Civilinė byla Nr. 2A-1938-611/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11687-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 40.2, 121.14; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. ir trečiojo asmens S. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pet recycling“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A. M. ir S. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.                   Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 40 000 Lt skolą, 3 833,33 Lt palūkanų, l 456 Lt delspinigių, 12 528,66 Lt skolą bei procesines palūkanas ir 10,67 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-04-07 nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-26 nutartimi bendrovės administratoriumi paskyrė R. B.. Ieškovo direktoriumi laikotarpyje nuo 2008-04-07 iki 2010-03-22 buvo atsakovas, o nuo 2010-03-22 iki 2010-05-10 direktoriumi buvo išrinktas S. P.. Nuo 2010-05-10 iki 2011-05-26 įmonės direktoriumi buvo išrinktas A. M.. 2010-01-22 paskolos sutartimi Nr.BS-412 atsakovui buvo suteikta 40 000 Lt suma, kurią atsakovas turėjo grąžinti iki 2010-12-20. Sutarties 4 str. buvo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, o 5 str. nustatyta, jog atsakovas, negrąžinęs paskolos nustatytu laiku, privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžinto įsiskolinimo sumos. Pagal ieškovo balansą iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, paskola nebuvo grąžinta ir atsakovas skolingas ieškovui 40 000 Lt sumą. Kreiptasi į atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas iki šiol su ieškovu neatsiskaitė. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje fiksuota ūkinė operacija, kad pagal 2010-01-22 kasos išlaidų orderį Nr. 002 atsakovas gavo paskolą 40000 Lt sumą, todėl privalo sumokėti ieškovui 5 proc. palūkanas už 23 mėnesių laikotarpį nuo 2010-01-23 iki 2011-12-23, t.y. 3 833,33 Lt sumą. Kadangi atsakovas paskolos iki šiol negrąžinęs, privalo sumokėti ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžinto įsiskolinimo sumos už 182 dienas, kas sudaro 1456 Lt. Pagal ieškovo balansą, sudarytą iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, įmonės kasoje turėjo būti 12 528,66 Lt suma. Peržiūrint įmonės dokumentus paaiškėjo, kad atsakovas neperdavė kasoje 12 528,66 Lt sumos S. P.. Pagal 2010-05-05 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktą atsakovas skolingas ieškovui 12 528,66 Lt sumą. Kreiptasi į atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas iki šiol su ieškovu neatsiskaitė.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys buvo sudarę 2008-04-01 Negyvenamųjų patalpų ir gamybinės aikštelės nuomos sutartį Nr. B5-08/02, o vėliau 2009-01-05 Negyvenamųjų patalpų ir gamybinės aikštelės nuomos sutartį, pagal kurias atsakovas nuomojo ieškovui jam nuosavybės teise priklausančius pastatus: 31/100 dalis gamybinio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 31/100 gamybinio pastato (Nr.(duomenys neskelbtini)), 31/100 dalis gamybinio pastato (Nr. (duomenys neskelbtini)), 31/100 pastato (transformatorinės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų rajone. Pagal Sutarčių 4.1 p. ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui 6325 Lt dydžio nuomos mokestį 2008 metais ir 6376,7 Lt 2009 metais. Pagal nurodytą sutartį atsakovas pavedimais gavo tik keturis mokėjimus bendroje sumoje 20 540 Lt, o sutartys galiojo beveik du metus. Pagal šias sutartis buvo susidaręs ieškovo įsiskolinimas atsakovui, kuris buvo įskaitytas atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitym,. atsakovui nutraukiant darbo sutartį su ieškovu 2010-03-22. Šį faktą patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos Trečiųjų asmenų VMI pateiktų duomenų pažyma (Duomenys už 2010 metus), kurioje matyti, kad 2010-03-22 pateiktoje ieškovo deklaracijoje nurodyta apie išmokėtą 72 941,18 Lt sumą atsakovui. Nurodyta suma į deklaraciją buvo įtraukta atlikto įskaitymo pagrindu be tiesioginio pinigų išmokėjimo. 2011-05-26 ieškovo balansas yra klaidingas. Nuo 2010-03-22, t. y. nuo atsakovo atšaukimo iš ieškovo direktoriaus pareigų, nebuvo šaukiamas nei vienas ieškovo akcininkų susirinkimas, kuriame būtų patvirtinti bendrovės finansinės ataskaitos dokumentai. Ieškovo visuotinis akcininkų susirinkimas yra patvirtinęs tik 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Tiek S. P., tiek A. M., eidami bendrovės vadovo pareigas, aplaidžiai tvarkė ieškovo finansinius dokumentus, pažeidinėjo įstatymus. 2011-05-26 balansą pasirašė pats A. M., kuriame paneigdamas 2011-03-31 pakartotinėje pretenzijoje dėl įsiskolinimo Nr.24 duomenis, klaidingai nurodė, kad ieškovo įsiskolinimas atsakovui yra 40 000 Lt, ir atsakovo įsiskolinimas bendrovei taip pat yra 40 000 Lt. Balansas yra galimai suklastotas, kadangi jame neatliktas ieškovo įsiskolinimo atsakovui įskaitymas. A. M. galimai tyčia ieškovo bankroto administratoriui neperdavė ir (ar) sunaikino atliktą įskaitymą pagrindžiančius dokumentus.

2010-03-25 buvo sudaryta komisija bendrovės dokumentų, grynųjų pinigų, antspaudų, patalpų ir inventoriaus bei kito turto perdavimui. Nurodyto turto perdavime dalyvavo komisijos pirmininkas S. P. ir J. K.. Perdavimo-priėmimo akte pažymėta, kad atsakovas S. P. perdavė „bendrovės kasoje apskaitytus grynuosius pinigus 2010-03-25, sutikrinus faktinius duomenis su kasos knygoje užregistruotu likučiu. Priėmimo perdavimo metu jokių pretenzijų atsakovui nebuvo. Likučio užfiksavimą 2010-03-22 patvirtina kasos knygos išrašo kopija.

Trečiasis asmuo S. P. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su ieškinyje išdėstyta pozicija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 40 000 Lt skolą, 3833,33 Lt palūkanų, 1456 Lt delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (45289,33 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtino, kad 40 000 Lt dydžio paskola atsakovui buvo suteikta ir ginčo dėl pinigų perdavimo tarp šalių nėra. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog buvo atliktas įskaitymas, t.y. ginčo suma buvo įskaityta už negyvenamųjų patalpų nuomą pagal šalių Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nustatė, jog atsakovas rašytiniuose atsakymuose į ieškovo pretenzijas nurodė vienintelį argumentą, jog skolos pagal jam pareikštas pretenzijas nepripažįsta, nes jo teigimu, atleidžiant jį iš darbo ir sudarant priėmimo-perdavimo aktą fiksuota, jog jis bendrovei neskolingas, apie jokius atliktus įskaitymus jis ieškovui nenurodė. Teismas konstatavo, jog atsakovo teiginiai, kad pagal 2008-04-01 bei 2009-01-05 Negyvenamųjų patalpų ir gamybinės aikštelės nuomos sutartis ieškovo atsakovui mokėtina suma yra 49290,20 Lt, atsirado tik iškėlus civilinę bylą teisme. Iki tol atsakovas jokių pretenzijų ieškovui dėl pradelstų ar neatliktų mokėjimų pagal sutartis nereiškė. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų – atsakovo rašytų pretenzijų ieškovui, kad pastarasis yra skolingas nurodytą sumą už patalpų nuomą. Teismas konstatavo, jog atsakovo argumentai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog ginčijamai sumai buvo atliktas įskaitymas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas nebuvo pareiškęs valios – pareiškimo ieškovui apie tai, kad jis ketina atlikti įskaitymą. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas būtų pranešęs ieškovui apie atliktą įskaitymą 40 000 Lt sumai. Teismas padarė išvadą, kad įskaitymo tarp šalių neįvyko.

Kadangi pagal paskolos sutarties 4 p. buvo nustatytos 5 proc. metinės palūkanos, atsakovas privalo sumokėti ieškovui palūkanas už 23 mėnesių laikotarpį nuo 2010-01-23 iki 2011-12-23, t. y. 3 833,33 Lt (40 000 Lt x 23/12 x 0,05 = 3 833,33 Lt) palūkanų. Ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžinto įsiskolinimo sumos už 182 dienas (40 000 Lt x 182 dienos x 0,02 = l 456 Lt delspinigių), vadovaudamasis sutarties 5 p., teismas tenkino.

Teismas konstatavo, jog 2010-03-25 perdavimo priėmimo aktas yra reikšmingas rašytinis įrodymas, pagrindžiantis, kad atsakovas, atleidžiant jį iš darbo buvo perdavęs ieškovo administracijai kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, o ieškovo sudaryta komisija pinigus priėmė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas sprendė, jog dėl 2010-05-05 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktu nustatyto trūkumo yra kaltas atsakovas, tačiau tokie jo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį, kad grynųjų pinigų trūkumas kasoje nustatytas praėjus daugiau kaip mėnesiui po atsakovo atleidimo, be to, jau po to, kai pats ieškovas konstatavo, kad atsakovas, išeidamas iš darbo perdavė visus apskaitytus kasoje grynuosius pinigus. Teismas padarė išvadą, kad dėl grynųjų pinigų trūkumo kasoje galimai yra kaltas kitas asmuo, bet ne atsakovas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl 12 528,66 Lt priteisimo yra neįrodytas, jį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 40 000 Lt skolą, 3833,33 Lt palūkanų, 1456 Lt delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (45289,33 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir ieškovo ieškinį atmesti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti į teismą bei apklausti liudytoja D. R.. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.     pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatyme įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir to pagrindu padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog nebuvo įskaitymo, nes atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Remiantis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog iki atsakovo atleidimo iš pareigų dienos, t.y. 2010-03-22 ieškovas jam buvo skolingas pagal Nuomos sutartis 45 905,40 Lt. Atsakovas 2010-03-25 priėmimo-perdavimo aktu perdavė įmonei visą turtą ir dokumentus, šiame akte šalys patvirtino, kad pretenzijų viena kitai neturi. Ieškovas pretenziją atsakovui dėl tariamai negrąžintos paskolos pareiškė daugiau nei po metų, t.y. 2011-06-16. Gavęs pretenziją atsakovas apskritai nesuprato, apie kokią skolą joje yra kalbama. Atsakovas ieškovui po atleidimo iš pareigų nereiškė pretenzijų dėl tariamai nesumokėto atlyginimo už patalpų nuomą, kadangi buvo įsitikinęs, kad šis įsiskolinimas buvo padengtas atlikus įskaitymą. Joks protingas ir apdairus asmuo neužmirštų daugiau nei 40 000 Lt įsiskolinimo, jeigu toks įsiskolinimas realiai egzistuotų, priešinga išvada prieštarautų protingumo principui.

2.     Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė šioje byloje reikšmingos aplinkybės, dėl kokių priežasčių tariamas atsakovo įsiskolinimas atsirado tik tuomet, kai ieškovo valdymą perėmė administratorius, kadangi iki tol įmonė jokių pretenzijų atsakovui dėl tariamai negrąžintos paskolos nereiškė. Teismas nevertino aplinkybės, kad Trečiųjų asmenų VMI pateiktų duomenų pažyma patvirtina, kad 2010-03-22 pateiktoje ieškovo deklaracijoje nurodyta 72941,18 Lt suma atsakovui faktiškai nebuvo išmokėta. Nurodyta suma į deklaraciją buvo įtraukta atlikto įskaitymo pagrindu be pinigų išmokėjimo. Pagal minėtą deklaraciją per 2010 m. atsakovui buvo išmokėta bendroje sumoje 91372,08 Lt (šioje sumoje įskaičiuota 40 000 Lt įskaitymo būdu). Nurodytos sumos faktinio išmokėjimo atsakovui nepagrindė ir neįrodė ieškovas, nors ši aplinkybė buvo akcentuojama ieškinyje. Ieškovo pateiktame 2010 metų balanse nėra gautinų sumų. Jeigu nebūtų buvęs atliktas įskaitymas, tai gautina suma butų buvusi įtraukta į 2010 m. balansą (praėję finansiniai metai 2011 metų balanse (II.3 Kitos gautinos sumos), kur išvis nenurodoma jokia gautina suma. Tik 2011-03-31 prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo užpildyta deklaracija FR0711 apie fiziniams asmenims suteiktas paskolas, kurioje pažymima apie atsakovui suteiktą 40 000 Lt paskolą. Be to, pagal ieškovo pateiktą Kasos knygą 2010 m. sausio mėnesį atsakovas ieškovui buvo skolingas tik 27663 Lt, o ne 40 000 Lt.

3.     Ieškovo administratorius piktnaudžiauja teise, nepagrįstai ribodamas ieškovo teisę gintis nuo nepagrįsto ieškinio, neleisdamas susipažinti su įmonės dokumentais.

Trečiasis asmuo S. P. pateikė apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje nepatenkintas ieškovo reikalavimas, pakeisti ir priteisti iš atsakovo ieškovui 12 528,66 Lt; įpareigoti ieškovą atstovaujantį bankroto administratorių R. B. pateikti teismui buhalterinės apskaitos dokumentus ir įmonės kasos knygą už 2009, 2010, 2011 m. laikotarpius ir pirminius apskaitos dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės kasos pajamas ir išlaidas; priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.       teismas neteisingai įvertino 2010-03-25 perdavimo- priėmimo akte esančią formuluotę ir nepagrįstai laikė, kad atsakovas, atleidžiant jį iš darbo buvo perdavęs ieškovo administracijai kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, o ieškovo sudaryta komisija pinigus priėmė. Atsakovui sutikus pasirašyti 2010-03-25 perdavimo-priėmimo aktą, aktas buvo įformintas pagal faktinę būklę. Kadangi įmonės kasoje grynųjų pinigų nebuvo, jokios pinigų sumos į 2010-03-25 perdavimo-priėmimo aktą įrašytos nebuvo, tačiau padaryta atžyma, kad grynieji pinigai bus priimami pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą. 2010-03-25 perdavimo-priėmimo metu perduodant dokumentus, atsakovas negalėjo pateikti visų kasos pajamų ir išlaidų orderių, bei nurodyti tikslaus grynųjų pinigų, turėjusių būti įmonės kasoje, likučio. Su atsakovu, kaip buvusiu vadovu, žodžiu susitarta, kad grynieji pinigai bus priimti pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą bei apie tai nurodyta 2010-03-25 perdavimo-priėmimo akte.

2.       Pagal 2010-03-25 perdavimo-priėmimo aktą realizuojant nuostatą, kad grynieji pinigai perimami pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą, atlikus grynųjų pinigų ir apskaitos dokumentų patikrinimą (inventorizaciją), surašytas 2010-05-05 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas, kuriame konstatuota, kad kasoje trūksta 12 528,66 Lt (kasos knygos kopija b.l. 60 Tl). Vėliau dėl šio trūkumo atsakovui ne kartą buvo siunčiamos pretenzijos (2010- 05-10 Nr, 45 ir 2011-03-31 Nr. 24), bandoma susisiekti telefonu, elektroniniu paštu.

3.       Šiuo atveju bendrovei buvo padaryta 12 528,66 Lt žala, kuri ir buvo nustatyta 2010-05-05 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktu, kuris yra 2010-03-25 perdavimo-priėmimo akto sudedamoji dalis. Žala buvo padaryta atsakovo veiksmais, nes atsakovas tinkamai nevykdė tiesioginių pareigų, nustatytų teisės aktais, pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p.,17 p., 25 p., 26 p. reikalavimus. Tokiu būdu tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusio 12 528,66 Lt trūkumo (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2010-03-25 perdavimo – priėmimo metu kasoje buvo nurodyta pinigų suma.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė palikti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.       ieškovo paskutinis vadovas A. M., su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta 2011-06-14, 2011-06-07 pateikė administratoriui balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2011-05-26), kurio apeliantas neginčijo ir balansas yra teisėtas.

2.       Aplinkybę, kad ieškovo reikalavimas nebuvo įskaitytas 2010 m. į ieškovui mokėtinas sumas už išnuomotą nekilnojamąjį turtą patvirtinta tiek minėtas balansas, tiek paties apelianto pateikta 2012-01-24 „Trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma“ už 2010 m. Ši pažyma įrodo, kad 2010 m. už patalpų nuomą atsakovas gavo tik 72 000 Lt ir kitų sumų už patalpų nuomą 2010 m. negavo, o tuo pačiu ir nebuvo 2010 m. atlikto įskaitymo 40 000 Lt sumai.

3.       Pagal Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711a, FR0711b, FR0711c, FR0711d pildymo bei teikimo taisyklių 4 str. ieškovas turėjo pareigą iki 2011-04-01 pateikti tinkamai užpildytą FR0711 formą už 2010 metus, kurią įmonė pateikė 2011-03-31. Administratorius papildomai pateikė iš VMI 2012-03-09 gautą ieškovo 2011-03-31 pildytą ir pateiktą deklaraciją, Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 versija 02, kuri įrodo, kad atsakovas 2010 metais negrąžino 40 000 Lt paskolos. Tai patvirtino, kad nebuvo atliktas apelianto minimas įskaitymas.

4.       Pagal 2010-01-22 paskolos sutartį Nr. BS-412 apeliantas turėjo paskolą grąžinti iki 2010-12-20, todėl ieškovo raštuose atsakovui buvo reiškiamos pretenzijos tik dėl kasos likučio 12 528,66 Lt sumoje, o nebuvo prašoma grąžinti 40 000 Lt sumą.

Tretysis asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Prašė iškviesti ir apklausti liudytoją D. R..

Ieškovas atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašė tenkinti apeliacinio skundo dalį ir priteisti iš atsakovo ieškovui 12 528,66 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12528,66 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo nuomone, pagal 2010-03-25 perdavimo-priėmimo aktą bendrovės kasoje apskaityti pinigai turėjo būti perduoti pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą 2010-03-25 dienai.

Atsakovas atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimą nurodytoje dalyje palikti nepakeistą bei priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.         pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2010-03-25 perdavimo – priėmimo aktą, todėl pagrįstai atmetė ieškovo atsakovui pareikštą reikalavimą dėl 12528,66 Lt skolos priteisimo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovo pateiktas 2010-05-05 aktas buvo surašytas daugiau nei po mėnesio nuo atsakovo atstatydinimo iš pareigų. Be to, šis aktas buvo surašytas atsakovui nedalyvaujant.

2.         Trečiojo asmens pateikti argumentai, kad atsakovo vadovavimo metu buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma aplaidžiai, kad atsakovas nebendradarbiavo perimant patalpas, įrangą ir kitą turtą naująjam direktoriui, yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais. Priešingai, atsakovo vadovavimo metu apskaitą tvarkė profesionali buhalterė D. V.. Atsakovas tinkamai vykdė Akcinių bendrovių įstatymo įtviritntas pareigas, susijusias su finansinių ataskaitų rinkinio sudarymu ir pateikimu VĮ Registrų centrui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Taip pat prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, iškviesti apklausti liudytoja D. R.. Taip pat kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus, t.y. D. R. rašytinius paaiškinimus, išrašą iš Juridinių asmenų registro, 2010-01-08 neeilinio visuotinio ieškovo akcininkų susirinkimo prokolo kopiją, nurodęs, jog iškilo būtinybė juos pateikti vėliau.

Pažymėtina, kad CPK 314 str., kuriame įtvirtinamas ribotos apeliacijos modelis, nustatyti ribojimai pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t.y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šis nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas apeliaciniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sprendžia, kad priimti minėtus naujai atsakovo pateiktus įrodymus nėra pagrindo, nes atsakovas juos galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nepagrindė aplinkybių, dėl kurių šių duomenų nebuvo galima pateikti anksčiau. Todėl teisėjų kolegija atsakovo su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų nepriima. Atsakovo prašymas apklausti liudytoją D. R. taip pat netenkinamas, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų prašęs ją apklausti ir teismas būtų nepagrįstai atsisakęs tenkinti tokį prašymą. Kita vertus, negali būti įrodinėjamas įskaitymo faktas liudytojų parodymais, tuo labiau negali būti rašytiniai įrodymai (dokumentai) paneiginėjami liudytojų parodymais.

Atsakovas prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį prašymą grįsdamas prašymu apklausti teismo posėdyje liudytoją bei būtinybe iš naujo įvertinti įrodymus bei ištirti įrodymus, kurių netyrė pirmosios instancijos teismas. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas, apeliaciniu skundu prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kurie sudarytų teisėjų kolegijai pagrindą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Naujai teikiami apelianto įrodymai nepriimti, prašymas dėl liudytojos apklausos taip pat nebuvo patenkintas, o tam, kad teisėjų kolegija įvertinų įrodymus, žodinis bylos nagrinėjimas nebūtinas. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti atsakovo skundą žodinio proceso tvarka, atsakovo apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašo įpareigoti ieškovą pateikti teismui buhalterinės apskaitos dokumentus ir įmonės kasos knygą už 2009, 2010, 2011 m. laikotarpius ir pirminius apskaitos dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės kasos pajamas ir išlaidas. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais dėl naujų įrodymų pateikimo ribojimo, netenkina trečiojo asmens prašymo įpareigoti ieškovą pateikti teismui prašomus įrodymus, kadangi jis turėjo procesinę teisę šį prašymą reikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šia savo teise nepasinaudojo (CPK 47 str. 2 d.), ir nenurodė jokių argumentų, dėl kurių šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, trečiojo asmens prašomi išreikalauti įrodymai neturi ryšio su nagrinėjama byla, nes nesusiję su 2010-03-25 perdavimo-priėmimo akto turiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl atsakovo A. B. apeliacinio skundo

Byloje nustatyta, kad 2010-01-22 šalys sudarė paskolos sutartį Nr. BS-412 pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui nuosavybėn 40 000 Lt paskolą, o šis įsipareigoja pasibaigus sutarties terminui (2010-12-20) grąžinti tokią pačią pinigų sumą ir sutartyje nustatytas palūkanas. Sutarties 4 p. šalys susitarė, jog už suteiktą paskolą nustatomas 5 proc. dydžio metinės palūkanos, o sutarties 5 p. šalys nustatė, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (I t., b.l. 37). Pagal 2010-01-22 kasos išlaidų orderį Nr. 002 atsakovas iš ieškovo gavo 40000 Lt paskolą (I t., b.l. 36). Ginčo dėl to, kad atsakovui buvo suteikta paskola, byloje nėra. Ginčas yra kilęs dėl to, ar ginčo suma buvo įskaityta už negyvenamųjų patalpų nuomą pagal šalių Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Remiantis CK 6.131 str. 1 d. įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne. Tačiau kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Šalis, pasinaudojusi įskaitymo teise, apie tai privalo pranešti kitai šaliai, nes šito reikalauja šalių bendradarbiavimo pareiga (CK 6.38 str. 3 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir kad ieškovas buvo apie tai informuotas (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie atliktą įskaitymą. Taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių įskaitymo atlikimo faktą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė atlikto įskaitymo tarp šalių, ir todėl pagrįstai tenkino ieškinį dalyje dėl 40 000 Lt sumos priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, priešingai nei teigia atsakovas, kaip tik patvirtina, jog tarp šalių nebuvo atliktas įskaitymas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2011-05-26 įmonės balanse nurodytų duomenų patikimumu, kadangi jis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jais remiasi. Balanse nurodyti duomenys pagrindžia, jog iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ieškovo 40 000 Lt skolos reikalavimas nebuvo įskaitytas į ieškovo atsakovui mokėtinas sumas už išnuomotą nekilnojamąjį turtą (I tomas, b.l. 20-23), t.y. šiame balanse yra fiksuota tiek atsakovo skola ieškovui, tiek ir ieškovo įsipareigojimai atsakovui. Paties ieškovo pateikta 2012-01-24 „Trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma“ už 2010 metus (I t., b.l.57-58), priešingai nei teigia atsakovas, nepatvirtina atlikto įskaitymo fakto. Kaip matyti iš minėtos pažymos, atsakovas už patalpų nuomą pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis už 2010 m. gavo 72 000 Lt sumą be GPM (84 705,89 Lt - 12705,89 Lt (15% gyventojų pajamų mokestis) = 72 000 Lt be GPM), t.y. tokią pačią, kokia yra gauta pagal įmonės kasos išlaidų orderius: pagal kasos išlaidų orderį 2010-01-14 Nr. 001 atsakovui už patalpų nuomą sumokėta 62 000 Lt suma ir pagal kasos išlaidų orderį 2010-03-19 Nr. 015 atsakovui už patalpų nuomą sumokėta 10 000 Lt suma (I t., b.l. 125, 144). Taigi, 2010 metais už patalpų nuomą atsakovas gavo tik 72 000 Lt sumą ir kitų sumų už patalpų nuomą jis 2010 metais negavo, o tuo pačiu ir nebuvo 2010 metais atlikto įskaitymo 40 000 Lt sumai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo minimas 2010-03-25 perdavimo-priėmimo aktas (I t., b.l. 38) taip pat neįrodo įskaitymo fakto 40 000 Lt sumai, nes jame buvo fiksuotas tik atsakovo, kaip įmonės vadovo, materialinėje atsakomybėje buvusių bendrovės patalpų, inventoriaus, įrangos ir kito turto perdavimas naujai paskirtam direktoriui.

Atsakovo argumentas, jog tariamas atsakovo įsiskolinimas atsirado tik tuomet, kai ieškovo valdymą perėmė administratorius, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog pagal 2010-01-22 paskolos sutartį ginčo sumą atsakovas turėjo grąžinti iki 2010-12-20, todėl atsakovui reiškiamose rašytinėse pretenzijose dėl 12 528,66 Lt įsiskolinimo ir nebuvo prašoma grąžinti 40 000 Lt skolos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal galiojančius teisės aktus VMI deklaracijos yra teikiamos už praėjusius metus, todėl įmonė ir negalėjo anksčiau nei 2011 m. deklaracijoje už 2010 m. pažymėti apie atsakovui suteiktą 40 000 Lt ir negrąžintą paskolą.

Teisėjų kolegija bankroto administratoriaus R. B. veiksmuose nenustatė piktnaudžiavimo požymių. Dėl aukščiau nurodytų motyvų kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl trečiojo asmens S. P. apeliacinio skundo

Trečiasis asmuo apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog teismas neteisingai įvertino 2010-03-25 perdavimo- priėmimo akte esančią formuluotę ir nepagrįstai laikė, kad atsakovas, atleidžiant jį iš darbo, buvo perdavęs ieškovo administracijai kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, o ieškovo sudaryta komisija pinigus priėmė, ir to pagrindu nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl 12 528,66 Lt iš atsakovo priteisimo. Trečiojo asmens teigimu, 2010-03-25 perdavimo-priėmimo metu perduodant dokumentus, atsakovas negalėjo pateikti visų kasos pajamų ir išlaidų orderių, bei nurodyti tikslaus grynųjų pinigų, turėjusių būti įmonės kasoje, likučio, todėl žodžiu buvo susitarta, kad grynieji pinigai bus priimti pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą bei apie tai nurodyta 2010-03-25 perdavimo-priėmimo akte. Teisėjų kolegija šiuos trečiojo asmens argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Atkreiptinas dėmesys, jog perdavimo – priėmimo aktas yra teisės aktuose įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie reikšmingas aplinkybes, t.y. šiuo atveju yra fiksuota ką šiuo aktu perdavė iš direktoriaus pareigų atleistas A. B. naujai paskirtam įmonės direktoriui S. P.. Kaip matyti, 6 punktu yra perduoti bendrovės kasoje apskaityti grynieji pinigai pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą 2010-03-25 dienai (sutikrinama faktiniai duomenys su kasos knygoje užregistruotu likučiu). Iš šio punkto formuluotės galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog kasoje apskaityti grynieji pinigai buvo perduoti pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą, sudarytą 2010-03-25 dienai. Ši formuluotė jokiu būdu nereiškia, jog buvo susitarta, kad grynieji pinigai bus priimti vėliau nei pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog grynųjų pinigų trūkumas kasoje nustatytas praėjus daugiau kaip mėnesiui po atsakovo atleidimo, be to, jau po to, kai pats ieškovas konstatavo, kad atsakovas, išeidamas iš darbo, perdavė visus apskaitytus kasoje grynuosius pinigus. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dalyje dėl 12 528,66 Lt skolos priteisimo iš atsakovo.

CPK 312 str. numato draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiasis asmuo savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, t.y. kelia atsakovo, kaip buvusio įmonės darbuotojo, materialinės atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą – 12 528, 66 Lt grynųjų pinigų trūkumą kasoje klausimą, įrodinėdamas esančias sąlygas darbuotojo materialinei atsakomybei kilti, t.y. atsakovo galimai neteisėtus veiksmus, kaltės laipsnį, priežastinio ryšio tarp padarytos įmonei žalos ir atsakovo veiksmų buvimą. Kadangi šiuo atveju reikalavimas priteisti 12 528,66 Lt skolą nebuvo grindžiamas šiomis aplinkybėmis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ex officio nagrinėti šių aplinkybių, todėl dėl jų nepasisako.

Atkreiptinas dėmesys, jog trečiojo asmens S. P. procesinė padėtis byloje yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, todėl pagal CPK 47 str. 2 d. jam nėra suteikta teisė keisti ieškinio pagrindą ir dalyką.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atsakovo apeliacinio skundo, trečiojo asmens apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.  Netenkinus apeliacinių skundų, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                    Danutė Kutrienė

                                                                                                                Loreta Lipnickienė

                                                                                                                Andžej Maciejevski