Byla Nr. 1S-350-844/2022

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00107-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo atsisakyta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. B. (toliau – D. B.) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (du epizodai), 199 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis nuteistas 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis buvo pakeistas: D. B. nusikalstami veiksmai iš BK 260 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (1-as epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (2-as epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (3-ias epizodas) perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu D. B. skiriant galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. gegužės 12 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 10 d.

3.       Komisijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos vertinimu, nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, jis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, o sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad D. B. nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai.

4.       Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtinti Komisijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis D. B. ir daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.       Skunde apygardos teismui nuteistasis D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. balandžio 29 d.  nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje yra šabloniškai atkartota prieš tai to paties teismo, dėl paties dalyko D. B. atžvilgiu priimta nutartis, todėl akivaizdu, kad teismas neanalizavo pasikeitusių D. B. asmens byloje esančių duomenų. Šios teismo klaidos negali būti traktuojamos kaip procesinio sprendimo rašymo ar apsirikimo klaidos, kadangi jos galėjo būti lemiančios klaidingai priimto procesinio sprendimo rezultatą.

5.2.                      Skunde pabrėžiama, kad D. B. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tokia pati nustatoma jau trečią kartą. Nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, kur yra charakterizuojamas itin teigiamai ir išmoko užsienio kalbą, padėsiančią jam lengviau reintegruotis į darbo rinką laisvėje. Nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. jis papildomai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, neatlygintinais darbais prisideda tvarkant Pusiaukelės namų gerbūvį, aktyviai sportuoja ir yra aktyvus Nuteistųjų kolektyvo tarybos narys. Šiuo metu D. B. yra 33 metų amžiaus, todėl paleistas į laisvę jis turėtų objektyvių galimybių integruotis į visuomenę, rasti darbą, užsiimti naudinga veikla, o jo priežiūra leistų probacijos tarnybai kontroliuoti jo elgesį. Be to, šiuo metu D. B. yra orientuotas į santykių su šeimos nariais puoselėjimą, jis išvyksta trumpalaikėms išvykoms į šeimos namus, jam buvo suteiktos ir atostogos.

5.3.                      Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jo elgesio svarstymu drausmės komisijoje, visiškai ignoruodamas tai, kad drausmine tvarka jis baustas niekuomet nebuvo, o skatintas buvo ne kartą. Net ir Komisija sprendė, kad šiuo metu D. B. prisiima atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, praeities elgesį vertina kritiškai, gailisi ir išreiškia motyvaciją nebekartoti ankstesnių klaidų. Jis elgiasi nepriekaištingai ir laikosi nustatytos tvarkos. Tuo tarpu nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės, todėl ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių sureikšminti negalėjo. Nagrinėjamu atveju būtent D. B. elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, teigiama darbinė motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai.

Nuteistojo D. B. skundas atmetamas   

6.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo motyvai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi D. B., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

7.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

8.       Nuteistasis D. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl, kaip teisingai pažymėta ir nuteistojo skunde, tvirtinti, jog ši dalis vis dar yra per maža, nėra pagrindo. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2021 m. vasario 15 d. jis dirba vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, už gerą darbą yra skatintas. Nuteistasis taip pat dalyvauja renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose, savarankiškai mokėsi užsienio kalbos (nuotoliniu būdu lanko švedų kalbos kursus), neatlygintinais darbais prisideda tvarkant Pusiaukelės namų gerbūvį, atlieka savanoriškus darbus už Pusiaukelės namų ribų. Nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, per bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas 4 kartus. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

6.       D. B. nusikalto ne pirmą kartą. Ankščiau jis buvo teistas už vagystę, įvykdytą užsienio valstybėje. Tačiau, akivaizdu, kad praeityje buvęs neteisėtas D. B. elgesys jokios įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis ir vėl nusikalto. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimo, veikiant organizuotoje grupėje, padarymą. Nuteistasis buvo aktyvus organizuotos grupės narys, todėl, įvertinus ir prieš tai buvusį D. B. teistumą, neabejotina, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas parodo ir didesnį asmens pavojingumą visuomenei. Nors šiuo metu D. B. ir išreiškia motyvaciją nekartoti ankstesnių savo klaidų, tačiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai gali būti jo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Juo labiau, jog net ir šiuo metu aiškindamas savo buvusio nusikalstamo elgesio priežastis D. B. nurodo, jog tuo metu buvo „lengvų pinigų“ poreikis, „gundantis pasiūlymas“, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog asmuo iki šiol kritiškai nevertina savo praeityje buvusio neteisėto elgesio ir nesistengia pasitaisyti.

7.       Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog, priešingai nei savo skunde tvirtina nuteistasis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, būtina įvertinti ir jo praeityje buvusį elgesį bei iki šiol išskiriamus jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti kriminogeninius rizikos veiksnius. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo metu vis dar išskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai – D. B. gyvenimo stilius, draugai ir informacija apie teisės pažeidimus.

8.       D. B. elgesys net ir pataisos įstaigoje ne visuomet buvo nepriekaištingas. 2020 m. rugpjūčio 21 d. jo elgesys dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo buvo svarstytas drausmės komisijoje. Ir nors drausminė nuobauda jam tuo metu skirta nebuvo, tačiau nuteistojo netinkamo elgesio svarstymas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija nebuvo vykdoma vien tik teigiama linkme. Nuteistojo darbinė motyvacija, kurią asmuo taip akcentuoja savo skunde, taip pat nebuvo nuosekli. Tik atvykęs į pataisos įstaigą jis atsisakė dirbti, motyvuodamas savo siekiu apsiprasti prie naujų sąlygų ir tik vėliau savo požiūrį į darbą pakeitė ir pradėjo dirbti. Esant šių duomenų visumai, įvertinus tai, kad D. B. elgesys ne visuomet buvo nepriekaištingas, atsižvelgiant ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei nuteistojo vaidmenį, pagrįstai spręstina, jog vien tik šiuo metu pasireiškiantis ir pataisos įstaigos taisykles atitinkantis nuteistojo elgesys negali nulemti teismo išvados dėl lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjamu atveju.

9.       Netaikant lygtinio paleidimo D. B. atžvilgiu atsižvelgtina ir į nuteistojo pajamas bei lėšų tvarkymą. Nors šiuo metu nuteistasis dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, remiantis nuteistojo teiginiais, tiek darbą, tiek ir legalias pajamas nuteistasis turėjo ir jam inkriminuotų finansinio pobūdžio nusikaltimų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio D. B. tai nesustabdė, nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be kita ko, siekdamas lengvų pinigų ir geresnio gyvenimo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad oficialiai gaunamų pajamų asmeninių nuteistojo poreikių tenkinimui šiam būnant laisvėje nepakako. Esant šiems duomenims abejotina, kad vien tik darbo egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo neteisėto elgesio. Juo labiau, jog praeityje nuteistasis taip pat buvo teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, tačiau akivaizdu, kad jokių išvadų iš savo siekio pasinaudoti lengvais pinigais, D. B. nepadarė.

10.       Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo motyvai dėl artimų nuteistojo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Nors artimi nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, šis faktas egzistavo ir iki D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, kad ir šiuo metu vien tik artimų socialinių ryšių egzistavimas gali sulaikyti asmenį nuo pakartotino nusikalstamo elgesio. Juo labiau, kad praeityje asmuo nesugebėjo įvertinti savo elgesio pasekmių tiek sau tiek savo artimiesiems, o šiuo metu jo mąstyme vis dar dominuoja abstrakčiais samprotavimais grįsti teiginiai, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo mąstymas vis dar koreguotinas jam ir toliau atliekant bausmę pataisos įstaigoje.   

11.       Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokiu būdu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei Komisija, skundžiamos nutarties teisėtumo nešalina. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                   Giedrius Endriukaitis

                                                                                                                            Odeta Gruodienė

                                                                                                                            Vaidas Vasiliauskas