Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-726-716/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00991-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 6.2; 6.5; 6.6; 16.19.4; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 10 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. Č.,

skundą padavusiam asmeniui D. S. (D. S.).

atstovui advokatui Igoriui Smirnovui (Igor Smirnov),

vertėjai Eglei Smailienei

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. (D. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), adresas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) skyriaus vedėjas vyriausiasis darbo inspektorius R. R. 2022 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-471-2022 (toliau ir – nutarimas), kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, 455 straipsnio 5 dalyje, už ką jam vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 1 000 eurų bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 4 d. gautas D. S. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2022 m. birželio 30 d. nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą – 1 000 eurų baudą. Skunde nurodoma, kad nėra ginčo, jog UAB „A“ (toliau ir – Bendrovė) darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. C. (A. C.) buvo sudaryta nuo 2022 m. vasario 5 d. ir, kad: 1) 2022 m. vasario 8 d. Sodrai buvo pateiktas pranešimas apie pastarojo įdarbinimą ir nuo to laiko jis dirbo įmonėje legaliai – iki Institucijos patikrinimo įmonėje (ši ANK 34 straipsnyje numatyta lengvinanti aplinkybė Institucijos nutarime nebuvo įvertinta); 2) pareiškėjas padėjo Institucijos tyrime (ši lengvinanti aplinkybė yra įvertinta Institucijos priimtame nutarime). Su skundžiamu nutarimu pareiškėjas nesutinka, kadangi Institucija įmonės patikrinimo metu nevertino aplinkybės, kad UAB „A“ 2022 m. vasario 4 d. darbo sutartis su A. C. buvo sudaryta (nedirbo be sutarties) nuo jo faktinės darbo pradžios 2022 m. vasario 5 d. Pareiškėjas, būdamas UAB „A“ direktoriumi 2022 m. vasario 4 d. buvo pavedęs pateikti pranešimą Sodrai apie A. C. įdarbinimą tuometinei įmonės buhalterei. Be to, pats pareiškėjas nekalba lietuviškai ir yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl asmeniškai nesinaudoja prieiga prie Sodros informacinės sistemos. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas apie netinkamą pranešimą (neva A. C. įdarbintas nuo 2022 m. vasario 8 d.) sužinojo tik 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje iš Institucijos patikrinimo rezultatų, kad netinkamą pranešimą Sodrai pateikė buvusi įmonės buhalterė. Tokiu būdu, Institucijos priimtame nutarime nėra konkretizuota pareiškėjo kaltė – jos forma, kuo konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo vertinimu, jis tinkamai organizavo A. C. įdarbinimą, tinkamai paskyrė patikimą, pagal pareigas (buhalterę) atsakingą už pranešimą Sodrai asmenį bei objektyviai neturėjo galimybės (nekalba lietuviškai, yra (duomenys neskelbtini) pilietis) patikrinti pavedimo tinkamą įvykdymą, todėl jo kaltė nėra Institucijos tinkamai nustatyta ir įrodyta. Pastebėtina, kad jo vadovaujamoje įmonėje UAB „A“ dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojai, dėl kurių įdarbinimo nėra ginčų. 

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 29 d. gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriuo be kita ko, pareiškėjas nurodo, kad VDI savo tyrimo akte nurodė, jog pranešimas Sodrai apie A. C. įdarbinimą nuo netinkamai nurodytos 2022 m. vasario 8 d. yra pateiktas elektroniniu būdu su jį pateikusio asmens (ne UAB „A“ vadovo) elektroniniu parašu, nagrinėjo pareiškėjo rašytinį paaiškinimą, kad darbuotojų darbo laiką, atlyginimus bei pranešimus Sodrai apie jų įdarbinimą buvo įpareigota tvarkyti ir tvarkė „buhalterija“ (būtent buhalterė su jos el. parašu pateikė pranešimą Sodrai apie A. C. įdarbinimą). Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad UAB „A“ pranešimus Sodrai, buhalteriją ir kitus apskaitos bei ataskaitų institucijoms dokumentus nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. kovo 31 d. tvarkė UAB „B“ pagal 2021 m. gruodžio 6 d. Buhalterinių paslaugų tiekimo sutartį. Pareiškėjas papildomai pateikė UAB „A“ direktoriaus D. S. 2022 m. vasario 3 d. el. laišką UAB „B“ darbuotojai ir UAB „A“ direktoriaus D. S. 2022 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą ir nurodė, kad šie įrodymai patvirtina, jog UAB „A“ vadovas: 1) pasirašė darbo sutartį su A. C.; 2) minėtu 2022 m. vasario 3 d. raštu ir 2022 m. vasario 4 d. įsakymu įpareigojo atsakingą buhalterinę įmonę UAB „B“ pateikti apie jį pranešimą Sodrai; 3) pareiškėjas yra lietuviškai nekalbantis (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl asmeniškai nesinaudoja prieiga prie Sodros informacinės sistemos. Nors VDI ir tyrė minėtas aplinkybes, tačiau nesiaiškino UAB „A“ vadovo kaltės, taip pat nenustatė asmens, atsakingo už netinkamą pranešimą Sodrai ir darbuotojo darbo ir užmokesčio apskaitą, tokiu būdu VDI tik paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, todėl priėmė neteisingą ir dėl to neteisėtą bei naikintiną nutarimą. Patikslintu skundu pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo, t. y. VDI visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija, pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo D. S. skundo netenkinti ir palikti galioti Valstybinės Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 30 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-471-2022 nepakeistą. Institucija nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad Institucija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinus visas aplinkybes tinkamai skyrė subendrintą 1 000 eurų baudą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, požymiai, t. y. nustatyta, kad A. C. realiai dirbo UAB „A“ naudi 2022 m. vasario 5, 6, 7 dienomis, vykdė darbines funkcijas (vyko į komandiruotę, atliko tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją (duomenys neskelbtini)), pakluso UAB „A“ nustatytai tvarkai. Tarp A. C. ir UAB „A“ susiklostė darbo santykiai, nes su UAB „A“ vadovu D. S. buvo sutarta dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo užmokesčio. A. C., kaip pa valdus darbuotojas, turėjo vykdyti UAB „A“ vadovo D. S. nurodymus. Nors su A. C. ir buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau apie tai nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Institucija pažymi, kad vien šio fakto nustatymas jau yra pakankamas pagrindas nelegaliam darbui konstatuoti ir atsakomybei už nelegalų darbą kilti.

Atsiliepime pabrėžiama, kad Institucijos priimtame nutarime D. S. kaltė yra visiškai įrodyta. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Juridinių asmenų registro duomenimis D. S. nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. paskirtas UAB „A“ vadovu. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Šiuo atveju nustatyta, kad Bendrovės vadovas D. S., delegavęs dalį savo funkcijų (ar, jo teigimu pavedęs buhalterei informuoti apie naujai priimtą darbuotoją VSDFV teritorinį skyrių), neužtikrino ir nekontroliavo, ar šis jo pavedimas įvykdytas, ir ar jis įvykdytas tinkamai, ir nustatytais terminais. Šiuo atveju konstatuotina, kad dėl Bendrovės vadovo D. S. netinkamo Bendrovės darbo organizavimo ir nepakankamos darbuotojų veiksmų kontrolės tapo įmanoma tokia situacija, kai darbuotojas A. C. realiai pradėjo dirbti Bendrovės naudai 2022 m. vasario 5 d., tačiau apie jo įdarbinimą, ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios, nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina, kad darbo sutartį ir įsakymą dėl darbuotojo A. C. komandiruotės pasirašė Bendrovės vadovas D. S. dar 2022 m. vasario 4 d., tad, žinodamas, kad jis 2022 m. vasario 5 d. turi išvykti į komandiruotę į (duomenys neskelbtini), privalėjo įsitikinti, kad apie darbuotojo įdarbinimą pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina, kad nepakankama Bendrovės darbo organizavimo kontrolė niekaip nepašalina darbdavio atsakomybės už nelegalų darbą. Institucijos vertinimu, byloje įrodyta, kad Bendrovės vadovas D. S. neužtikrino ir nekontroliavo, kad A. C. pradėtų darbą tik pranešus apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, tuo D. S. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Institucija, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino D. S. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, 455 straipsnio 5 dalyje. Institucija pažymi, kad įvertinęs bylos duomenų visumą atsižvelgęs į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (tai, jog su pažeidimais sutinka, gailisi), paskyrė nuobaudą, kurios dydis atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 2 dalies, 99 straipsnio 1 dalies, 100 straipsnio 1 dalies, 455 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytų baudų minimumus.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. S. skundu neginčija jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, 455 straipsnio 5 dalyje. Dėl to teismas nevertina ir neanalizuoja priimto minėto 2022 m. birželio 30 d. šioje dalyje. Pareiškėjas skundu nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kadangi D. S. vertinimu priėmusi nutarimą Institucija nekonkretizavo pareiškėjo kaltės, paviršutiniškai išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, priėmė neteisingą ir neteisėtą nutarimą.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Užimtumo įstatymas 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

DK 42 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir - DK) 32 straipsnis, kuriame reglamentuojama darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Tuo tarpu darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis).

Skundžiamu nutarimu D. S. be kitų nusižengimų pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 5 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriams atlikus tyrimą UAB „A“ bei įvertinus surinktus duomenis (darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio, priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus, tachografo/vairuotojo kortelės duomenis ir kt.) bei paaiškinimus, buvo nustatyta, kad darbdavys nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo A. C. priėmimą į darbą (iš pateiktų darbuotojo A. C. tachografo/vairuotojo kortelės duomenų nustatyta, kad darbuotojas faktiškai dirbo (vairavo automobilį Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2022 m. vasario 5 d. darbdavys VSDFV teritoriniam skyriui pranešimą dėl A. C., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė tik 2022 m. vasario 8 d. 13.20 val. nurodydamas socialinio draudimo pradžią tik nuo 2022 m. vasario 8 d., tuo pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė atliko tyrimą pagal gautą 2022 m. balandžio 7 d. A. C. skundą dėl galimų darbo teisės normų pažeidimų UAB „A“. Tyrimo metu vyriausioji darbo inspektorė nustatė, kad darbdavys (UAB „A“) įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojo A. C. priėmimą į darbą (b. l. 37-42). A. C. tyrimo metu pateikė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad 2022 m. vasario 4 d. tarp UAB „A“ vadovo D. S. ir darbuotojo A. C. buvo pasirašyta darbo sutartis, kuria A. C. buvo priimtas į darbą vairuotojo pareigoms užimti, nustatyta darbo laiko norma – 40 val. per savaitę, darbo užmokestis mėnesiui – 1205 eurai, taip pat sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. vasario 5 d. (b. l. 51-55). Tyrimo metu UAB „A“ direktorius D. S. pateikė analogišką darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria darbuotojas A. C. buvo priimtas dirbti vairuotoju, nustatyta 40 val. darbo savaitė, susitarta dėl 1205 eurų mėnesinio užmokesčio, tačiau D. S. pateiktoje darbo sutartyje nustatyta, kad A. C. UAB „A“ pradeda dirbti 2022 m. vasario 8 d. ir būtent nuo šios dienos darbo sutartis įsigalioja (b. l. 62-66). VSDFV Kauno skyriaus rašte nurodyta, kad UAB „A“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė pasirašytą saugiu elektroniniu parašu pranešimą apie apdraustojo A. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2022 m. vasario 8 d. (b. l. 77). VSDFV informacinės sistemos duomenimis darbuotojo A. C. darbo santykių pabaiga 2022 m. kovo 31 d. (b. l. 86-87). Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad tyrimo metu buvo apklaustas A. C., kuris paaiškino, kad su darbdaviu darbo sutartį jis pasirašė 2022 m. vasario 4 d., gavo antrą darbo sutarties egzempliorių, taip pat gavo iš direktoriaus įsakymą dėl komandiruotės. A. C. taip pat nurodė, kad 2022 m. vasario 5 d. nuvyko pas direktoriaus įsakyme nurodytą klientą ir su krovinine priemone (Nr. (duomenys neskelbtini)) vakare, apie 21.25 val. pradėjo darbą. Kaip įrodymą A. C. pateikė nuskaitytus tachografo/vairuotojo kortelės duomenis, iš kurių matyti, kad A. C. dirbo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 5 d. iki 2022 m. vasario 8 d. Teismas pažymi, kad darbuotojo ir darbdavio pateiktuose dokumentuose (darbo sutartyse ir įsakymuose dėl komandiruotės) A. C. darbo pradžios bei komandiruotės pradžios data skiriasi. Institucija, tyrimo metu prašė UAB „A“ vadovo pateikti paaiškinimus dėl minėtų dokumentų neatitikimų, tačiau UAB „A“ į Institucijos prašymus nereagavo, paaiškinimų ir prašomų dokumentų nepateikė, į Institucijos skambučius neatsiliepė, elektroniniu paštu neatrašė. Taigi, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad UAB „A“ direktorius D. S. leido darbuotojui A. C. vykti į komandiruotę, neužtikrinęs, kad apie darbuotojo įdarbinimo pradžią būtų tinkamai pranešta Sodros teritoriniam skyriui.

Teismo posėdžio metu D. S. nurodė, kad dėl žmogaus įdarbinimo jis įforminimo dokumentus vasario 5 dieną. Tuo metu turėjo buhalterį, kuris tvarkydavo įdarbinimo reikalus. Jo klaida buvo tame, kad jis to proceso netikrino. Vasario 8 d. pradėjo tikrinti ir pamatė, kad žmogus buvo įdarbintas pavėluotai. Tai nebuvo specialiai. Buhalteris, kuris vėlai įdarbino žmogų, nebedirba. A. C. turėjo dirbti šeštadienį, o darbo sutartis pasirašyta vasario 5 d. Dar trečiadienį jis pranešė buhalterinei įmonei apie žmogaus įdarbinimą įmonėje. Tai darė prieš sutarties pasirašymą, nes su darbuotoju aptarė atlyginimą, darbo sąlygas. Jis perdavė visą informaciją, kad vasario 5 d. žmogus jau būtų įdarbintas. Jis negavo pranešimo iš Sodros, kad A. C. įdarbintas. Tokius dokumentus gavo buhalteris. Visi duomenys, pasas buvo išsiųsti buhalteriui. Šiai dienai jie pilnai atsiskaitė su A. C., kuriam sumokėta už darbo nuo vasario 5 dienos.

Skundu pareiškėjas iš esmės ginčija savo kaltę dėl nelegalaus darbo nėra, kadangi jis buvo įpareigojęs atsakingą buhalterinę įmonę UAB „B“ pateikti apie darbuotoją A. C. pranešimą Sodrai.

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „A“ vienintelis vadovas nuo 2021 m. gruodžio 10 d. yra D. S. (b. l. 88-89). Dėl to būtent D. S. kaip įmonės vadovui tenka pareiga įgyvendinti darbdavio teises ir pareigas darbuotojui (DK 21 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje privalo vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais; bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas; bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (įstatymo 37 straipsnis).

D. S. skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti paaiškinimai, kad pranešti apie darbuotojo įdarbinimą Sodrai privalėjo UAB „B“ buhalterė, nešalina jo kaip įmonės vadovo kaltės dėl A. C. nelegalaus darbo, nes būtent jam pagal minėtas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio buvo privaloma taip elgtis ir vadovauti įmonei, kontroliuoti duotus pavedimas, kad organizuojant bendrovės „A“ veiklą bendrovėje būtų vykdomos privalomos teisės normų nuostatos, kad nebūtų nelegaliai dirbančių asmenų. Bendrovės direktorius būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio  1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek ir neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. N575-3284/2011). Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria asmuo nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-326-485/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2-478-574/2019).

Nagrinėjamoje byloje UAB „A“ direktorius D. S. pateikė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje nustatyta, kad UAB „B“ laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. kovo 31 d. tvarkė UAB „A“ pranešimus Sodrai, buhalteriją ir kt. apskaitos ir ataskaitų institucijoms dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarkydavo pats UAB „A“ direktorius D. S., tą įrodo ir byloje esančios darbo sutartys, įsakymai dėl komandiruočių, kurias savo parašu tvirtindavo D. S.. Byloje esantis elektroninis laiškas ir UAB „A“ direktoriaus įsakymas įrodo, kad D. S. informavo UAB „B“ apie A. C. įdarbinimo pradžią, t. y., kad darbuotojas pradės dirbti nuo 2022 m. vasario 5 d., tačiau būdamas UAB „A“ vadovas, nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, nes nevykdė darbdavio pareigos įsitikinti, kad nustatyta tvarka yra pranešta VSDFV apie darbuotojo A. C. priėmimą į darbą. Darbdavys privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje darbo funkcijas atliktų tik tie asmenys, dėl kurių yra tinkamai ir laiku pateiktas 1-SD formos pranešimas, o priešingu atveju, nesugebėjus laiku pateikti minėto pranešimo, darbdavys privalėjo neleisti įdarbinamam asmeniui vykdyti darbo funkcijų.

Teismų praktikoje nurodoma, kad darbo santykių tinkamas įteisinimas pirmiausia sukuria pareigą darbdaviui. Darbdavio naudai darbuotojo atliekamos jam pavestos darbo funkcijos gali susiklostyti tik tuo atveju, kai darbdavys tinkamai atliks jam privalomus veiksmus: kaip jau minėta, sudarys darbo sutartį su įdarbinamu darbuotoju ir SODRA pateiks 1-SD pranešimą. Įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog, prieš pradedant atlikti faktinį darbą, turi būti informuota Sodra, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, be kita ko, ir įvykus draudiminiam atvejui. Todėl darbdavys privalo darbuotojų darbą reguliuoti įstatymų imperatyviai numatytu elgesio būdu, o jų nesilaikymas sukelia nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties realizavimą. D. S. nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas byloje Nr. A5.-1055-297/2020). Šios nuostatos D. S., kaip UAB „A“ vadovui, neabejotinai buvo žinomos, o skunde nurodyti argumentai, kad jis nemoka lietuvių kalbos ir nesinaudoja Sodros informacine sistema, laikytini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundo nagrinėjimo metu pripažino, kad šiuo metu savo elgesį yra pakeitęs ir dėl asmenų įdarbinimo ir pranešimo apie tai VSDFV teritoriniam skyriui jis dabar jau reikalauja jam pateikti „Sodros“ išrašus tam, kad būtų įsitikinęs tinkamu įstatymo nuostatų įvykdymu.

Valstybinės darbo inspekcijos nustatytos faktinės aplinkybės ir priimto nutarimo turinys atitinkantis darbo sutarčių turinį, „Sodros“ duomenis patvirtina, kad A. C. dirbo nelegaliai vasario 5-7 dienomis, todėl darbdavio UAB „A“ direktoriui D. S., kuris privalėjo kontroliuoti buhalterinę įmonę UAB „B“, kad būtų laikomasi įstatymuose nustatytos tvarkos dėl asmens pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą ir užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, pagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Pats D. S. teismui pripažino savo klaidą, kad netikrino ir nekontroliavo proceso bei duoto pavedimo buhalteriją tvarkančiai įmonei dėl A. C. įdarbinimo ir pranešimo apie tai VSDFV teritoriniam skyriui. Netinkamą kontrolę ir neteisėtą įmonės vadovo elgesį patvirtina ir jau minėtas faktas bei egzistuojančios skirtingo turinio darbo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. C. buvo priimtas į darbą nuo 2022 m. vasario 5 d. (b. l. 51-55), kitoje sutartyje nuo 2022 m. vasario 8 d. (b. l. 62-66), kurios abi pasirašytos direktoriaus D. S.. Be to, faktinių aplinkybių dėl A. C. išvykimo į komandiruotę vasario 5 d. neatitinka ir UAB „A“ direktoriaus D. S. 2022 m. vasario 4 d. įsakymas, kuriame A. C. komandiruotės laikas nurodomas nuo vasario 8 d. (b. l. 133).

Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. S. kaip įmonės vadovas reikalingai nekontroliavo A. C. įdarbinimo ir pranešimo apie tai VSDFV teritoriniam skyriui procedūros, leido šiam asmeniui dirbti, kai apie asmens įdarbinimą nebuvo praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, dėl ko pagrįstai kaipo įmonės vadovas ir vienintelis įstatymo pagrindus atitinkantis subjektas dėl darbuotojo nelegalaus darbo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. D. S. kaltė šiuo atveju pasireiškė neatsargumu dėl nepagrįsto nerūpestingumo tuo, kad jis administracinį nusižengimą ir minėtų teisės normų pažeidimą padarė nenumatydamas, kad dėl jo neveikimo įmonėje gali būti nelegaliai dirbantis asmuo, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes jis kaip įmonės vadovas galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, sprendžia, kad Institucija, priimdama nutarimą, teisingai vertino administracinio nusižengimo aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. asmenybę, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda paskirta sankcijos ribose ir nėra per griežta, todėl Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį nėra pagrindo. Dėl to D. S. skundas netenkinamas.

Patikslintą skundą pateikęs D. S. prašė iš Valstybinės darbo inspekcijos priteisti 300 eurų bylinėjimosi išlaidų, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, nes D. S. skundas atmetamas, jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų priteisti iš iš tinkamai savo pareigas atlikusios Institucijos, kuri priėmė teisėtą ir teisingą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu

n u t a r i a :

D. S. (D. S.) skundą atmesti ir Valstybinės Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-471-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas