Civilinė byla Nr. 3K-3-24-706/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02099-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 3.1.3.7.

                                                                                       (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. K. ir atsakovo valstybės įmonės Turto banko kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K., A. L., A. K., A. S. ir Ž. S. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Turto bankui dėl aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys G. K. ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešąjį aukcioną ir jo rezultatų pripažinimą negaliojančiais, ir proceso teisės normų, nustatančių viešojo intereso gynimą, tinkamo aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė pripažinti atsakovo 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdyto butų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo viešojo aukciono rezultatus negaliojančiais.
3. Ieškovai nurodė, kad jiems ar jų šeimos nariams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos medicinos tarnybos iniciatyva 1994–1999 m. pagal tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo suteikti butai. 2014 m. gegužės 1 d. pastatas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas valdyti atsakovui. Atsakovo atstovai 2014 m. balandžio mėn. vykusio pastato gyventojų susitikimo metu bandė įtikinti ieškovus, kad butus būtų geriau sujungti ir aukcione parduoti kaip nedalomą nekilnojamojo turto vienetą, nes taip ieškovams būtų naudingiau. Ieškovai nurodė, kad jie nepajėgs nusipirkti pastato kaip nedalomo nekilnojamojo turto vieneto. Aukcionas įvyko 2014 m. rugsėjo 17 d. Apie įvyksiantį aukcioną ieškovai turėjo būti informuoti raštu, tačiau apie tai jie informuoti nebuvo. Pastatui priklausanti katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo parduodama 2014 m. rugsėjo 17 d. vykusiame aukcione ir iki šiol nėra parduota, nors ji taip pat turėjo būti įtraukta į aukcione parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą.
4. Ieškovai atsakovo atstovų nurodymu 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarė notarinę sutartį, kuria susitarė aukcione dalyvauti kaip vienas dalyvis, siekiantis išsipirkti net ir savo nenaudojamas patalpas. Minėtos patalpos ieškovams yra suteiktos pagal tarnybinių patalpų nuomos sutartis, o tai nuomininkams suteikia papildomų garantijų. Be to, kartu su nuomininkais gyvena ir mažamečiai vaikai bei negalią turintys nuomininkų šeimos nariai. Minėti butai yra vienintelė nuomininkų gyvenamoji vieta.
5. Nors atskiros gyvenamosios patalpos buvo suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, suteikiant joms unikalius numerius, atsakovo organizuotame aukcione visi butai buvo parduoti kaip vienas turtinis vienetas, taip apsunkinant butų gyventojų teisės įsigyti savo nuomojamus butus įgyvendinimą. Butų savininkai nedisponuoja tokiomis sumomis, kad galėtų įsigyti namą su visais butais, be to, jie neturi tokio teisinio intereso, todėl galima daryti prielaidą, kad atsakovas taip pasielgė tyčia, galimai proteguodamas konkretų pirkėją, apsunkindamas buto savininkų galimybę dalyvauti viešajame aukcione ir varžytis dėl konkretaus buto. Aukcionas buvo vykdomas diskriminuojant aukcione parduodamų butų nuomininkus.
6. Tai, kad atsakovas ieškovams nurodė, jog aukcione ieškovams nebus jokios konkurencijos, t. y. nebus kitų registruotų aukciono dalyvių arba niekas nepasiūlys didesnės už jų siūlytiną sumą, suteikė ieškovams teisėtų lūkesčių, kad jie nusipirks jau ilgą laiką nuomojamus butus.
7. Ginčo butų aukcioną atsakovas turėjo organizuoti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklės apibrėžia atskiras sąvokas ir nustato aukciono organizavimo tvarką. Taisyklių 20 punktas nustato, kad turi būti atliktas parduodamo nekilnojamojo turto nepriklausomas vertinimas. Nepriklausomas turto vertintojas kiekvieną aukcione parduodamą butą įvertino atskirai. Atsakovas, pažeisdamas Taisykles, aritmetiškai susumavo atskirų butų vertę ir tai įvardijo kaip bendrą pradinę turto pardavimo kainą.
8. Atsakovo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. SK2-97 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ tikslingai klaidina potencialius aukciono dalyvius. Nutarimo 1 punkte išvardijami visi aukcione parduodami butai kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, nurodant kiekvieno buto unikalų numerį ir pradinę pardavimo kainą. Tai suponuoja nuostatą, kad aukciono dalyviai kiekvieną daiktą gali pirkti atskirai, kadangi kiekvienas iš jų turi savo kainą, tačiau nutarimo 1.1 papunktyje nurodoma bendra valstybinio nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 70 035,91 Eur (241 820 Lt). Tai neatitinka Taisyklių 3 punkte apibrėžtos bendros valstybinio nekilnojamojo turto pardavimo kainos sampratos. Nurodytos aplinkybės sustiprina prielaidas, kad skundžiamas aukcionas buvo organizuotas neskaidriai, sudarant palankesnes sąlygas potencialiam aukciono nugalėtojui.
9. Du ieškovai yra neįgalūs: A. L. nedarbingumas – 60 proc., o A. K. – 65 proc. Su A. K. gyvena du nepilnamečiai vaikai. A. L. neįgalumas išsivystė, kai jis tarnavo kaip profesionalus kariškis Krašto apsaugos ministerijos sistemoje. Ieškovas S. K. yra profesionalus kariškis ir šiuo metu tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) sistemoje, ieškovė A. S. dirba KAM sistemoje kaip laisvai samdoma darbuotoja.
10. KAM, panaikindama tarnybinių butų statusą ir perduodama ginčo butus VĮ Turto bankui, privalėjo išspręsti kitų gyvenamųjų patalpų suteikimo atsakovams klausimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenė 2014 m. balandžio 29 d. aktais perdavė atsakovui VĮ Turto bankui nekilnojamąjį turtą – butus (Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8), esančius (duomenys neskelbtini). VĮ Turto banko valdyba 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. SK2-97 ,,Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ patvirtino minėtų perimtų butų aukciono sąlygas, nustatydama bendrą pradinę pardavimo kainą – 70 035,91 Eur (241 820 Lt). Pagal šio nutarimo 2 punktą turtas parduodamas kaip vientisas nedalomas vienetas. Atsakovas, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, vadovavosi Valstybės nekilnojamo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinti rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio13 d. nutarimu Nr. 641„Dėl valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“. Pagal Taisyklių 21 punktą atsakovas patvirtino minėtas aukciono sąlygas.
13. Teismas nurodė, kad viešosios nuosavybės teisės objektai gali būti perleisti privačių asmenų nuosavybėn tik griežtai laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos. Kai daiktas parduodamas aukciono būdu, pagrindinės pirkimo–pardavimo sąlygos nustatomos aukciono sąlygose, ir šios teisiškai saisto pirkėją ir pardavėją. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, įrodančių, kad parduodant ginčo turtą buvo pažeistas ekonomiškumo principas. Ieškovai užsiregistravo ir dalyvavo aukcione 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ketindami įsigyti visus parduodamus butus kartu kaip vieną turtinį vienetą. Į bylą nepateikta duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad atsakovas organizavo aukcioną neskaidriai ar šališkai. Vykdyto aukciono sąlygos buvo paskelbtos laikraštyje ,,Lietuvos žinios“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą dėl atnaujinamo turto pardavimo aukciono būdu net ir esant turto nuomininkais neįgyjama pirmumo teisės į parduodamą turtą. VĮ Turto banko generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. P1-29 patvirtina, kad į aukciono komisijos sudėtį buvo įtraukti du atsakovo darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą – Teisės skyriaus teisininkai Ligita Petravičienė ir Dainius Vinciūnas. Atsakovas aukcioną organizavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641 ,,Dėl valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka (galiojo iki 2014 m. lapkričio 1 d.). Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su ieškovų teise gyventi ginčo būstuose, todėl dėl teisės į būstą teismas nepasisakė.
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkino. Teismas pripažino atsakovo 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdyto butų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo viešojo aukciono rezultatus negaliojančiais.
15. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nustatė, kad 2007 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1082 bei vėlesniais jo pakeitimais minėti butai buvo įtraukti į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, nes neatitinka valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybės funkcijas. 2014 m. rugsėjo 17 d. įvykusio atsakovės organizuoto aukciono laimėtoju tapo G. K., pasiūlęs aukcione didžiausią parduodamo turto kainą.
16. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytus principus. Nors teisės aktuose nėra pateiktas viešojo intereso apibrėžimas, paprastai viešuoju interesu laikoma tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija turi būti vertinama ir atsižvelgiant į viešąjį interesą. Taip pat nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija turi būti vertinama nepaneigiant kitos nė kiek ne mažesnę reikšmę turinčios valstybės vykdomos socialinės funkcijos – užtikrinti žmogaus teisę į būstą.
17. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo VĮ Turto banko pozicija, kad nagrinėjamu atveju ekonomiškiausia turtą buvo parduoti kaip nedalomą vienetą, o parduodant butus, kaip atskirus turtinius vienetus, galimai sumažėtų turto pardavimo pajamos, yra nepagrįsta ir paremta tik paties atsakovo samprotavimais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėtų galimybę neparduotus nekilnojamojo turto vienetus išnuomoti.
18. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad klausimas dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tolesnio panaudojimo ir kitų gyvenamųjų patalpų asmenims, išsikėlusiems iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteikimo buvo keliamas jau nuo 2005 metų. 2005 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymo Nr. V-625 „Dėl tolesnio gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), panaudojimo“ 2.2 punktas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) butų gyventojams, atlaisvinusiems tarnybines gyvenamąsias patalpas, patalpos turi būti suteikiamos pirmumo teise, o 2.3 punkte buvo įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) butų gyventojai turi būti raštu įspėti dėl iškeldinimo iš šių gyvenamųjų patalpų, pasiūlant kitas gyvenamąsias patalpas, ir nustatytas išsikėlimo terminas, o nesutikus išsikelti į siūlomas patalpas, abipusiu sutarimu nustatyta išsikėlimo data, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.
19. KAM dar 2012 m. kovo 27 d. rašte Nr. 12-01-465, adresuotame Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybai, buvo pasiūliusi organizuoti bendrabučio (duomenys neskelbtini), atskirų nekilnojamojo turto vienetų (gyvenamųjų patalpų) suformavimo darbus ir įregistruoti šiuos turtinius vienetus bei jų daiktines teises Nekilnojamojo turto registre tam, kad bendrabučio gyventojai turėtų galimybę išsipirkti gyvenamąsias patalpas VĮ Turto banko skelbiamame aukcione.
20. Atsakovas S. K. ir atsakovės A. K. vyras Č. K. 2013 m. spalio mėnesį kreipėsi į KAM su prašymais įsigyti nuomojamas tarnybines patalpas.
21. Nagrinėjamu atveju ginčo butus ir kitas patalpas parduodant kaip vientisą nedalomą turto vienetą aukcione, buvo apribota ieškovų teisė išsipirkti savo nuomojamus butus, kuriuos jie 1994–1999 metais įgijo pagal tipines tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nes jie turėjo pirkti ne tik nuomojamus butus, bet ir kitas niekieno nenuomojamas name esančias gyvenamąsias patalpas.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.621 straipsnyje įtvirtinta, kad iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems fiziniams asmenims suteikiama kita gyvenamoji patalpa šio kodekso 6.616 straipsnyje numatytais atvejais, taip pat kai iškeldinami asmenys yra: 1) darbuotojai (tarnautojai), atleisti iš darbo (tarnybos) dėl to, kad jiems buvo nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis dėl su darbu (tarnyba) susijusių priežasčių; 2) dėl su darbu (tarnyba) susijusių priežasčių žuvusio ar dingusio be žinios darbuotojo (tarnautojo) tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo situacijos nevertino ir pagal šias CK normas. Minėti butai ieškovams ir jų šeimos nariams buvo suteikti už ištikimą tarnavimą profesionalioje tarnyboje bei už nuopelnus Lietuvos valstybei.
23. Kai konkuruoja du valstybės interesai – kuo brangiau parduoti valstybinį turtą ir apsaugoti žmogaus teisę į būstą bei būsto neliečiamybę, prioritetas turi būti suteiktas antrajam.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo G. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovui ir kasatoriui nesuteikus galimybės atsikirsti, išplėtė ginčo ribas, t. y. pasisakė dėl trečiojo asmens KAM (o ne dėl atsakovo VĮ Turto banko) veiksmų, ir ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas grindė savo sprendimą visiškai kitu, kasacinio teismo praktikoje nesuformuluotu kriterijumi – teisės į būstą principo viršenybe prieš kitus principus.
2. Teisės aktai dėl valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo (jo pardavimo aukciono būdu) nereglamentuoja turto nuomos santykių ar jų tęstinumo, todėl šiame kasaciniame skunde iš esmės keliami teisiniai klausimai dėl žmogaus teisės į būstą ribų (ir ginčo nagrinėjimo ribų), kai aukciono būdu privatizuojamos patalpos, kurios dar iki aukciono yra netekusios tarnybinių patalpų statuso, o ieškovai ginčija tik aukciono rezultatus (t. y. dabartinio turto valdytojo VĮ Turto banko aktus ir veiksmus dėl aukciono), bet ne aukciono sąlygas ar buvusio turto valdytojo (KAM) priimtus aktus ir veiksmus dėl kitų gyvenamųjų patalpų (ne)suteikimo.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinio turto privatizavimą, vykdant aukcioną (CK 6.621 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ir kt.), tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teisės aktai dėl valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo (jo pardavimo aukciono būdu) nereglamentuoja turto nuomos santykių ar jų tęstinumo, todėl nesant kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu bylą nagrinėjantys teismai skirtingai interpretuoja bylai reikšmingas teisines aplinkybes ir ginčo ribas.
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), kadangi įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovui ir netinkamai įvertino aplinkybes dėl butų pardavinėjimo kaip vientiso turtinio vieneto ekonomiškumo, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
5. VĮ Turto bankas negali įgyvendinti teisės aktų jam nepriskirtos socialinės funkcijos; argumentai dėl KAM veiksmų nesusiję su nagrinėjama byla (todėl ginčo ribos negalėjo būti išplėstos); butai nebuvo tarnybiniai; ieškovams nuosavybės teise priklauso kitos gyvenamosios patalpos; ieškovai dar prieš aukcioną sutiko išsikelti iš butų, jei jo nelaimės; ir kt.
6. Ieškovai ginčija tik aukciono rezultatus, bet ne jo sąlygas, o tai nepagrįstai sukuria situaciją, kad atsakovas, kaip valstybinė įmonė, kurios funkcija yra valstybės nekilnojamojo turto aukcionų organizavimas, yra atsakinga ieškovams už kitų trečiųjų asmenų (šiuo atveju – KAM) pareigas, susijusias su kito būsto suteikimu. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad VĮ Turto bankas gali ar privalo atlikti socialinę funkciją. Be to, jokiame teisės neįtvirtinta, kad VĮ Turto bankas turi atsakyti už trečiųjų asmenų veiksmus. Teisės norminiuose aktuose nustatytos nuoseklios valstybei priklausančio perleidimo privatiems asmenims procedūros, kurių griežtas laikymasis yra būtinas, siekiant tokio turto pardavimo procedūrų skaidrumo bei sandorio teisėtumo. VĮ Turto banko funkcija yra užtikrinti ekonomiškumo ir efektyvumo principo įgyvendinimą.
7. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 4 straipsnis nustatė baigtinį institucijų, atsakingų už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, sąrašą, tačiau atsakovui VĮ Turto bankui tokie įgaliojimai ir atsakomybė nesuteikti. Ieškovų teisė į būstą nėra paneigta, nes ieškovai ir toliau jas gali ginti kitomis priemonėmis, pvz., iš KAM reikalauti suteikti kitas patalpas, atlyginti nuostolius ir pan.
8. Ieškovas, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdyto aukciono sąlygos buvo paskelbtos laikraštyje „Lietuvos žinios“ 2014 m. rugpjūčio 14 d., aukciono sąlygos buvo prieinamos visiems potencialiems pirkėjams, ir viešai paskelbus tokias aukciono sąlygas, kurios buvo patvirtintos VĮ Turto banko valdybos nutarimu, jokių skundų ar pretenzijų nebuvo gauta. Taip pat nebuvo skųstas ir valdybos nutarimas dėl aukciono sąlygų patvirtinimo. Ieškovai nagrinėjamoje byloje taip pat neginčijo aukciono sąlygų, su aukciono sąlygomis sutiko, net sudarė jungtinės veiklos sutartį, šios pagrindu dalyvavo aukcione ir siekė įsigyti visus parduodamus ginčo butus kartu kaip vieną turtinį vienetą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aukciono procedūrų teisėtumą bei padarė teisingą išvadą, kad aukcionas buvo suorganizuotas ir įvykdytas teisėtai.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengiant skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo sprendime aptariamos ieškovų teisė gyventi ginčo butuose, garantijos dėl kitos gyvenamosios vietos patalpos suteikimo iškeldinimo iš tarnybinių patalpų atveju aplinkybės apskritai neturėjo būti nagrinėjamos, nes tai nebuvo ieškinio dalykas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kaip patys ieškovai yra įgyvendinę savo teises į būstą. Ieškovai sutiko, kad aukciono pagrindu atsakovui pretenzijų dėl teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimo neturės. Ieškovų ir atsakovo 2014 m. gegužės 14 d. sudarytame gyventojų pasitarimo protokole ieškovai patvirtino, kad naudojimosi butais, esančiais (duomenys neskelbtini), terminas gyventojams nustatomas ne ilgiau kaip vienas mėnuo nuo aukciono įvykdymo dienos.
12. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, ginčo šalių nesiejo tarnybinio būsto nuomos teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas net neanalizavo byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų argumentų dėl specialiųjų teisės normų, kurių pagrindu tarnybinių patalpų statusas buvo panaikintas. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas įtvirtina, kad asmenys, kuriems tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos) buvo suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę naudotis šiais tarnybiniais butais (atskiromis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne ilgiau, negu jie tarnauja (dirba) krašto apsaugos sistemoje ar yra perkeliami į kitą tarnybos vietovę. Šis įstatymas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Tiek šiuo metu tarnaujantys kariai, tiek kiti asmenys galėjo naudotis tarnybiniais butais tik iki 2014 m. sausio 1 d.
13. Ieškovai 2015 m. rugpjūčio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovams suteiktų patalpų statusas „tarnybinės patalpos“ buvo panaikintas nuo 2005 m. gegužės 19 d. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, ieškovai negalėjo privatizuoti buto ir remdamiesi kitomis specialiosiomis normomis. Klausimas, ar ieškovai turėjo teisę privatizuoti ginčo butus, nėra susijęs su ginčo dalyku.
14. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovui bei netinkamai įvertino aplinkybes dėl butų pardavinėjimo kaip vientiso turtinio vieneto ekonomiškumo. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, pareiškėjui – pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą.
15. Priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, organizuoti atskirų butų pardavimą aukcione dėl to, kad atsakovas turėtų galimybę neparduotus nekilnojamojo turto vienetus išnuomoti, yra netikslinga, kadangi valstybė iki šiol nerado būdų, kaip panaudoti pusę pastato, kuriame buvo butai. Netgi išskaidžius pardavimo objektą į atskirus vienetus nėra garantijos, kad visi keturi ieškovų butai būtų buvę išpirkti pačių ieškovų, o likę keturi butai, tikėtina, ir toliau būtų likę nenaudojami. Vien tai, kad, turtą pardavinėjant aukcione kaip vientisą turtinį vienetą, buvo sulaukta geresnių pirkėjų pasiūlymų, nei pasiūlė patys ieškovai, rodo tokio pardavimo būdo atitiktį ekonomiškumo principui.
16. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl parduodamų butų sujungimo į vieną aukciono objektą vertinimo teisėtumo prasme yra susiję ne su aukciono rezultatų ginčijimu, bet su aukciono sąlygų teisėtumu. Minėta, kad ieškovai nereiškė reikalavimo, susijusio su aukciono sąlygų ar VĮ Turto banko valdybos nutarimo patvirtinti aukciono sąlygas ginčijimu, todėl ieškovų argumentai apie aukciono sąlygas, konkrečiai – draudimą parduoti kelis nekilnojamojo turto vienetus kaip vieną turtinį vienetą, yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutartį, kuria nutarė atsakovo VĮ Turto banko gautą atsiliepimą į trečiojo asmens G. K. kasacinį skundą kvalifikuoti kaip prisidėjimą prie kasacinio skundo. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens kasacinio skundo atsakovas VĮ Turto bankas prašo kasacinį skundą tenkinti, remdamasis skunde nurodytais pagrindais.
26. Kasaciniu skundu atsakovas VĮ Turto bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas skundžiamą sprendimą padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, t. y. netinkamai taikė ir aiškino Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, taip pažeisdamas CPK 320 straipsnį, bei pažeidė CPK 176–185 straipsnius, reglamentuojančius įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai rėmėsi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, nes teisės aktai, reglamentuojantys VĮ Turto banko veiklą, nenustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo galimybės ar valstybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo procedūrų atlikimo funkcijos. Taip pat šio įstatymo 4 straipsnis įtvirtina baigtinį už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingų institucijų sąrašą, tarp kurių VĮ Turto bankas nepaminėtas.
3. Atsakovas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja aukcionus, kuriuose, be kita ko, yra parduodamas turtas, įtrauktas į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, kaip nebeatitinkantis valstybės turto valdytojo poreikių. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką viešosios nuosavybės teisės objektai gali būti perleisti privačių asmenų nuosavybėn tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju VĮ Turto bankas neturėjo nei teisės, nei pareigos spręsti, ar ieškovai turi teisę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti naudojamas gyvenamąsias patalpas. Lietuvos apeliacinis teismas neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė VĮ Turto bankui pareigą užtikrinti žmogaus teisę į būstą, kuriai atsirasti nėra pagrindo nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį.
4. Apeliacinės instancijos teisino teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengiant skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius ir teisinius aspektus. Toks akivaizdus apeliacinės instancijos teismo prieštaravimas savo paties išdėstytai pozicijai įrodo, kad sprendimas buvo priimtas aplaidžiai ir neatsakingai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
5. Ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principus, pažymi, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2003; 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004; 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009).
7. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įvykdyto aukciono organizavimo procedūrą ir konstatavo, kad VĮ Turto bankas organizavo aukcioną griežtai laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, o ieškovai ne tik neginčijo aukciono sąlygų, bet ir sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė dalyvauti aukcione ir įsigyti visus parduodamus ginčo butus kartu kaip vieną turtinį vienetą, dėl to nėra jokio pagrįsto pagrindo naikinti teisėtų aukciono rezultatų. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių absoliučiai nesiaiškino ir netyrė, o sprendė, kad šią bylą reikia nagrinėti atsižvelgiant į viešąjį interesą bei žmogaus teisės į būsto neliečiamybės principą.
8. Ieškovų teisė gyventi ginčo būstuose ar garantijų dėl kitos gyvenamosios vietos patalpos suteikimo iškeldinimo iš tarnybinių patalpų atveju aplinkybės neturi būti nagrinėjamos, nes tai nėra ieškinio dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nemato pagrindo pasisakyti dėl ieškovų teisės gyventi ginčo butuose, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
9. Ieškovai patikslintu ieškiniu neginčijo nei KAM, nei Lietuvos kariuomenės ar kitų institucijų veiksmų (sprendimų) dėl nesuteikimo kitų gyvenamųjų patalpų, tarnybinių butų statuso panaikinimo ar gyvenamųjų patalpų sutarčių su ieškovais nutraukimo.
10. Nė vienas iš ieškovų neginčijo KAM veiksmų ar sprendimų įtraukti ginčo butus į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą kaip parduodamą nekilnojamąjį turtą, nebeatitinkantį valstybės turto valdytojo poreikių, atvirkščiai – ieškovo S. K. 2013 spalio 10 d. ir Č. K. 2013 m. spalio 21 d. prašymai patvirtina jų pritarimą ginčo butus perleisti VĮ Turto bankui, kad vėliau aukciono metu juos galėtų įsigyti.
11. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus bei ieškovų paaiškinimus dėl jų teisės į tarnybinius butus bei garantijas dėl kitos gyvenamosios vietos patalpos suteikimo iškeldinimo iš tarnybinių patalpų atveju.
12. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 362 straipsnio ir šiuo metu galiojančio CK 6.620 straipsnio, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnį, galiojusį jų profesinės karo tarnybos sutarčių nutraukimo metu, pasibaigus darbo ar tarnybos santykiams, darbuotojas ar karys, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisė naudotis tarnybine gyvenamąja patalpa yra nulemta tam tikros aplinkybės, t. y. būtinybės eiti tas pareigas, dėl kurių ir buvo suteiktas atitinkamas tarnybinis butas. Nuomininkas, nutraukęs darbo sutartį (tarnybą), negrįžęs į tarnybą, jis turi vykdyti tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir, pasibaigus jo tarnybos laikui, kartu su šeima išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, o jei neišsikelia, nuomininkas ir jo šeima pagal CK 6.620 straipsnį turi būti iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, asmenys, kuriems tarnybiniai butai buvo suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turėjo teisę naudotis šiais tarnybiniais butais vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne ilgiau, negu jie tarnauja (dirba) krašto apsaugos sistemoje ar yra perkeliami į kitą tarnybos vietovę. Ieškovai (t. y. šiuo atveju ir ieškovas S. K.) turėjo teisę naudotis tarnybiniais butais iki 2014 m. sausio 1 d.
15. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio 4 dalį, ieškovai tarnybiniuose butuose galėjo gyventi iki 2014 m. kovo 31d. Pasikeitus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui, ieškovai neteko teisių į tarnybinius butus bei neįgijo garantijų, nustatytų CK 6.621 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176–185 straipsnius, juos taikė netinkamai, tai turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, šis pažeidimas turėjo įtaką neteisėtam skundžiamo sprendimo priėmimui.
16. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, kaip priimta analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodyta civilinė byla nuo nagrinėjamos iš esmės skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis, ieškinio dalyku bei teisinį santykį reglamentuojančiais teisės aktais: civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008 buvo nagrinėjama ieškovo teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatine tvarka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, o šios bylos atveju ieškovai prašė pripažinti VĮ Turto banko organizuoto aukciono rezultatus negaliojančiais.
27. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą trečiasis asmuo G. K. prašo atsakovo kasacinį skundą patenkinti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą bei palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ultra vires (už įgaliojimų ribų) doktrinos esmė yra ta, kad iš viešojo juridinio asmens galima reikalauti tik to, kad jis veiktų pagal savo steigimo dokumentus, neviršydamas valstybės jam suteiktų įgaliojimų. Tuo tarpu nei ginčijamame apeliacinės instancijos teismo sprendime minimas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustatė, kad VĮ Turto bankui suteikiami įgaliojimai vykdyti socialinę funkciją aprūpinti būstu, kai yra vykdomos valstybei priklausančio turto pardavimo (privatizavimo) procedūros. Dėl to, atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas, priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, VĮ Turto bankas neturėjo ne tik pareigos, bet net ir teisės vykdyti aukcioną. Priešingi veiksmai reikštų VĮ Turto banko veikimą peržengiant savo kompetencijos ribas (lot. ultra vires).
2. Nors apeliacinis teismas nagrinėja bylą pagal proceso normų nustatytas taisykles, tačiau jis, kaip ir pirmosios instancijos teismas, yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas, taikant ieškovo pažeistų teisių gynybą didesne apimtimi, negu ji nustatyta ieškinyje. Be to, CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014). Analogiška praktika formuojama ir kitose kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).
3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams ne kartą buvo suteikta galimybė (ieškinyje, triplike, patikslintame ieškinyje ir kt.) nurodyti reikalavimų teisinį ir faktinį pagrindus bei ginčo ribas, ieškovai apsiribojo reikalavimu pripažinti aukciono rezultatus negaliojančiais.
4. Apeliaciniu skundu nauji reikalavimai negali būti keliami (CPK 312 straipsnis), todėl byla apeliacinės instancijos teisme privalėjo būti nagrinėjama neperžengiant tų pačių ribų. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės vertinti nei Krašto apsaugos ministerijos, nei Lietuvos kariuomenės ar kitų asmenų veiksmų bei sprendimų nesuteikti ieškovams kitų gyvenamųjų patalpų, panaikinti tarnybinių butų statusą, nutraukti gyvenamųjų patalpų sutartis su ieškovais. Ieškovai valdybos nutarimo dėl aukciono sąlygų patvirtinimo neskundė. Ieškovai nagrinėjamoje byloje taip pat neginčijo aukciono sąlygų, su jomis sutiko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aukciono procedūrų teisėtumą ir padarė teisingą išvadą, kad aukcionas buvo organizuotas ir vykdytas teisėtai.
5. Ieškovai dar prieš aukciono pradžią 2014 m. gegužės 14 d. gyventojų pasitarimo protokole raštu patvirtino, kad sutinka su aukciono teisinėmis pasekmėmis, turėsiančiomis įtakos jų teisei į būstą.
28. Atsiliepimu į kasacinius skundus ieškovai prašo atsakovo ir trečiojo asmens kasacinius skundus atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas ne išplėtė ginčo ribas, o atliko savo funkciją – įvertino visus byloje esančius įrodymus, konstatavo įrodytas aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vertino ne pavienius byloje esančius įrodymus, o kaip įrodymų ir nustatytų aplinkybių sisteminį visetą. KAM kaip trečiasis asmuo dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė savo poziciją, teismo pareikalautus dokumentus, su šiais abu kasatoriai susipažino ir jais grindė savo atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo naujų įrodymų ir nenustatė naujų aplinkybių, tik įvertinęs byloje esančius įrodymus, visapusiškai atskleidęs ginčo esmę, pritaikė teisės normas.
2. Normų, kurių netaikė pirmosios instancijos teismas, pritaikymas ginčo teisiniam santykiui apeliacinėje instancijoje nėra ginčo ribų išplėtimas.
3. Kiekvieno ieškovo tarnybinio buto nuomos sutarties su KAM sistemos struktūromis nutraukimas turėjo būti sprendžiamas individualiai, nes kiekvienas jų turi skirtingas garantijas. KAM sistemos struktūros jų nesuteikė. Tarnybinių butų statuso panaikinimas, taip imituojant valstybės socialinių funkcijų pasibaigimą, yra piktnaudžiavimas valdžia ir gero valdymo principo pažeidimas.
4. Bylos medžiagoje yra įrodymų, kad KAM sistemos kariškiai privatizavo jiems išnuomotus tarnybinius butus. KAM imitavo, kad ruošia privatizuoti ieškovų nuomojamus tarnybinius butus ir kad šiuos privatizuoti galės nuomininkai, t. y. ieškovai. Pastarieji turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad taip ir bus. Ieškovų nuomoti tarnybiniai butai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, tik juos patikėjimo teise valdo KAM. Ieškovai, vertindami KAM veiklą dėl tarnybinių butų privatizavimo, tikėdami, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis), visi Lietuvos Respublikos piliečiai prieš įstatymą lygūs (Konstitucijos 29 straipsnis), susiformavo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad turės galimybę privatizuoti savo nuomojamus tarnybinius butus ar kitaip bus įgyvendintos jų konstitucinės teisės į būstą.
5. Ne ieškovas iškėlė ekonomiškumo klausimą, o atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį pareiškė, kad visus butus, kurie turi savarankiškus unikalius numerius, parduoti kaip vieną nedalomą objektą yra ekonomiškiau, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį argumentą.
6. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad ieškovas A. L. išleistas į atsargą dėl sveikatos. Konstitucijos 146 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie eidami karo tarnybą nustojo sveikatos, o Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas (Konstitucijos 6 straipsnis). KAM, vykdydama jai pavestą valstybinės valdžios funkciją, užuot savo funkcijas atlikdama taip, kaip nurodyta įstatyme ir Konstitucijoje, panaikina tarnybinių butų statusą, butus perduoda parduoti aukcione VĮ Turto bankui. Nepanaikinus aukciono rezultatų, butai tampa privačia nuosavybe. Privatus savininkas neturi jokių prievolių įsigytų butų gyventojams, bendraisiais pagrindais nutraukia faktinės nuomos santykius ir nustatyta tvarka keldina gyventojus iš butų. KAM su kiekvienu  ginčo buto nuomininku turėjo atitinkamą teisinį santykį ir atitinkamą prievolę kiekvienam ieškovui. KAM siekia nusišalinti nuo jos kompetencijai pavestos valstybinės valdžios funkcijos – vykdyti valstybės socialinę funkciją, t. y. užtikrinti teisę į būstą jai paskirtoje valstybinio valdymo srityje.
7. Kasatorių teiginys apie tai, kad ieškovai neskundė VĮ Turto banko paskelbto aukciono sąlygų, rodo, jog jie patys klaidingai suprato ieškovų ir atsakovų ginčo esmę. Aukciono organizatoriaus sprendimas patvirtinti aukciono sąlygas tiesiogiai ieškovams įtakos neturi ir nesukuria jiems jokių teisinių pasekmių. Ieškovams aktualu atkurti situaciją,               buvusią iki aukciono (lot. status quo).
8. Ieškovai neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo skųsti aukciono sąlygas. Vertinant aukciono organizavimą ir vykdymą svarbus faktas, kad VĮ Turto bankas dar prieš aukcioną ieškovus konsultavo aukciono klausimais, tikino, jog yra didžiausia tikimybė, kad aukcione niekas daugiau nedalyvaus ir jie sėkmingai laimės,               rekomendavo sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl to, kad galėtų dalyvauti aukcione ir nupirkti visus namo butus (ne tik tuos, kuriuose gyvena).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos ir dėl galimo tokio turto nuomininkų teisių pažeidimo 

29. Kariai naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Karių naudojimasis teisėmis į privataus gyvenimo apsaugą, tarnybos vietos garantijas, poilsį ir laisvalaikį, susivienijimų laisves, gyvenamosios vietos pasirinkimą ir laisvą kilnojimąsi, tarnybinio būsto neliečiamybę, susirinkimų, grupinių peticijų, žinių skleidimo ir nuomonės reiškimo būdus įstatymais ir įstatymų patvirtintais statutais gali būti apribojamas tik tiek, kiek yra būtina kario pareigoms atlikti, karinei drausmei ir paklusnumui bei tarnybos tikslams užtikrinti (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, 2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2401 redakcija).
30. Remiantis CK 6.618 straipsnio 1 dalimi, tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos. Ieškovai buvo įgiję teises į dalį aukcionu parduoto turto tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pagrindu. Nors ginčo sutartys sudarytos 1994–1999 m., jų pasibaigimui ir tokių patalpų nuomininkams dėl galimų lengvatų nutraukiant nuomos sutartis taikomos 2001 m. CK nuostatos dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis). CK 6.621 straipsnis įtvirtina, kad iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems fiziniams asmenims suteikiama kita gyvenamoji patalpa šio kodekso 6.616 straipsnyje numatytais atvejais, taip pat kai iškeldinami asmenys yra: 1) darbuotojai (tarnautojai), atleisti iš darbo (tarnybos) dėl to, kad jiems buvo nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis dėl su darbu (tarnyba) susijusių priežasčių; 2) dėl su darbu (tarnyba) susijusių priežasčių žuvusio ar dingusio be žinios darbuotojo (tarnautojo) tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai.
31. Asmenys, kuriems tarnybiniai butai (atskiros tarnybinės gyvenamosios patalpos) buvo suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę naudotis šiais tarnybiniais butais (atskiromis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne ilgiau, negu jie tarnauja (dirba) krašto apsaugos sistemoje ar yra perkeliami į kitą tarnybos vietovę. Aprūpinimo tarnybiniu butu (atskira tarnybine gyvenamąja patalpa) laikotarpiu butpinigiai kariams nemokami (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, 772 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2401 redakcija). Taigi specialiuoju teisės aktu nustatytas teisės naudotis tarnybiniu butu pasibaigimas. Ieškovams ši teisė baigėsi iki gyvenamųjų patalpų perdavimo atsakovui. Tai, kad ieškovai gyvenamųjų patalpų neatlaisvino, o jas suteikusi KAM jų neiškeldino, negali būti vertinama kaip tarnybinių patalpų nuomos santykių galiojimas po to, kai suėjo įstatyme nustatyti šių santykių pasibaigimo terminai, nes tokia išlyga įstatyme nenustatyta. Teisėjų kolegija nepasisako dėl CK 6.621 straipsnyje įtvirtintos garantijos kai kuriems asmenims juos iškeldinant iš tarnybinių patalpų, nes šioje byloje nėra pateikto prašymo ieškovus iškeldinti iš nuomojamų patalpų.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę į būstą galima įgyti daiktinės teisės ar prievolinės teisės pagrindu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos lemia tai, kad teisė į būstą yra daugialypė teisė, kuri gali būti įgyvendinama dvejopai: kaip daiktinė, absoliuti teisė (pvz., teisė į būstą įgyvendinama įgyjant nuosavybės teisę į gyvenamąjį plotą) ir kaip prievolinė, santykinė teisė (komercinė būsto nuoma, socialinio būsto nuoma ir kt.). Teisės į būstą santykinis prievolinis pobūdis kinta ir neretai jis iš santykinio gali pasikeisti į daiktinį, absoliutų teisės įgyvendinimo pobūdį. Pavyzdžiui, jeigu butų privatizavimo proceso metu jame dalyvavo būsto nuomininkas ir jo šeimos nariai, tai jų teisė į būstą iš prievolinės teisės tapo daiktinė ir prievolinė teisė pasibaigė. Dėl to nuomininkų teisės į būstą įgyvendinimas tapo skirtingas, priklausomai nuo to, pasinaudojo jie galimybe privatizuoti nuomojamą būstą ar ne. Tie asmenys, kurie nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatyta galimybe pakeisti teisės į būstą įgyvendinimo pobūdį (ir kurie šiuo metu neturi teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamų patalpų), jų teisė į būstą liko prievolinė, santykinė teisė, o tų, kurie šia galimybe pasinaudojo, teisė į būstą tapo grindžiama nuosavybės (absoliučiais, daiktiniais) teisiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2014).
33. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomai būdingas specifinis sutarties dalykas ir specialūs subjektai, tampantys tokių santykių šalimis. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiams pripažinti būtinas abiejų šių požymių egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009). Kai ieškovų nuomojamos gyvenamosios patalpos teisės aktų pagrindu prarado tarnybinių patalpų teisinį režimą, ieškovams toliau naudojantis gyvenamosioms patalpomis tokiems nuomos santykiams taikomos gyvenamųjų patalpų nuomos taisyklės, nustatytos CK XXXI skyriuje. Bylos šalys susitarė dėl tokios nuomos sąlygų ir jas išdėstė 2014 m. gegužės 14 d. protokole, šį visi pasirašė. Nuomos santykių galiojimo terminas buvo nustatytas šalių suderinta valia. Kolegija nepasisako, ar ieškovų sprendimai dėl nuomos santykių bei jų prisiimta rizika buvo aiškiai suvokta ir priimta laisva valia, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumo laipsnį, nes šioje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai dėl nuomininkų nuomos (ne tarnybinės) teisės pasibaigimo.
34. Ieškovai, įgiję teisę į būstą prievolinės teisės pagrindu, siekė šią teisę pakeisti į daiktinę teisę dalyvaudami aukcione, todėl apeliacinio teismo išvada, kad perduodant valstybės turtą  parduoti viešajame aukcione buvo pažeistos ieškovų teisės į būstą, neatitinka šios teisės įgijimo pagrindų. Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui (CK 6.585 straipsnis).

     Dėl viešosios nuosavybės teise valdomo turto pardavimo viešojo aukciono būdu

35. Viešosios nuosavybės objektų perleidimas privatiems asmenims reguliuojamas viešosios teisės normomis. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2013 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-404 redakcija) 17 straipsnio 1 dalyje išvardyti tokio turto perdavimo būdai, kurių sąrašą galima pildyti kitais įstatymais (pvz., šiai bylai aktualus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas). Valstybės turto perdavimas kitiems subjektams jį privatizuojant pagal įstatymą (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo  įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas) skiriasi nuo Vyriausybės nutarimu pripažinto atnaujinamu nekilnojamojo turto ir jo pardavimo aukciono būdu kaip neatitinkančio valstybės funkcijų ir parduodamo pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo  įstatymo 161 straipsnis) perdavimo kitiems asmenims tvarka ir sąlygomis – skiriasi ir šiuos perdavimo būdus įgyvendinančios institucijos.
36. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato asmenų, galinčių įsigyti savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas, sąrašą bei pardavimo sąlygas (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-320 redakcija). Tai kitoks viešosios nuosavybės perleidimo būdas, nei nurodyta nutarties 35 punkte, kadangi skiriasi viešosios nuosavybės objektų perleidimo sąlygos ir tvarka, institucijų, įgyvendinančių šiuos aktus, kompetencija. Teismas neturi teisinio pagrindo keisti šių institucijų kompetenciją ar keisti viešosios nuosavybės perleidimo tvarką ir sąlygas nesant tam teisinio pagrindo, pavyzdžiui, leisti įsigyti būstą lengvatinėmis sąlygomis ir kartu skelbti aukcioną.  
37. 2007 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1082 bei vėlesniais jo pakeitimais butai (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, kaip neatitinkantys valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybės funkcijas, minėti butai nebeturi tarnybinių butų statuso, todėl šių butų paskirtis yra nebeaktuali, t. y. nesvarbu, kokiems tikslams (nuomos, pardavimo ar kt.) šie butai bus panaudoti.
38. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnis įtvirtino savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo tvarką ir tam tikrą asmenų, galinčių lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, kategoriją. Pažymėtina, kad ieškovai nepatenka į asmenų, turinčių teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti būstą, kategoriją. Dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perdavimo ieškovams nepagrįsti teisės aktų reikalavimais ir be pakankamo pagrindo taikoma kasacinio teismo praktika dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo.
39. Kaip jau minėta, butai (duomenys neskelbtini (nuo Nr. 1 iki Nr. 8), įtraukti į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą (2007 m. spalio 10 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“). Turtą įtraukus į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, atnaujinamo turto valdytojui sudarius su aukciono organizatoriumi susitarimą, kuriame numatyta atnaujinti valstybės nekilnojamąjį turtą įsigyjant naują arba rekonstruojant esamą valstybės nekilnojamąjį turtą, ir aukciono organizatoriui perėmus turtą valdyti patikėjimo teise, aukciono organizatorius inicijuoja nepriklausomą turto vertinimą ir aukcioną (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 20 punktas, 2011 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 32-1499 redakcija).
40. Norminiuose teisės aktuose nustatytos nuoseklios valstybei priklausančio perleidimo privatiems asmenims procedūros, kurių laikymasis yra privalomas, siekiant tokio turto pardavimo procedūrų skaidrumo bei sandorio teisėtumo. Kai daiktas parduodamas aukciono būdu, pagrindinės pirkimo–pardavimo sąlygos nustatomos aukciono sąlygose, ir šios teisiškai saisto pirkėją ir pardavėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad VĮ Turto banko valdyba 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. SK2-97 ,,Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ patvirtino butų (duomenys neskelbtini) (nuo Nr. 1 iki Nr. 8), aukciono sąlygas ir 2 punkte nurodė, jog turtas parduodamas kaip vientisas nedalomas vienetas. Lietuvos apeliacinis teismas vertino, ar aukciono sąlygos atitinka viešąjį interesą, ir nustatė, kad, ginčo butus ir kitas patalpas parduodant kaip vientisą nedalomą turto vienetą aukcione, buvo apribota ieškovų teisė išsipirkti savo nuomojamus butus. Taip teigdamas, teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu tokia teisė ieškovams buvo suteikta.
41. Kolegija pažymi, kad, padarydamas šias išvadas, apeliacinis teismas netinkamai taikė viešosios nuosavybės perleidimo kitiems asmenims būdus nustatančias teisės normas. Kokio teisės akto pagrindu bus perleista viešoji nuosavybė, sprendžia savininkas, šiuo atveju Vyriausybė, kuri patvirtino sąrašą, taip suformuodama parduodamo turto teisinį režimą ir jo perleidimo būdą. Valstybės turto bankas yra vykdančioji institucija, jai nesuteikta teisė keisti viešosios nuosavybės valdomo turto teisinio statuso ir jos perleidimo būdų (Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Turto banko įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 punktai).                                                                
42. Trečiasis asmuo G. K. kasaciniame skunde nurodė, kad ieškovai ginčija tik aukciono rezultatus (t. y. dabartinio turto valdytojo VĮ Turto banko aktus ir veiksmus dėl aukciono), bet ne aukciono sąlygas ar buvusio turto valdytojo (KAM) priimtus aktus ir veiksmus dėl kitų gyvenamųjų patalpų (ne)suteikimo. Šis kasacinio skundo teiginys pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdyto aukciono sąlygos buvo paskelbtos laikraštyje „Lietuvos žinios“ 2014 m. rugpjūčio 14 d., aukciono sąlygos buvo prieinamos visiems potencialiems pirkėjams; viešai paskelbus tokias aukciono sąlygas, jokių skundų ar pretenzijų nebuvo gauta. Taip pat nebuvo skųstas ir VĮ Turto banko valdybos nutarimas dėl aukciono sąlygų patvirtinimo. Lietuvos apeliacinis teismas šių pirmosios instancijos teismo nurodytų faktų nepaneigė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškinio reikalavimuose aukciono sąlygų neginčijo, netgi sudarė jungtinės veiklos sutartį, šios pagrindu dalyvavo aukcione ir siekė įsigyti visus parduodamus ginčo butus kartu kaip vieną turtinį vienetą. Dėl to kasacinis teismas dėl 2014 m. rugsėjo 17 d. įvykusio aukciono sąlygų teisėtumo plačiau nepasisako.

Dėl viešojo intereso gynimo

43. Viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis. Valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas byloje Nr. 18/99, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06).
44. Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymu saugomą interesą, ir subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).        
45. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija turi būti vertinama ir kaip viešojo intereso pažeidimas, tačiau tokio  galimai esančio pažeidimo nešalino CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu ieškovų argumentai, kad vientiso objekto (ne atskirų butų) pradinės kainos (ne)tinkamas nustatymas apribojo jų teisę išsipirkti savo nuomojamus butus, galėjo būti vertinami kaip reikšmingi, jeigu būtų buvę pateikta įrodymų, kaip tai paveikė ieškovų, kaip potencialių pirkėjų, teises. Kaip jau buvo pažymėta, ieškovai neskundė 2007 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1082, neginčijo VĮ Turto banko paskelbto aukciono sąlygų – ginčijo tik aukciono rezultatus. Šiuo atveju pabrėžtina, kad ieškovai turėjo teisę skųsti viešojo aukciono rezultatus tik tuo atveju, jeigu tai pažeidė jų teises ir teisėtus interesus, o viešojo intereso gynimo funkcija jiems nėra suteikta, nes ieškovai nėra subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu, t. y. ieškovai turi teisę ginti tik savo subjektines teises. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesilaikė CPK 49 straipsnyje nustatytos viešojo intereso gynimo tvarkos ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti ginamas viešasis interesas.
46. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešosios nuosavybės teise valdomo turto pardavimą viešojo aukciono būdu, dėl butų nuomininkų teisių pažeidimo ir aukciono teisėtumo bei netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatančias viešojo intereso gynimą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas minėtas teisės normas taikė tinkamai, todėl kasaciniai skundai tenkintini, naikintinas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimas ir paliktinas galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti trečiojo asmens G. K. naudai iš ieškovų lygiomis dalimis 1560,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi trečiojo asmens ir atsakovo kasaciniai skundai yra tenkintini, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimas naikintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, paliktinas galioti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. papildomas sprendimas.
49. Kasatorius trečiasis asmuo G. K., pateikdamas kasacinį skundą, sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, todėl šis lygiomis dalimis priteistinas iš ieškovų.
50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,77 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasaciniai skundai tenkintini, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų priteistinos lygiomis dalimis. Padalijus pašto išlaidų sumą į tris lygias dalis, jos sudaro mažiau nei 3 Eur, o tai yra mažesnė suma nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.). Todėl nurodytas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš ieškovų nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies  3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir 2015 m. spalio 12 d. papildomą sprendimą.

Priteisti iš ieškovų S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a.  k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 31 (trisdešimt vieno) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Birutė Janavičiūtė

Janina Stripeikienė

Dalia Vasarienė