Civilinė byla Nr. e2S-173-230/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04119-2019-7

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       3.3.1.17.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. S., E. S., A. V., Z. B., R. T. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., V. P., Z. B., O. B., uždarajai akcinei bendrovei „Mikrovisatos valda“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo atlikti veiksmus be sklypo dalies patikėtinio ir sklypo naudotojų sutikimų, tretieji asmenys – V. T., uždaroji akcinė bendrovė „Nolina“, R. T., L. T., Kauno miesto savivaldybė, G. S., A. K., E. P., H. K., R. V., A. B., R. A., R. R..

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., V. P., Z. B., O. B., UAB „Mikrovisatos valda“ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo atlikti veiksmus be sklypo dalies patikėtinio ir sklypo naudotojų sutikimų, tretieji asmenys – V. T., UAB „Nolina“, R. T., L. T., Kauno miesto savivaldybė, G. S., A. K., E. P., H. K., R. V., A. B., R. A., R. R..

2.       Ieškovė D. K. 2019 m. spalio 31 d. pateikė teismui prašymą pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį Kauno miesto savivaldybę ir pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinį statusą iš atsakovo į trečiojo asmens. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta, kadangi ieškinio pateikimo metu jai nuosavybės teise priklausė ginčo sklype esantis sandėlis. 2019 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Kauno miesto savivaldybė minėtą sandėlį pardavė ieškovei. Perėjus ieškovei nuosavybės teisėms į sandėlį, išnyko Kauno miesto savivaldybės teisinis suinteresuotumas nagrinėjama civiline byla. Be to, atsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime išsakytus argumentus, keistinas jos statusas byloje iš atsakovo į trečiojo asmens.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9442-752/2019 pašalino trečiąjį asmenį Kauno miesto savivaldybę iš bylos ir pakeitė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinį statusą į trečiojo asmens.

4.       Teismas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į ieškinį nustatė, kad pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio, kaip nagrinėjama byla, bylose Nacionalinės žemės tarnybos procesinė padėtis yra ne atsakovas, o trečiasis asmuo, todėl ieškovės prašymą tenkino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinę padėtį byloje pakeitė iš atsakovės į trečiojo asmens.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovai E. S., E. S., A. V., Z. B., R. T. ir T. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria pakeistas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos procesinis statusas iš atsakovo į trečiojo asmens. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

1.1.       Teismas nepagrįstai pašalino teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčią atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą (pakeisdamas jos procesinę padėtį).

1.2.       Byloje nekvestionuojamas tas faktas, kad ieškovė privalo gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą naudojimosi tvarkos nustatymui ir naujų statinių statybai žemės sklype.

1.3.       Nacionalinė žemės tarnyba privalo užtikrinti, kad kiti žemės sklypo naudotojai, atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, galėtų įgyvendinti savo teisę įsigyti (ar išsinuomoti) atitinkamus valstybinės žemės plotus. Taigi akivaizdu, kad naudojimosi tvarkos nustatymas ir naujų statinių statyba turi esminę įtaką privatizavimo proceso įgyvendinimui.

1.4.       Valstybinės žemės patikėtinė tokio pobūdžio santykiuose turi materialinį subjektinį suinteresuotumą ir reiškiant ieškinį dėl leidimo atlikti tam tikrus veiksmus be bendraturčio sutikimo ši institucija be jokių abejonių turėtų būti laikoma tinkama atsakove byloje.

1.5.       Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime nurodytuose procesiniuose sprendimuose pasisakoma apie žemės sklypo naudotojų teises ir teisėtus interesus, kurie tam tikrais atvejais gali būti prilygstami bendraturčio teisėms bei teisėtiems interesams, todėl gali būti ginamos analogiškomis priemonėmis, tačiau nė vienoje nutartyje nekalbama apie Nacionalinės žemės tarnybos teisinio suinteresuotumo nebuvimą ir jos, kaip atsakovės, tinkamumą ar netinkamumą. Be to, nurodytų bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

1.6.       Skundžiama nutarties dalimi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo pakeista kitu tinkamu atsakovu pagal CPK 45 straipsnį, o buvo pakeista tik šios ginčo šalies procesinė padėtis, kas reiškia konkretaus proceso dalyvio (ginčo šalies) pašalinimą iš atsakovų, nors tokia atsakovo pašalinimo iš bylos forma nelaikytina tinkama pagal CPK įtvirtintas proceso taisykles. Ieškovė pareiškė savo reikalavimus konkrečiam atsakovui, kuris kol kas yra vienintelis bendraturtis, ir atitinkamai suformulavo ieškinio pagrindą. Ieškinio pateikimas ir bylos inicijavimas ieškovui sukelia tam tikras procesines pasekmes, susijusias su ieškinio atsiėmimo, atsisakymo ir pakeitimo galimybėmis. Šiuo metu byloje pareikšti ieškinio reikalavimai nėra pakeisti, ieškovo pareiškimų dėl ieškinio atsiėmimo ar atsisakymo taip pat nėra.

6.       Ieškovė D. K. atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Vienintelis proceso dalyvis, turintis teisę nuspręsti, ką laikyti atsakovu byloje, o ką ne, yra ieškovė ir Nacionalinės žemės tarnybos procesinis statusas byloje buvo pakeistas ieškovei įgyvendinant šią savo teisę.

2.2.       Nacionalinė žemės tarnyba nėra tinkamas atsakovas byloje, nes tarp jos ir ieškovės nėra ginčo, todėl Nacionalinės žemės tarnybos procesinis statusas teisėtai ir pagrįstai buvo pakeistas į trečiojo asmens.

2.3.       Atskirasis skundas yra grindžiamas tik tariamais formaliais pažeidimais, todėl iš esmės teisėta nutarties dalis negali būti panaikinta.

7.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

9.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., V. P., Z. B., O. B., UAB „Mikrovisatos valda“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo atlikti veiksmus be sklypo dalies patikėtinio ir sklypo naudotojų sutikimų, tretieji asmenys – V. T., UAB „Nolina“, R. T., L. T., Kauno miesto savivaldybė, G. S., A. K., E. P., H. K., R. V., A. B., R. A., R. R..

10.       Pažymėtina, kad pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė pateikti prašymus. Šiuo atveju ieškovė D. K. 2019 m. spalio 31 d. pateikė teismui prašymą pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinį statusą iš atsakovo į trečiojo asmens.

11.       Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnis). Šią išvadą patvirtina nuostata, kad bet kuriuo atveju net netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Kadangi tokia besąlyginė teisė kam reikšti ieškinio reikalavimus priklauso tik ieškovui, tokios teisės atsisakymas (prašymas pakeisti byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens) taip pat priklauso tik ieškovui.

12.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju atsakovai (apeliantai) E. S., E. S., A. V., Z. B., R. T. ir T. S. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą ir civilinėje byloje Nr. e2-9442-752/2019 pakeitė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinį statusą į trečiojo asmens. CPK nuostatos tiesiogiai neįtvirtina galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria pakeičiamas byloje dalyvaujančio asmens procesinis statusas. Tokia teismo nutartis taip pat nėra vertintina, kaip užkertanti kelią tolesnei proceso eigai (užbaigianti procesą ar užkertanti kelią procese dalyvaujančiam asmeniui ginti savo galimai pažeistas subjektines teises, kai jis negali savo interesų ginti pateikdamas atitinkamą pareiškimą/prašymą byloje). 

14.       Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra visiškai pašalinta iš bylos nagrinėjimo, skundžiama nutartimi yra pakeistas tik jos procesinis statusas. Taip pat pažymėtina, kad nors ieškovė D. K., prašydama pakeisti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinį statusą į trečiojo asmens, nepateikė į bylą patikslinto ieškinio, kuriame būtų įvardintos patikslintos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys, tačiau ieškovė pasinaudojo CPK 42 straipsnio 1 dalyje jai suteikta teise pateikti prašymą dėl byloje dalyvaujančio asmens procesinės padėties pakeitimo, kuriame aiškiai nurodė motyvus, kodėl prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nebelaikyti atsakovu byloje, kas reiškia, kad ieškovė nebepalaiko savo reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu.

15.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovų (apeliantų) E. S., E. S., A. V., Z. B., R. T. ir T. S. atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, t. y. ji neskundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

16.       Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1875-777/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.       Ieškovė D. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, be to, ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų E. S., E. S., A. V., Z. B., R. T. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                              Nijolia Indreikienė