VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 24 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės,             

              dalyvaujant pareiškėjoms J. V. Z., R. S. ir H. K.,

              pareiškėjų atstovei advokatei Nataljai Soroko,

              vertėjai Ritai Nasalytei,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. V. Z., R. S. ir H. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – V. B., VĮ „Vilniaus regiono keliai“, UAB „Žemės matavimų grupė“).

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjos J. V. Z., R. S. ir H. K. kreipėsi į teismą prašydamos:

1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) 2017 m. birželio 8 d. raštą Nr. 48SD-7154-(14.48.104.) (toliau – ir Raštas);

2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. tikrinimo aktą Nr. 48KAM-76168 (toliau – ir Tikrinimo aktas),

3) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 48SK-3054-(14.48.111) (toliau – ir Sprendimas);

4) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. išvadą Nr. 48IŽ-186-(14.48.112) (toliau – ir Išvada).

              Nurodė, kad NŽT Vilniaus skyrius nepagrįstai suformavo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino jo kadastro duomenis, taip pat priėmė neteisėtą išvadą dėl pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planų tikslinimo. Priimti sprendimai neteisėti, nes NŽT Vilniaus skyriaus siūlymas yra susijęs su pareiškėjoms priklausančių žemės sklypų plotų sumažinimu.

              Pareiškėjų teigimu, teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir patikrą nurodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atlikti tik esant suformuotam žemės sklypui, kuris pirmiau suprojektuojamas teritorijų planavimo dokumente ar žemės ar žemės valdos projekte. Šiuo atveju kelio juosta, kurioje yra nutiestas kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nėra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte žemės sklypu. Nesant kadastrinių matavimų objektui, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atlikti kelio juostos, kurioje nutiestas kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir nustatyti kadastro duomenis. Nesuprojektavus žemės sklypo nebuvo net galimybės spręsti, kokie yra šios juostos parametrai, kraštinių konfigūracija ir kt. Todėl UAB „Žemės matavimų grupė“, atlikusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, savavališkai, viršydama savo įgaliojimus nustatė kelio juostos, kurioje nutiestas Kelias (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribas, vietą ir kadastro duomenis, o NŽT Vilniaus skyrius tai įteisino priimdamas neteisėtą sprendimą suformuoti žemės sklypą.

              Pareiškėjos prieštaravo, kad NŽT skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. Tikrinimo akto Nr. 48KAM-76168 3.1 papunktyje „Žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektas nustatyta“ skiltyje „Teisingai“ yra pliuso (+) ženklas, kas reikštų, kad Tikrinimo aktu pripažinta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, nustatytos UAB ‚Žemės matavimų grupė“ atlikus kadastrinius matavimus, atitinka neegzistuojančiame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas. Taigi Tikrinimo akte yra fiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, todėl šis aktas turėtų būti panaikintas. Tikrinimo akto pagrindu NŽT skyrius priėmė 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 48SK-3054-(14.48.111), kuris taip pat turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka, NŽT skyrius neturėjo teisinio pagrindo Sprendimu suformuoti žemės sklypą, patvirtinti sklypo kadastro duomenis ir teikti juos kadastro tvarkytojui, o kadastro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo juos įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymėjo, kad NŽT skyriaus priimta 2016 m. gruodžio 6 d. išvada Nr. 48IŽ-186-(14.48.112), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, pareiškėjoms taip pat sukūrė neigiamas pasekmes.

              Nurodė, kad pareiškėjoms nuosavybės teise priklausantys sklypai yra suprojektuoti žemės valdos projekte – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte dar 2004 metais ir šis projektas yra galiojantis, nepakeistas. Tuo tarpu žemės sklypo (Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys nustatyti tik 2016 metais. Pareiškėjų nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsniu, projektuojant žemės sklypą (Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo būti atsižvelgta į jau esamus suformuotus privačius žemės sklypus. Į tai atsižvelgta nebuvo, todėl priimtais sprendimais buvo pažeista pareiškėjų teisė į nuosavybę. Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ne tik sumažėjo sklypų plotai, tačiau ir pasikeitė ribų konfigūracija.

              NŽT skyriaus 2017 m. birželio 8 d. raštas Nr. 48SD-7154-(14.48.104.) priimtas remiantis neteisėtai priimtais sprendimais, todėl taip pat turėtų būti panaikintas.

              Nurodė, kad skundą teismui padavė nepraleidę Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui paduoti terminų, nes apie ginčijamus sprendimus pareiškėjos sužinojo iš NŽT skyriaus 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. 48SD-7154-(14.48.104.), kurį pareiškėjų atstovė gavo 2017 m. birželio 12 d.

              Teismo posėdžio metu pareiškėjos ir jų atstovė prašė skundą patenkinti. Taip pat prašė, tuo atveju, jei teismas manytų, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, atnaujinti terminą skundui paduoti tuo pagrindu, kad apie visus keliamam ginčui aktualius dokumentus pareiškėjos sužinojo tik gavusios atsakovės 2017 m. birželio 8 d. raštą, kuris pareiškėjų atstovei buvo įteiktas 2017 m. birželio 12 d.

              Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (II t. b. l. 1–8) argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

              Nurodė, kad pagal Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757, ginčo Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra priskirtas valstybinės reikšmės keliams, kurio plotis pagal Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą nustatytas 19 metrų. Atsakovės duomenimis, Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 metais buvo pažymėtas Vilniaus rajono Ž.Ū. Įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto Nemėžio kadastro vietovės M 1:10000 plane (toliau – ir Preliminarinis planas), Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Vilniaus rajone“, taip pat Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3225-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Nemėžio kadastro vietovėje Vilniaus rajone“ (toliau – ir Projektas Nr. 1). Nors Projekte Nr. 1 nebuvo patvirtintos žemės sklypo (kelio juostos) ribos, plotas ir kiti kadastro duomenys, tačiau Projekte Nr. 1 šiam keliui eksploatuoti kelio juostos ribos pažymėtos aiškiai bei nurodytas kelio juostos plotis atitinka kelio kategorijai priskirtą minimalų plotą (19 m.), todėl, atsakovės teigimu, laikytina, kad kelias yra suprojektuotas Projekte Nr. 1, kuris yra kelio teritorijų planavimo dokumentas.

              Nurodė, kad UAB „Žemės matavimų grupė“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. NŽT skyriui pateikė prašymą patikrinti Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos kadastro duomenų bylą. NŽT skyrius, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintomis Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) užpildė Tikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ir kiti parametrai nustatyti teisingai. NŽT skyrius 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 48SK-3054-(14.48.111) nusprendė suformuoti žemės sklypą (kelią Nr. 106) ir patvirtinti kadastro duomenis.

              Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente. Pažymėjo, jog priešingai, nei teigia pareiškėjos, Projekte Nr. 1 buvo pažymėtas jau esantis Kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įrengtas iki Projekto Nr. 1 patvirtinimo, o ne projektuojamas naujas kelias, todėl Projekte Nr. 1 buvo nurodytas bendras šiai kelių kategorijai nustatytas 19 m. plotis. Taigi derinant Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, parengtas planas buvo vertinamas atsižvelgiant į tai, kad būtų išlaikytas Projekte Nr. 1 nurodytas Kelio Nr. (duomenys neskelbtini)juostos ne mažesnis kaip 19 m. plotis. Siekiant įrašyti sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, VĮ Registrų centras informavo, kad Kelio Nr. 106 ribos kerta jau įregistruotų sklypų ribas. Buvo nustatyta, kad Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sankasos šlaitas, kuris yra kelio sudėtinė dalis, patenka į pareiškėjoms priklausančių žemės sklypų ribas. Tarnybos skyrius priėmė 2016 m. gruodžio 6 d. Išvadą, kurioje konstatavo, kad Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos Planas Nr. 1 parengtas teisingai, o kitų žemės sklypų duomenys turėtų būti tikslinami. Pareiškėjos apie Išvadą ir jos turinį buvo informuotos 2016 m. gruodžio 7 d. raštais Nr. 48SD-14853-(14.48.104) ir Nr. 48SD-14854-(14.48.104). Pakartotinai apie ginčo situaciją pareiškėjos buvo informuotos 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 48SD-(6572-(14.48.104.) (į pareiškėjų atstovės advokatės 2017 m. balandžio 18 d. prašymą), vėliau 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 48SD-(7154-(14.48.104.) (į pareiškėjų atstovės advokatės 2017 m. gegužės 8 d. prašymą).

              Apibendrindami nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Projekte Nr. 1 pažymėtas Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) plotis – 19 m. buvo išlaikytas, t. y. atitiko bendrą valstybinės reikšmės keliams nustatytą 19 m. plotį, todėl NŽT skyrius Tikrinimo akte pagrįstai konstatavo, kad Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribų atitiktis nustatyta teisingai. Atitinkamai tuo pagrindu NŽT skyrius priėmė pagrįstą Sprendimą suformuoti žemės sklypą (kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtinti sklypo kadastro duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sankasos šlaitas pateko į pareiškėjoms priklausančių sklypų ribas, NŽT skyrius pagrįstai priėmė Išvadą dėl pareiškėjų sklypų ribų patikslinimo.

              Atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gruodžio 7 d. raštai Nr. 48SD-14853-(14.48.104) ir Nr. 48SD-14854-(14.48.104), kuriuose buvo išsamiai išdėstytas Išvados turinys pareiškėjoms 2017 m. gruodžio 7 d. buvo išsiųsti neregistruotomis siuntomis, tačiau Išvada pareiškėjų atstovei advokatei R. N. buvo išsiųsta registruota siunta 2017 m. gegužės 25 d. ir įteikta 2017 m. birželio 5 d., todėl skundą teismui pateikiant 2017 m. liepos 11 d., pareiškėjos praleido vieno mėnesio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti. Taip pat Sprendimas ir Tikrinimo aktas pareiškėjų atstovei advokatei Nataljai Soroko registruota siunta buvo išsiųsti 2017 m. birželio 8 d. ir gavėjai įteikti 2017 m. birželio 12 d.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepimo (I t. b. l. 130) argumentais prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus bei šalių paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a:

              Skundas dalyje atmestinas, dalyje paliekamas nenagrinėtu, kitoje dalyje byla nutrauktina.

              Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. 48SD-7154-(14.48.104.), NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. tikrinimo akto Nr. 48KAM-76168, NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 48SK-3054-(14.48.111) ir NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. išvados Nr. 48IŽ-186-(14.48.112) teisėtumo ir pagrįstumo.

              Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 41-4587 F. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,61 ha žemės plotą natūra, žemę grąžinant dviejuose žemės sklypuose (7,07 ha ploto žemės sklype, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,54 ha žemės sklype, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t. b. l. 48).

              Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. birželio 18 d. Leidimu Nr. 41-L144 F. V. buvo leista žemės ūkio paskirties sklypus padalinti į 3 sklypus (I t. b. l. 59).

              Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 28 d. Įsakymu Nr. A-27-1047 buvo pritarta UAB „Matininko konsultacijų biuras“ parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, kuriuo suprojektuoti trys sklypai, atitinkamai 4,67 ha, 1,40 ha ir 1 ha (I t. b. l. 58).

              Naujai suprojektuotiems sklypams buvo atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyti kadastriniai duomenys. Žemės sklypui, kurio plotas 4,67 ha suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypui, kurio plotas 1,40 ha suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

              F. V. žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) po ½ padovanojo dukroms R. S. ir H. K.. Žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo pareiškėjai J. V. Z.

              UAB „Žemės matavimų grupė“ 2016 m. birželio 22 d. parengė valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, kurią perdavė patikrinti NŽT Vilniaus skyriui (I t. b. l. 76).

              NŽT Vilniaus skyrius patikrinęs valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą priėmė 2016 m. rugsėjo 8 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-76168, kuriuo konstatavo, kad žemės sklypo (Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, plotas, planas ir kt. duomenys nustatyti teisingai (I t. b. l. 106).

              NŽT Vilniaus skyrius 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 48SK-3054-(14.48.111) nusprendė suformuoti žemės sklypą ir šio žemės sklypo (Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2016 m. birželio 22 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (I t. b. l. 105).

              NŽT Vilniaus skyrius 2016 m. gruodžio 6 d. priėmė išvadą Nr. 48IŽ-186-(14.48.112) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“, kuriuo konstatavo, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas teisingai, o žemės sklypų, tame tarpe kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planai turėtų būti tikslinami (I t. b. l. 113).

              Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyti 2017 m. vasario 22 d.

              Byloje nėra ginčo dėl aptartų faktinių ginčo aplinkybių. Pareiškėjos į teismą kreipėsi prašydamos panaikinti, jų nuomone, teisines pasekmes sukeliančius sprendimus, pabrėždamos, kad ginčo žemės sklypo (Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai galėjo būti atlikti tik esant jau suformuotam žemės sklypui, kuris prieš tai turėjo būti suformuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Šiuo atveju žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kelias Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl NŽT skyrius neturėjo teisinio pagrindo Sprendimu suformuoti žemės sklypą (Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinti šio sklypo kadastro duomenis ir teikti juos kadastro tvarkytojui, o kadastro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo juos įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 metais buvo pažymėtas Vilniaus rajono Ž.Ū. Įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto Nemėžio kadastro vietovės M 1:10000 plane, Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Vilniaus rajone“, taip pat Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3225-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Nemėžio kadastro vietovėje Vilniaus rajone“ (Projektas Nr. 1). Nors Projekte Nr. 1 ir nebuvo patvirtintos žemės sklypo (kelio juostos) ribos, plotas ir kiti kadastro duomenys, tačiau Projekte Nr. 1 šiam keliui eksploatuoti kelio juostos ribos buvo pažymėtos aiškiai bei nurodytas kelio juostos plotis atitiko kelio kategorijai priskirtą minimalų plotą (19 m.). Tuo pagrindu darė išvada, kad Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas Projekte Nr. 1, kuris laikytinas kelio teritorijų planavimo dokumentu.

              Pareiškėjos prašo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-76168. Aktas buvo užpildytas vadovaujantis Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 „Dėl Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, patikrinus Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, kurią parengė UAB „Žemės matavimų grupė“. Akte fiksuotas žemės sklypo (Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos) kadastro duomenų teisingumas. Akte taip pat nurodyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, taip pat žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinusio asmens atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Ši nuostata įtvirtinta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 25 punkte. Akto teisėtumo teritorinio padalinio vadovui įstatyme nustatyta tvarka pareiškėjos neskundė, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

              Pareiškėjos taip pat prašo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 48SK-3054-(14.48.111), kuriuo nuspręsta suformuoti ir patvirtinti žemės sklypo (Kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko 2016 m. birželio 22 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Sprendime nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 26.2. punkte nustatyta tvarka (Teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai ir sprendimai priimti dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka). Byloje taip pat nėra duomenų apie šio sprendimo apskundimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

              ABTĮ 105 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtu jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

              Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prieš kreipdamosi į teismą būtų pasinaudojusios Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 25 ir 26.2. punktuose nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, darytina išvada, kad išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo pasinaudota, todėl pareiškėjų skundas dalyje dėl Nacionalinės NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. Tikrinimo akto Nr. 48KAM-76168 ir NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 48SK-3054-(14.48.111) panaikinimo paliktinas nenagrinėtu. Iš esmės analogiškos nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, jog „sprendimo teisėtumas turėjo būti skundžiamas Taisyklių 26.2 punkte nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjai dėl sprendimo teisėtumo į teismą kreipėsi nesilaikydami įstatymu nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų skundą šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-697-525/2017). Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu nors ir rėmėsi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostata, kuri reglamentuoja skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, tačiau šios nuostatos 3 dalyje nustatyta, kokių teritorinių skyrių priimtų sprendimų ir veiksmų teisėtumas neturėtų būti tikrinamas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjų keliami klausimai į šioje nuostatoje nurodytą sąrašą nepatenka.

              Pareiškėjos prašo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. išvadą Nr. 48IŽ-186-(14.48.112), kuria, patikrinus žemės sklypo (kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, buvo nustatyta, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, o žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planai turi būti tikslinami. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 126 punkte nustatyta, kad, kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT Vilniaus skyrius 2016 m. gruodžio 7 d. raštais Nr. 48SD-14854-(14.48.104.) ir Nr. 48SD-14853-(14.48.104.) pareiškėjas informavo apie Išvados priėmimą, kartu raštuose nurodant ir Išvados turinį. Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, 2016 m. gruodžio 7 d. raštai pareiškėjoms buvo siųsti neregistruotomis pašto siuntomis, todėl duomenų apie raštų įteikimą nėra. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad NŽT Vilniaus skyriuje 2017 m. balandžio 18 d. buvo gautas advokatės R. N., atstovaujančios pareiškėjoms H. K. ir J. V. Z. (pagrindas – 2017 m. balandžio 11 d. Atstovavimo sutartis II t. b. l. 59) prašymas dėl dokumentų pateikimo, kuriuo pareiškėjų atstovė prašė pateikti informaciją dėl pareiškėjų sklypams anksčiau atliktų kadastrinių matavimų neužtikrinimo bei pateikti Išvadą (II t. b. l. 57). Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjų atstovė į NŽT skyrių su 2017 m. balandžio 18 d. prašymu kreipėsi pareiškėjoms 2016 m. gruodžio 7 d. raštais išsiųstos Išvados pagrindu (2017 m. balandžio 18 d. prašyme nurodyta, kad apie Išvados priėmimą tapo žinoma iš 2016 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 48SD-14854-(14.48.104). NŽT Vilniaus skyrius pareiškėjų atstovei atsakė 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 48SD-6572-(14.48.104), kartu pateikdamas ir Išvadą (II t. b. l. 62). NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. raštas pareiškėjų atstovei buvo įteiktas 2017 m. birželio 5 d. (II t. b. l. 77).

              NŽT Vilniaus skyriuje 2017 m. gegužės 8 d. buvo gautas pareiškėjos J. V. Z. atstovės advokatės Nataljos Soroko prašymas dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo, kuriuo atstovė atsakovo prašė, atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 48SD-14853-(14.48.104.) turinį, pateikti informaciją, kurios pagrindu buvo nuspręsta, kad pareiškėjai priklausančio sklypo planas turėtų būti tikslinamas bei pateikti plano tikslinimo reikalingumą pagrindžiančius dokumentus (II t. b. l. 66). NŽT skyrius į atstovės 2017 m. gegužės 8 d. prašymą atsakė 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 48SD-7154-(14.48.104), kartu pateikė prašomus pateikti dokumentus (II t. b. l. 73). NŽT skyriaus 2017 m. birželio 8 d. raštas pareiškėjos J. V. Z. atstovei advokatei buvo įteiktas 2017 m. birželio 12 d. (II t. b. l. 81). Iš paminėtų faktinių aplinkybių nustatyta, kad, nors byloje nėra duomenų apie tai, kada pareiškėjoms buvo įteikti neregistruota siunta siųsti 2016 m. gruodžio 7 d. raštai Nr. 48SD-14854-(14.48.104.) ir Nr. 48SD-14853-(14.48.104.), kuriais NŽT skyrius, vadovaujantis Nuostatų 126 punktu, pareiškėjas informavo apie Išvados priėmimą ir jos turinį, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjų H. K. ir J. V. Z. atstovė advokatė R. N. į NŽT skyrių su 2017 m. balandžio 18 d. prašymu kreipėsi jau žinant apie Išvados priėmimą bei supratus jos turinį, laikytina, kad vėliausiai apie Išvados priėmimo aplinkybes, jos turinį pareiškėjoms tapo žinoma 2017 m. birželio 5 d., t. y. NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. rašto Nr. 48SD-6572-(14.48.104) gavimo dieną. Pareiškėjoms su NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. raštu buvo pateikta Išvada ir ši aplinkybė yra svarbi nustatant, ar pareiškėjos apskritai buvo supažindintos su Išvados turiniu, kas atitinkamai turėtų reikšmės jų teisės kreiptis į teismą tinkamam įgyvendinimui. Taigi pareiškėjoms vėliausiai nuo 2017 m. birželio 5 d. tapo žinomas Išvados turinys, ja (Išvada) nustatytos teisės ir pareigos, tokiu atveju skundas teismui dėl Išvados teisėtumo, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, vėliausiai turėjo būti pateiktas iki 2017 m. liepos 5 d. įskaitytinai. Pareiškėjos skundą teismui pateikė 2017 m. liepos 11 d., t. y. praleidusios įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

              Pareiškėjų teigimu, terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuotinas nuo 2017 m. birželio 12 d., t. y. nuo NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. 48SD-7154-(14.48.104), su kuriuo buvo pateikti prašomi pateikti papildomi dokumentai, gavimo dienos. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad terminas skundui paduoti būtų praleistas, pareiškėjos prašė terminą atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad dokumentai, kuriais remiantis buvo priimta Išvada, buvo gauti tik 2017 m. birželio 12 d.

              Aukščiau nurodytais argumentais nustačius, kad pareiškėjos skundą teismui dėl Išvados teisėtumo pateikdamos 2017 m. liepos 11 d. praleido įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą, todėl spręstinas klausimas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

              ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą. Nesutiktina su pareiškėjų teiginiais, kad apie savo teisių pažeidimą pareiškėjoms tapo žinoma tik po 2017 m. birželio 12 d., t. y. gavus papildomus dokumentus į atstovės advokatės Nataljos Soroko prašymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip nurodoma ir teismų praktikoje, pačių skundžiamų aktų neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-997/2014). Analogiškai pasisakytina ir dėl dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas neturėjimo (negavimo). Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, aplinkybė, kad pareiškėjoms nebuvo žinomi kiti rašytiniai dokumentai, negali būti vertinama kaip objektyvi, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusi aplinkybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-697-525/2017 yra apibendrinta šio teismo praktika dėl terminų atnaujinimo tokio pobūdžio bylose. Terminai gali būti atnaujinami tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių: „Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). <...> Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.)“.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjoms apie Išvados priėmimą ir jos turinį tapo žinoma dar gavus 2016 m. gruodžio 7 d. raštus ir tokia išvada darytina iš pareiškėjų atstovės advokatės R. N. NŽT skyriui siųsto prašymo, be to, su Išvada pareiškėjos turėjo galimybę susipažinti nuo 2017 m. birželio 5 d., t. y. gavusios NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 48SD-6572-(14.48.104). Pareiškėjos savo valia iki 2017 m. liepos 5 d. neskundė teismui nei NŽT skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. rašto Nr. 48SD-6572-(14.48.104), nei Išvados. Tai, kad papildomi rašytiniai dokumentai buvo gauti su NŽT skyriaus 2017 m. birželio 8 d. raštu (įteiktas 2017 m. birželio 12 d.), kurio turinys iš esmės analogiškas 2017 m. gegužės 25 d. rašto turiniui, nėra pagrįsta ir teisinga šią aplinkybę sieti tiek su termino skundui paduoti eigos pradžia, tiek su priežastimis, lėmusiomis termino praleidimą. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja R. S. su advokatėmis sutarčių dėl teisinių paslaugų teikimo nebuvo sudariusi, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė pati pareiškėja ir jos atstovė, R. S. apie ginčo situaciją buvo žinoma iš seserų, todėl ir ši aplinkybė negali būti pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos į teismą dėl Išvados teisėtumo nesikreipdamos iki 2017 m. liepos 5 d. įskaitytinai, praleido terminą skundui paduoti ir nenustatyta objektyvių pagrindų, sudarančių pagrindą terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla dalyje dėl Išvados panaikinimo nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

              Pareiškėjos prašė panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 8 d. raštą Nr. 48SD-7154-(14.48.104.). Šiuo raštu buvo atsakyta į pareiškėjos J. V. Z. atstovės advokatės Nataljos Soroko 2017 m. gegužės 8 d. prašymą. Prašyme pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėjai J. V. Z. iš 2016 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 48SD-14853-(14.48.104.) suprantama, kad jai siūloma patikslinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, tačiau papildomai prašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu būtų galimybė objektyviai įvertinti NŽT skyriaus siūlymo tikslinti kadastrinius duomenis teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjos atstovė 2017 m. gegužės 8 d. prašyme prieštaravimų dėl NŽT skyriaus veiksmų, priimtų sprendimų nepareiškė.

              Pažymėtina, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-699/2014). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose nustatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1915/2013).

              Įvertinus NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 8 d. rašto turinį darytina išvada, kad šis raštas nepatvirtina pareiškėjoms kylančių materialinių teisinių pasekmių fakto. Šiuo raštu NŽT skyrius, atsakydamas į pareiškėjos atstovės prašymą, suteikė prašomą informaciją apie sprendimo, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjos turėtų patikslinti sklypų planus, priėmimo pagrindą ir eigą. Kartu su šiuo raštu buvo pateikti prašomi pateikti dokumentai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad net ir patenkinus pareiškėjų skundą ir panaikinus NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 8 d. raštą, jokios pareiškėjų teisės ir teisėti interesai apginti nebūtų. Prašomas panaikinti NŽT skyriaus 2017 m. birželio 8 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjoms kokių nors teisinių pasekmių. Paminėtu raštu atsakyta į pareiškėjos atstovės prašymą, tačiau jame nėra suformuluotų pareiškėjoms privalomų elgesio taisyklių, juo nėra keičiama pareiškėjų teisių ar pareigų apimtis, todėl šis raštas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą. Atsižvelgiant į tai, skundas dalyje dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. 48SD-7154-(14.48.104.) panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straispnio 8 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų J. V. Z., R. S. ir H. K. skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. tikrinimo akto Nr. 48KAM-76168 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 48SK-3054-(14.48.111) panaikinimo palikti nenagrinėtu.

Pareiškėjų J. V. Z., R. S. ir H. K. skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. išvados Nr. 48IŽ-186-(14.48.112) panaikinimo nutraukti.

Pareiškėjų J. V. Z., R. S. ir H. K. skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. 48SD-7154-(14.48.104.) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                      Tomas Blinstrubis

                                                                                    Bronius Januška             

                                                                                    Irena Paulauskienė