Baudžiamoji byla Nr. 1-660-1057/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28891-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.2.2.1               

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 9 d.

Vilnius

             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Romai Railianienei, Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,  

kaltinamajai A. L., jos gynėjui adv. Tomui Januškevičiui,

ekspertui Laimučiui Laužikui, specialistei Gintarei Herasimenkienei, ekspertei Samantai Kietytei, specialistui Antanui Smetonai, specialistui Artūrui Judženčiui,

             viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

             kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 170 straipsnio 2 dalyje.

            Teismas

n u s t a t ė :

A. L. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, t.y. tuo, kad   2023 m. birželio 29 d. internetinėje svetainėje https://susivienijimas.lt paviešintame A. L. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat 2023 m. liepos 6 d. internetinėje svetainėje https://alkas.lt paviešintame A. L. to paties pavadinimo ir turinio straipsnyje pasisakydama apie kitataučius, t. y. ne apie lietuvius, kreipdamasi į nurodytų internetinių svetainių skaitytojus lietuvius, straipsnyje naudodama ir sekančius teiginius bei išsireiškimus, o būtent: „(duomenys neskelbtini) važiuokite namo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jei norite čia pasilikti, (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) /.../“, „/.../ (duomenys neskelbtini) tautos bukumas (duomenys neskelbtini) tauta yra labiau išsilavinusi“, „(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skriaudžiate ir niekinate (duomenys neskelbtini)“, pastaruosius A. L. teiginius ir išsireiškimus vertinant viso straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ kontekste, taip A. L. viešai niekino, žemino Lietuvos Respublikoje gyvenančius rusus, lenkus, baltarusius, ukrainiečius ir žydus dėl jų kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų, pažiūrų, be to, skatino neapykantą propaguodama priešiškumą Lietuvos Respublikoje gyvenantiems rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams ir žydams dėl jų kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų, pažiūrų, skleisdama idėją, kad lietuviai turi būti mažiau tolerantiški Lietuvoje gyvenantiems rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams ir žydams, bei skleisdama diskriminacinę idėją, kad grynakraujai lietuviai, o ne rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ar žydai turėtų užimti pareigas Lietuvos valdymo organuose. 

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąja apklausta A. L. parodė, kad nagrinėjant jos straipsnį, yra būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą. Ji kilusi iš krikščionių tėvų šeimos, kurie išgyveno pirmą ir antrą pasaulinį karus ir kurie savo tėvynės neišdavė ir kurių pirmoje vietoje buvo dievas, kuris yra visur esantis, visa matantis, visa žinantis, visagalis, ir tėvynės meilė. Kai tėvukas (duomenys neskelbtini) pakartojo du dalykus gyvenime, kad būtų sėkmingi, niekada neišduotų tėvynės ir visada gintų tuos žmones, kurie gina tėvynę, saugotų ją. Kai žmogus yra užaugęs tokioje terpėje, formuojasi toks charakteris ir tokia elgsena, todėl jos gyvenimas visą laiką buvo dievas ir tėvynė. Stovėti šitoje vietoje ir būti kaltinamai šiais klausimais, kurie yra užrašyti prokuroro kaltinamajame, vadinamojoje išvadoje, nemalonu, tačiau ji nenusimena, džiaugiasi, nes atėjo pulkas žmonių iš nacionalinio susivienijimo jos palaikyti. Tai nėra draugiškumas, tai rodo, kad šita partija ir vadovaujasi tais 2 dalykais, dievas ir tėvynės gynimas, ir jos egzistencijai irgi reikalingi šitie dalykai. Jie gina jų partiją, gina šituos dalykus savo straipsniais, savo esybe, mitingais. Todėl baigusi (duomenys neskelbtini) karjerą, ji įsiliejo į šitą partiją, kuri atšaukė jos sielą, esybę, gyvenimo tikslą. Ją visą laiką veda idėja ir mintis ar jos tėvynė, Lietuva, išliks žemėlapyje. Žino, kad anksčiau ar vėliau, jeigu ne ji, tai kažkas kitas, patriotas ar patriotė, būtų čia stovėjusi ir kalbėjusi, ar kalbėjęs apie viešą dalyką, kuris yra aptarinėjamas prie kavos puodelio, yra aptarinėjamas visur, namuose, darbovietėse, bet tas viešas dalykas yra taip subtiliai užslėptas, kad jo tarsi nematome. Tai yra paslaptis ir kokia ta paslaptis, labai paprasta, mes lietuviai savo tėvynėje, savo brangiame krašte vis įžūliau ir įžūliau esame stumiami į kampą ir tampame kampiniais. Savo krašte, tauta, kuri sukūrė visą kultūrą per 1000 metų, vis įžūliau ir įžūliau reikalaujame iš mūsų patenkinti kitataučių prašymus. (duomenys neskelbtini) Vilniuje vaikštinėja jos gatvėmis, girdi vien rusų kalbą ir jeigu išgirsta, kad lietuviškai kalba, tai jai šiandien pasisekė, ir Vilnius nebe lietuviškas miestas. Užsieniečiai, jeigu jie savo šalyje yra prakalbinti arba prašome kalbėti ne jų kalba, tai laiko įžūlumu ir begaline nepagarba. Ką ji mato savo šalyje, jeigu lietuvį užkalbina rusas ir lietuvis moka tas kalbas, jis strimgalviais puola kalbėti jų kalba, tai yra įvardijama kaip tolerantiškumo arba svetingumo ženklas. Lietuvoje vykstantys reiškiniai, tai joks netolerantiškumas, tai yra tautinės savigarbos praradimas, tai yra valstybinio orumo netekimas. Nori pabrėžti, kad šitas straipsnis yra nukreiptas ne į visus kitataučius. Šitas straipsnis jokiu būdu nėra nukreiptas į kitataučius, kurie gerbia mūsų šalį, kurie yra garbingi Lietuvos piliečiai ir kurie yra lojalūs mūsų valstybei, neiškraipo savo naudai mūsų Konstitucijos straipsnių. Jos laiptinėje (duomenys neskelbtini) butų, gyvena kitataučiai: totoriai, mongolai, lenkai, baltarusiai ir jie gyvena kartu jau 43 metus, sveikinasi, eina vienas pas kitus į svečius, jie turi bendrų reikalų ir nei vienas žmogus nėra pasakęs, kad ji juos niekina. Jaunystėje dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini). 28 vaikai, lietuvių pasitaikė, bet toje klasėje buvo tik 4, sakykime, kad tie ,,gryni“, kur tėvelis ir mamytė lietuviai 4 iš 28, ji ten turėjo lenkiukus, rusiukus, baltarusiukus, azerbaidžaniečius ar net čigoniukas. Nė vienas tėvas, nė vienas vaikas jos niekada nėra kaltinę, kad ji yra priešiška jiems dėl to, kad jie yra kitataučiai. Anaiptol, būtent šita klasė, iki šių laikų, jie jau daugiau negu 50 metų vyrai ir moterys, yra jos minties vaikai, jie susitinka, skambinasi. (duomenys neskelbtini). Jie sako, kokie jie laimingi, kad jie ėjo į lietuvių klasę. Vilnius yra daugiakalbis miestas. Lietuviai turime būti lojalūs savo valstybei. Juo labiau, jos straipsnis nėra kvietimas, raginimas ar skatinimas sukilti prieš kitataučius, juos niekinti, juos žeminti ar kažkaip fiziškai susidoroti. Net prieš labiausiai priešiškai nusiteikusį mūsų Lietuvos atžvilgiu, savo straipsnyje ji nepavartoja, jai į galvą neatėjo pavartoti kažkokių necenzūrinių žodžių. Ten nėra nė vieno keiksmažodžio. Jos straipsnis pabudino taurius lietuvius, žmones, kurie neišdrįso pasakyti tiesos, bijojo ar neteks darbo, jeigu parašys kažkokį straipsnį. Straipsnis yra iš tiesų aštrus ir labai griežtas, publicistinis tekstas, kuriame atkreipiamas dėmesys į Lietuvai iškilusią egzistencinę grėsmę ir kokia ta grėsmė - praėjus 30 metų ir daugiau po nepriklausomybės atkūrimo, mūsų šalyje pasiliko labai didelis skaičius ir sluoksnis Lietuvos nekenčiančių žmonių, kuriems ir šiandien yra būdingas kolonijinis, šovinistinis, revanšistinis mentalitetas ir šio mentaliteto ryškiausias bruožas labai lengvai atpažįstamas. Yra nuolatinis priešinimasis mokytis lietuvių kalbos, nuolatinis ir grėsmę kelia tai, kad šis sluoksnis per pastaruosius metus masiškai pasipildė rusakalbiais, kurių buvusioji vyriausybė, kaip jie patys sako, visų nepatikrino ar jie yra draugiškai nusiteikę Lietuvai ir tai vyksta Ukrainos fronte ir mes matome aiškiai, kad Lietuvoje yra atkuriamas rusiškasis pasaulis. Apie tai viešai kalba eteryje, kalba valdžios atstovai. Jie kalba politinio korektiškumo ribose ir jie vartoja tariamąją nuosaką - svetimtaučiai turėtų, jeigu norėtų, galėtų, mes turėtume, bet grėsmė, pasirodė jai tokia didelė, kad jau tariamosios nuosakos nebeužtenka. Reikia tiksliai įvardyti dalykus, mano, kad kažkas turėjo pasakyti ir išdrįsti, atvykėlių grupėje yra daugybė, kurie niekada neišsižadės priešiškumo Lietuvai, negerbs mūsų tautos ir savo valia niekada nesimokys mūsų kalbos ir nuolaidžiais žodžiais, prašinėti jų, įtikinėti, būtų be galo naivu, todėl pačiu savo straipsnio pavadinimu, jo stiliumi, tekstu, parodė ko siekia. Pirmiausia siekia atverti akis pačiam lietuviui, kad jis, jo vaikai, palikuonys ir visa tėvynė yra pavojuj ir rašyti aptakiomis frazėmis, kreiptis į jų protus yra beviltiška. Ji kalba apie lietuvius, yra pilietiška, turėtume susimąstyti, todėl ir jos pavadinimas yra ,,(duomenys neskelbtini)“. Sąjūdžio laikais visi atsimena, kai kurie yra jau ir žilų plaukų, turėjo kitokį mentalitetą, kitokį mentaliteto modelį, drąsiai stovėdami prieš kitatautį, kuris nusiteikęs prieš mūsų egzistenciją, kaip Lietuva, Lietuva ne teritorija, kur gali kažkas ką nori daryti, bet Lietuva su savo konstitucija. Savo straipsniu ji ir siekė parodyti lietuviui, kad mes turime grįžti prie šito kalbėjimo, bet jokiu būdu ne žemindami kitą, jokiu būdu ne organizuodami prieš juos kažką blogą. Tiesioginė paskata parašyti šitą straipsnį, buvo ne tik faktas, kad parduotuvėse, prasidėjus karui Ukrainoje, restoranuose, kavinėse ir dabar tai vyksta, ji girdi rusišką kalbą, ją aptarnauja Akropolyje lietuvis, duoda prekes, jis su ja kalba rusiškai, ji sako, atsiprašau, kodėl jūs su manim kalbate rusiškai, aš esu lietuvė, čia yra Lietuva, Vilnius yra Lietuvos sostinė, o jūs man kalbate rusiškai. Nuraudo ir pradėjo kalbėti lietuviškai. Paskatino vienas pokalbis su Ukrainos rusu Gedimino prospekte, ji dalijo savo partijos laikraštį, jisai sako, jog nesupranta lietuviškai. Ji paklausė, kiek metų jis gyvena Lietuvoje, jis atsakė, kad ketverius metus, sakė, „kam man ta lietuvių kalba, pasižiūrėkite kiek jūsų čia tėra likę, nepilnas milijonas, kuris kaip pavasario sniegas tirpsta, pasiklausykite pone, kokia kalba kalbama Vilniuje, kalbama rusiškai, baltarusiškai ir lenkiškai ir jeigu jūs galvojate, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė, tai jūs nustokite galvojusi, Vilnius jums nepriklauso, Vilnius priklauso šitoms 3 tautoms“. Šiuo straipsniu norėjo tik priminti lietuviams, kas yra tautinis orumas, bet ir pažadinti savisaugos jausmą ir tai yra faktas, mes savo tėvynėje nebesijaučiame saugūs. Tokie kliuviniai, kaip mokytis kitataučiams lietuvių kalbos, neskiriami pinigai laiku ir užtektinai pinigų, tai rodo, kad mūsų valdžia sąmoningai ruošia dirvą penktajai kolonai, kitataučiams nepadedama integruotis į mūsų visuomenę mokantis ir mokant lietuvių kalbos. Tam tikra prasme vykdė pilietės pareigą įspėti apie pavojus matydama, kad valdžia ignoruoja gyvybinius šalies saugumo ir gynybos interesus, kalbos kultūros ir istorijos politiką. Šiuo straipsniu budino lietuvį arba lietuvius būti daug principingesniems, su kitataučiais kalbėti tik lietuviškai, kad kurie priešiškai nusiteikę mūsų atžvilgiu suprastų, jie mums neprimes savo valios, nes mes jų užgaidų netenkinsime, taip kaip netenkintų Baltarusijoje jos užgaidų, Rusijoje ar Vokietijoje, nes tai yra jų teritorija, jų valstybė ir ją gerbia ir jiems nesvarbu. Bet mums, lietuviams, dar yra labai svarbu žinoti, ne tik, kad lietuvių kalba yra valstybinė mūsų šalyje, bet kad mūsų kalba yra ypatinga. Jokiu būdu ne dėl pasididžiavimo, lietuvių kalba pasaulyje indo europiečių kalbų kontekste, yra pati archajiškiausia kalba pasaulyje. Ką tai reiškia, tai yra senovinė kalba, jai daugiau negu 7 000 metų. Mūsų sutartinėms pasirodo, yra 7 000 metų. Pasaulio kalbininkai, dėka mūsų kalbos, kuri yra senovinė ir dar gyva, gali atpažinti, perskaityti netgi anatolų kalbų, hetitų kalbų įrašus akmenyse. Tai yra nepaprastai svarbus faktas, dabar mūsų kalbos mokosi vedančiuose pasaulio universitetuose, kalbų fakultetuose ir jeigu žmogus pasirenka mokintis kalbą, indoeuropiečių kalbomis kalbama planetoje 87 % tautų, jam yra visada pasiūlyta vykti į Lietuvą ir išmokti lietuvių kalbos, nes kitaip neįmanoma suprasti indoeuropiečių kalbos gramatinės struktūros, tai bus dirbtinis išmokimas. Mūsų kalboje, jūs pastebėjot, nėra nė vieno keiksmažodžio, dar Popernikas rašė, kokia ta lietuvių tauta, kad nei buitinėje, nei literatūrinėje kalboje nėra nė vieno keiksmažodžio, neišprusęs lietuvis, pasiima iš rusų kalbos, pats baisiausias įžeidimas gali būti posakis, mes turime posakius, jeigu norim kažkam įkirsti, piktdžiugiškai palinkėti, tai mes sakome ,,tegul svirplys įlenda į tavo kelnes“, ateina juokas ir pyktis praeina. Kad lietuvių tauta išliko, po tokių siaubingų istorinių įvykių, 1795 metais Rusijos caras okupuoja Lietuvą, uždraudžia lietuvių kalbą, gatvėje kas ten išgirsdavo kalbant lietuviškai, viskas, jis atsisveikina su savo gyvybe arba išsiunčia pas baltąsias meškas. Bet lietuvių kalbą išsaugojo, pasaulyje negirdėtas dalykas, knygnešiai, per 120 metų, labai daug knygnešių, nešdami knygas iš Tilžės, iš Karaliaučiaus neteko gyvybės. 1000 jų per 120 metų, jie atnešė į Lietuvą 5 milijonus knygų. Širdis virpėjo iš baimės, rizikavo savo šeimomis, plaukė po vandeniu Nemune ir labai dažnai sutikdavo rusų kardą ir padėdavo galvą. Tokiu būdu po 150 caro valdymo metų, mes šiandien turime lietuvių kalbą ir turime dėkoti šitiems knygnešiams. Anglai turėjo sukurti, net dirbtinį naujadarą ,,book smugglers“, tai reiškia knygų kontrabandininkai. Užsieniečiai negali patikėti, kaip galėjo būti uždrausta lietuvių kalba, panaikintos mokyklos, o todėl, mes lietuviai, niekada neleisime, iš pagarbos šitiems žmonėms, knygnešiams, kad mūsų kalba nunyktų, išvis išnyktų, kaip ir daugelis tautų išnyko. Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra paplitęs toks posakis, jeigu tu esi nelojalus pilietis arba kitatautis, ne pilietis, nenori mokytis lietuvių, estų, lenkų kalbų yra toks posakis ,,lagaminas, stotis, rusija“. Latvijoje, Estijoje yra duodamas laikas, kadangi dažniausiai tai yra rusakalbiai. Kiek pastebėjo iš Baltarusijos žmonės yra labai lankstūs ir jie mokosi kalbos. Atėjus nepriklausomybei, atsitiko toks dalykas, daugelis žmonių, dažniausiai iš valdančiųjų sluoksnių, išvyko iš Lietuvos ir tai buvo garbinga ir labai sąžininga iš jų pusės. Bėda ta, čia pasiliko labai didelis sluoksnis ir visi mes matome, priešiškai nusiteikusių žmonių. Žiūrėkite, kas prieš Ukrainos karą buvo Vingio parke, rusai rinkosi su savo vėliavomis, tas šventimas virsdavo tiesiog antikonstitucišku veiksmu Lietuvoje arba grigorijaus juostelės Antakalnio kapinėse. Turėjo omenyje, jeigu jums čia nepatinka, Lietuvoje, tai važiuokite į savo šalį ir ten girdėsite savo kalbą, švęsite savo šventes, kaip daugelis lietuvių, kad nepatinka jų kultūra ir grįžo į Lietuvą. Tai yra labai paprastas reiškinys, ką ji ir parašė - nepatinka, važiuokite, bet jeigu čia pasilikote, tai būkime draugai, būkite laimingi žmonės, įsilieję į mūsų visuomenę, būkite Lietuvos piliečiai. Ką reiškia bukumas šitame kontekste apie kurį ji kalbėjo. Mūsų mokslininkų yra seniai įrodyta, lietuvių kalbos dėstymas kitataučių mokyklose, kažkodėl yra daug prastesnio lygio, negu lietuvių kalba dėstoma lietuviškose mokyklose, kur visi mokomieji dalykai yra dėstomi lietuviškai. Kitas dalykas, mokslininkai nustatė, kad kitataučių mokyklos mokyklų abiturientai, jauni žmonės, turi labai ribotas galimybes būti laimingais žmonėmis, dėl to kad jie neišmoksta labai gerai lietuvių kalbos. Jau seniai įrodyta, kad jų akademinis pasiekimas, pažymys stojimo į aukštąsias mokyklas arba šiaip atestatuose yra žemesnio lygio. Reiškia, jie yra savanoriškai save apiplėšę ir ji bukumu laiko tėvų pikdžiugišką užsispyrimą neleisti savo vaikų į lietuviškas mokyklas. Jie puikiai žino, kad šitie vaikai daug sunkiau gaus vadovo darbą, jie daug sunkiau integruosis į bet kokią gyvenimo sferą. Jie neįsilies į mūsų gyvenimą ir jie gyvens tam tikroje uždaroje terpėje tik su rusais, tik su baltarusiais, lenkais. Lietuvoje auga medis bukas ir jo mediena pasižymi labai dideliu kietumu ir net jaunas medelis bukas, pasirodo nėra lankstus, tai ir lietuvių tauta paėmė tą ,,bukas“, pasidarė būdvardį. Bet tai rodo, kad žmogus yra nelankstus priimti paprasčiausius dalykus, kurie jiems padėtų. Koks mylintis tėvas ar mama siųstų savo vaiką į kitą mokyklą. Mūsų kalba, mūsų tauta yra labiau išsilavinusi. Mažos tautos yra visos labiau išsilavinusios ir tai yra moksliškai įrodyta. Dėl to, kad jos įsikibusios instinktyviai į išlikimą kaip tauta, ji skuba mokytis kalbas, jie bendrauja daug, sukūrė jie savo talentus, ugdo kiek tik begalėdami, kad jie išliktų kaip tauta. Moksliškai įrodyta, imkime lietuvių tautą, Pagonių karalius Vytenis 1278 metais sukuria ,,Vytį“ kaip savo asmeninį anspaudą. 1366 metais ,,Vytis“ yra patvirtinamas kaip Lietuvos herbas ir šiandien jis atkeliavo iki mūsų dienų ir šiandien jis yra mūsų herbas. Tai yra vienas seniausių herbų. Vilniaus universitetas įkurtas 1579 metais, jis yra seniausias rytų Europoje. Mūsų valstybė, valstybingumas buvo įkurtas 1253 metais ir senovinė tauta ir tuo neturim didžiuotis prieš kitas tautas, bet tai turime žinoti. Imkime kaimynus baltarusius, jų valstybė įkurta 1918 metais, sugrįžkime prie universitetų, 1579 metais Rusijos, Sankt Peterburgo universitetas įkurtas 1724 metais, o Lomonosovo valstybinis universitetas įkurtas Maskvoje 1755 metais. Ir perskaitau vienoj publikacijoj, prieš daugelį metų, vienas žurnalistas klausia rusų mokslininko, kada rusų tauta pasivys Europos išsilavinimo lygį? Jis sako, niekada, nes mūsų universitetai įkurti 200 metų vėliau, negu vakarų Europos ir jis pabrėžė Vilniaus universitetą. Lietuvoje yra daugybė atvejų, kada mes iš tikrųjų esame niekinami kaip tauta ir skriaudžiami – teisingumo ministrė E. D. pasiūlo į Lietuvos abėcėlę lietuviškos lietuvių kalbos abėcėlę įvesti 3 lenkiškas raides, nors tie klausimai buvo visuomenės keliami, prašoma, reikalaujama referendumo, to nebuvo padaryta. Mūsų abėcėlė visiškai unikali pasaulyje, nes mūsų visos raidės yra tariamos vienu garsu, o šitos 3 raidės lenkiškos, jos tarsi sulaužė mūsų abėcėlės lietuvių kalbos abėcėlės stuburą, yra tariamos 2 garsais. Mums tik reikia pasekti Latvijos pavyzdžiu, ką ji padarė ir labai paprastai išsprendė šitą. Kitas faktas, įžūliai kovojama, kad kur daugiau lenkų gyvena, kad gyvenviečių, kaimų pavadinimai, būtų rašomi lenkų kalba, tai ar čia nėra pažeistas Konstitucijos 3 str. dėl teritorinio vientisumo. Lenkų tautybės asmenys nemoka ištarti savo gyvenvietės pagal lietuvių kalbos taisykles, argi tai nėra begalinė panieka. Lietuvių kalba yra valstybinė kalba, tai ar mes nesame skriaudžiami, ar iš mūsų nesityčioja. Niekinimas pirmiausia išplaukia iš kitataučių, kad jie nenori mokintis kalbos. Turime lietuvių kalbą ir todėl ji pastebėjo, kitataučiai puikiai žino, kad jie nemoka, tos lietuvių kalbos ir jiems yra tikriausiai pikta savyje, kad jie neišmoko. Ir niekada ji nematė jokios priešpriešos iš tų kitataučių, kurie kalba mūsų kalba. Tauta lietuvių, tai tauta, kuri kuria savo kultūrą, puoselėja savo kalbą, prižiūri kraštą. Teisės aktas, kuris įpareigotų pilietį mokintis lietuvių kalbos, ji rėmėsi Konstitucijos 14 straipsniu. Visuotiniu mastu yra lietuvių kalba, bet tautinės bendrijos turi teisę į savo šventes, turi teisę į savo susirinkimus ir ten niekas neturi teisės reikalauti iš jų, kad jie kalbėtų valstybine kaba. Kur yra valstybinė kalba vartotina, ten ir turi būti vartojama. Ji yra parašiusi ir daug daugiau straipsnių, net neatsimena pavadinimų. Kiekviename straipsnyje ji kreipiasi į lietuvį, kad jis kalbėtų taisyklinga lietuvių kalba. Kreipdavosi į lietuvį aiškindama, kokių žodžių reikia atsisakyti, kokius posakius, žodžius įvesti į savo vartoseną. Tokio aštraus, kaip šitas straipsnis, tikrai nebuvo. Čia ji kalbėjo apie tą patį dalyką, kad lietuvis savęs nebegerbia.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė Gintarė Herasimenkienė parodė, kad buvo atliktos dvi ekspertizės, ir tuo pačiu metu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai skirtinguose komisariatuose ir jiems atsiuntė užduotis ir atsiuntė dvi specialisto išvadas. O vėliau teismas prašė papildomo tyrimo, kurį atliko Samanta Kietytė. Su 2024 m. rugsėjo 6 d. išvada yra susipažinusi. Straipsnis pradedamas pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“ ir išskiriami lietuviai ir kitataučiai. Pirma pastraipa įvardijama apie ką bus straipsnyje kalbama, įvardijama, apie kokias grupes bus kalbama. Įvardijama konkrečios tautinės grupės, vėliau atsiranda žydai. Straipsnyje kalbama apie kitataučius, išvardijamos konkrečios kalbinės grupės, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai ir priešinamos lietuviams ir priešinamos mažumoms, totoriams, karaimams. Rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir žydai, straipsnyje vadinami tik neigiamai, tai kalbos mokėjimas ar nemokėjimas, yra straipsnio tema. Kalbama apie tautinę grupę. Nėra pagrindo sakyti, kad kalbama apie dalį tautinės grupės, kuri nemoka kalbos, teigiama, kad ,,žydai, kuriuos (duomenys neskelbtini) kvietė (duomenys neskelbtini)“ vadinasi žydų tautinė grupė, kuriuos prieš daug amžių atvežė į Lietuvą, tai ne vienas žydas, kalbama apie visą tautinę grupę ir tai nėra vienas žydas, kurį atsivežė Gediminas. Kalbama apie visą žydų grupę, nurodant kaip jie atsirado. ,,(duomenys neskelbtini) lenkai, (duomenys neskelbtini) suvilkti“ kalbama ne apie tai, kad lenkas, kuris nemoka lietuvių kalbos, bet apie lenkus, kaip tautinę grupę, kurie atvyko į Lietuvą tokiu būdu. ,,(duomenys neskelbtini) kelia riksmą, šantažuoja“ nusakoma, kai kurios tautinės bendrijos, o ne kai kurių tautinių bendrijų nariai ar atstovai. (duomenys neskelbtini). Kur kalba apie merginą šnekančią troleibuse, kad giriasi, jog nemoka lietuvių kalbos pasakoma, kad tauta buka. Konkreti mergina blogai elgiasi, bet rašoma, kad tauta buka, ne šita mergina, o tauta. Tai apibendrinimas visai tautinei grupei. Autorė išskiria kuriuos mato pavojus ,,(duomenys neskelbtini)“. Pavojus dėl kitataučių. Apibrėžia tuos, kurie turi tėvynę, kalbama apie istorinius Lietuvos kitataučių grupės rusus, lenkus, baltarusius, ukrainiečius, o ne dabar atvykstančius irakiečius, o apie Lietuvoje gyvenančias tautines grupes. Ji mato, kad kalbama apie nuo seno Lietuvoje gyvenančias tautines grupes. Tekste žeminimo dedamoji yra kaltinimai. Strategija žeminti, tai yra prasivardžiuoti, šiame tekste to nėra, tik vienintelis žodis ,,perėjūnai“, bet jis neturi tiksliai didelės reikšmės. Pateikti kaltinimai grupėms ir tie kaltinimai, vienas iš jų, kad yra jie pavojingi, jūs skriaudžiate, niekinate tautą, žemina lietuvių tautą ir tyčiojasi iš kalbos ir jos struktūros ją visiškai sugriaudami. Nuolat Lietuvai pateikia savo reikalavimus ir kišasi į valstybės valdymą, niekaip neįstengė įsikirsti lietuvių kalbą, yra buki. Yra kaltinimų srautas, tie kaltinimai apibendrinti visai tautinei grupei, tai yra tautinės grupės žeminimas, kaip plėtojama, kad mūsų sąmonėje jau yra, kad rusai buki. Adresatas yra lietuvis, kreipiamasi į lietuvį, lietuvių tautą. Tekstu nėra kreipiamasi į kitataučius tiesiogiai, yra pasakoma lietuviams, ką jie turi pasakyti kitataučiams, kreipiamasi į lietuvius, bet formuojami reikalavimai kitataučiams, kuriuos turi perduoti lietuviai. Tekstas nėra toks piktybinis kaip būna komentarai internete, kurie turi vulgarią leksiką, jis yra raginantis. Jis neragina smurtinių veiksmų, jis kviečia, jis yra agitacinis tekstas, tai yra atvira agitacija pakeisti savo požiūrį, nes per gerai galvojate apie kitataučius. Propaguojama idėja keisti nuostatas į kitataučius, dėl to žmonės buvo išgąsdinti, kurie kreipėsi į policiją. Kalbėti lietuviškai su kitataučiais, tai nėra nieko blogo, bet toj vietoj, kur kalbama ,,(duomenys neskelbtini) ar jiems čia vykti“. Kalbėti tik lietuviškai, ne tam, kad mes padėtume jiems išmokti, o tam, kad mes juos išstumtume. Kreipiamasi į lietuvius, yra gedėjimas, kad Seimo nariai balsavo už D. pasakymą, kad jie yra ne lietuviai, kad pradėtų mąstyti kur tai nuves, padėk tėvynei išlikti, tėvynė neišliks, jei į kitataučius mes žvelgsime kitaip. Tai užkoduota žinutė. Agituojama, kad išliktų ne kalba, o tėvynė, nes ,,(duomenys neskelbtini) tėvynei išlikti“. Ir pereiti per kaltinimus ,,jūs skriaudžiate ir niekinate lietuvių tautą, (duomenys neskelbtini)“. Čia nėra apie kalbą ir tas, kuris ateitų su tikslu dirbti į seimą suponuojama, kad su tuo tikslu, kad žemintų ir tyčiotųsi iš kalbos ir raidyno, čia yra apie kalbą, bet tai yra daug platesnis kaltinimas. ,,(duomenys neskelbtini) kišasi į valstybės valdymą (duomenys neskelbtini)“, šioj vietoj nėra apie kalbą. Lenkai niekaip neįsikerta lietuvių kalbos, čia apie kalbą. (duomenys neskelbtini) žydai kišasi, tai jos kaltinimas, kad kišasi į valstybės valdymą. Valstybės valdymas demokratinėj valstybėj neturi būti, tai sąmokslo teorija, kad žydai valdo pasaulį. Rusai nemoka lietuvių kalbos, tai irgi su kalba, bet dar kaltinama, kad (duomenys neskelbtini) tautos atstovai. Buka irgi ne kalbos dalykai. ,,(duomenys neskelbtini) kelia riksmą, šantažuoja (duomenys neskelbtini)“ irgi ne apie kalbą. Priešiška ar diskriminacinio pobūdžio kalba, kad tai yra spektras, yra balta pusė ir neutralus pasisakymas ir juoda pusė. Toks kaip ,,šaudykite juos visus“. Lingvistas gali pasakyti, kad tai nėra balta ar juoda ir kur yra tarp, baustina ar nebaustina. Šiame tekste yra žeminama tautinė grupė pasisakymais. Gal tai nepakankamai baisūs kaltinimai, kad reikėtų nuteisti. Retoriniai klausimai naudojami, tai yra gyvas tekstas, čia ne su savimi šnekama, o su skaitytoju, aktyviai skaitytojas įtraukiamas į tą procesą. Kaltinama, ir sakoma, jeigu jūs taip nedarysit. Yra kvietimas garsiai pasakyti, tai galima pavadinti raginimu, ar kvietimas, kad važiuotų iš čia. ,,(duomenys neskelbtini) pasakokime (duomenys neskelbtini)“, tai kvietimas pasakoti, susimąstyt pagrįsti savo poziciją. ,,Turėkime (duomenys neskelbtini) paklausti“. Paklausti lietuviškai, tai savaime jis yra teigiamas. Pradėk mąstyti, tai yra tiesiog siūlymas. Buvo vertinamas visas tekstas ir kalbos formos, ne atskiri žodžiai, viskas visumoje. ,,(duomenys neskelbtini)”. Ir toliau dėstoma apie D., kalbama apie konkretų įvykį, kur buvo nubalsuota už įstatymo pakeitimą. Tekste yra sakoma, kad daro blogą įtaką ir Vilnius pagadintas. Apie šovinizmą tekste nėra kalbama. Šnekama, kad įsigali kultūra. Apie kitataučių mokinių savijautą, tekste nekalbama. Šis tekstas nėra išskirtinis. Jis skiriasi tuo, kad yra agitacinis, čia atsispindi autorės noras įtikinti ir savo poziciją įteikti, jis turi kurstymo elementą, bet čia nekalba apie smurtą, ar kenkimą.  Tekste lietuvių kalba išskiriama iš kitų tautų. Tiksliau lietuviai priešpastatomi kitataučiams, bet tekste nėra, kad lietuviai jaustų priešiškumą kitataučiams. Yra pavyzdžiai, kad neva jie neigiamai elgiasi. Pateiktas kaltinimas visai tautai ir apibūdinimas kaip buka tauta. Bukas ir turi neigiamą reikšmę. Tyrimas atliekamas atsižvelgiant į kontekstą. Tekste nėra kalbama apie Lietuvos okupaciją. Tekste pateikti kaltinimai, kurie priskiriami tautinėms grupėms ir jie apima kalbos nemokėjimą, nenorą mokintis, tiek ir perimti Lietuvos valdymą ir, kad skriaudžia lietuvių tautą ir kad kitataučiai negalėtų dalyvauti Lietuvos valdyme. Tekste nėra pasakyta tiesiai žodžiais, kad kitataučiai neturi dalyvauti Lietuvos valdyme, yra pateikta kitokia forma, kurią galima išskaityti iš teksto. Nemato, kad tekste būtų turinys, kad geranoriškai siekiama skatinti integraciją. Kurkite šeimas, tai nėra integracija. Ten yra pasakyta, kad lankyti tik lietuviškas mokyklas ir tai nėra integracija, o primetimas lietuviškos mokyklos, besąlygiškai paklusti konstitucijai. Įstatymų turime laikytis besąlygiškai visi, o čia priskiriama tik kitataučiams. Akcentuojama, lyg tai čia, kitataučiai to nedaro ir primetama čia, kad jūs to nedarote ir privalote tai daryti. Pasakymas, kad viena tauta yra aukščiau už kitą, tai turi neigiamą momentą, kad kažkurie yra menkesni. Išvadoje nėra subjektyvaus interpretavimo. Ekspertai gali tik pasakyti ar yra žeminimas, ar pateikti kaltinimai, o įžūlumo laipsnio nevertina. Kaltinimuose, kuriuos ekspertė mato kaip žeminimą, mažai kalbama apie lietuvių kalbą. Kaltinimai, kurie išskirti kaip žeminantys, yra ne tik apie kalbą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. A. H. parodė, kad prieš du metus, galėjo būti 2023 birželio mėn., jis pranešė iškarto policijai, kai tik pamatė, tai data sutampa. Internete pamatė vieną komentarą apie tai, kad galimai straipsnis, L., turėjo neapykantos kurstymo požymių. Pats perskaitė tą straipsnį, jam kilo klausimas ar tai teisėta ir ar neturi būti baudžiamosios atsakomybės. Turėjo neapykantos kurstymo požymių, kilo klausimas ar tai teisėta. Pamatė nusikaltimą ir užpildė anketą policijai ir išsiuntė. Buvo pakviestas į policiją, jis pasakė, kad tik liudytojas, tiesiogiai nenukentėjo, tiesiog pranešė. Pirmą kartą pamatė, tai buvo ,,facebook“, daug žmonių diskutavo, buvo Ž., Konstitucinio teismo pirmininko, jis komentavo įrašą, kad tai yra blogai. Kadangi komentavo jo draugai, tai jam parėjo daug pranešimų. Kalbėjo su draugu, jis advokatas. Jis pasakė, kad yra blogai, reikia pranešti policijai. Jis yra (duomenys neskelbtini). Jam nemalonu, kai pamato, kai viršija etninę kilmę virš pilietybės arba konstitucijos principų. Jį tai liečia netiesiogiai, jo žmona J. ir dukra, Lietuvos pilietės. (duomenys neskelbtini). Yra žmonės kurie norėtų jiems padaryti kažką blogai vien dėl to, kad jie turi ne lietuvišką kilmę. Žmona ir jos šeima yra sentikiai, daug šimtmečių, jie kalba lietuviškai. Yra daug komentarų prieš jį. Galima surasti melagingus komentarus apie jį, sąmokslo teorijas su daug pasidalinimų ir komentarų. Sunku ginti save ir rašyti tiesą, nelabai pavyksta, nes yra labai daug komentarų prieš jį. Jis (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad komentarai, jog rusakalbiai turi tėvynę ir turi grįžti. Dėl to supyko, nes jo žmona sentikė, jos tėvynė ne (duomenys neskelbtini), jos šeima turėjo pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Jei kažkas skaito tą straipsnį ir nesupranta to straipsnio, tai galimai reziumuos, kad mano žmona turi tėvynę – (duomenys neskelbtini). Jis yra daug kartų girdėjęs, kad turi grįžti į tėvynę, negali sakyti, kad Lietuva yra jo tėvynė, bet ji yra arčiau širdies, negu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Buvo nemalonu skaityti, kad tauta gali būti buka. Buvo charakterizuota visa tauta. Preziumuoja, kad ir jo žmona. Negalima taip kalbėti apie tautą bendrai, nes tai diskriminacija kilmės klausimu. Pagal įstatymą negalima kurstyti neapykantos prieš žmonių grupę. Rusai, kurie nemoka kalbos, tai yra žmonių grupė. Galima susidaryti įspūdį, kad kalbama apie visus rusakalbius, nors mano žmona kalba lietuviškai. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir jeigu norėtų paaiškinti, kad jo komentaras yra prieš tam tikrą, siauresnę grupę, galėtų formuluoti straipsnį kitaip, būtų žymiai aiškiau. Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo daug pasidalinimų, tai nėra tikras, kad Ž. įrašą pamatė pirmą, ar draugų pasidalinimą. Ž. komentare buvo pacituotas Konstitucijos straipsnis, jis patikrino įstatymo formuluotę ir pabandė suprasti ar tai antikonstitutiška. Po Ž. komentaru buvo nemažai pritarimų ir nepritarimų. Turi draugų, kurie išmano teisę ir su jais kalbėjo ar verta pranešti policijai. Šį kartą visi pasakė, kad 100 procentų verta pranešti. Jis policijai nerašo kiekvieną kartą, kai kažką pamato internete. Jis pasijuto menkinančiai, nes ten parašyta apie kitataučius, bet jis galvojo apie skaitytoją, kurstymas gali būti ne tik jo galvoje. Mano, jei kažkoks nestabilus pamatys, tai galės atlikti fizinį veiksmą. Tai politinės partijos narės straipsnis, ji norėjo, kad šia tema būtų diskutuojama ir, kad žmonės balsuotų, nes sutiko su tuo straipsniu ir daugiau žmonių pritraukti į judėjimą. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir gali pasakyti, kad tas, kas pamatė straipsnį, tikrai gali pagalvoti, kad yra didelis pavojus, nes tai buvo parašyta apie pavojų. Tai yra spektras, buvo kita byla, kur žmogus parašė, kad dabar reikia deginti visus žydus, šiame straipsnyje to nebuvo parašyta tiesiogiai, bet labai arti. Nebuvo parašyta, kad tai tik nuomonė, parašyta, kad pavojus ir atsibusti. ,,(duomenys neskelbtini)“ nukreiptas į visus lietuvius. Tai buvo liepimas. Jis suprato, kad kalbama apie žmonių etninę grupę, o ne pilietines grupes. Mano, kad Lietuva yra pilietinė Respublika, o ne etninė tautos diktatūra. Parašyta, kad ne visi lygūs, nepripažįsta, kad kiti kitataučiai turi pilietybę, paneigė, kad kiti piliečiai turėtų nuomonę balsuoti, kas yra piliečių teisė. Pagal autorę, kiek supranta yra skirtingo kraujo. Ji rašo ,,(duomenys neskelbtini)“. Tai, jeigu yra lietuviškas kraujas, tai yra ir ne lietuviškas kraujas ir tai yra diskriminacija pagal kraujo lietuviškumą, yra absurdas. Tai yra nemoksliškas absurdas, kur kelias į fašizmą ir genocidą. Pagal autorių ir supranta, kad yra skirtingų kategorijų kraujas ir jis turi savo tautybę ir gali būti maišytas proporcijomis. Tai nesąmonė. Tai niekinantis pobūdis ir tai žino iš asmeninės patirties, jis buvo išrinktas į (duomenys neskelbtini), neturėtų siekti posto, nes turi skirtingą kraują. Jei žmogus neturi lietuviško kraujo, turi nuleisti galvą ir nenaudoti savo teisės. Tai įžeidimas. Nacistinėj Vokietijoj buvo bandoma atskirti žmonės pagal kraują ir net Hitleris nesugebėjo sugalvoti metodo. Suprato, kad adresatas turi elgtis kaip nurodyta straipsnyje. Nekelti reikalavimų Lietuvai, tai tiesioginis kaltinimas, kad skriaudžiam lietuvį. Kad niekas neskriaudžia, tai yra teiginys ir mano, kad tai ne tiesa. Žodį ,,bukas“ girdėjęs tik įžeidimo kontekste, tai ne keiksmažodis, bet įžeidimas. Mato sąsają tarp ,,bukas“ ir neišsilavinęs, tai kalbama apie protingumą. Čia turima omenyje, kad lietuvių tauta yra išsilavinus.  Dėl ,,perėjūnas“, yra girdėjęs apie save, kad laikinai ir su mažiau teisių, jis ne savas, jis svetimas. Kiek atsimena, jį irgi yra pavadinę perėjūnu. Svečias jo namuose, nėra šeimos narys, jis yra laikinai ir jis neturi teisės ten būti, jeigu jis išprašytų, gali panaudoti jėgą. Žodis ,,neįsikerta“, jam neatrodo kaip komplimentas, tai menkina žmogų. Tai galėtų būti nuomonė, bet išreikštas su liepiamąja nuosaka. Tai ne nuomonė, o neapykantos skatinimas. Žmogus turi turėti nuomonę, bet ji turi būti išreikšta atsargiai, kad neskatintų neapykantos. Gali būti neigiamas, neutralus, arba teigiamas, nemano, kad buvo neutralus, nemano, kad buvo teigiamas. Lietuvos istorijos faktai žinomi. Žino, kad Lietuva buvo okupuota, žino, kad buvo siekiama lietuvių kalbą išnaikinti, rusifikuoti lietuvių tautą. Normalu, kad visos tautos siekia išlaikyti kalbą, ją puoselėti, tai normalu. Yra dirbęs (duomenys neskelbtini), gerai susipažinęs su geopolitine situacija, (duomenys neskelbtini). Spėja, kad grėsmė kyla tautai ir kultūrai, tai buvo viena iš autorės motyvacijų rašyti tą straipsnį. Atsižvelgė į istoriją, situacija yra labai jautri ir dėl to straipsniai pavojingesni. Pavojingesni, nes jeigu būtų ramu ir nebūtų istorinio konteksto, toks straipsnis nebūtų taip platintas ir skaitomas. Aistros yra daug ir tokios formuluotės skatins neapykantą. Skirtinga patirtis lemia skirtingą supratimą gyvenime. Yra skirtingų nuomonių apie tą patį žodį, anglų karalystės kanceliarinė kalba 400 metų buvo prancūzų. Byla ne apie tai ką jis galvoja apie tą straipsnį, o apie tai, ar skatinama neapykanta. Jis tik parašė policijai, kad galimai buvo nusikaltimas. Žino, kad Konstitucijos 14 str. visur yra lietuvių kalba, valstybinė kalba yra valstybinė kalba. Kad piktybiškai nesimoko lietuvių kalbos, atsimena, buvo paminėta, bet dauguma nebuvo aiškiai suformuluota. Vienam paragrafe buvo paminėta, kad piktybiškai nesimoko lietuvių kalbos. Turi atsiprašyti, bet nesupranta, kas yra rusų tautybė, jis ir savo tautybės nelabai žino. Tautybė jam yra ne tokia aiški kategorija kaip pilietybė. Buvo kalbama apie lenkų tautybės žmonės, apie kitataučius.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Laimutis Laužikas parodė, kad kalbama apie 2023 rugsėjo 26 d. Nr. 19 išvadą. Patvirtino duotą išvadą. Klausimai platūs. Išvada teikiama pagal tai, kas ką pasakė ir ką rodo kalbos priemonės. Ne kas pasirodė, perkeltine reikšme, o apie tai, kas pasakyta. Kadangi nėra teksto be konteksto, šiuo atveju jų tyrimas šį kontekstą laiko politiniu, nes parašyta, kad pasirašyta nacionalinio susivienijimo valdybos narės A. L. Sąlygos labai pasikeitė, bet ne jam vertinti. Autorė teigia tautiškumo kėlimą ir nežabotos migracijos stabdymą, tai jų politinės partijos nuostatos. Dėl teksto, gali pacituoti iš LAT nutarties, kur teko rašyti apie Kauno kunigą G., kur jie aiškiai papildo lietuvių kalbos žodyną savo teisinėmis nuostatomis ir yra formuluojama, kas yra tyčiojimasis ir menkinimas. Ir tai neatitinka šitų dalykų, tai jo manymas, kaip eksperto. Išvadas teikia tokias, kokias teikia. Jis tai vertina kaip tekstą. Negali vertinti, kas buvo prieš du metus. Politikams leidžiama daugiau pasakyti ir apie politikus leidžiama daugiau pasakyti. Tyrimo užduotyje suformuluota, pasirašytas A. L. nacionalinio susivienijimo valdybos narės. Menkinti galima neniekinant ir nežeminant. Ir į lietuvius kreipiantis yra pakankamai skatinamųjų aktų. ,,(duomenys neskelbtini) važiuokite namo (duomenys neskelbtini)“ ir po to ,,(duomenys neskelbtini) lietuvis, privalo (duomenys neskelbtini)“, čia ir į lietuvius kreipiamasi. Čia reikia klausti autoriaus, skatinamųjų aktų yra ir vienų atžvilgiu ir kitų atžvilgiu, tekste tai nurodo liepiamoji nuosaka. Bet daugiau kreipiamasi į atvykėlius. (duomenys neskelbtini).  Jei yra pateikiami žodžiai, menkinami žodyne, jau savaime, tai yra bendri dalykai ir nuo jų niekur čia nedingsi. Jis vertina tiesioginį veiksmą, ne kaip kas kam pasirodė, o kaip yra. Kas yra skatinimas netiesiogiai. Tai įdomus klausimas. Objektyviai vertinti straipsnio intenciją, neatsižvelgiant istorinį ir politinį kontekstą, negalima. Nes straipsnyje, tokia tema minima. Tekste kritikuojamas nenoras mokytis lietuvių tradicijų, kalbos ir nenoras pritapti Lietuvoje. Tai nenoras tą daryti. Mes skirkime dalykus, čia kaip ,,ruskij“ yra tautybė, o ,,rosijanin“, tai tas, kuris gerbia putiną arba buriatas. Pas mus yra lietuviai, žydai. Kai nėra žodžio, tai suteikiama platesnė reikšmė. Tada vienas vienaip supranta, kitas kitaip ir tada imi kontekstą ir patį tekstą, žiūri kas parašyta. Čia ir norima visur skatinti integraciją, žodžiu skatinama integracija - mokykitės, būkit, arba išvažiuokit, jeigu nenorit būti. Tai partijos politinės nuostatos. Tyrimui niekas nebuvo pateikta. Kai būna komentaras, tai būna straipsnis, kurį komentuoja, o čia niekas nebuvo pateikta, buvo pateiktas tekstas.  Nežino autorės papildomų komentarų, reikia remtis teisingumo ir protingumo kriterijais. Išvada yra apie tai, kas parašyta. Norėtųsi, kad lingvistika būtų kuo toliau, bet taip ne visada išeina. Yra parašyta ir yra įvertinta, ir jis atsako į tai, kas parašyta ir įvertinta, o kas ką pasakė apklausos metu, tai nežino. Jo su tuo niekas nesupažindino. Patriotiškas požiūris, tai čia, apie abėcėlės keitimą, buvo toks aktyvus judėjimas. Tautiškumo kėlimas ir patriotiškumo aukštinimas yra mums žinomos partijos viena iš nuostatų. Jis nieko negali pasakyti apie ekspertę, neskaitė jos išvadų. Jis rašytų kitaip. Jis nerašo, kaip kas kam gali atrodyti, jis rašo apie tai, kas yra pasakyta. Kalbos priemonė neįrodo grasinimo. Užduotyje nenurodyta, pasakyti kur meluoja. Čia reikia istorikų klausti, kur kas meluoja. Kreipiamasi į tą patį adresatą, dėl tų pačių reikalų, į vieną grupę, čia nėra paminėta tautos, čia yra įsitikinimai ir pažiūros. Čia (duomenys neskelbtini), pasakyti aniems, kad važiuotų namo. Čia neįvardyta kam. Reikia žiūrėti visumą. Straipsnyje  bukumas nėra kvailumas, arba proto neturėjimas, čia bukumas yra užsispyrus, buvimas tam tikrų pažiūrų ir nenorėjimas priimti kitos nuomonės, mes juk negalim sakyt, kad visi yra buki. Autorė turėtų pasakyti, kaip ji atskiria ukrainietį, nuo Ukrainos ruso. Nėra žeminimo, pavyzdžiui pasakyme „pasinaudojo gerove“, tai joks  niekinimas. Niekinimas, tai labai neigiamas nepagarbos atsiliepimas apie žmogų, arba žmonių grupę džiaugimasis dėl jo nelaimės. Jis čia to nemato.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas O. R. parodė, kad kai perskaitė A. L. straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, jis jį iškart suglumino. Jau vien pavadinime kalbama ne apie kitakalbius, o apie kitataučius - o tai du skirtingi dalykai. Tai ir paskatino jį perskaityti straipsnį iki galo, nes pats yra (duomenys neskelbtini) – jame teka ne vien (duomenys neskelbtini). Jau straipsnio pradžioje autorė daro apibendrinimą, kad kitataučiai nėra jokios mažumos, nes turi savo „(duomenys neskelbtini) tėvynes“. Ši mintis jį dar labiau sujaudino – pagalvojo apie save, apie savo šeimą ir kitus (duomenys neskelbtini) žmones. Jis gimė Lietuvoje prieš (duomenys neskelbtini) metus, visą gyvenimą sąžiningai dirbo, kūrė šeimą, visi jo vaikai ir anūkai yra Lietuvos piliečiai. Lietuva – jo vienintelė tėvynė. Kokią teisę autorė turi daryti tokius bendrus, žeidžiančius apibendrinimus? Kaip (duomenys neskelbtini), primins autorei, buvusiai (duomenys neskelbtini), kad Lietuvoje egzistuoja tautinių mažumų įstatymas – tiek anksčiau, tiek nuo 2024 m. nauja jo redakcija. Ten aiškiai apibrėžta, kas yra tautinės mažumos ir kokios yra jų teisės. Tačiau autorė tuo neapsiriboja – ji siūlo kitataučiams „važiuoti (duomenys neskelbtini)“. Ar tai tik nuomonės pareiškimas? Mano, kad ne. Tai jau kvietimas veikti – diskriminacinis, skatinantis išstumti. Ir tik po šių pasisakymų ji pereina prie pamąstymų apie lietuvybę, Konstituciją ir įstatymus. Nors kitataučius vėl įžeidžia ir vadina „svečiais“, bet ne bendrapiliečiais. Ar tai buvo daroma neapgalvotai, ar sąmoningai – vedama neapykantos? Straipsnyje ji paliečia ir žydų temą, tačiau sugebama ignoruoti faktą, kad Lietuvoje įvyko vienas didžiausių Holokausto mastų visoje Europoje. Tai skaudi tema, ir bet koks neatsargus pasisakymas šiuo klausimu – itin pavojingas. Straipsnio antroje dalyje daugiau kalbama apie lietuvių kalbą, bet net ir čia autorė neatsispiria – kitataučius vadina perėjūnais. Tokie pasisakymai tik skatina susipriešinimą. Apie kalbą galima kalbėti kitaip – pagarba ir švietimu, o ne kurstant neapykantą. Ir svarbiausia – autorė ne tik šneka. Ji kviečia kitus negailėti kitataučių. Būtent visa tai ir paskatino jį kreiptis į teisėsaugą. Nes tarp saviraiškos laisvės ir tautinės neapykantos kurstymo yra labai plona riba, kuri šiuo atveju buvo peržengta. Pabaigai nori pacituoti išmintingus žodžius: 2024 metų tolerancijos žmogus, istorikas, (duomenys neskelbtini) universiteto mokslo darbuotojas dr. Z. V. pasakė: tam, kad galėtume gyventi tolerantiškoje aplinkoje, kurioje klesti įvairovė ir kur gera gyventi visiems geros valios žmonėms, turime būti visiškai netolerantiški tam tikriems dalykams – tiems, kurie ardo jautrų visuomenės audinį. Kiekvienas pagal galimybes ir savo sritį. Kitaip nusikasime iki tokių baisybių kaip pasauliniai karai ir dažni jų palydovai – genocidai. Jis suprato taip, kaip perskaitė. Tai tik dalis jos minčių, bet pradžia buvo visai apie kitką. Jis pasakė per savo prizmę ir per tą prizmę, kur šitą straipsnį, įvertina jo aplinkos žmonės. Po posėdžio, jo žurnalistas paklausė, ar jį dėl jo mišrios tautybės kažkas skriaudė, na, pabandytų nuskriausti. Jis kalba apie bendrus principus ir tie principai išlieka žmoniškumo principais, jie vienodi ir pagarba kitai teisei, tautybei, o kas vyksta geopolitinėj erdvėj, tai čia ne prie ko šitas straipsnis. Perskaitęs straipsnį, pasijautė įžeistas. Antra dalis, jos nuomonė. Pirma dalis, arčiau atsakomybės klausimo. Jeigu norėjo nukreipti dėmesį į atvykėlius, kurie atsirado dabar, bet ji kalba apie visus kitataučius, tai autorės yra esminė klaida. Juos reikėjo atskirti, asmenys, kurie čia gyvena daug metų. Ji viską sumaišė krūvą ir gavosi nekokybiškas dalykas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Samanta Kietytė parodė, kad žino apie ką byla, darė ekspertizę. Niekas nepasikeitė, tvirtina ekspertizę. Kaip yra akcentuojama išvadoje, kad buvo nustatyta, kad tekstas yra žeminantis, tas tautybes, kurias autorė priskiria tautinėms bendrijoms, kai tekste yra minimi rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai, taip pat rusakalbiai. Reikia labai akcentuoti, kad yra vertinama jo visuma. Jeigu parašys kas nors, ir ji tada turi pasakyti, kuris čia būtent sakinys yra žeminantis? Į tokį klausimą ji atsakyti negalės dėl to, kad reikia žiūrėti į bendrą vaizdą. Bendrai paėmus visus kaltinimus, kurie yra šitam kontekste, stereotipizavimo ir kokia leksika yra pasirenkama, tai būtent paėmus visą tą teksto mozaiką, galima teigti, kad yra žeminantis. Žeminimas būtent šiame tekste atsiskleidžia turinio lygmenyje, leksika, toksai tekstas kaip pastiprinimas, bet nėra ten pašaipų ar vulgarizmo, keiksmažodžių ar kažkokių itin žeminančių žodžių, bet vis dar yra, pavyzdžiui, kokie veiksmažodžiai pasirenkami, bet yra kam toks ir klykauja, taip pat vartojamas žodis perėjūnai, čia yra atskiras klausimas. Jisai nėra kažkoks vulgarizmas, necenzūrine leksika ar panašiai, bet jisai turi neigiamą konotaciją ir bent jau žiūrint į visą tekstą sustiprina žeminimą. Jeigu sakinys tik vienas parašytas komentaras, nevertintų kaip žeminančio. Atskirai, turbūt, niekur nėra sakinio, kurį būtų galima vertinti kaip žeminantį, bet reikia žiūrėti į visą visumą, tiesiog mozaikos dalelės, kokios susideda, bet šiaip tame sakinyje iš pradžių yra ir išsakoma idėja, kad skatinami lietuviai garsiai pasakyti, taip tarsi retorišku pasakyti kitataučiams kartu važiuokite namo, toks supriešinimas, supriešinimo idėja skleidžiama, o paskui yra padaroma išlyga, kad tarsi ir galit pasilikti, bet tuomet yra pateikiami reikalavimai. Apskritai tame tekste yra kelios tokios vietos, kai yra paimamos konkrečios situacijos, autobuse išgirdo, kažkokia rusakalbė kažkur kalba, ar šiuo atveju yra kalbama apie rusiškai kalbančias, ukrainietes kasininkes, išsakomas kaltinimas joms, kad jos nesimoko lietuvių kalbos, jos padarė įtaką ir kitoms kasininkėms, ir dėl jų (duomenys neskelbtini) antikultūra. Mandagumas sumažėjo aptarnavimo srityje ar panašiai, tokie apibendrinti kaltinimai. Noriu pabrėžti, kad paimama tarsi konkreti situacija ir tame ta situacija yra apibrėžiama kaip ir visai tautai, ta situacija tarsi parodo visos tautos kažkokius bruožus, tai šiuo atveju bukumas, negebėjimas kalbėti kitoms kalbomis, tarsi visi negali kalbėti, neapykanta, įsiūtis, kad mūsų tauta yra labiau išsilavinusi. Tai vėlgi yra priešprieša. Tokius momentus įvardija lingvistiškai kaip stereotipizavimas. Čia nediskriminavimas, būtent šitoje atkarpoje taikytų sąvoką, bet čia apibendrinti kaltinimai, kurių šiame tekste yra gausu. Čia ne konkrečiai tautai, bet čia, kaip ir minėjo, antraeilė tokia, terminologinė skirtis tautinių bendrijų ir mažumų, priskiria tautinėms mažumoms, kitas būdingas bendrijoms, tai čia būtent apie tas tautas, kurias jie priskiria tautinėms bendrijoms. Kiek pamena, tai rusai, lenkai, žydai. Ar pats tekstas skatina lietuvių kalbos iškėlimą. Netiesiogiai galima tokią idėją įžvelgti. Bet ji tikrai nesudaro kažkokio teksto, diskurso centro, tai nėra esminė teksto idėja, bet yra kažkokia kalba, apie kalbinius klausimus, kad kitataučiai yra ūpo mokytis lietuvių kalbos, tad lietuviai raginami nekalbėti su kitataučiais jų kalbomis, o lietuviai kalbėti su jais lietuviškai, tai yra, bet tai nėra pagrindinė idėja. Čia ne leitmotyvas, bet motyvas. Pradės nuo antrojo, kad to sakinio esmė ne diskriminavimas, o kaltinimas. Kaltinimas ir stereotipizavimas. Lingvistiškai diskriminacija yra laikoma, kai kviečiama atlikti veiksmus arba jų neatlikti, tam tikros grupės atžvilgiu dėl jų priklausymo tam tikrai grupei. Tai, pavyzdžiui, nepaduoti rankos kažkokiam asmeniui dėl jo religijos ar ten nesisveikinti. Tai čia apie tai nelabai yra kalbama. O dėl to pirmo sakinio, tai reikalavimas išvykti, gali būti laikomas diskriminaciniu. Tai išdėstomos sąlygos, kurias atitinkantys kitataučiai tarsi gali pasilikti, tam tikri reikalavimai. Straipsnio tikslas ir pagrindinė idėja yra kitataučių kritika, kaltinimai. Kitataučiai kritikuojami, dėl kalbos nesimokymo, pateikiančių nesibaigiančių reikalavimų, dėl netinkamo amoralaus elgesio. Tiesiogiai neskatinama smurtauti. Į kažkokį kontekstą visada atsižvelgiama. Pačiame tekste nepasakytų, kad yra labai daug nuorodų į kažkokį geopolitinį kontekstą. Tam, kad vertinti teksto intenciją, požymius, reikia atsižvelgti kada, kur paskelbtas. Tekste yra kalbos idėja, bet ji nėra pagrindinė. Tai kitataučių tema. Čia kalba yra apie konkrečius atvejus, autobuse. Tiesiog teksto modelis taikomas, kad yra pasisakoma apie konkretų atvejį, o tada tas konkretus atvejis yra apibendrinamas visai tautai. Čia nėra kažkokio žeminimo tiesiog tautoms, kad jo tiesiog egzistuoja, yra išskiriamas būtent kažkoks konkretus netinkamas, autorės nuomone, elgesys. Tai yra kalbama apie konkretų, autorės nuomone, netinkamą elgesį, kaip kalbos nesimokymas, koks įžūlus elgesys ir panašiai, tačiau būtent tie elgesio bruožai pateikiami kaip tautos bruožas. Tokie pasakymai kaip tautos bukumas. Tai kaip bandymas skatinti kitataučių integraciją, o ne diskriminaciją, kaip ir galima taip vertinti, mokytis lietuvių kalbos, bet sunku kalbėti apie integraciją, kai šiaip jau tas tekstas yra priešinantis. Ar galima atskirti požiūrį į tam tikrą elgesį, atsisakymą mokytis valstybinės kalbos, nuo asmenų niekinimo ir žeminimo dėl jų tautinės kilmės, tai šiame tekste yra supinama į vieną. Ar galima vertinti tekstą, labiau kaip kritikuojantį, ar kaip diskriminuojantį, čia labiau yra kaltinimai. Ar turime ginti Lietuvą, klausimas yra ne lingvistinis. Lingvistas nevertina, kas tokias teises turi, kas atitinka Konstituciją, ar ne atitinka Konstituciją, čia yra tokie teisiniai-moraliniai klausimai, jis į juos negali atsakyti, nes pažeis savo kompetencijos ribas. ,,Grynakraujai lietuviai“ yra perfrazavimas kalboje, tekste ,,(duomenys neskelbtini) lietuviško kraujo“ rodos taip buvo suformuluota. Žodį ,,priešpriešinti“ vartoja kaip opoziciją, tiesiog pasakoma, kad vieni elgiasi gerai, o kiti elgiasi blogai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Antanas Smetona parodė, kad iš tikrųjų bet kokio teksto analizę reikia pradėti nuo bendro konteksto. Bendrasis kontekstas iš tikrųjų sako štai ką: pirmiausia, autorė yra Nacionalinio susivienijimo valdybos narė ir net pirmoje publikacijoje tas neminima, apie tai buvo spausdintas tekstas Nacionalinio susivienijimo tinklalapyje, prie to galima ir buvo neminėti, kiti, kurie perspausdino, visi pabrėžia, kad tai Nacionalinio susivienijimo valdybos narė. Galima daryti išvadą, kad tekstas yra politinio diskurso elementas. Ir jeigu politinio diskurso elementus mes peržiūrime, kokie jie galėtų būti, tai čia krinta vienas labai paprastas dalykas, kurį galima suformuluoti taip: atliekant lingvistinę analizę, reikia atskirti šias esmines propagandos diskurso savybes: propagandos subjektas dažnai institucionalizuotas, propagandos adresatas asmenų grupė, kurios tikrovės suvokimą siekiama keisti, santykinai paprastų ir neprieštaringų teisių, bei argumentų apie esamą padėtį ir jos keitimą rinkinys, pageidaujamos padėties ir jos alternatyvų kontrastingas vertinimas. Toks labai svarbus elementas - propagandinio teksto, kitų tekstų su tomis pačiomis propagandinėmis teisėmis buvimas per propagandos kampanijos laikotarpį. Lygiai apie tą patį peržiūrėjo susivienijimo tinklalapyje nuo 2023 metų kovo mėnesio, vienos rinkimų kampanijos iki 2024 metų gegužės mėnesio šitame tinklalapyje šia tema, kalbos gynimo ir panašiai pasirodė dar 16 straipsnių įvairių autorių. Šitas tekstas yra aiškiai politinės propagandos elementas ir atitinka jam keliamus reikalavimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad žodis propaganda suterštas truputį ankstesniais laikais, iš tikrųjų jis yra suterštas tų režimų, apie kuriuos mes žinom, kurie nuėjo į praeitį, bet rimtas apibrėžimas propagandos Jungtinėse Amerikos Valstijose devyniasdešimt šeštų metų yra toks: propaganda - tai sistemingo įtikinėjimo forma, kuria per įvairius viešus bei žiniasklaidos kanalus siekiama paveikti žmonių emocijas, požiūrius, nuomones ir veiksmus politiniais, komerciniais ar ideologiniais tikslais. Šitas tekstas visiškai atitinka ir todėl jį analizuojant, reikia kelti klausimą, kokius čia kelia tikslus, tai yra kokias pažiūras, emocijas, nuomones siekia paveikti. Toliau analizuojant tekstą, reikia pasitelkti elementarią, lingvistinės pragmatikos techniką, kurioje, yra išaiškinta, kad, bet kurį tekstą galima suskaidyti į propozicijas, tai yra teiginius, kuriuos sako, komunikacinius ketinimus, labai svarbu ir juos apibendrintai galima pasakyti apskritai apie viso teksto vertę. Tos propozicijos, rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai nėra mažumos, o tautinės bendrijos, Rusija didelė, Lietuva mažytė, kiekvienam savo tėvynė. Atvykėliai gali išvažiuoti arba pasilikti su sąlyga, gerbti Konstituciją ir įstatymus. (duomenys neskelbtini) tauta labiau išsilavinusi. Čia keistas teiginys, bet yra taip, kaip yra, atvykėliai yra svečiai, bet ne šeimininkai, kitatautis neleis įeiti į Lietuvos valdymo organus, Seime sėdi ne lietuviai, nes leidžia darkyti raidyną. Šiuo tekstu išsakoma nuomonė apie esamą tautinę, socialinę, sociokultūrinę padėtį. Nuomonė yra subjektyvi, kai kurie klaidingi vertinimai,  gąsdinimai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ir čia jis negali į tai atsakyti, kiek ta nuomonė yra asmeninė, o kiek atspindi nacionalinio susivienijimo ideologą. Šito teksto autorius teigia, kad situacija Lietuvoje yra prasta dėl tam tikrų priežasčių ir reikia gelbėti lietuvių kalbą, saugoti ir panašiai. Tas propozicijų rinkinys yra vertintinas kaip nuomonė ir po jokiais įstatymo paragrafais nepatenka, Konstitucijos 25 straipsnis tai leidžia. Yra tų visų propozicijų komunikaciniai ketinimai, tai yra kalbinė veika, kuri gali būti bereikšmė, o gali ir pakenkti kažkam aplinkui. Kokie komunikaciniai ketinimai, raginimas: kiekvienas lietuvis privalo tas propozicijas, kurias išvardinau, skelbti. Pageidavimas: kiekvienam lietuviui reikia prisiminti ir įteikti po Europos žemėlapį, kad prisimintų. Raginimas: (duomenys neskelbtini) - elkitės pagarbiai. Liepiamoji nuosaka. Raginimas: (duomenys neskelbtini) turi priminti (duomenys neskelbtini). Raginimas: kalbėkime (duomenys neskelbtini). Politinė deklaracija, kaip ir lozungas: (duomenys neskelbtini), pradėk mąstyti, (duomenys neskelbtini) pradėk daug daugiau reikalauti. Taigi matome, kad raginimų, skatinimų, kurie iš tikrųjų patenka 72 str. 1 d., iš esmės nederamų, agresyvių, bauginančių komunikacinių kaltinimų, neišreikšta. Bendrasis visos politinės deklaracijos siekis - raginimas lietuviams, tai yra objektai šito viso teksto lietuviams keisti teisėtais būdais, politinio aktyvumo, neabejingumo, autorės nuomone, prastą lietuvių kalbos padėtį šalyje. Net ir raginimas užsieniečiams išvykti, gali būti rimtas kaltinimas, daroma su labai aiškia nuolaida: jei gerbsite mūsų paprotį ir įstatymus, galite pasilikti. Bendrasis teksto vertinimas yra būtent toks susirūpinimas, lietuvių kalba apie esamą situaciją, kuri nebūtinai yra tokia, kaip autorė įsivaizduoja. ,,Delfi“, šio mėnesio 18 dieną, rašo straipsnį, kuris vadinasi: Sako, kad migrantų iš Vidurinės Azijos skaičius auga drastiškai, politikai nesutaria, ką daryti. Apie tą patį, ką rašo autorė. Arba, visiškai kitų politinių preferencijų žmogus, bet visiems žinomas interneto įtakotoja, kurios pozicija buvo paskelbta ir laikraštyje, F. M. L., 8 dieną, kelia lygiai tą patį klausimą. Tas posmelis skirtas pagirti vyro asmenybę, gebėjimus, pabaigoje tarp kitko paminima, kad lietuvių kalbos jis nemoka ir toliau ūboja ant tų užsieniečių, kurie nemoka lietuvių kalbos. Bendrasis teksto vertinimas yra toks: skelbiamas susirūpinimas lietuvių kalba ir padėtimi, raginami dėl to susiimti lietuviai, tarp jų paminima priežastys, kurios tai lemia. Viena iš tų priežasčių ir aplinkybių, ne visai derama, tai užsieniečiai ir tokie praeiviai, kurie nenori integruotis. Kai buvo jam užduotas klausimas, kaip formuluojamas klausimas, ar niekinami rusai, lenkai, baltarusiai, kitos tautos, jis mano, kad iš visos tos bendrosios apžvalgos, kad jos objektas yra ne rusų, lenkų ar baltarusių tautos, o būtent atvykėliai, kurie neturi jokio noro integracijai į Lietuvos visuomenę. (duomenys neskelbtini) važiuokite namo (duomenys neskelbtini) norite čia pasilikti, (duomenys neskelbtini). Per Lietuvos radiją svarsto ką daryt su užsieniečiais, ar sumokėti 3 milijonus ar priimti jų 150, svarstymas. Čia irgi pasakymas apie užsieniečius - važiuokite. Gal teoriškai jis būtų ir neigiamas. Čia duodama labai aiški išlyga, (duomenys neskelbtini) ir nedraudžia pasilikti. Čia jis nemato nieko smerktino. (duomenys neskelbtini) jokių reikalavimų, (duomenys neskelbtini) neskriaudžia. Skriaudžia, neskriaudžia, labai neprotingi apibendrinimai. Vieno neskriaudžia, kitą gal skriaudžia, vienam nieko nepasakė, kita sumuša tarpuvartėj, čia visko gali būti. Toks apibendrintas bereikalingas pasakymas, ar dėl to reikia įsižeisti? Ar dėl to mes galim suvokti kaip įžeidimą? Jis labai abejoja. Taip ir toliau pratęsiama, (duomenys neskelbtini) skriaudžiate ir niekinate (duomenys neskelbtini). Tai čia lygiai tokio pačio, apibendrinamumo pasakymas, kuris iš esmės pagrindo, be konkrečių tyrinėjimų, statistikų ir panašių dalykų, neturi. (duomenys neskelbtini) tautos bukumas (duomenys neskelbtini) tauta yra labiau išsilavinusi. Šitas pasakymas iš esmės, jeigu jis būtų išimtas iš teksto, taip, jis niekina. Pasakymas, jog čigonai arklius vagia, kaip lietuviai žydšaudžių tauta, mane irgi įžeistų. Tačiau, išplėšti tekstą iš bendro konteksto vargu ar galima. Bendrasis kontekstas štai ką sako, tokia pat pastraipa aukščiau kalbama apie aptarnavimo sritį, užėjus karui pilna atsirado kasose ukrainietiškai kalbančių, rusiškai kalbančių kasininkių. Iš esmės turint šį kontekstą ir prisimenant, kad vis dėlto čia yra kreipimasis į lietuvius, o čia tik situacijų aprašymai, tai čia gali būti, kad ir paprasčiausiai nesuvaldytas tekstas. Tai greičiausiai ne tautos bukumas turimas galvoj, o tos tautos, kasininkių bukumas, grynai rodo kontekstas ir čia galima diskutuoti, galima svarstyti. Išvados bendros, propozicijai atrodo, kad teksto autoriui labai rūpi ir skauda dėl lietuvių kalbos ir su migrantais besiklostančios padėties. Komunikaciniai ketinimai nerodo jokio siekio ką nors įžeisti ar kaip nors kitaip nuskriausti, ar su kuo nors susidoroti. Kaip ir dera visa tai su pasirinkto žanro propagandos tekstu. Tai santykinai paprastų ir neprieštaringų teisių, bei argumentų apie esamą padėtį rinkinys, tai pageidaujamos padėties kontrastingas vertinimas, tai to tezių rinkinio ir jo argumentų fragmentų kartojimas su identiška ar šiek tiek pakeista argumentacija. Tai propagandinis tekstas. Tekste objektas yra lietuviai, susiję su kalba. Kur yra didžiausia problema, mes bet ką galime pasakyti, o blogiausia ir problematiškiausia yra tai, kad paskui atgaminti, suprasti, atpasakoti ar interpretuoti dar daugiau tų būdų galime su kiekvienu teiginiu. Todėl tas kalbos neapibrėžtumas, jis kiša koją ir tokiems tekstams, jis kiša koją ir šitam 172 str., kurį reikia taikyti ir apskritai neapykantos kalba. Jis mano, jeigu čia yra propagandinis tekstas, tai yra sistemingo, tikslingo įtikinėjimo forma, per kurią siekiama paveikti žmonių emocijas, požiūrius, nuomones. Prieš 5 ar 6 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo teismas, kuriame buvo nuteista mergina todėl, kad ji rašė žinutes, jeigu būtų sakiusi žodžiu, nieks nebūtų nustatęs. Rašė žinutes jaunuoliui, matyt, nelabai stabilios psichikos, su agitacija tomis žinutėmis pabaigt gyvenimą. Jis taip ir padarė. Ją nuteisė, keliems mėnesiams, bet tik žodis, kuris paskatina veikti ir teigiamą, ir neigiamą. Propaganda šito ir siekia. Jeigu mes prisiminsime propagandą Gebelso, Hitlerio, Stalino sovietinę, Rusijoje, kas dabar darosi. Čia propoganda Lietuvos gynimo. Nekalbėkite su nekalbančiais lietuviškai ir išvykite, bet šalia išvykite, galite pasilikti su sąlyga, kad laikykitės įstatymų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Artūras Judžentis parodė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini). Jo domėjimasis yra (duomenys neskelbtini). Straipsnį perskaitė. Jo nuomonė skiriasi, nuo anksčiau išdėstytos. Jis nemano, kad tai yra politinis tekstas. Jo nuomone, tai yra asmeninis autorės A. L. tekstas. Jos asmeninė nuomonė, rūpinantis dėl lietuvių kalbos likimo. Tai rodo, kad tai nėra politinis, su partija suderintas tekstas. Kadangi jis domisi šitos partijos veikla, yra skaitęs nemažai partijų tekstų. Jeigu ji būtų parodžiusi šitą tekstą keliems partijos kolegoms, jis, be jokios abejonės, būtų kitokia stilistika. Jo supratimu, čia yra asmeninis susirūpinimas, patriotinis tekstas. Ar tekstas ką nors niekina? Manytų, kad tikslas yra sužadinti lietuvio tautinį jausmą gerbti ir saugoti savo kalbą. Daugiausiai straipsnyje rašo apie kalbą. Dėl žeminimo, niekinimo manytų, kad jeigu tekste ir yra niekinami, tai visų pirma lietuviai. Daugiausiai ten kliūva lietuviams. Ne vieną kartą ji kreipėsi emocingai į savo tautiečius, siekia užgauti, kad pabudintų jų tautinį pasididžiavimą. Dėl kitų tautų, tai atkreiptų dėmesį, kad jau pačioj pirmoj pastraipoj, autorė labai aiškiai skyrė tautines bendrijas ir tautines mažumas. Klausiama teismo, ar neniekinamos tokios tautos, nors autorė kelis kartus pavartojo žodį tauta savo tekste, bet vis dėlto ji turi omeny tautines bendrijas, kurios gyvena Lietuvoj, tų tautų atstovus, kasininkes, kurios nekalba lietuviškai arba jų grupes, kaip ten jaunuoliai, kuriuos išgirsti eidamas gatve ir apibendrina jų vertinimą iki tautinių bendrijų. Toks apibendrinimas tekstuose, ar straipsniuose, yra gana įprastas. Daugiausiai abejonių kelia minėto specialisto įvardytas pasakymas apie tai, kad tauta yra buka ir mažiau apsišvietusi. Žodis ,,buka“ turi reikšmę nelanksti, nesugebanti prisitaikyti. Toks reikšmės perkėlimas nuo daikto žmogui ar žmonių grupei, yra būdingos kalbai. Sakykime, šaltas, ar karštas. Mes esame girdėję, kad gruzinus vadiname karštais, skandinavai šalti. Apie lenkus galima išgirsti, kad jie sukti. Toks tautos apibendrinimas, jo supratimu, čia nėra daromas. Ten, kur yra rašoma tauta, turi omenyje tautinę bendriją. Žodis bukas, nėra koks nors necenzūrinis, ar keiksmažodis, jis stiprus žodis. Autorė apskritai savo tekste vartoja gana daug tokių pasakymų ir daugiausiai skirtų lietuviams, daugiausiai siekia išjudinti lietuvio sąmonę ir pasąmonę. Žodis, toks pasakymas atitinka viso teksto, kuris taip jausmingai ir siekiant sužadinti skaitytoją. Geri tekstai yra ne tik tie, kurie kreipiasi į žmogaus protą, o kurie kreipiasi į žmogaus jausmus, kurie stengiasi sukelti jausmus. Jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini). Straipsniu siekiama sužadinti patriotinius lietuvių jausmus. Tam tikrai žmonių grupei, nereiškiama neapykanta, neskatinama neapykanta, neskatinama smurtauti. Toks emocijų lygis, kad skatinama neapykanta, nėra. Tai paskatino parašyti ne pyktis ir neapykanta, o kaip tik nusivylimas savo tauta, savo žmonėmis, kad jie taip negerbia savo kalbos. Straipsnis kritikuoja tuos kitataučius, kurie nesilaiko įstatymų ir nesimoko lietuvių kalbos. Čia yra periodas, teksto dalis, sudaryta iš dviejų lygiaverčių teiginių arba išvažiuoti arba, sakinys yra sujungtas jungiamuoju žodžiu ,,bet“, bet yra su jungiamuoju sakiniu, abu yra lygiaverčiai arba išvykti, arba pasilikti, bet paklusti Lietuvos įstatymams. Tekste, jam atrodo, nedaug istorijos ar praeities. Čia daugiausiai dabartinės problemos. Rūpi dabartinė kalbos ir tautos būklė. Tekstą galima suvokti kaip bandymą skatinti integraciją, o ne diskriminaciją. Tekstas aiškiai ir nedviprasmiškai, netgi jausmingai pasisako, kad kitataučiai mokytųsi kalbos. Piktinamasi yra tuo, kad jie nekalba ir net nebando kalbėti. Čia lietuvis neskatinamas pavojingai veikti, ar nesilaikyti įstatymų. Čia tikrai nėra apie jokią prievartą. Nemanytų, kad šitais pasakymais, ar kritika yra siekiama įžeisti ar sumenkinti. Esmė yra kritika, kad nekalba ir nesimoko, net nebando kalbėti, kritikuojami būtent už tai. Čia pagrindinė mintis yra tas kreipimasis į lietuvius, juos pažadinti.

Baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prašė teismo A. L., dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika.

2023 m. lapkričio 21 d. specialiojo liudytojo statusu apklausta A. L. parodė, kad ji yra partijos Nacionalinio susivienijimo valdybos narė ir rašo straipsnius lietuvių kalbos ir tautos išlikimo klausimais, kadangi jai rūpi tautos valstybingumas. Ji parašė straipsnį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Straipsnyje išdėstė savo nuomonę apie mažumas, esančias Lietuvoje ir tautines bendrijas. Kadangi jos manymu istorikai neteisingai pateikia terminus, kurie yra išdėstyti straipsnyje. Rašydama šį straipsnį neturėjo jokio tikslo pažeminti kitataučių ar iškelti savo tautiečius virš jų, bet kadangi čia yra Lietuvos įstatymai, visi turime paklusti Lietuvos Konstitucijai. Taip pat straipsnyje paminėjo, kad ne lietuviškose mokyklose lietuvių kalbos pamokos, matyt vykdomos nekokybiškai, kadangi net vyresnių klasių mokiniai prastai kalba lietuviškai. Taip pat pastebėjo, kad kai kurie vaikai yra nusistatę prieš Lietuvą. Nori paminėti, kad rašant minėtą straipsnį, išsakė tik savo nuomonę, pastebėjimus iš savo gyvenimo ir niekam pakenkti nenorėjo, nenori, ir to niekada nesiekia. Pavyzdžiui, jos (duomenys neskelbtini) buvo rusų, lenkų, azerbaidžaniečių, lietuvių ir kitų tautybių vaikų. Šiandien jiems 50 metų ir kiekvienais metais su jais susisiekia ir bendrauja be jokių tautinių nuostatų. Nori pastebėti, kad maždaug prieš pusę metų tuo pačiu klausimu į ją kreipėsi tyrėjas M. D., jam nusiuntė išsamų paaiškinimą ir tuo viskas baigėsi. Net du advokatai, į kuriuos ji anksčiau kreipėsi, paaiškino jai, jog straipsnyje nėra nustatytų jokių žmogaus orumo pažeidimų (1 t., b. l. 137-139)

2024 m. sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. L. parodė, kad jokiose įskaitose įrašyta nėra, galvos traumų neturėjo. 2023 m. lapkričio 21 d. buvo apklausta spec. liudytoja. Nori pasakyti, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta visiškai. Nori pasakyti, kad niekada nėra nieko kursčiusi prieš kitas tautas, ji dirba (duomenys neskelbtini) ir visus visada skatino mokytis savo kalbos namuose su tėvais, nors jie lankė lietuvių mokyklas. Kitoms tautoms Lietuvoje ji yra draugiškas žmogus, nėra prieš nieką nusistačiusi. Kai ji dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo 10 tautybių vaikų, iki šiol jie bendrauja draugiškai ir visai jų neskirsto pagal tautybes. Dėl jos parašyto straipsnio, ji nori pasakyti, kad turi savo nuomonę ir įsitikinimus, jai tai leidžia daryti Lietuvos Konstitucijos 25 straipsnis ir Europos žmogaus teisių 10 straipsnis, kur garantuoja žmonėms turėti teisę į savo pažiūras, įsitikinimus ir juos skleisti. Garantuoja gauti informaciją, turėti savo idėjas ir jas skleisti. Prieš rašydama straipsnį ji juos atsisiuntė ir susipažino. Straipsniu nesiekė kurstyti neapykantos prieš jokius asmenis, o tik išreiškė nuomonę, kad pastarieji turėtų gerbti Lietuvos įstatymus ir būti lojalūs Lietuvai. Priešingai nei nurodyta įtarime, visada siekia tolerancijos ir bendrystės kitoms tautoms. Niekada neturėjo tyčios kurstyti neapykantos prieš kitataučius, o priešingai - vertina jų integraciją į Lietuvos gerovę, pagarbą Lietuvos įstatymams, valstybinei kalbai, ir mano, kad kitataučiai turėtų laikytis mūsų šalies taisyklių ir gerbti mūsų įstatymus. Jos santykiai su kitataučiais yra labai pagarbūs ir mandagūs ir niekas jos nėra apkaltinęs, kad yra jiems priešiška, tą galėtų paliudyti jos buvę kolegos ir jos (duomenys neskelbtini), ji dirbo (duomenys neskelbtini), Vilniuje taip pat galėtų paliudyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji neprieštarauja, kad kitataučiai užimtų pareigas Lietuvoje, Lietuvos valdymo organuose, tačiau su sąlyga, kad laikytųsi tokių pareigų užėmimui taikomų aukštų standartų ir taisyklių. (1 t., b. l. 152-154)

2023 m. liepos 8 d. gautas O. R. pareiškimas apie internetinėje erdvėje esantį straipsnį, kuriuo galimai kurstoma prieš kitataučius. Dėl šio pareiškimo 2023 m. rugpjūčio 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28891-23. (1 t. b. l. 21-30)

2023 m. rugpjūčio 13 d. gautas M. A. H. pareiškimas apie internetinėje erdvėje esantį straipsnį, kuriuo galimai kurstoma prieš kitataučius. Dėl šio pareiškimo 2023 m. rugsėjo 7 d.  pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00349-23. (1 t. b. l. 31-35)

2023 m. gruodžio 6 d. šie abu ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną, paliekant Nr. 01-1-28891-23. (1 t. b. l. 18-20)

2023 m. liepos 25 d. liudytoju apklaustas O. R. parodė, kad internetinėje erdvėje patalpintas straipsnis – (duomenys neskelbtini). Pagrindinė straipsnio mintis yra apie lietuvių kalbos puoselėjimą. Tačiau pasisakymai apie lenkų, žydų, rusų ir ukrainiečių tautas pereina iš kalbos nežinojimo nuostatų į skatinimą ir reikalavimą nurodytų tautybių piliečių vykimą į tautybės šalis. Nurodoma frazė, kad jei asmuo yra kitos tautybės jis Lietuvoje yra svečias. Tekste taip pat skatinami lietuviai žiūrėti į kitataučius kaip į svečius. Kitos tautybės asmenys tekste minimi kaip perėjūnai, laikomi svetimi Lietuvos žemėje. Taip pat jo nuomone tekste daugumoje vietų pereinama nuo lietuvių kalbos vartojimo problemų iki neapykantos tautinėms mažumoms skatinimo. (1 t. b. l. 74-76)

2023 m. spalio 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialistės Gintarės Herasimenkienės išvadoje Nr. 11-1785 (23) nurodyta, kad:

1. Tyrimui pateiktas straipsnis lingvistiniu požiūriu yra žeminantis, niekinantis Lietuvoje gyvenančius rusus, lenkus, baltarusius, ukrainiečius ir žydus.

2. Tyrimui pateiktame straipsnyje nėra skatinama, raginama smurtauti.

3. Tiriamajame straipsnyje propaguojamas priešiškumas Lietuvoje gyvenantiems rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams ir žydams, skleidžiama idėja, kad lietuviai turi būti mažiau tolerantiški Lietuvoje gyvenantiems rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams ir žydams, skleidžiama diskriminacinė idėja, kad tik grynakraujai lietuviai turėtų užimti pareigas Lietuvos valdymo organuose.

4. Tiriamajame straipsnyje nėra išsakoma grasinimų. Straipsnyje suformuluoti reikalavimai, kuriuos esą lietuviai turėtų kelti Lietuvoje gyvenantiems rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams ir žydams.

5. Tiriamasis straipsnis, vertinant lingvistiniu požiūriu, nėra bauginantis. (1 t., b. l. 85-87)

2023 m. rugsėjo 26 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai, Laimučio Laužiko išvadoje Nr. EAN-19 nurodoma, kad:

1. Tekste daugiausia aptariant valstybinės lietuvių kalbos vartojimo peripetijas, kryptingai pereinama prie platesnių istorinių ir socialinių apibendrinimų. Suvokiant kiekvienos tautos, taip pat ir lietuvių, prigimtinę teisę kaip galimybę savarankiškai tvarkyti savo valstybės vidaus ir užsienio reikalus, aptariamame tekste mėginama tą teisę morališkai stiprinti, iškeliant lietuvių tautinės savimonės svarbą. Akivaizdu, kad daugelis teksto įžvalgų yra sustiprinta dabartinės geopolitinės situacijos įtaka. Kadangi tautinių vertybių iškėlimas savaime nėra kitų tautinių bendrijų niekinimas ar diskriminavimas, tiriamasis tekstas nelaikytinas tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu ar kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties ar tikėjimo.

2. Tekste smerkiamų veiksmų ar elgesio tendencijų, kuriems nepritaria autorė, skiriamasis bruožas (kartu ir vertinimo pagrindas) nėra priklausymas kokiai nors tautinei bendrijai apskritai. Kalbama apie dalies įvairių bendrijų atstovų veiksmus, o pateikiami konkretūs tipiniai epizodai ir jų pasmerkimas savaime nėra taikytinas visiems tų tautinių bendrijų atstovams, juolab nesiūlomi jokie smurto ar fizinio susidorojimo veiksmai. Kadangi nėra pagrindo teigti, kad griežtas ar gal kam atrodantis esąs įžeidžiamas dalies visuomenės apibūdinimas taip pat kartu savaime būtų tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos, smurto skatinimas būtent dėl kilmės ar tautybės, tiriamame tekste nėra kurstoma smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties ar tikėjimo.

3. Tekste siūloma įsitikinimus ar pažiūras derinti prie pagrindinės tautos (lietuvių) bei visų lojalių Lietuvai piliečių tautybės bei tapatybės. Tai rodo turinio bei kalbos ypatybės ir autorės intencijos.

4. Tekste pateikiama informacija niekuo nepagrįsta ir gali būti melaginga, o faktų, galimų vertinti kriterijumi tiesa-netiesa, ir konkrečių įžeidimų bei grasinimų analizė nėra šios ekspertinės išvados objektas. (1 t., b. l. 99-105)

2023 m. spalio 31 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai, Laimučio Laužiko išvadoje Nr. EAN nurodoma, kad:

1. Tekste daugiausia aptariant valstybinės lietuvių kalbos vartojimo peripetijas, kryptingai pereinama prie platesnių istorinių ir socialinių apibendrinimų. Suvokiant kiekvienos tautos, taip pat ir lietuvių, prigimtinę teisę kaip galimybę savarankiškai tvarkyti savo valstybės vidaus ir užsienio reikalus, aptariamame tekste mėginama tą teisę morališkai stiprinti, iškeliant lietuvių tautinės savimonės svarbą. Akivaizdu, kad daugelis teksto įžvalgų yra sustiprinta dabartinės geopolitinės situacijos įtaka. Kadangi tautinių vertybių iškėlimas savaime nėra kitų tautinių bendrijų niekinimas ar diskriminavimas, tiriamosios ištraukos (ir visas tekstas apskritai) nelaikytinos tyčiojimusi, niekinimu, kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės ar kilmės

2. Tekste smerkiamų veiksmų ar elgesio tendencijų, kuriems nepritaria autorė, skiriamasis bruožas (kartu ir vertinimo pagrindas) nėra priklausymas kokiai nors tautinei bendrijai apskritai. Kalbama apie dalies įvairių bendrijų atstovų veiksmus (manytina, nulemtus jų įsitikinimų bei pažiūrų), o pateikiami konkretūs tipiniai epizodai ir jų pasmerkimas savaime nėra taikytinas visiems tų tautinių bendrijų atstovams, juolab nesiūlomi jokie diskriminavimo veiksmai. Kadangi nėra pagrindo teigti, kad griežtas ar gal kam atrodantis esąs įžeidžiamas dalies visuomenės apibūdinimas taip pat kartu savaime būtų tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti būtent dėl kilmės ar tautybės, akivaizdu, jog tiriamosiose ištraukose (ir visame tekste apskritai) neigiamo kai kurių atvykėlių vertinimo pagrindas yra jų išsitikinimai ar pažiūros.

3. Tekste siūloma atvykėliams įsitikinimus ar pažiūras derinti prie pagrindinės tautos (lietuvių) bei visų lojalių Lietuvai piliečių tautybės bei tapatybės. Tai rodo turinio bei kalbos ypatybės ir autorės intencijos.

4. Tekste pateikiama informacija niekuo nepagrįsta ir gali būti melaginga, o faktų, galimų vertinti kriterijumi tiesa-netiesa, ir konkrečių įžeidimų bei grasinimų analizė nėra šios ekspertinės išvados objektas. (1 t., b. l. 115-118)

2023 m. spalio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės Gintarės Herasimenkienės išvadoje Nr. 11-2176 (23) nurodoma, kad:

Tyrimui pateiktame interneto svetainėje https://susivienijimas.lt (duomenys neskelbtini) publikuotame A. L. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ pasisakymais „(duomenys neskelbtini) važiuokite namo (duomenys neskelbtini) jei norite čia pasilikti, (duomenys neskelbtini) /.../“, „/.../ (duomenys neskelbtini) tautos bukumas (duomenys neskelbtini) tauta yra labiau išsilavinusi“, „(duomenys neskelbtini) skriaudžiate ir niekinate (duomenys neskelbtini)“, vertinant juos kartu su kitais straipsnio pasakymais, žeminami, niekinami Lietuvoje gyvenantys rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir žydai, propaguojamas priešiškumas jiems. (1 t., b. l. 125-127)

2024 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame ekspertizės akte Nr. 11-2101(24) ekspertė Samanta Kietytė nurodė, kad: 

1. Tyrimui pateiktas 2023 m. birželio 29 d. publikuotas A. L. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, vertinant jo visumą, yra žeminantis, niekinantis tų tautybių, kurias autorė priskiria „tautinėms bendrijoms“ (tekste paminėti rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai), asmenis, taip pat rusakalbius. Tekste išsakyta diskriminacinė idėja, kad valstybės valdyme negali dalyvauti asmenys, turintys nelietuviško kraujo, yra žeminanti visus kitataučius.

2. Tyrimui pateiktame tekste nėra raginimų smurtauti ar kitaip kenkti kitataučiams.

3. Tyrimui pateiktame tekste yra propaguojama prieš kitataučius nukreipta diskriminacinė idėja, kad jie neturėtų užimti pareigų, susijusių su valstybės valdymu. Taip pat propaguojamas priešiškumas tarp lietuvių ir kitataučių asmenų, kuriuos autorė priskiria „tautinėms bendrijoms“ (tekste paminėti rusai, lenkai, baltarusiai, žydai, ukrainiečiai).

4. Tyrimui pateiktame tekste yra pateikiama neigiama informacija apie E. D., F. K. ir V. Č.-N. Neigiama informacija apie šiuos asmenis yra nekonstatuojamojo pobūdžio.

5. Tyrimui pateiktame tekste nėra grasinimo kalbos aktų. Nustatyti, ar kalbinis aktus yra įžūlus, piktybinis tyčiojimas, yra ne teismo lingvistikos eksperto kompetencija.

6. Negalima vienareikšmiškai įvertinti, ar publikacijoje A. L. ragina, kviečia ir siūlo saugoti ir gerbti valstybinę lietuvių kalbą.

7. Tyrimui pateiktame straipsnyje yra pasisakoma apie, autorės vertinimu, nepriimtiną rusų, lenkų, žydų, rusiškai kalbančių ukrainiečių elgesį, akcentuojant jų tautinę priklausomybę.

8. Nustatyti, ar publikacijoje yra propaguojamas lietuvių tautos etninis grynumas ir išskirtinumas, yra ne teismo lingvistikos eksperto kompetencija.

9. Publikacijoje vartojamas daiktavardis „perėjūnai“ dabartinėje lietuvių kalboje turi menkinančią konotaciją (reikšmę).

10. Publikacijoje kitataučiai netiesiogiai raginami mokytis lietuvių kalbos ir tiesiogiai raginami besąlygiškai paklusti Lietuvos įstatymams.

11-13. Publikacijoje nėra raginama žeminti, niekinti kokių nors tautybių atstovus.

12. Nustatyti, ar publikacijoje peržengiamos šokiravimo ir erzinimo ribos, yra ne teismo lingvistikos eksperto kompetencija.

14. Publikacijoje nenustatyta turinio, kuriuo būtų raginama veikti nepaisant įstatymų. (2 t., b. l. 67-71)

2023 m. rugpjūčio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas  „https://www.susivienijimas.lt/“ svetainėje straipsnis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros objektas yra internetinis straipsnis patalpintas (https://www.susivienijimas.lt/) svetainėje (nuotrauka nr. 1), straipsnio nuoroda yra ((duomenys neskelbtini)). Paspaudus straipsnio nuorodą, atsidaro straipsnio turinys. Puslapio viršuje matoma raudonos spalvos juosta, o po ja straipsnio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Matoma publikacijos data: (duomenys neskelbtini). Apžiūrimą straipsnį sudaro 24 (dvidešimt keturios) pastraipos (nuotraukos nr. 2 – 5). Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos nepastebėta. (1 t. b. l. 109-112)

              Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų.

Kaltinamoji A. L. kaltės nepripažino, teigė, jog straipsniu neketino ir nesityčiojo, neniekino, neskatino neapykantos, nekurstė diskriminuoti žmonių grupės, tačiau ragino lietuvių tautą gerbti savo kalbą ir neleisti jai išnykti, smerkė atvykusių į Lietuvos Respubliką kitataučių nenorą mokytis lietuvių kalbos ir taip nesiintegruoti. Jos gynėjas prašė kaltinamąją išteisinti.

Baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prašė teismo A. L., dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika.

BK 170  straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. BK 170 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, įvertinus būtent viso BK 170 straipsnio pavadinimą, pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais, kuriais kurstoma prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią įstatyme nurodytą žmonių grupę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Būtent ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas, aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją, kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t. y. šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Ši nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant skatinti neapykantą ar diskriminaciją prieš konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje skelbiamas siekis puoselėti tautinę santarvę, siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, taip pat įtvirtintas asmenų lygybės principas. Diskriminacijos draudimas įtvirtintas ir daugelyje tarptautinės teisės aktų dėl žmogaus teisių apsaugos. Diskriminacija Konvencijos 14 straipsnio prasme reiškia skirtingą elgesį su asmenimis, esančiais panašiose situacijose, nesant objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017).

Kita vertus, vadovaujanti BK 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė.

Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 str. 2 d., padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojinga veika, dėl kurios padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kaip tyčiojimąsi ar niekinimą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 str. 2 d. kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, kurstymo panaudoti smurtą ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui.

Nagrinėjamu atveju 2024 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame ekspertizės akte Nr. 11-2101(24) ekspertė Samanta Kietytė nurodė, kad: 1) (duomenys neskelbtini) publikuotas A. L. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, vertinant jo visumą, yra žeminantis, niekinantis tų tautybių, kurias autorė priskiria „tautinėms bendrijoms“ (tekste paminėti rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai), asmenis, taip pat rusakalbius. Tekste išsakyta diskriminacinė idėja, kad valstybės valdyme negali dalyvauti asmenys, turintys nelietuviško kraujo, yra žeminanti visus kitataučius. 2) Tyrimui pateiktame tekste nėra raginimų smurtauti ar kitaip kenkti kitataučiams. 3)  Tyrimui pateiktame tekste yra propaguojama prieš kitataučius nukreipta diskriminacinė idėja, kad jie neturėtų užimti pareigų, susijusių su valstybės valdymu. Taip pat propaguojamas priešiškumas tarp lietuvių ir kitataučių asmenų, kuriuos autorė priskiria „tautinėms bendrijoms“ (tekste paminėti rusai, lenkai, baltarusiai, žydai, ukrainiečiai). 4) Tyrimui pateiktame tekste nėra grasinimo kalbos aktų. 5) Negalima vienareikšmiškai įvertinti, ar publikacijoje A. L. ragina, kviečia ir siūlo saugoti ir gerbti valstybinę lietuvių kalbą. 6)  Tyrimui pateiktame straipsnyje yra pasisakoma apie, autorės vertinimu, nepriimtiną rusų, lenkų, žydų, rusiškai kalbančių ukrainiečių elgesį, akcentuojant jų tautinę priklausomybę. 7) Publikacijoje vartojamas daiktavardis „perėjūnai“ dabartinėje lietuvių kalboje turi menkinančią konotaciją (reikšmę). 8) Publikacijoje kitataučiai netiesiogiai raginami mokytis lietuvių kalbos ir tiesiogiai raginami besąlygiškai paklusti Lietuvos įstatymams. 9) Publikacijoje nėra raginama žeminti, niekinti kokių nors tautybių atstovus.

Apklausiant ekspertę Samantą Kietytę teisiamajame posėdyje, ji nurodė, jog reikalavimas kitataučiams išvykti, gali būti laikomas diskriminaciniu, bet išdėstomos sąlygos, kurias atitinkantys kitataučiai tarsi gali pasilikti. Straipsnio tikslas ir pagrindinė idėja yra kitataučių kritika, kaltinimai. Kitataučiai kritikuojami, dėl kalbos nesimokymo. Pasak ekspertės, straipsnyje nėra kažkokio žeminimo tiesiog tautoms, kad jos tiesiog egzistuoja, yra išskiriamas būtent konkretus netinkamas, autorės nuomone, elgesys – kalbos nesimokymas, koks nors įžūlus elgesys ir panašiai, tačiau būtent tie elgesio bruožai pateikiami kaip tautos bruožas. Vertinant tekstą, labiau kaip kritikuojantį, ar kaip diskriminuojantį, čia labiau yra išreikšti kaltinimai.

Byloje yra pateikta 2023 m. spalio 31 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai, Laimučio Laužiko išvadoje Nr. EAN nurodoma, kad <...>Kadangi tautinių vertybių iškėlimas savaime nėra kitų tautinių bendrijų niekinimas ar diskriminavimas, tiriamosios ištraukos (ir visas tekstas apskritai) nelaikytinos tyčiojimusi, niekinimu, kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės ar kilmės. <...>  Tekste smerkiamų veiksmų ar elgesio tendencijų, kuriems nepritaria autorė, skiriamasis bruožas (kartu ir vertinimo pagrindas) nėra priklausymas kokiai nors tautinei bendrijai apskritai. Kalbama apie dalies įvairių bendrijų atstovų veiksmus (manytina, nulemtus jų įsitikinimų bei pažiūrų), o pateikiami konkretūs tipiniai epizodai ir jų pasmerkimas savaime nėra taikytinas visiems tų tautinių bendrijų atstovams, juolab nesiūlomi jokie diskriminavimo veiksmai. Kadangi nėra pagrindo teigti, kad griežtas ar gal kam atrodantis esąs įžeidžiamas dalies visuomenės apibūdinimas taip pat kartu savaime būtų tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti būtent dėl kilmės ar tautybės, akivaizdu, jog tiriamosiose ištraukose (ir visame tekste apskritai) neigiamo kai kurių atvykėlių vertinimo pagrindas yra jų išsitikinimai ar pažiūros. <...> Tekste siūloma atvykėliams įsitikinimus ar pažiūras derinti prie pagrindinės tautos (lietuvių) bei visų lojalių Lietuvai piliečių tautybės bei tapatybės.

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Laimutis  Laužikas iš esmės patvirtino šias savo duotos išvadas.

Pažymėtina tai, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų. BPK tiesiogiai nenustato būtinųjų ekspertinių tyrimų ikiteisminio tyrimo ir bylų nagrinėjimo teisme metu atvejų.

Tačiau teismas į posėdį gali kviesti ir specialistą, kuris nėra pateikęs išvados ikiteisminio tyrimo metu (BPK 284 straipsnio 3 dalis). Jei toks ekspertas (specialistas) byloje nebuvo pateikęs ekspertizės akto (specialisto išvados), jo teisme pagal kompetenciją duoti paaiškinimai (parodymai) gali būti laikomi savarankiškais įrodymais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2009). 

Šiuo konkrečiu atveju esant byloje pateiktoms skirtingo pobūdžio specialių žinių turinčių specialistų, ekspertų  išvadoms, teismas papildomai apklausė specialistą (duomenys neskelbtini) A. Smetoną, o taip pat kaltinamosios pakviestą specialistą (duomenys neskelbtini) A. Judžentį.

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. Smetona ((duomenys neskelbtini)) davė išvadą, jog  aptariamame tekste dominuoja raginimas: (duomenys neskelbtini) – elkitės pagarbiai. <...> raginimų, skatinimų, nederamų, agresyvių, bauginančių komunikacinių kaltinimų, neišreikšta. Bendrasis visos politinės deklaracijos siekis – raginimas lietuviams ( tai yra objektai šito viso teksto)  keisti teisėtais būdais, politinio aktyvumo, neabejingumo, autorės nuomone, prastą lietuvių kalbos padėtį šalyje. Net ir raginimas užsieniečiams išvykti, gali būti rimtas kaltinimas, bet daromas su labai aiškia nuolaida – jei gerbsite mūsų paprotį ir įstatymus, galite pasilikti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Artūras Judžentis ((duomenys neskelbtini)) davė išvadą, jog  daugiausiai abejonių kelia pasakymas apie tai, kad tauta yra buka ir mažiau apsišvietusi. Žodis ,,buka“ turi reikšmę – nelanksti, nesugebanti prisitaikyti. Toks reikšmės perkėlimas nuo daikto žmogui ar žmonių grupei, yra būdingas kalbai. <...> Straipsniu siekiama sužadinti patriotinius lietuvių jausmus. Tam tikrai žmonių grupei nereiškiama neapykanta, neskatinama neapykanta, neskatinama smurtauti. <...>. Straipsnis kritikuoja tuos kitataučius, kurie nesilaiko įstatymų ir nesimoko lietuvių kalbos. Tekstą galima suvokti kaip bandymą skatinti integraciją, o ne diskriminaciją. Tekste aiškiai ir nedviprasmiškai, netgi jausmingai pasisakoma, kad kitataučiai mokytųsi kalbos. Piktinamasi yra tuo, kad jie nekalba lietuviškai ir net nebando kalbėti. Lietuvis neskatinamas pavojingai veikti, ar nesilaikyti įstatymų. <...>. Esmė yra kritika, kad kitataučiai nekalba ir nesimoko, net nebando kalbėti lietuviškai, kritikuojami būtent už tai. Čia pagrindinė mintis yra tas kreipimasis į lietuvius, juos pažadinti.

Pirmosios instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vertinant BK 170 straipsnio 2 dalies normas, šios veikos pasižymi kraštutinumu, veikų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus.

Šiuo atveju net  ir ekspertė Samanta Kietytė teisiamajame posėdyje, atsakydama į teisėjos klausimus nurodė, jog kitataučiai kritikuojami dėl kalbos nesimokymo; straipsnyje nėra kažkokio žeminimo tiesiog tautoms, kad jos tiesiog egzistuoja, yra išskiriamas būtent konkretus netinkamas, autorės nuomone, elgesys – kalbos nesimokymas.

Suprantama, kad kitataučiai turi teisę ginti savo kalbą, kultūrą, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamosios paskelbtu straipsniu nereikalaujama nei kalbos, nei kultūros atsisakyti, bet kaltinamosios A. L. straipsnyje deklaruojama mintis, jog Lietuvos Respublikoje bendraudami  kitataučiai privalo laikytis Valstybinės kalbos įstatymo normų.

Valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis skelbia, jog Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. To paties įstatymo 1 straipsnis skelbia, jog šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus. To paties įstatymo 6 straipsnyje reikalaujama, jog valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir organizacijų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba (Valstybinės kalbos įstatymo 7 straipsnis). Be kita ko, įstatymų leidėjas Valstybinės kalbos įstatymą 2024-10-03 įstatymu Nr. XIV-3007 papildė nauja norma, kuri įsigaliojo nuo 2026-01-01, t.y.,  įstatymas papildytas 71 straipsniu, skelbiančiu, jog Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (ar) paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, išskyrus Lietuvos Respublikoje laikinai prekes parduodančius fizinius asmenis ir fizinius asmenis, kurie prekių pardavimo veikla nesiverčia nuolat, užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Išimtys gali būti taikomos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu. 

 Taigi, įstatymų leidėjas taip pat skyrė didesnį dėmesį lietuvių kalbos saugojimui ir puoselėjimui, atsižvelgiant į šiandienines aktualijas, migracijos srautus ir pan. ir tai taip pat yra svarbu vertinant visą straipsnio tekstą, teksto suvokimo prasme.

Pažymėtina, jog lietuvių kalbos moksle pripažįstama, kad  skaitomo teksto suvokimo problemos yra susijusios su keliais nagrinėjamo teksto aspektais: turinio, raiškos, gebėjimu pasiremti turimomis literatūrologijos ir kalbotyros žiniomis (https://www.lituanistika.lt/content/605). Taigi, bet kuris tekstas priklauso ir nuo skaitytojo mentaliteto ir išsilavinimo, o taip pat ir paprasčiausios gyvenimo patirties.

Šiuo konkrečiu atveju svarbu ir tai, kad lietuvių kalba yra labai vaizdinga, turinti daugybę frazeologizmų, metaforų, palyginimų. Todėl natūralu, jog kitakalbiams piliečiams ar turintiems teisėtą pagrindą gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti ir nesuprantami ar net užgaulūs lietuviški išsireiškimai ir posakiai, ypač turintys istorinę reikšmę, todėl vien pernelyg jautri kitataučių reakcija į bet kokią viešą kritiką negali būti pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal   BK 170 straipsnio 2 dalį.

Sutiktina su byloje esančiu ekspertizės akto argumentu, kad kaltinamosios A. L. straipsnyje galima įžvelgti neapykantos kalbą, tačiau, teismo vertinimu, tokia socialinė grupė, kuriai straipsnyje reiškiama kritika nėra ginama įstatymais – tai lietuvių kalbos nesiekiantys išmokti, tuo pačiu integracijos nesiekiantys įvairių tautybių asmenys. Ir šiuo atveju straipsnyje kalbama ne apie nepakantumą tautybėms, o apie nepakantumą elgesiui, prieštaraujančiam LR įstatymams. 

Juo labiau, kad apklausta ekspertė S. Kietytė teisiamajame posėdyje nurodė, jog  straipsnyje nėra kažkokio žeminimo tiesiog tautoms, kad jos tiesiog egzistuoja, yra išskiriamas būtent konkretus netinkamas, autorės nuomone, elgesys – kalbos nesimokymas.

Taigi, darytina išvada, jog  iš straipsnio turinio galima akivaizdžiai suprasti, jog smerkiamas, niekinamas būtent kitataučių (ne lietuvių) elgesys (kalbos nesimokymas), bet ne pati tauta ar tautybė kaip tokia.

Nepasitvirtino kaltinimas ir dėl to, kad A. L. straipsniu  skleidė diskriminacinę idėją, kad grynakraujai lietuviai, o ne rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ar žydai turėtų užimti pareigas Lietuvos valdymo organuose, nes straipsnyje apskritai nėra paminėtas žodis „grynakraujai lietuviai“, tai yra tik ekspertės išvestinis žodis, nurodytas ekspertizės akte; tekste kalbama tik apie „(duomenys neskelbtini) nelietuviško kraujo“, kuris neleistų sau  eiti į Lietuvos valdymo organus (Seimą) ir  (duomenys neskelbtini). Taigi – konkrečiai tekste nenurodoma nei kokios tautos atstovas turėtų nepretenduoti į Lietuvos valdymo organus, be to kalbama ne apie konkrečią įstatymų leidybos veiklą ar rinkimus, bet apie lietuvių tautos ir kalbos nežeminimą. Todėl diskriminacinė idėja dėl grynakraujų lietuvių, išsakyta ekspertizės akte Nr. 11-2101(24), laikytina teksto interpretacija. 

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sutinka su prokuroro argumentais, kad nors  kaltinime išskirti 3 teiginiai ir išsireiškimai, kuriais galimai yra niekinami ir žeminami kitataučiai Lietuvoje: „(duomenys neskelbtini) važiuokite namo (duomenys neskelbtini) jei norite čia pasilikti, (duomenys neskelbtini) /.../“, „/.../ (duomenys neskelbtini) tautos bukumas (duomenys neskelbtini) tauta yra labiau išsilavinusi“, „(duomenys neskelbtini) skriaudžiate ir niekinate (duomenys neskelbtini)“, tačiau vertinant veikos pavojingumą ir kaltės klausimą vertintinas visas kaltinamosios A. L. straipsnis.

Įvertinus anksčiau aptartas specialistų išvadas, duotas tiek raštu, tiek žodžiu,  matyti, kad nė vienas iš teismo posėdyje apklaustų specialistų teismui nepatvirtino, kad minėtomis kaltinime išskirtomis trimis frazėmis yra  viešai tyčiotasi, niekinta, skatinta neapykanta ar kurstyta diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų.  O iš kaltinime nurodyto  kaltinamosios  straipsnio teksto visumos matyti, jog straipsniu tik raginama laikyti LR Konstitucijos ir Lietuvių kalbos įstatymo reikalavimų.

Todėl vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. L. veiksmuose nėra BK 170 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, todėl A. L. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį pareikštus kaltinimus išteisintina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nenustačius jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajai A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintina.

Byloje pateikti A. L. gynėjo advokato dokumentai dėl patirtų išlaidų (1 500 Eur) gynybai, pridėti išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, teismas sprendžia  esant pagrįsta kaltinamąją išteisinus iš valstybės lėšų atlyginti A. L. patirtas būtinas išlaidas gynybai, t. y. 1 500 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 5 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. L., kaltintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus  panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, atlyginti A. L. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, t. y. 1 500 Eur (vieną tūkstantį, penkis šimtus eurų) iš valstybės lėšų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                              Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: