Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. 2A-456-253/2012

Teisėjas Petras Mineikis              (Proceso Nr. 2-06-3-03636-2011-3)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              21.4.2.5; 34.4.1.; 121.18.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. balandžio 18 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei K. K., tretieji asmenys – Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M., Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. K., tretieji asmenys – Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M., Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., prašydamas pripažinti negaliojančiu 2010-02-03 A. S. testamentą, sudarytą K. K. naudai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-03 mirė ieškovo brolis A. S., po kurio mirties liko dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį butą A. S. paliko jo ir ieškovo motina, kuri liepė buto niekam neperleisti, tačiau po brolio mirties paaiškėjo, kad butas testamento pagrindu atiteko atsakovei. Mano, kad brolio A. S. testamentas sudarytas atsakovei įtakojant, todėl neatitinka tikrosios jo valios.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-07 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog buto perleidimui sudarant testamentą įtakos turėjo A. S. priklausomybė alkoholiui dėl kurios jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų ir kuria atsakovė būtų pasinaudojusi savo tikslui – įgyti A. S. nuosavybės teise priklausantį butą. Teismas taip pat nenustatė, kad A. S. motina visa turtą jiems dovanojo su sąlyga dovanoto turto niekam neperleisti, išskyrus broliams tarpusavyje. A. S. laidotuvėmis rūpinosi išimtinai viena atsakovė, ji prižiūrėjo jo kapavietę, mokėjo už jai paliktam butui teikiamas komunalines paslaugas. Teismas vertino, kad tarp atsakovės ir testatoriaus buvo užsimezgęs glaudus ryšys, paremtas abipusiu pasitikėjimu, rūpestingumu ir palaikymu, tuo tarpu su broliu A. S. bendravo labai retai. Teismas darė išvadą, kad A. S., sudarydamas testamentą atsakovės naudai, atliko sąmoningą ir gerai apgalvotą veiksmą – turtą paliko žmogui, kuris juo rūpinosi, prižiūrėjo, todėl pagrindo pripažinti A. S. 2010-02-03 sudarytą testamentą negaliojančiu, nėra.

Apeliaciniu skundu ieškovas D. S. prašo panaikinti 2011-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir  priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu 2010-02-03 A. S. testamentą, sudarytą K. K. naudai. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes. Ginčo butą broliui A. S. padovanojo mama prieš mirtį su sąlyga buto niekam neperleisti. Brolis šios sąlygos laikėsi, išvykdamas iš Klaipėdos palikdavo laišką, kuriame pažymėdavo, kad jeigu jam kas nors nutiktų, butas liktų apeliantui. Testamentas prieštarauja mamos valiai, išreikštai dovanojant butą. A. S. negalėjo sudaryti tokio testamento, tai padarė tik būdamas apgautas ir įtakojamas. Nurodo, kad testatorius piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Trečiojo asmens notarės I. M. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, K. K. gavusi testamentą ir užvaldžiusi brolio buto dokumentus, su juo nutraukė ryšius, o brolis, neturėdamas teisinių žinių, nesuprato, kad gali testamentą panaikinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. K. prašo atmesti D. S. apeliacinį skundą, palikti galioti 2011-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, priteisti atsakovei K. K. padarytą neturtinę žalą, įvertintą 10 000 Lt, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad dovanojimo sutartyje J. S. jokių sąlygų dėl buto perleidimo neįrašė, todėl testatorius A. S. galėjo disponuoti ginčo turtu. Teismas neturėjo pagrindo netikėti notarės I. M. paaiškinimais, kad tvirtinant testamentą A. S. buvo veiksnus ir blaivus. Po testamento sudarymo per metus laiko iki mirties A. S. galėjo testamentą panaikinti arba pakeisti, tačiau kito testamento nesudarė. A. S. lankė ir sėkmingai baigė Klaipėdos priklausomybės ligų centre Minesotos priklausomybės ligų programą, nebuvo neveiksnus ar ribotai veiksnus. Atsakovė iki pat mirties bendravo ir nebuvo nutraukusi ryšių su A. S.. Nurodo, kad dėl ieškovo nepagrįstų teiginių, jog ji iš A. S. siekė asmeninės materialinės naudos, palaužė jo valią, jai padaryta neturtinė žala – ji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nuo nuolatinio streso pablogėjo jos sveikata.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).           LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl testatoriaus A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), 2010-02-03 sudaryto oficialiojo testamento, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliktas atsakovei K. K..

Testamentas yra nustatytos formos asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo jo mirties atveju. Testamentu asmuo nustato savo turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimą po jo mirties. Įstatymų leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tam, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus be pašalinės įtakos (LR CK 5.15 str.). Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. LR CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (LR CK 5.17 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2000; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

Apeliantas nurodo, kad testatorius A. S. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir tai turėjo įtakos nurodyto buto perleidimui, kadangi būdamas neblaivus būdavo dosnus, o būdamas abstinencijos būsenoje už butelį degtinės siūlydavo perrašyti savo butą. LR CK 5.16 str. 1 d. reglamentuoja, kad negalioja testamentas sudarytas neveiksnaus asmens, sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, taip pat testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. S. įstatymo nustatyta tvarka būtų buvęs pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas būtų buvęs apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (LR CK 5.16 str. 2 d., 1.78 str. 2, 4 d.). Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (LR CK 1.89 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčą dėl testamento kaip LR CK 1.89 str. pagrindu nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, būtina nustatyti, ar testamento sudarymo metu asmuo buvo tokios būsenos, dėl kurios jis nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių. Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad apelianto brolis testamento pasirašymo dieną, liudytojo O. P. tvirtinimu, su juo vartojo alkoholį šio bute, turi būti vertinama kitų bylos aplinkybių kontekste. Liudytojas O. P. nurodė, kad testamento pasirašymo dienos rytą A. S. buvo užėjęs pas jį, išgėrė ir po kiek laiko kažkur išėjo, o vakare grįžęs pasakė buvęs pas notarą ir kavinėje. Tačiau taip pat liudytojas nurodė, jog A. S. nieko nesakė kam užrašė butą, ar kad kas būtų jį vertęs butą užrašyti (b. l. 130). Aplinkybė, kad atsakovė su testatoriumi ėjo į kavinę savaime neįrodo, kad atsakovė būtų dariusi poveikį ar sąmoningai nuolat girdžiusi testatorių, siekdama užvaldyti jo turtą, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog testatorius išgerdavo ir su kitais asmenimis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. S. 2009-06-03 – 2009-07-01 gydėsi priklausomybės nuo alkoholio sindromą ir pabaigė visą pradinį Minesotos modelio psichoterapinės programos kursą (b. l. 36–37). Apeliantas su broliu bendraudavo dažnai – kartą per savaitę, tačiau duomenų, kad buvo kreiptasi dėl testatoriaus veiksnumo apribojimo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu byloje nėra. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tikėjosi, jos brolis susitvarkys, taigi galima daryti išvadą, kad testatoriaus būsena ir elgesys buvo pakankamai adekvatūs, net artimiausiems žmonėms nekeliantys abejonių jo veiksnumu ir gebėjimu savarankiškai priimti sprendimus. Liudytojos G. G. ir G. V. taip pat patvirtino, kad A. S. anksčiau buvo atvykęs kartu su K. K., jis buvo sakęs, jog paliks butą K. K. (b. l. 133–134). Pažymėtina, kad A. S. testamentas buvo sudarytas notaro biure. Notarė I. M. nurodė, kad nebuvo pagrindo manyti, jog A. S. testamento sudarymo metu buvo vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų. Iš trečiojo asmens notarės I. M. parodymų nustatyta, kad A. S. notaro biure savarankiškai išdėstė savo valią ir, kadangi nebuvo iš anksto užsiregistravęs, turėjo palaukti, kol notarė atsilaisvins bei bus parengtas testamento tekstas, taigi manytina, kad tuo metu buvo galima pakankamai įvertinti asmens elgesį ir būklę bei nustatyti, ar testamentą sudarančio asmens būsena yra tokia, dėl kurios jis nesuvoktų savo veiksmų reikšmės ir padarinių. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė K. K. sudarė susitarimą su notare dėl apelianto brolio turto užvaldymo. Todėl nėra pagrindo trečiojo asmens notarės I. M. parodymų, vertinti kritiškai. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad A. S. valia palikti butą testamentu K. K. testamento sudarymo dieną dar iki jo pasirašymo buvo pakankamai susiformavusi. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl draudimo broliui perleisti motinos dovanotą ginčo butą tretiesiems asmenims, išskyrus apeliantą. 2000-03-29 dovanojimo sutartyje, kuria J. S. padovanojo sūnui A. S. ginčo butą, nėra sąlygos dėl šio buto pardavimo kitiems asmenims (b. l. 71). Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad apeliantas D. S. 2011-01-07 pirkimo–pardavimo sutartimi taip pat pardavė mamos jam dovanotą butą (b. l. 30–35). Įvertinus šių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog testamento sudarymo metu testatorius A. S. buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl K. K. elgesio su apelianto broliu po testamento pasirašymo. Atsakovė nurodė, kad 2010 m. spalio mėn. gulėjo ligoninėje dėl to nutrūko jos ir A. S. bendravimas, ji gydėsi ir testatoriaus mirties dieną. Byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad išimtinai viena atsakovė K. K. po A. S. mirties rūpinosi jo laidotuvėmis, mokėjo už jai testamentu palikto buto (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas. Duomenų, kad A. S. buvo apgautas ar kitaip suklaidintas byloje nėra. Nustatyta, kad testamento sudarymo dieną notarė taip pat informavo testatorių apie galimybę panaikinti testamentą, tačiau A. S. pasidomėti dėl testamento nebuvo atėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo testamento pasirašymo iki testatoriaus mirties praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau apie sudarytą testamentą A. S. brolio neinformavo. Nustatyta, kad testamento kopiją A. S. rodė kaimynei I. L., gruodžio mėnesį buvo sakęs apie šį dokumentą bendrijos pirmininkei V. J. (b. l. 128, 131). Nėra pateikta įrodymų, kad šiuo laikotarpiu testatorius būtų išreiškęs valią pakeisti ar panaikinti testamentą ar būtų kreipęsis į brolį dėl pagalbos ar pinigų testamento panaikinimui. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. buvo pakankamai išsilavinęs – ilgą laiką dirbo greitosios pagalbos felčeriu, buvo ėmęsis aktyvių veiksmų savo gyvenimo būdui keisti – sėkmingai pabaigęs gydymosi nuo priklausomybės kursą, todėl nėra pagrindo manyti, kad toks asmuo, pakeitęs valią dėl savo turto paveldėjimo, nebūtų supratęs galįs pakeisti ar panaikinti jau sudarytą testamentą ar nebūtų net domėjęs tokia galimybe. Taigi bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo daryti išvados, kad testatoriaus išorinis valios išreiškimas,      2010-02-03 testamentu paliekant ginčo butą draugės K. K. naudai, neatitiko jo vidinės valios turinio (LR CPK 5.15 str. 2 d., 5.18 str. 1 d.).

Atsakovės atsiliepime išdėstytas prašymas priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmestinas. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – tai vienas iš įstatymo numatytų pažeistos teisės gynimo būdų, taigi jis turėjo būti pareikštas ir įrodinėjamas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas negali svarstyti reikalavimo, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, pagrįstumo (LR CPK 306 str. 2 d., 312 str.). Atsakovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias testamento nuginčijimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė K. K. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 13), todėl iš apelianto D. S. atsakovei K. K. priteistina 800 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str. 1, 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimą palikti nepakeistą.

              Grąžinti iš valstybės biudžeto atsakovei K. K. 2011-11-28 mokėjimo kvitu už atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštus reikalavimus sumokėtą 300 Lt žyminį mokestį.

              Priteisti iš ieškovo D. S. atsakovei K. K. 800 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kolegijos pirmininkė               Albina Pupeikienė             

Kolegijos teisėjai               Audrius Saulėnas

              Rimvida Zubernienė