Administracinė byla Nr. ATP-858-195/2012

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00450-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

39.1.; 45.4.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,

n u s t a t ė :

T. M. nubaustas už tai, kad 2012 m. balandžio 13 d., 23.20 val., Trakų r. sav., Sausių k., vairavo automobilį Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 prom., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas išskirtinai rėmėsi tik policijos pareigūnų duomenimis, nepagrįstai atmesdamas jo atsakomybę šalinančius duomenis, byloje nėra duomenų, ar alkotesteris buvo panaudotas tinkamai, nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos, netinkamas alkotesterio naudojimas gali iškreipti gaunamus duomenis, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo pažeidėjui, norinčiam nusistatyti neblaivumą, į medicinos įstaigą atvykti per vieną valandą, policijos pareigūnai nepasiūlė jam savarankiškai nuvykti į medicinos įstaigą, taip pat nenurodė į kurią medicinos įstaigą jis gali kreiptis, taip pat nurodo, kad atlikus medicininę apžiūrą buvo nustatyta, jog alkoholio kiekis kraujyje neviršija draudžiamos ribos, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, tačiau teismas, remdamasis prielaidomis, konstatavo, jog alkotesterio parodymai yra teisingi, be to, teismas neapklausė jį sustabdžiusių policijos pareigūnų, o vadovavosi tik jų rašytiniais paaiškinimais. Taip pat nurodo, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis neteks darbo, be to, jis gyvena Trakų rajone, kur nevažinėja visuomeninis transportas, todėl jis neturės galimybės nuvykti į darbą ir studijas Vilniuje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, tinkamai ištyrė visus įrodymus ir juos įvertino bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, pažymi, kad T. M. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, byloje nėra nustatyta aplinkybių sušvelninti paskirtą nuobaudą, sušvelninus paskirtą administracinę nuobaudą, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

T. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Pirmosios instancijos teismas patrulio E. M. tarnybinį pranešimą vertino kaip pažeidėjo kaltę patvirtinantį įrodymą, tačiau pažeidėją sustabdę ir jo girtumą tikrinę policijos pareigūnai teisme nebuvo apklausti, nors, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia, ypač atsižvelgiant į tai, jog pažeidėjas kaltę dėl pažeidimo padarymo neigia. Taip pat pažymėtina, jog teismo posėdyje apklausus policijos pareigūnus, tuo pačiu būtų galima išsiaiškinti alkotesterio panaudojimo aplinkybes ir įvertinti, ar buvo padaryta kokių nors alkotesterio panaudojimo pažeidimų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d.  nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Pažymėtina, kad byloje yra prieštaringi duomenys dėl alkoholio kiekio koncentracijos T. M. organizme, nes policijos pareigūnai alkotesteriu T. M. nustatė lengvą girtumą (0,49 prom.), tačiau pažeidėjui savanoriškai nuvykus į medicinos įstaigą, jam buvo atlikta medicininė apžiūra ir surašytas Medicininės apžiūros, neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 495, kurio išvadoje nurodyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje nesiekia draudžiamos ribos (0,39 prom.). Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti: nesvarstė galimybės apklausti T. M. medicininę apžiūrą atlikusio gydytojo ar kito nepriklausomo specialisto kompetentingo duoti paaiškinimus dėl alkoholio kiekio koncentracijos kitimo kraujyje, taip pat nesvarstė galimybės byloje paskirti ekspertizę šiuo klausimu, nes esant nevienodiems duomenims apie alkoholio koncentraciją, svarbu nustatyti, kokia ji buvo tuo metu, kai apeliantas vairavo transporto priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo aktyvus ir nepašalino byloje esančių neaiškumų, Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

T. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Artūras Šumskas