Civilinė byla Nr. e3K-3-70-916/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11999-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.29.1; 3.1.14.1; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. S. ieškinį atsakovei S. T. dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje V. S., A. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei teismo pareigą paskirstyti šalims įrodinėjimo naštą, siekiant tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir teisingai išspręsti bylą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5000 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad iš savo asmeninės sąskaitos 2020 m. spalio 4 ir 5 dienomis pervedė atsakovei po 2500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama, jog pinigai pervedami pagal sutartį. Tokiu būdu ieškovė paskolino atsakovei iš viso 5000 Eur. Rašytinės paskolos sutarties šalys nesudarė. Kadangi tarp šalių susiklostė faktiniai paskolos teisiniai santykiai, neįforminti raštu, atsakovei negrąžinus paskolintos pinigų sumos per sulygtą 2 mėnesių laikotarpį, jai atsirado pareiga grąžinti gautą sumą kaip įgytą be pagrindo, tačiau atsakovė negrąžina skolos.
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad žodžiu su trečiaisiais asmenimis V. S. ir A. S. susitarė suteikti jiems atlygintines paslaugas – sukurti sporto klubo verslo modelį, užsiėmimų rūšis, tvarkaraščius, atrinkti trenerius, suteikti konsultacijas dėl rinkodaros ir dizaino sprendimų, taip pat susitarė, kad vėliau atsakovė bus priimta dirbti į jų kuriamą naują sporto klubą trenere. Tretieji asmenys įsipareigojo sumokėti už paslaugas 5000 Eur avansu sutarties pasirašymo dieną ir dar 5000 Eur įvykdžius antrąją projekto dalį – atidarius antrąją sporto komplekso dalį. Atsakovė, gavusi 5000 Eur avansinį mokėjimą pagal sutartį, nepastebėjo, kad mokėjimas atliktas ne pačios V. S., nes mokėtojos pavardė sutapo. Atsakovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau V. S. ir A. S. sutarties pasirašymą vis atidėdavo, o likusios 5000 Eur paslaugų kainos dalies nesumokėjo. Atsakovė nepažįsta ieškovės ir nėra jos mačiusi. Tai, kad avansinį mokėjimą atliko kitas asmuo, atsakovė pastebėjo tik tuomet, kai gavo 2021 m. balandžio 23 d. reikalavimą grąžinti lėšas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodė, jog ginčo sumą atsakovė gavo kaip paskolą, konstatavo, kad atsakovė gavo pinigus esant teisiniam pagrindui – sutartiniams santykiams. Teismas nurodė, kad rašytinės formos nesilaikymas savaime paskolos sutarties nedaro negaliojančios, o tik riboja šalių galimybes, įrodinėjant sutarties sudarymo faktą. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų – negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais sutarčių teisės normose įtvirtintais civilinių teisių gynimo būdais, todėl ieškinys, reiškiamas šiuo pagrindu, atmestinas.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas įrodymas, kuriuo ji grindžia paskolos teisinių santykių egzistavimą, yra netiesioginis – pinigų pervedimo faktas su nuoroda mokėjimo paskirtyje – „pagal sutartį“. Teismas nusprendė, kad netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog ieškovė perdavė atsakovei pinigus, bet neįrodo fakto, kad ši juos įsipareigojo grąžinti, ir dar su palūkanomis. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad nepažįstami asmenys būtų neįforminę raštu paskolos santykių, juolab skolinant nemažą sumą už palūkanas. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų – elektroninio susirašinėjimo tarp atsakovės ir trečiojo asmens V. S. 2020 m. rugsėjo – 2021 m. vasario mėnesiais, kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog tarp šių asmenų vyko ne šiaip niekuo neįpareigojantis bendravimas, bet atsakovė vykdė trečiojo asmens V. S. pavedimus, šiai kuriant sporto klubą: bendravo su kitais dizainą, taip pat kitus darbus dariusiais asmenimis, teikė konkrečius siūlymus dėl klubo įrengimo, ieškojo reikalingos įrangos pavyzdžių, nurodė asmens, galinčio parengti dokumentus europinei paramai gauti, kontaktus, ieškojo trenerių dirbti klube, sudarinėjo treniruočių grafikus ir rengė kitus dokumentus. Iš atsakovės ir trečiojo asmens A. S. sutarties, kuri nevisiškai užpildyta ir nepasirašyta, teksto matyti, kad atsakovė siekė gauti atlygį už savo darbą (indėlį), kuriant sporto klubą „MS studija“. Trečiųjų asmenų V. ir A. S. paaiškinimus, kad jie nėra sutuoktiniai ir neturi jokių bendrų reikalų, išskyrus bendrus vaikus, teismas vertino kaip prieštaringus, nes iš minėto atsakovės ir V. S. susirašinėjimo matyti, jog trečiųjų asmenų V. ir A. S. santykiai, nors jų santuoka oficialiai nutraukta, yra glaudūs, atsiliepime į ieškinį V. S. nurodė, jog trečiojo asmens A. S. gyvenamosios vietos adresas yra toks pat kaip jos pačios. Teismas pažymėjo, kad UAB „MS studija“, kurios direktorė yra trečiasis asmuo V. S., įkurta 2020 m. spalio 16 d., t. y. jau po to, kai atsakovė 2020 m. rugsėjo 18 d. informavo V. S., jog reikės įsteigti naują bendrovę. Be to, minėtas sporto klubas veiklą vykdo patalpose, priklausančiose daugiabučio namo bendrijai, tačiau administruojamose trečiojo asmens A. S. Ieškovė yra ne tik pensininkė, bet ir verslininkė, nes užsiima 4 butų nuoma, daug metų dirbo buhaltere, todėl pinigų skolinimo tvarka jai neabejotinai buvo arba turėjo būti žinoma. Be to, nors ieškovė teigė gavusi atsakovės duomenis ir sąskaitos numerį jų susitikimo metu, tačiau nepateikė teismui jokio atsakovės raštelio su duomenimis apie atsakovės banko sąskaitą ir kitus būtinus pavedimui duomenis. Tokių duomenų negalėjo turėti ir tretieji asmenys V. ir A. S., jei, kaip jie patys teigia, atsakovės nepažinojo ar ją mažai pažinojo. Ir priešingai – tokius duomenis tretieji asmenys V. ir A. S. žinojo iš atsakovės pateiktos trečiajam asmeniui V. S. 2020 m. rugsėjo 19 d. projekto vykdymo sutarties Nr. 2020-001 (toliau – Projekto vykdymo sutartis), kurią atsakovė ragino trečiuosius asmenis pasirašyti, o šie atidėliojo pasirašymą neva dėl sutarties papildymo būtinumo. Be to, atsakovės bei trečiojo asmens V. S. bendravimas žinutėmis vyko iki 2021 m. vasario 22 d. Šis bendravimas baigėsi trečiojo asmens V. S. iniciatyva, tačiau minėtame susirašinėjime nėra net užuominų apie paskolą, raginimą atsakovei pasirašyti su ieškove paskolos sutartį ar grąžinti paskolą, nors iki to laiko jau buvo praėję 4 mėnesiai nuo pinigų pervedimo ir pagal ieškovės bei trečiųjų asmenų nurodytas sąlygas paskola jau turėjo būti grąžinta. Teismas nurodė, kad ieškovės paaiškinimai apie šalių susitikimą prekybos centre „Mega“, kurio faktą atsakovė neigia, yra itin skurdūs ir abstraktūs, motyvuojant, jog neprisimenama. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad skolintojas, nepažįstamam asmeniui pirmą kartą paskolinęs nemažą pinigų sumą, tiek menkai galėtų pateikti informacijos apie paskolos suteikimo aplinkybes ir iš esmės atkartotų tik teismo posėdžiuose trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes. Teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovės pervestus pinigus atsakovė gavo ir priėmė kaip užmokestį už tretiesiems asmenims V. ir A. S. atliktus darbus.
8. Teismas nurodė, kad šiuo atveju kitam asmeniui (ieškovei) nebuvo draudžiama sumokėti atsakovei už trečiųjų asmenų gautas paslaugas, o paslaugų teikėjai (atsakovei) – priimti prievolės įvykdymą už trečiuosius asmenis iš kito asmens (ieškovės), net ir nesant tarp šios bylos šalių tiesioginių sutartinių santykių. Ieškovei ginčo sumą sumokėjus už trečiuosius asmenis, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog šia suma atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes lėšų gavimas pagrindžiamas teisės aktu – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsniu. Ieškovei perėjo kreditorės (atsakovės) teisės, susijusios su skolininkais (trečiaisiais asmenimis), todėl ieškovė turi teisę išieškoti ginčo sumą iš trečiųjų asmenų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 5 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 5000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 325,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai bei išvados prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad lėšų mokėjimo teismas negali kvalifikuoti kaip paskolos, kai prašoma priteisti nepagrįstą praturtėjimą, tačiau pats pakeitė reikalavimo faktinį pagrindą į lėšų sumokėjimą už trečiąjį asmenį, t. y. ieškinio pagrindą perkvalifikavo pagal CK 6.237–6.242 straipsnius.
11. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju negalima teigti, kad turtas įgytas be jokio pagrindo, nes tarp šalių, trečiųjų asmenų vyko bendravimas ir ieškovė pervedė atsakovei 5000 Eur, t. y. 2 kartus po 2500 Eur, kaip teigia pati ieškovė, – kaip paskolą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė susitarė su fiziniu ar juridiniu asmeniu dėl kokių nors darbų atlikimo. Byloje atsakovės pateikta Projekto vykdymo sutartis tarp atsakovės ir A. S. įmonės nėra pasirašyta nė vienos iš sutarties šalių, nėra užpildyta. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad atsakovė atliko kokius nors darbus ir kad jie kokiu nors būdu priimti, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie lėšas kaip atlygį už atliktus darbus yra nepagrįstos.
12. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad 5000 Eur jai sumokėta kaip avansas už trečiųjų asmenų įsipareigojimus atsakovei, nes byloje nepateiktas susitarimas dėl darbų atlikimo trečiųjų asmenų naudai. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo pervesti lėšas atsakovei dėl darbų tretiesiems asmenims. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji prašė priimti kokius nors darbus ir apie tai surašyti aktą ar kitą dokumentą. Kolegija nurodė, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, teikdama mokamą paslaugą, turėjo ir privalėjo pasirūpinti rašytinės paslaugų sutarties sudarymu su darbų užsakovu, o kadangi rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, būtent ji ir privalo prisiimti visas iš to kylančias pasekmes.
13. Kolegija nusprendė, kad ieškovės jokie sporto klubo įrengimo santykiai su atsakove nesiejo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji atsiskaitė už sporto klubo įrenginėjimą už trečiuosius asmenis vien todėl, kad ji yra vieno trečiojo asmens motina, o kito – buvusi uošvienė. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovę ir trečiuosius asmenis siejo bendri klubo įrengimo interesai, taip pat nepateikta įrodymų – susirašinėjimo ar kt., pagrindžiančių buvus susitarimus dėl darbų apmokėjimo ar kad ketinama pervesti avansą, nevyko jokios derybos ar susirašinėjimas ir dėl sumos, jos dydžio, kokiomis dalimis ir kas, už kokius darbus ją atsakovei mokės.
14. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė pati nurodė, jog sutartas atlygis už darbus su trečiaisiais asmenimis buvo 10 000 Eur, tačiau ji dėl atlygio priteisimo į teismą nesikreipė. Iš atsakovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad klubo logotipą kūrė A. Š., interneto puslapį – T. G., verslo planą rengė T. V., rinkodaros specialistė I. K., interjero dizainą kūrė V. D. Taigi atsakovė neatliko visų šių darbų.
15. Ieškovė neneigė žinojusi, kad atsakovė bendrauja su jos sūnumi bei buvusia marčia dėl sporto klubo steigimo, nes norėjo ten dirbti trenere. Dėl to ieškovė laikė, kad ji skolina pinigus ne visai nepažįstamam žmogui, kadangi ją rekomendavo tretieji, giminystės ryšiais susiję asmenys. Kolegijos vertinimu, tikėtina, kad esant tokioms aplinkybėms ieškovė, paprašyta trečiųjų asmenų, paskolino 5000 Eur atsakovei ir nurodė „pagal sutartį“, laikydama tai lėšų skolinimo sutartimi (jokios kitos sutarties tarp šalių nebuvo, įrodymų atsakovė nepateikė). Banko pavedimas yra įrodymas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis).
16. Kolegija nurodė, kad ieškovei paskolinus lėšas ir atsakovei atlikus tam tikrus darbus trečiųjų asmenų naudai, dėl kurių kainos nėra susitarimo ir kyla ginčas, tikėtina, kad atsakovė, žinodama, jog ieškovė yra trečiųjų asmenų artima giminaitė, nesutinka grąžinti jai lėšų. Tačiau šiuo atveju ginčytis turi atsakovė ir tretieji asmenys, o ne atsakovė su ieškove.
17. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, taip pažeidė proceso teisės normas, neteisingai kvalifikavo ir taikė materialiosios teisės normas (CK 6.237–6.242 straipsnius), todėl priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nors ieškovė savo teises gynė remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu ir neįrodinėjo esminių paskolos sutarties sąlygų bei pati pripažino, kad tokių aplinkybių negali įrodyti. Taip apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2021 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, kurioje susiklosčius analogiškai situacijai kasacinis teismas aiškiai atskyrė nepagrįsto praturtėjimo ir paskolos institutus, nuspręsdamas, kad teismas neturi teisės taikyti kito, ieškovo neįrodinėto teisių gynimo būdo ir remtis įrodymais, kurių byloje nėra.
18.2. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl sąlygų, reikalingų tam, kad paskolos sutartis būtų pripažinta sudaryta, nustatymo – sprendime nėra jokios byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių analizės paskolos teisinių santykių kvalifikavimo aspektu, nenustatyta esminių tokio susitarimo sąlygų – paskolos dalyko perdavimo atsakovės nuosavybėn ir jos įsipareigojimo tokią pat pinigų sumą grąžinti ieškovei. Šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
18.3. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, jog jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo paskolos teisinių santykių susiklostymą vienintelio netiesioginio įrodymo – ieškovės banko pavedimo atsakovei, kurio mokėjimo paskirtyje nurodytas žodžių junginys „pagal sutartį“, – pagrindu. Tokia išvada neatitinka kasacinio teismo išaiškinimo, kad savaime pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalių ginčui, yra nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
18.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungtyniškumo principą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nes skundžiamame sprendime nepasisakė dėl daugumos byloje esančių tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės atliktus darbus (suteiktas paslaugas) trečiųjų asmenų, artimai susijusių su ieškove, naudai. Apeliacinės instancijos teismas nevertino CK 6.50 straipsnio taikymo galimybės ginčo situacijoje, ieškovei įvykdžius prievolę už trečiuosius asmenis. Skundžiamu sprendimu taip pat pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
19. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nes paskola buvo suteikta nesant rašytinės paskolos sutarties, tačiau tenkindamas ieškinį padarė rašymo apsirikimą ir lėšas priteisė kaip paskolą, o ne kaip be pagrindo įgytą turtą. Ieškinys dėl be pagrindo įgyto turto gali būti reiškiamas net ir atsakovei gavus pinigus esant teisiniam pagrindui – sutartiniams santykiams, tačiau vėliau tokiam pagrindui išnykus. Šiuo atveju pinigai buvo paskolinti atsakovei 2 mėnesių laikotarpiui nesant rašytinės paskolos sutarties, o po 2 mėnesių atsakovės teisinis pagrindas turėti šiuos pinigus išnyko.
19.2. Pinigų pervedimas per banką yra vienas iš pagrindinių ir tiesioginių įrodymų, patvirtinantis, jog pinigus viena šalis perdavė, o kita gavo. Lėšų, pervestų banko pavedimu, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti, todėl, net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo grąžinti pervestas lėšas, toks įsipareigojimas gali būti numanomas iš pinigų priėmimo fakto.
19.3. Byloje atsakovės pateikta Projekto vykdymo sutartis buvo derinama tarp atsakovės ir A. S. įmonės, o ne pačių trečiųjų asmenų. Ieškovė nėra susijusi su minėta sutartimi. Atsakovės teiginiai, kad ji suteikė tretiesiems asmenims paslaugas, kurių vertė 10 000 Eur, tačiau likusios 5000 Eur sumos nereikalavo, nes tretieji asmenys jos neįdarbino trenere, yra deklaratyvūs. Toks atsakovės elgesys tik patvirtina, kad ieškovė paskolino atsakovei 5000 Eur ir tai nebuvo atlygis už trečiųjų asmenų naudai suteiktas paslaugas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji prašė priimti kokius nors darbus ar dėl to surašyti aktą ar kitą dokumentą. Bylos medžiaga patvirtina, kad visus sporto klubo ir juridinio asmens steigimo darbus atliko kiti asmenys, jiems trečiasis asmuo V. S. sumokėjo už atliktus darbus.
19.4. Atsakovė bendravo su trečiaisiais asmenimis, rengė paslaugų sutarties projektą su A. S. įmone. Dėl to ieškovė, sūnaus paprašyta, paskolino lėšas ne visiškai svetimam asmeniui, o asmeniui, kuris turėjo tam tikrų ryšių su buvusia jos sūnaus sutuoktine. Taigi ieškovė nesielgė neapdairiai ar neprotingai. Ieškovė neturėjo pagrindo pervesti lėšas atsakovei dėl darbų tretiesiems asmenims, nes trečiojo asmens V. S. nei su ieškove, nei su trečiuoju asmeniu A. S. nesieja nei verslo ar partnerystės versle ryšiai, nei bendri klubo įrengimo interesai, nei jokie kiti piniginiai reikalai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumų
20. Pagal CPK 2 straipsnį, tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas yra vienas iš civilinio proceso tikslų. Šis tikslas yra pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu teismai tinkamai teisiškai kvalifikuoja tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. CPK nenustato ieškovo pareigos nurodyti ieškinio teisinį pagrindą ar atsakovo pareigos, atsikertant į ieškovo reikalavimus, nurodyti atsikirtimo teisinį pagrindą. Kitaip tariant, šalys neturi pareigos nurodyti, kaip turėtų būti teisiškai kvalifikuojamas šalių teisinis santykis ar kokia teisės norma turėtų būti taikoma nagrinėjant civilinį ginčą. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktą; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktą).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga neapima teismo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).
22. Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 25 punktas).
23. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinio teisinis pagrindas ir dalykas suformuluoti kaip prašymas iš atsakovės priteisti ieškovės pervestą nepagrįsto praturtėjimo sumą – 5000 Eur. Ieškovė nurodė, kad paskolino atsakovei 5000 Eur sumą dviejų mėnesių laikotarpiui, tačiau šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties. Suėjus nurodytam terminui, atsakovė skolos negrąžino, todėl, ieškovės teigimu, turto (lėšų) įgijimo pagrindas išnyko ir atsakovei atsirado pareiga grąžinti lėšas ieškovei pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį.
25. Byloje susidarė neįprasta įrodinėjimo prasme situacija. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5000 Eur sumą, kurią ši, ieškovės nuomone, yra įgijusi be teisinio pagrindo. Taip pat ieškovė teigė, kad pinigus atsakovei pervedusi dėl tarp jų susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Vadinasi, ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė skirtingus teisinį – nepagrįsto praturtėjimo – ir faktinį – paskolos santykius – ieškinio pagrindus.
26. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo, minėta, įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 20 punktą). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą; ir kt.).
27. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius poziciją, kad į jos sąskaitą ieškovės pervestos lėšos buvo prievolės įvykdymas už trečiuosius asmenis – ieškovės sūnų ir buvusią marčią. Tretieji asmenys buvo skolingi atsakovei už šios atliktas paslaugas pagal Projekto vykdymo sutartį, kuri buvo parengta, šalių derinta, tačiau tinkamai nepasirašyta. Pagal šios sutarties projektą atsakovė atliko darbus ir suteikė paslaugas tretiesiems asmenims tiek iki ginčo sumos pervedimo į atsakovės sąskaitą, tiek ir po to, kai pinigai jau buvo pervesti. Tokiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismo vertintus kaip leistinus ir pakankamus įrodymus: elektroninio susirašinėjimo duomenis tarp atsakovės ir trečiojo asmens V. S. 2020 m. rugsėjo – 2021 m. vasario mėn. laikotarpiu, kitus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad atsakovė vykdė trečiojo asmens V. S. pavedimus, šiai kuriant sporto klubą: bendravo su dizainą, kitus darbus atlikusiais asmenimis, teikė konkrečius klubo įrengimo siūlymus, ieškojo reikalingos įrangos pavyzdžių, nurodė asmens, galinčio parengti dokumentus europinei paramai gauti, kontaktus, ieškojo trenerių dirbti klube, sudarinėjo treniruočių grafikus ir rengė kitus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės ir trečiojo asmens A. S. sutarties, kuri nevisiškai užpildyta ir nepasirašyta, turinį ir nusprendė, kad atsakovė siekė gauti atlygį už savo darbą bei paslaugas kuriant sporto klubą. Taigi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė tinkamai įvykdė įrodinėjimo naštą ir pagrindė, jog ginčo suma – 5000 Eur – jai buvo pervesta pagal šią sutartį iš dalies kaip atlygis už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, iš dalies kaip avansinis mokėjimas už vėliau suteiktas paslaugas ir (ar) darbus.
28. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad šiuo atveju negalima teigti, jog turtas įgytas be pagrindo, nes pati ieškovė teigia, jog pinigus pervedė atsakovei kaip paskolą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pinigai atsakovei pervesti pagal paskolos sutartį, o atsakovė tinkamai pagrindė, kad ieškovė įvykdžiusi prievolę už trečiuosius asmenis – savo artimus giminaičius. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, atmetęs atsakovės argumentus, kad pinigai jai buvo sumokėti ieškovei vykdant prievolę už trečiuosius asmenis (avansu atsiskaityti už vėliau atsakovės jiems suteiktas paslaugas), iš esmės pripažino, jog tikėtina, kad ieškovė paskolino pinigus atsakovei, ir todėl nusprendė patenkinti ieškinį, priteisdamas ieškinyje nurodytą sumą kaip skolą.
29. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti tarp ieškovės ir atsakovės egzistavus paskolos teisinius santykius. Iš esmės tokio pobūdžio teisinių santykių egzistavimą ieškovė įrodinėjo banko pavedimais ir trečiųjų asmenų parodymais. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje konstatuota, kad, ieškovui siekiant pagrįsti tarp šalių egzistavusius paskolos teisinius santykius, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 16 punktas). Kitaip tariant, ieškovė privalėjo įgyvendinti įrodinėjimo naštą siekdama pagrįsti tarp šalių buvusius paskolos teisinius santykius.
30. Paskolos teisinius santykius egzistavus turi įrodyti tą teigianti šalis – taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė nesuformulavo ieškinio teisinio pagrindo – grąžinti skolą, tačiau nurodė tarp šalių egzistavus teisinius paskolos santykius. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pareigą nustatyti tinkamą ginčo teisinių santykių kvalifikaciją, patikrino šį ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo, nurodyta: pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
31. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
32. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo yra padaryta įvertinus faktų, kurių pakanka spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą, atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką ir egzistuojantį teisinį reglamentavimą. Šis teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir atsakovės egzistavo paskolos teisiniai santykiai, o atsakovė pagrindė, kad ieškovė pervedė ginčo pinigų sumą už jos sūnui ir buvusiai marčiai – tretiesiems asmenims – atsakovės suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, t. y. egzistavo teisinis pagrindas ieškovei pervesti lėšas atsakovei. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės 5000 Eur.
33. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.
34. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų.
35. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
36. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu gali būti tikrinamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, tiek ir jo pagrįstumas (teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu), kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 42 punktas).
37. Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 88 punktas). Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 17 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023, 31 punktas; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 39 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atmeta atsakovės argumentus, nes jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Kasaciniame skunde, ginčijant tokią teismo išvadą, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl daugumos byloje esančių tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės atliktus darbus ir (ar) suteiktas paslaugas trečiųjų asmenų, artimai susijusių su ieškove, naudai, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės egzistavo paskolos teisiniai santykiai, iš esmės nėra pagrįsta jokiais įrodymais.
39. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad susitarimo dėl atliekamų darbų trečiųjų asmenų naudai byloje nepateikta, todėl, be kita ko, ieškovė neturėjusi pareigos pervesti lėšų į atsakovės sąskaitą. Kita vertus, teismas nusprendžia, kad aplinkybė, jog nėra rašytinės paskolos sutarties, nevertintina kaip svarbi aplinkybė sprendžiant dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovės ir atsakovės. Pažymėtina, jog kvalifikuodamas teisinius santykius, susidariusius tarp ieškovės ir atsakovės, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo dėl nustatytų aplinkybių, kad iki lėšų pervedimo į atsakovės sąskaitą ginčo šalys nebuvo pažįstamos ar net susitikusios, kad nemažą pinigų sumą paskolinusi su palūkanomis ieškovė nesiekė pasirašyti rašytinės sutarties ar nors paskolos raštelio. Taip pat nepaneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nors tarp trečiojo asmens V. S. ir atsakovės vyko susirašinėjimas dėl paslaugų teikimo ir darbų atlikimo, V. S. nė karto neužsiminė apie paskolos suteikimo faktą, nereikalavo grąžinti paskolintos sumos, nors paskolos grąžinimo terminas buvo pasibaigęs.
40. Vadovaujantis pirmiau nurodyta įrodinėjimo taisykle, jeigu byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja du skirtingi įrodinėjimo taisyklių prasme ieškinio pagrindai – nepagrįsto praturtėjimo ir paskolos teisinių santykių, kuriuos įrodinėjant, kaip jau buvo pažymėta, pasikeičia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė, jog egzistavo paskolos teisiniai santykiai, o atsakovė įrodė, kad ieškovė pervedė pinigus, vykdydama prievolę už trečiuosius asmenis – savo artimus giminaičius, todėl ieškinys pagrįstai buvo atmestas.
41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai nusprendė, jog ginčo suma atsakovei buvo sumokėta vykdant prievolę už trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad jokie atsakovės atlikti darbai ir (ar) suteiktos paslaugos nėra užfiksuoti, prieštarauja minėtiems byloje esantiems įrodymams, o apeliacinės instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo suformuluotomis teismų praktikos taisyklėmis, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčo teisinių santykių teisinio kvalifikavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
44. Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti atsakovės kasacinį skundą, jos naudai iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimas.
45. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1573 Eur išlaidų už advokatės paslaugas rengiant kasacinį skundą atlyginimą, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.12 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl visa ši suma priteistina iš ieškovės (CPK 98 straipsnis). Be to, atsakovė už kasacinį skundą sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį. Taigi atsakovei iš ieškovės iš viso priteistinas 1686 Eur (1573 Eur + 113 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimas.
46. Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimas nėra priteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės L. L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1686 (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė