Vilniaus apygardos administracini teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties nuorašas jam buvo įteiktas 2018 m. rugsėjo 5 d., tačiau pareiškėjas pateikė 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad bus paleistas į laisvę 2018 m. spalio 6 d. ir išvyks gyventi į Pagėgius, iš kur dėl atstumo ir finansinės padėties atvykti į teismo posėdį negalės. Pareiškėjas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, o jo prašyme nurodytas neatvykimo priežastis teismas vertino kaip nesvarbias. Teismas konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės išnagrinėti administracinę bylą išsamiai bei objektyviai be pareiškėjo dalyvavimo pagal byloje esančią medžiagą, kadangi turi būti aiškinamasi dėl aplinkybių, kurias gali paaiškinti tik pats pareiškėjas asmeniškai, t. y. dėl jo priklausymo „kastai“ Vilniaus PN ir iš to kildinamo galimos jo diskriminavimo, dėl diskriminavimu padarytos žalos detalizavimo ir pagrindimo, pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 150 str. 5 p.).

II.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį. Nurodo, kad jis į paskirtą teismo posėdį negalėjo atvykti, nes tam tiesiog neturi finansinių galimybių. Mano, kad teismas turėjo jam suteikti galimybę teismo posėdyje dalyvauti vaizdo konferencijos būdu ir prašo jam tokia galimybę suteikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas ABTĮ 105 straipsnio 5 punkto pagrindu.

ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte numatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti (teismo sprendimui priimti). Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.). Atsižvelgęs į tai, priimdamas procesinį sprendimą palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą, teismas turi pagrįsti išvadą, kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą. ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtą, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio (liet. paskutinė priemonė), kai atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – išnaudotos. Teismas, administraciniame procese būdamas aktyvus ir nustatęs, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, juos gali išreikalauti ex officio (liet. pagal pareigas) (ABTĮ 56 str. 4 d.). Teismas taip pat gali imtis kitų procesinių veiksmų, pavyzdžiui, pasinaudoti ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-248/2012, 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-228/2014).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad: pirmą kartą nagrinėjant bylą pareiškėjas savo argumentus (poziciją) išdėstė tiek raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek žodžiu 2016 m. spalio 12 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu; gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį dėl paskirto teismo posėdžio, pareiškėjas dar 2018 m. rugsėjo 17 d. (t. y. likus 13 dienų iki teismo posėdžio) pateikė prašymą, kuriame pakankamai išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių negali atvykti į teismo posėdį (t. y. didelis atstumas tarp Vilniaus ir jo gyvenamosios vietos, negalėjimas atvykti į teismą dėl finansinės padėties), be kita ko, prašė teismo remtis anksčiau jo pateiktais ir išsakytais argumentais, liudytoju apklausti pareiškėjo Komunalinių paslaugų mokymo centro mokytoją; teismas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą nagrinėjo tik 2018 m. spalio 9 d. (t. y. tą dieną, kurią buvo paskirtas teismo posėdis), ir skundžiama nutartimi sprendė tiek dėl pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašyme nurodytų negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežasčių pagrįstumo (jas teismas įvertino kaip nesvarbias), tiek dėl pareiškėjo skundo palikimo nenagrinėtu (teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės išnagrinėti administracinę bylą be pareiškėjo dalyvavimo, kadangi aplinkybes, susijusias su jo priklausymu „kastai“ ir diskriminavimu padaryta žala, gali paaiškinti tik pats pareiškėjas asmeniškai); kadangi į 2018 m. spalio 9 d. teismo posėdį neatvyko ne tik pareiškėjas bet ir kiti proceso dalyviai, teismas skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu prieš tai neišnaudojęs visų procesinių galimybių jį išnagrinėti. Teismas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo pareiškėjui nedalyvaujant 2018 m. spalio 9 d. vyksiančiame teismo posėdyje išsprendė tik to posėdžio metu, tokiu būdu pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, pareiškėjui nežinant, kad jo nurodytas negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis teismas vertina kaip nesvarbias, ir nesudarius galimybės ieškoti galimybių atvykti į teismo posėdį. Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartyje nurodytos priežastys, dėl kurių, jo nuomone, nėra galimybės išnagrinėti bylos pareiškėjui nedalyvaujant, nebuvo nurodytos 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, kuria pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, todėl nei pareiškėjui, nei kitiems proceso dalyviams (minėta, kad jie neatvyko ir į 2018 m. spalio 9 d. teismo posėdį) nebuvo suteikta galimybė raštu pateikti papildomus paaiškinimus (juos pagrindžiančius įrodymus) dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo priklausymu „kastai“ ir diskriminavimu padaryta žala. Vadinasi, teismas nagrinėjamu atveju neišnaudojo visų procesinių galimybių gauti pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus (juos pagrindžiančius įrodymus), dėl visų su ginču susijusių aplinkybių.

Taip pat, įvertinus nustatytas aplinkybes, šios administracinės bylos dalyką, tai, kad byla vieną kartą jau buvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka, pareiškėjas savo poziciją bylai aktualiais klausimais pakankamai išsamiai išdėstė ne viename procesiniame dokumente, byloje yra gauti pakankamai išsamūs atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai bei su ginču susijusi medžiaga, konstatuotina, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos skundo palikimo nenagrinėtu priežastys nelaikytinos pakankamomis išvadai, jog nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą, pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a: