Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-931-2010].doc
Bylos nr.: 2-931/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-931/2010

Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 2010 m. gegužės 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klemas ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties, kuria nutarta iškelti atsakovui bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-3865-178/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klemas ir Ko“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „Inkaso“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė teismo iškelti atsakovui UAB „Klemas ir Ko“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Paltaja“.

Ieškinyje nurodė, kad jis iš UAB „Utenos komunalininkas“ perėmė reikalavimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. įsakymu iš atsakovo priteistą 58 500 Lt skolą, 6 % dydžio metinių palūkanų, 677 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė net įspėtas apie bankroto bylos iniciavimą. Taigi, yra pagrindas iškelti atsakovui UAB „Klemas ir ko“ bankroto bylą (ĮBĮ 4, 5, 6, 9 str.).

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Klemas ir ko“, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Paltaja“.

Teismas nutartyje nurodė, kad iš UAB „Klemas ir ko“ balanso už 2009 metus matyti, kad įmonė turi turto už 22 900 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 32 922 Lt. Nors atsakovas nurodo, kad gali gauti iš BUAB „Gelresta“             357 758 Lt, tačiau ši suma nėra įtraukta į įmonės balansą kaip gautina suma, be to, ši bendrovė yra bankrutuojanti, kas kelia didelių abejonių realiu lėšų atgavimu. Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad UAB „Klemas ir ko“ įsiskolinimai yra 127 000 Lt. Vien tik atsakovo nurodytas įsiskolinimas kreditoriui UAB „Utenos komunalininkas“ (iš kurio reikalavimą perėmė ieškovas)-  58 500 Lt yra didesnis už įmonės balanse nurodytą turimą turtą. Šis įsiskolinimas yra pradelstas, nes teismo įsakymas, kuriuo jis buvo priteistas, jau yra įsiteisėjęs. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Klemas ir ko“ skolos ir pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 4, 5 d., 10 str. 4 d. 1 p.).

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Klemas ir Ko“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Bendrovei 357,7 tūkst. Lt yra skolinga BUAB „Gelresta“, kurios turto išpardavimą jau 1,5 metų vykdo bankroto administratorius.

2. Teismas neteisingai nurodo bendrovės skolos dydį. Faktiškai skola sudaro 43,3 tūkst. Lt (9,7 tūkst. Lt VMI, 31,7 tūkst. Lt, Dudovič P. Į. 1,9 tūkst. Lt reklaminiams skelbimams).

3. Prieš tai, kai ieškovas ir atsakovas pasirašė sutartį Nr. 1, ieškovas apsilankė atsakovui priklausančiame sąvartyne, kuriame vyko darbai.

4. Apeliantas nesutinka su UAB „Utenos komunalininkas“ 58,5 tūkst. Lt skola. Teigia, kad po to, kai buvo pasirašyta sutartis, ši bendrovė nurodė naują žemės sklypą statybinio laužo sandėliavimui, kuriame nebuvo ekskavatorių, buldozerių, darbų vykdytojų, sargų ir kt. Už parodytą žemės plotą yra atsiskaityta. UAB „Utenos komunalininkas“ darbų neatliko ir atsakovas permokėjo šiai bendrovei. Dėl šios skolos yra pateikti priešieškiniai Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui.

5. Įsiskolinimų dydis 2009 m. yra žymiai mažesnis nei į balansą įrašyta turto vertė.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Inkaso“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismo įsakymas dėl skolos UAB „Utenos komunalininkas“ priteisimo yra įsiteisėjęs ir negali būti skundžiamas kitoje byloje. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonė yra nemoki. Teismas neturėtų priimti naujai apelianto pateikto balanso. Be to, šiame balanse nurodyta iš BUAB „Gelresta“ gautina suma yra abejotina.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal teismų praktiką klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 2 straipsnio aštuntoji dalis apibrėžia įmonės nemokumą. Šioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Pri­rei­kus, teis­mas ga­li įmo­nei skir­ti au­di­tą, eks­per­ti­zę įmo­nės tur­to ver­tei pa­tiks­lin­ti.

Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo 2009 m. balanso duomenimis, nustatė, kad atsakovas UAB „Klemas ir Ko“ turi 22 900 Lt vertės turto, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 32 922 Lt, o įsiskolinimai pagal pateiktą kreditorių sąrašą yra 127 000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Atskirajame skunde atsakovas UAB „Klemas ir Ko“ nurodo, kad nesutinka su UAB „Utenos komunalininkas“ 58,5 tūkst. Lt skola, kad teismas neteisingai nurodo bendrovės skolos dydį, kad antstolis vykdo BUAB „Gelresta“ turto išpardavimą, taip pat kad bendrovės įsiskolinimų dydis 2009 m. yra žymiai mažesnis nei į balansą įrašyta turto vertė.

Nors apeliantas nesutinka su UAB „Utenos komunalininkas“ 58,5 tūkst. Lt skola, tačiau šią sumą priteisė Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. teismo įsakymu, kuris yra įsiteisėjęs, tad ir vykdytinas (b.l. 6). Priėmus teismo įsakymą ir jam įsiteisėjus, jis negali būti skundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka (CPK 436 str. 7 d.), jo taip pat negalima nuginčyti, pateikiant ieškinį ar priešieškinį. Tad atsakovo 58,5 tūkst. Lt įsiskolinimas UAB „Utenos komunalininkas“, kurį reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė UAB „Inkaso“, laikytinas pradelstu ir ši suma įtrauktina į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad BUAB „Gelresta“ jam yra skolingas 357,7 tūkst. Lt. Kaip matyti iš patikslinto 2009 m. atsakovo balanso (b.l. 101), ši suma yra įtraukta į per vienerius metus gautinų sumų sąrašą. Tačiau, remiantis pateiktais atsakovo duomenimis, iš esmės didžiąją atsakovo turimo turto dalį ir sudaro iš BUAB „Gelresta“ gautina suma. Nors, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, tokio dydžio atsakovo kreditorinis reikalavimas BUAB „Gelresta“ bankroto byloje ir yra patvirtintas, tačiau nėra jokių patikimų duomenų, kad atsakovas atgaus visą ar bent jau didžiąją dalį į balansą įtrauktos sumos. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartimi BUAB „Gelresta“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o antstolis, pasak atsakovo, vykdo turto išpardavimą, tačiau į bylą nėra pateikti duomenys, patvirtinantys apie faktiškai už turto pardavimą gautas ar galimai gautinas lėšas ir apie tai, kad jų pakaks patenkinti visų tos pačios eilės, kaip ir atsakovo, kreditorinį reikalavimą ar jo dalį. Tad, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo iš BUAB „Gelresta“ gautina skola, sudaranti didžiąją dalį atsakovo turto vertės, atspindi tikrąją atsakovo turimo turto vertę.

Atsakovas patikslintame 2009 m. balanse (b.l. 101) nurodė, kad po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 387 680 Lt, tačiau nenurodė duomenų apie per vienerius metus mokėtinas sumas. Pats atsakovas neneigia, kad turi pradelstų įsipareigojimų. Kaip matyti iš atsakovo 2010 m. vasario 4 d. atsiliepimo (b.l. 68-69), UAB „Klemas ir Ko“ skola VMI sudarė     14 700 Lt, Dudovič P.Į. – 31 700 Lt, už reklaminius skelbimus - 1 900 Lt, UAB „Utenos komunalininkas“ - 58 500 Lt, iš viso 107 900 Lt. Atsakovas taip pat nurodė, kad neįskaičiuotos galimos skolos sudaro 19 100 Lt. Taigi, atsakovas pripažino 127 000 Lt skolą. Byloje nėra duomenų, kad skola sumažėjo, priešingai, pvz. dėl įsiskolinimo VMI skaičiuojami delspinigiai, dėl ko skola tik didėja. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti duomenys, jog įmonė toliau vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir siekia atsiskaityti su kreditoriais bei dengia turimus įsiskolinimus, darytina išvada, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai viršija pusę realios atsakovo turto vertės, tad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo nemokumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bankroto bylos atsakovui UAB „Klemas ir Ko“ iškėlimo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo iškelti bankroto bylą. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                        Konstantinas Gurinas

 

                                                                      Audronė Jarackaitė

 

                                                                      Donatas Šernas