Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-04-17][nuasmeninta nutartis byloje][2S-354-227-2019].docx
Bylos nr.: 2S-354-227/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 291008610 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

?Pirmosios instancijos teismo teisėja

Pirmosios instancijos teismo teisėja          Civilinė byla Nr. 2S-354-227/2019

 Rita Dambrauskaitė                                              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00170-2019-3

                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

                                                                                                           3.4.5.11; 3.3.1.14; 3.3.2.4                                                                                   

img1 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. balandžio 17 d.

Panevėžys

 

             Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1317-589/2019 pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstolei V. Ž., Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, ir

 

n u s t a t ė:

                                            I.Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu bei prašė patenkinti jo prašymą, pripažinus, kad antstolė V. Ž. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas, taip pat peržiūrėti jo siųstą prašymą antstolei bei jį tenkinti, pripažinus antstolės neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. jam buvo grąžintas laiškas, kurį jis 2018 m. gruodžio 28 d. siuntė antstolei, kadangi ji 2019 m. sausio 3 d. atsisakė pasirašytinai šį laišką priimti. Minėtu laišku jis kreipėsi į antstolę su prašymu nutraukti išieškojimus. Antstolė per 5 dienas nuo prašymo gavimo privalėjo jį išnagrinėti, o jei prašymas netenkintinas, persiųsti savo buveinės apylinkės teismui. Pareiškėjo nuomone, antstolė, atsisakydama priimti jo prašymą, pažeidė CPK nuostatas, kuriose pasisakoma, jog antstolis privalo paisyti įstatymo ir nepažeisti išieškotojo ir skolininko teisių.

                                   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtu, o jo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą perdavė nagrinėti antstolei V. Ž..

3.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 28 d. antstolei siuntė laišką, kuris AB „Lietuvos paštas“ Panevėžio skyriuje užregistruotas 2018 m. gruodžio 31 d. Minėtas laiškas pareiškėjui buvo grąžintas su žyma apie atsisakymą pasirašytinai jį priimti, atsisakymo priimti priežastys įteikiančio asmens nenurodytos. Pareiškėjas 2019 m. sausio 10 d. skundu „Dėl neteisėtų antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0113/18/01596” (teisme užregistruotas 2019 m. sausio 14 d.) kreipėsi į teismą, prie šio skundo pridėjo laišku antstolei siųstą 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą. Antstolė tvirtino, kad šis laiškas nebuvo pateiktas jos kontorai, o siekiant išsiaiškinti su tuo susijusias aplinkybes, raštu kreipėsi į AB Lietuvos paštą su paklausimu.

4.       Teismas pažymėjo, kad susiklosčiusios situacijos CPK nereglamentuoja. Atsižvelgė į CPK 510 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias atvejį, kada asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, pažymėjo, kad situacija, kai antstolis atsisakė priimti pareiškėjo laišką su 2018 m. gruodžio 28 d. prašymu, pagal savo prasmę gali būti prilyginama situacijai, kai antstolis pareiškėjo prašymo netenkino ir nepersiuntė teismui, todėl pareiškėjui pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį atsiranda teisė tiesiogiai kreiptis į teismą, skundžiant antstolio neveikimą bei kartu prašant teismo išnagrinėti prašymą. Tuo pačiu pažymėjo, kad CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Teismas pripažino svarbia aplinkybę, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 28 d. prašymu, be kita ko, prašo vykdomąją bylą Nr. 0113/18/01596 nutraukti, motyvuodamas tuo, kad jis neturi jokių pajamų ir jokio jam priklausančio turto, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, prašyme taip pat teikia argumentus, susijusius su vykdomojo dokumento grąžinimu išieškotojui. Tuo tarpu antstoliui įstatymo suteikta diskrecijos teisė spręsti tiek dėl vykdomosios bylos nutraukimo, tiek dėl tikslingumo vykdomąją bylą tęsti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, siekiant išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslų, užtikrinant racionalią ir sklandžią vykdymo proceso eigą, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju tikslinga perduoti 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą nagrinėti antstolei ir pareiškėjo 2019 m. sausio 10 d skundą palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

                                  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

 

5.       Pareiškėjas R. L. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priimti atitinkamą sprendimą.

6.       Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai patikėjo vien antstolės paaiškinimais, kad nėra buvę tokių atvejų, jog kontoros skyriaus atsakingas darbuotojas būtų atsisakęs priimti laišką, kad antstolė buvo nuvykusi į paštą ir kad pašte viršininkė negalėjusi atsakyti, kaip atsirado ant laiško užrašas „atsisakė priimti“, tokiems teiginiams patvirtinti turėjo būti teikiami įrodymai. Teismas turėjo vadovautis CPK 510 straipsnio 4 dalimi, numatančia apelianto teisę kreiptis su skundu tiesiogiai į teismą. Kadangi antstolė atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą, susidarė situacija, kad ji prašymo netenkino ir nepersiuntė teismui, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą ir jo prašymas turėjo būti teismo tenkinamas.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Ž. prašo skundo netenkinti, pateikia teismui jos teikto AB „Lietuvos paštas“ skundo bei gauto atsakymo kopijas. Nurodo, kad faktas, jog pareiškėjas šiuo metu neturi pajamų ir yra įkalinimo įstaigoje, negali būti pagrindas nutraukti vykdomąją bylą, kadangi jis turi galimybę ten įsidarbinti ir padengti skolą. Antstolė neatsisakė priimti laiško, kontora dirba nuo 8 iki 17 val., kontoros pašto dėžutė įrengta namo laiptinėje ir šį faktą pašto darbuotoja žinojo, kadangi ne vienus metus pristato siuntas. Šiuo atveju laiškas nebuvo pristatytas į kontorą ir dėl to kalta pašto darbuotoja, jokio atsisakymo priimti laišką pasirašytinai nebuvo. AB „Lietuvos paštas“ buvo pateiktas skundas, atsakyme neteisingai nurodoma, kad gal pašto darbuotoja rado duris užrakintas ir kadangi nebuvo pašto dėžutės, grąžino laišką į paštą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų paliktas nenagrinėtu ir prašymas perduotas nagrinėti antstolei. Apelianto nuomone, kadangi antstolė atsisakė priimti jo siųstą prašymą ir tokiu būdu atsisakė jį tenkinti, jis įgijo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą bei prašyti teismo išspręsti jo teiktą prašymą.

10.       Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

11.       Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

12.       Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nustačius šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu, skundas paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti nagrinėti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė nurodytos tvarkos.

13.       Pareiškėjo teigimu, antstolė neišnagrinėjo jo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo, todėl jis teikia skundą dėl antstolės neveikimo tiesiogiai teismui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių antstolė išsiųsto laiško negavo, todėl jo ir negalėjo išspręsti. Šias aplinkybes patvirtina antstolės pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima ir vertina.

14.       Iš antstolės pateikto 2019-02-19 AB „Lietuvos paštas“ atsakymo į gautą skundą matyti, kad šiuo atveju buvo siunčiama paprastosios korespondencijos siunta, kuri neregistruojama, neįtraukiama į bendrovės duomenų bazę ir gavėjams pristatoma nereikalaujant gavėjo parašo, todėl nėra galimybės sekti tokių siuntų siuntimo kelio ir patikrinti jų gavimo, įteikimo/neįteikimo, saugojimo ir /ar grąžinimo duomenų. Tokios siuntos perduodamos pristatyti gavėjams į gaunamųjų laiškų dėžutes, kai tokios dėžutės gavėjas neturi, siunta grąžinama į gavimo paštą ir saugoma atitinkamą terminą. AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad šiuo atveju pašto siunta, siųsta antstolei, nepavykus jos pristatyti dėl neįrengtos gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutės, gavimo pašte buvo saugoma nustatytą saugojimo terminą ir jam pasibaigus buvo įformintas pašto siuntos grąžinimas, dėl pašto darbuotojo žmogiškojo faktoriaus klaidos nurodyta klaidinga grąžinimo priežastis, t.y. turėjo būti nurodyta, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

15.       Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad antstolė ne atsisakė priimti pareiškėjo siųstą laišką su prašymu, tačiau jo negavo ir dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės numanyti, kad toks laiškas yra saugomas pašte. Įvertinus antstolės veiklos pobūdį teismas neturi pagrindo netikėti antstolės teiginiu, jog jos kontoros laiptinėje yra įrengta gaunamųjų laiškų dėžutė. Manytina, kad dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos, galimai pasikeitusio pašto darbuotojo, laiškas su pareiškėjo prašymu tiesiog nebuvo pristatytas į antstolės kontorą. Todėl negalima sutikti ir su teiginiu, kad antstolė atsisakė pareiškėjo prašymą nagrinėti. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra jokių įrašų apie tai, kad pareiškėjo prašymas būtų gautas.

16.       Pripažintina, kad šiuo atveju susidarė situacija, kad pareiškėjas teismui pateikė skundą ir reiškia prašymą nutraukti vykdomąją bylą, panaikinti antstolės patvarkymus, kai siųstas prašymas antstolės nebuvo gautas bei išnagrinėtas. Pažymėtina, kad CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl šiuo atveju pripažintina, kad nesant dėl pareiškėjo prašymo priimto patvarkymo ar atsisakymo spręsti prašymą požymių (neveikimo), tokia byla negalėjo būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu ir pirmosios instancijos teismas turėjo skundą atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti.

17.       CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir civilinė byla nutrauktina  (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinus susidariusios situacijos aplinkybes, kad dėl objektyvių priežasčių laiškas nebuvo pristatytas antstolei, pripažintina, kad pagrįstai teismas pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą perdavė nagrinėti antstolei V. Ž..

 

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

           n u t a r i a :

 

   Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir civilinę bylą nutraukti. 

   Pareiškėjo R. L. 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą perduoti nagrinėti antstolei V. Ž..

 

Teisėja                       Margarita Dzelzienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 510 str. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas
  • CPK 296 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 583 str. Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės