apsaugos įrangą, taip pat ir tai, jog ji įrodė, kad įmonė naudojo veiksmingą sistemą, kokia aprašyta dokumente „Nelegalių asmenų prevencija“ praktikos kodeksas“. Pabrėžė, kad ieškovui buvo perduota transporto priemonė su visu inventoriumi, taip pat buvo perduoti transporto priemonės tikrinimo aktai, kuriuos jis turėjo pildyti nuolat tikrindamas transporto priemonę, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių jis jų nenaudojo ir neteikė Jungtinės Karalystės oficialių institucijų pareigūnams. Paaiškino, kad DK (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d. ir taikytino šiuo atveju, kadangi įvykis įvyko 2017 m. birželio 8 d.) 255 straipsnio 3 punktas numatė, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad tik teismo posėdžio metu ieškovas pirmą kartą nurodė aplinkybę apie trūkusį trosą, įmonei tokia aplinkybė nėra žinoma, ieškovas šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, kad jis neturėjo troso ir spynos, Jungtinės Karalystės pareigūnai nebuvo užfiksavę trūkusio troso, todėl ieškovo teiginys teismo posėdžio metu apie trūkusį trosą yra tik ieškovo gynybinė pozicija.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. balandžio 27 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įmonėje buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), ir priedą prie darbo sutarties (el. b. apyrašo t. I, l. 94–100), šalys 2017 m. balandžio 27 d. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu (el. b. apyrašo t. I, l. 101–102), 2017 m. balandžio 27 d. ieškovas įmonės direktoriaus įsakymu buvo komandiruotas vežti krovinius su transporto priemone (el. b. apyrašo t. I, l. 107), transporto priemonė jam buvo perduota 2017 m. balandžio 30 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 134–137), Jungtinės Karalystės Border Force institucija 2020 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą dėl baudos skyrimo ieškovui dėl 2017 m. birželio 8 d. ieškovo komandiruotės metu vairuotoje transporto priemonėje rastų 6 nelegaliai besislepiančių asmenų (el. b. apyrašo t. I, l. 110–127), apie Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. priimtą sprendimą atsakovė ieškovą informavo 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl baudos sumokėjimo“, prašydama iki 2020 m. kovo 25 d. sumokėti baudą ir apie tai informuoti įmonę (el. b. pyrašo t. I, l. 131–133), ieškovui skirtą baudą atsakovė sumokėjo 2020 m. kovo 30 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 128), įmonė 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo (el. b. apyrašo t. I, l. 39–41), Darbo ginčų komisija sprendimu įmonės prašymą patenkino – nurodė išieškoti įmonei iš darbuotojo 4 049,50 Eur (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimą. 

Ginčui aktualiu laikotarpiu (pagal įvykio datą – 2017 m. birželio 8 d.) galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. DK 255 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaroma darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį, visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse. Ši sutartis sudaroma raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. 

Nustatyta, kad ieškovas pas atsakovę nuo 2017 m. balandžio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini); šalys 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad bus sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis (7 punkto 1 papunktis), darbuotojas įmonei padarytą žalą atlygina per 30 dienų (10 punkto 1 papunktis), darbuotojas pilnai atsako už jam patikėtą transporto priemonę, už pilną jos komplektaciją, kokia ji buvo perdavimo momentu (10 punkto 2 papunktis), darbuotojas pilnai atsakingas už pašalinių asmenų buvimą transporto priemonėje (kabinoje, priekaboje ir t. t.) ir privalo apmokėti visas jam ir įmonei skirtas baudas už nelegalių žmonių pervežimą (10 punkto 10 papunktis); 2017 m. balandžio 27 d. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojas įsipareigojo tausoti jam patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes gautas darbo metu ir imtis visų priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti (2.2. punktas), savo iniciatyva imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamą materialinių vertybių, perduotų jo pareigoms atlikti ir materialinių vertybių, gautų darbo metu, saugumą (2.3. punktas), visiškai atlyginti įmonės patirtą žalą pagal įmonės pateiktus žalos dydžio paskaičiavimus (2.5. punktas).

Akcentuotina, kad vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas įtvirtina civilinių santykių subjektų galimybę nevaržomai nuspręsti, ar jam sudaryti konkrečią sutartį, su kuo ją sudaryti, nustatyti jos turinį, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju darbuotojo įsipareigojimai atlyginti žalą numatyti tiek sudarytoje darbo sutartyje, tiek visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, ieškovas šias sutartis pasirašė tą pačią dieną, vadinasi, šalys pasiekė bendrą susitarimą, ieškovas pasirašydamas darbo sutartį, visiškos materialinės atsakomybės sutartį su jų sąlygomis jų pasirašymo dieną sutiko, visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį jų neginčijo. Kadangi į ieškovo darbo funkcijas įėjo tarptautinių krovinių pervežimas, jis disponavo atsakovei priklausančiomis materialinėmis vertybėmis (įmonės transporto priemonėmis, vežamu kroviniu), tai pagrįstai, vadovaujantis DK 256 straipsnio 1 dalimi, su ieškovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Iš aiškaus visiškos materialinės atsakomybės sutarties, darbo sutarties turinio akivaizdu, kad ieškovas suprato, už ką jis yra materialiai atsakingas. 

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). 

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nors nauju reglamentavimu atsisakyta individualių materialinės atsakomybės sutarčių ir jos neteko galios, iki 2016 m. DK įsigaliojimo (t. y. iki 2017 m. liepos 1 d.) padarytos žalos atlyginimas gali būti pagal jas išieškomas, jeigu žalos padarymo aplinkybės atitinka tuo metu galiojusias materialinės atsakomybės sąlygas pagal įstatymą ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-695/2018). Nagrinėjamu atveju žala padaryta 2017 m. birželio 8 d., t. y. iki 2017 m. liepos 1 d. naujojo DK įsigaliojimo, todėl šalių sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis tuo metu galiojo ir turi būti taikoma, todėl atmetamas kaip visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis šiam ginčui netaikoma.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo, vykdančio savo darbo funkcijas komandiruotės metu Jungtinėje Karalystėje, vairuojama transporto priemonė 2017 m. birželio 8 d. buvo patikrinta Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos pareigūnų ir joje rasti 6 nelegaliai Jungtinėje Karalystėję esantys asmenys, dėl ko Jungtinės Karalystės Border Force institucija 2020 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą dėl 4 049,50 Eur (3 600 GBP) baudos skyrimo ieškovui, kuriame konstatuota, jog įmonė reikiamu lygiu teikia mokymus apie tai, kaip užkirsti kelią nelegaliai keliaujantiems asmenims ir kaip tikrinti transporto priemones, transporto priemonei skirtą apsaugos įrangą, įmonė įrodė, jog ji naudojo veiksmingą sistemą, kokia aprašyta dokumente „Neleglių asmenų prevencija: praktikos kodeksas“, tačiau ieškovas nenaudojo transporto priemonei skirtos apsaugos įrangos, visos kelionės į Jungtinės Karalystės kontrolės punktą metu neatliko patikrinimų, galutinėje stotelėje prieš važiuojant į uostą neatliko kruopščios transporto priemonės apžiūros, neregistravo transporto priemonės patikros, kurią jis būtų galėjęs atlikti (el. b. apyrašo t. I, l. 110–127).

Nors ieškovas teigė, kad jis nesutinka, jog patikrinimo metu transporto priemonėje nebuvo kontrolinio transporto priemonės patikrinimų sąrašo, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos patikrinimo duomenų teisingumu, tuo labiau kai įmonė su 2020 m. vasario 20 d. raštu darbuotojui buvo įteikusi Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. sprendimą (el. b. apyrašo t. I, l. 131–133), tačiau ieškovas pastebėjimus dėl jo neva neteisingų duomenų įmonei neteikė.

Nors ieškovas teigė, kad jam įmonė nesuteikė jokių mokymų dėl transporto priemonės saugojimo ir tai neįėjo į jo darbo pareigas, tačiau, pastebėtina, 2017 m. balandžio 27 d. pasirašydamas darbo sutartį (el. b. apyrašo t. I, l. 94–96) darbuotojas prisiėmė pareigą būti pilnai atsakingu už pašalinių asmenų buvimą transporto priemonėje (kabinoje, priekaboje ir t. t.) ir apmokėti visas jam ir įmonei skirtas baudas už nelegalių žmonių pervežimą (darbo sutarties 10 punkto 10 papunktis), pasirašydamas visiškos materialinės atsakomybės sutartį (el. b. apyrašo t. I, l. 101) jis prisiėmė pareigą saugoti jam perduotas materialines vertybes (visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.3. punktas), pasirašydamas priedą prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties (el. b. apyrašo t. I, l. 102) jis prisiėmė pareigą nuolat stebėti transporto priemonę, nepalikti jos be priežiūros (priedo prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.1., 2.2., 2.3. punktai), pasirašydamas (duomenys neskelbtini) instruktažą (el. b. apyrašo t. I, l. 103–104) patvirtino gavęs iš įmonės nelegalų (Anglija) ir vagysčių prevencijos instrukcijas ((duomenys neskelbtini) instruktažo 8 punktas), kas patvirtina kartu ir tai, kad 2008 m. sausio 1 d. parengtą Instrukciją vairuotojams dėl apsaugos nuo nelegalių asmenų patekimo į transporto priemones (el. b. apyrašo t. I, l. 105–106) ieškovas pasirašė kartu su visais dokumentais 2017 m. balandžio 27 d. įsidarbinimo įmonėje dieną. Taigi, visa aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad į darbuotojo pareigas įėjo transporto priemonės saugumo užtikrinimas (kad į ją nepatektų nelegalūs asmenys) ir įmonė buvo jam suteikusi reikiamą instruktažą dėl transporto priemonės saugojimo. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovas, prieš įsidarbindamas pas atsakovę, jis (duomenys neskelbtini) jau dirbo ilgą laiką kitose keturiose atsakovės dukterinėse įmonėse, instrukcijos būdavo transporto priemonėse, įmonė buvo išdavusi pavyzdžius kaip pildyti lapus. 

Kartu pastebėtina ir tai, kad įmonė darbuotojui į reisą su transporto priemone buvo išdavusi reikiamas transporto priemonės apsaugojimo priemones (el. b. apyrašo t. I, l. 134–137), taigi, darbuotojas turėjo galimybę jas panaudoti. Jungtinės Karalystės Border Force institucija konstatavo, jog ieškovas nenaudojo troso, plombų ir spynų. Nors iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pripažįsta neturėjęs troso ir spynų, tačiau teismo posėdžio metu jau tvirtino juos turėjęs, tik kad trosas jam trūko Ispanijoje prieš dvi savaites iki ginčo įvykio ir apie tai jis pranešė įmonei, kuri žadėjo jam pristatyti naują trosą, bet to nepadarė, tačiau tokių savo teiginių ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė, įmonė nurodė neturinti žinių apie teismo posėdžio metu ieškovo nurodytas aplinkybes apie trūkusį trosą. Pabrėžtina, jog civilinės byos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, dėl to kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 straipsnis). Taigi, šalys pačios sprendžia, kiek ir kokių įrodymų reikia jų argumentams pagrįsti, kad teismas galėtų įsitikinti jų pagrįstumu. Aplinkybė, kad darbdavė turi įrodyti patirtą žalą, neatleidžia darbuotojo nuo pareigos pagrįsti savo atsikirtimus. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nors žinojo, jog tuo metu buvo pabėgėlių pikas, jo puspriekabės trosas trūkęs ir pro puspriekabės šoną tokiu atveju gali patekti asmenys, jis prieš išvykdamas į uostą transporto priemonę apžiūrėjo tik vizualiai, Jungtinės Karalystės pareigūnams nepranešė, jog trosas trūkęs, o veždamas aukštą krovinį ir neturėdamas kopėčių jis negalintis tinkamai patikrinti, ar puspriekalbėje nesislepia asmenys, taigi, darbuotojas elgėsi itin aplaidžiai.

Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).  

 Matyti, kad apie Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. priimtą sprendimą atsakovė ieškovą informavo 2020 m. vasario 20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl baudos sumokėjimo“, prašydama iki 2020 m. kovo 25 d. sumokėti baudą ir apie tai informuoti įmonę bei pridėdama Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. priimtą sprendimą (el. b. pyrašo t. I, l. 131–133), ieškovas į atsakovės raštą nereagavo, nors jam buvo sudaryta galimybė pačiam sumokėti baudą, todėl jam to neatlikus ieškovui skirtą 4 049,50 Eur baudą atsakovė sumokėjo 2020 m. kovo 30 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 128). Pastebėtina, kad Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. sprendime buvo konstatuota, jog įmonė yra solidariai atsakinga už darbuotojo baudą, todėl įmonė elgėsi tinkamai apmokėdama jos darbuotojui skirtą baudą, kurią pastarasis ignoravo, ir tokiu būdu įmonė patyrė žalą dėl darbuotojo veiksmų. 

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas visiškai sutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovas nesiėmė priemonių, netikrino, nekontroliavo krovinio pakrovimo ir vežimo taip, kad būtų užtikrinta, jog transporto priemonėje nebūtų pašalinių asmenų, taip ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, nėra jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, žala kilo išimtinai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Taigi, iš viso dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė 4 049,50 Eur žalą. Byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos. Vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 255 straipsnio 3 punktu, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kadangi jis buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atlyginęs atsakovės patirtą žalą pilnai ar iš dalies, priešingai, darbdavė įrodė, kad ieškovas žinojo apie padarytą žalą įmonei, tačiau jos raštą dėl žalos atlyginimo ignoravo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas darbdavei iš darbuotojo priteisti 4 049,50 Eur žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismas priteisia atsakovei iš ieškovo 4 049,50 Eur žalos atlyginimą; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji sumokėjo ją atstovavusiai advokatei Gintarei Raišutienei (el. b. apyrašo t. I, b. l. 79, 151–153). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovo 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo G. B. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ (į. k. 122282884) iš ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 049,50 Eur (keturių tūkstančių keturiasdešimt devynių eurų ir penkiasdešimties euro centų) žalos atlyginimą, 907,50 Eur (devynių šimtų septynių eurų ir penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. DGKS-3667 darbo byloje Nr. APS-131-8777 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė