Civilinė byla Nr. 2S-2548-934/2021 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11405-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.2.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje e2-864-868/2021, kuria buvo nuspręsta ieškovo ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       A. S. (A. S.) (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad 2019-09-10 atsakovo M. F. (toliau – ir atsakovas) išsakyti ir patalpinti teiginiai Youtube socialiniame tinkle apie ieškovą: ,,A. S. yra nusikaltėlis bėglys, menkysta, baili būtybė, niekšas, žiurkė, bjaurybė, pedofilas bei persekiojamas Ukrainoje grynai dėl baudžiamosios sudėties.“, žemina ieškovo asmens garbę ir orumą; įpareigoti atsakovą M. F. po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų, Youtube socialiniame tinkle, savo paskyroje, patalpinti vaizdo įrašą, kuriame atsakovas M. F. paskelbtų ir paneigtų ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis: ,,2019 m. rugsėjo10 d. per mano duotą interviu, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle Youtube: aš M. F., apie A. S. paskelbiau klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją: A. S. pavadinau nusikaltėliu bėgliu, menkysta, bailia būtybe, niekšu, žiurke, bjaurybe, pedofilu bei nurodžiau, kad A. S. yra persekiojamas Ukrainoje grynai dėl baudžiamosios sudėties. Pripažįstu, kad paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina A. S. asmens garbę ir orumą.“; priteisti iš atsakovo ieškovui 3 000,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-07-27 nutartimi paliko ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėtu.

3.       Teismas procesinį sprendimą iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir motyvais:

3.1.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį Lietuvos Respublikos teisme atsakovui, kurio faktinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje;

3.2.                      Ieškinyje ieškovas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Gyventojų registro 2020-03-10 pažymą, kurioje nurodyta, kad A. S. gyvenamąją vietą deklaravo 2017-02-15 adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2020-12-09 pažymą, Nr. (2020-42412-PD)-455, A. S. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini);

3.3.                      Byloje esantys Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys įrodo, A. S. paskutiniu deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), niekada negyveno. Taip pat nuo 2017-02-15 iki 2020-06-21 negyveno ir ankstesnėje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento pažyma laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, joje nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis ir kitais byloje esančiais įrodymais nėra paneigtos. Todėl pažymoje nurodytomis išvadomis teismui nėra pagrindo nesivadovauti. Byloje surinktų naujų įrodymų visuma atskleidžia naujai paaiškėjusias aplinkybes ir sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovui nurodžius, kad gyvena Lietuvoje, tokiu būdu yra siekiama suklaidinti teismą siekiant nagrinėti bylą Lietuvos Respublikos teismuose. Tokiuose ieškovo veiksmuose, kuomet pateikiama klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie nuolatinę faktinę gyvenamąją vietą ir neva turimą reputaciją Lietuvos Respublikoje, galima įžvelgti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis);

3.4.                      Migracijos

3.5.                      N. M. departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021-05-10 sprendimas Nr. 21PR-1 dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamos bylos teismingumo, šis sprendimas patvirtina, kad kompetentingos institucijos priėmė, sprendimą, kad A. S. neturi teisės atvykti į Lietuvos Respubliką;

3.6.                      Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl akivaizdžiai neteisingų duomenų teismui pateikimo ir nustačius tai, kad ieškovas nuolatinės faktinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje niekada neturėjo ir neturi, taip pat įvertinus, kad teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti žeminančius jo garbę ir orumą, yra išsakyti rusų kalba, adresuoti ne Lietuvos piliečiams ir su Lietuvos Respublika jokiais aspektais nėra susiję, teismas daro išvadą, kad ieškovo reputacijai Lietuvoje žala negalėjo būti padaryta. Esant nurodytam, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos teismai šiuo atveju neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikšto ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-27 nutartį.

5.       Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:

5.1.       Teismo padaryta išvada dėl faktinės gyvenamosios vietos yra klaidinga. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei asmens gyvenamosios vietos aiškinimą Lietuvos ir tarptautinių teismų praktikoje, faktinė asmens buvimo viena per se nereiškia ir nelemia asmens (pagrindinės) gyvenamosios vietos. O be to, vertinant šios konkrečios bylos teismingumą Lietuvos teismams, ieškovo gyvenamoji vieta šiuo atveju neturi jokios lemiamos reikšmės;

5.2.       Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021-04-14 nutartyje, spręsdamas klausimą dėl ieškovo reputacijos (ne)turėjimo Lietuvoje, konstatavo, kad Ieškovas A. S. Lietuvoje turi reputaciją, kuri saugotina. Kasacinis teismas nurodė, kad tokią išvadą suponuoja ieškovo gyvenimo Lietuvoje faktas, trukmė, turimas prieglobsčio statusas (Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021-06-08 sprendimu ieškovui suteikė prieglobstį). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovo buvimas Lietuvoje nėra atsitiktinis ar epizodinis, šioje šalyje ieškovas turi interesų. Šiai dienai aplinkybės nėra pasikeitusios: byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui nuo 2012-06-08 suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje, jis šiuo metu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad Migracijos departamento pareigūnai siekia panaikinti ieškovui suteiktą pabėgėlio statusą, tačiau Migracijos departamento 2021-05-10 sprendimas Nr. 21PR-1 skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra įsiteisėjęs, todėl, apelianto vertinimu, ieškovas turi pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė ir tai, kad ta aplinkybė, jog ieškovas Lietuvoje faktiškai negyvena, nėra pagrindas išvadai, kad Ieškovo ryšys su Lietuvos Respublika yra nutrūkęs;

5.3.       Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismo išvada, kad ieškovas nuolatinės faktinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje niekada neturėjo ir neturi, todėl byla neteisminga Lietuvos teismams, yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi: ieškovas tiek ieškinio pateikimo dieną, tiek skundžiamos nutarties priėmimo dieną turėjo ir turi viešuose registruose deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, su kuria ieškovą sieja socialiniai bei teisiniai ryšiai, t. y. Lietuva yra valstybė, su kuria ieškovas yra glaudžiausiai susijęs – turi jam suteiktą pabėgėlio statusą; ieškovo gyvenamoji vieta šiuo atveju neturi esminės reikšmės bylos teismingumui; kadangi būtent Lietuvos teritorijoje įvyko veiksmas (aplinkybė), tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą šioje byloje (Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992-07-21 sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 40 straipsnio 3 dalis (toliau – ir Dvišalė sutartis) ir ieškovo reikalavimui atlyginti žalą taikytina Lietuvos teisė (Dvišalės sutarties 40 straipsnio 1 dalis), tad net ir pati byla yra glaudžiausiai susijusi būtent su Lietuva ir Lietuvos teismuose bus išnagrinėta operatyviausiai ir ekonomiškiausiai;

5.4.       Teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, apie tai, kad ieškovas yra žinomas asmuo Lietuvoje – jo administruojamos Youtube paskyros duomenimis, jo paskyroje skelbiamus įrašus Lietuvos gyventojai peržiūrėjo net 10.146.322 kartus, o tai akivaizdžiai patvirtina Ieškovo reputacijos turėjimą Lietuvoje. Antrasis aspektas, kurį, pagal kasacinio teismo išaiškinimą privalėjo nustatyti Teismas, tikrindamas bylos teismingumą Lietuvos teismams, yra tas, ar Ieškovo reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala – t. y. ar Lietuvoje buvo pakankama ginčo teiginių apie ieškovą sklaida, ar ji buvo tik nominali teorinė. Šis klausimas byloje jau buvo sprendžiamas ir dėl jo jau yra pasisakęs aukštesnės instancijos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi, jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams;

5.5.       Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad būtent Lietuvoje ieškovui yra suteiktas pabėgėlio statusas; jo reputacija yra svarbi ir saugotina būtent Lietuvoje; paskleidus garbę ir orumą menkinančią informaciją Vilniuje, po Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio, žala reputacijai sietina būtent su Lietuva; ieškovas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pareikšti ieškinį būtent Lietuvos Respublikoje, ir byla yra teisminga Lietuvos teismams. Apelianto įsitikinimu, byloje nustatytos visos sąlygos, kurios, pagal Dvišalę sutartį, Lietuvos kasacinio teismo išaiškinimus bei jau šioje byloje priimtą aukštesnės instancijos 2020-06-18 nutartyje, sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi, inter alia: ieškovas turi reputaciją Lietuvoje; žala jo reputacijai padaryta būtent Lietuvoje.

2.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir apeliantui skirti 5000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:

6.1.       Atsakovas, visiškai sutikdamas su pirmos instancijos teismo 2021-07-27 nutarties motyvais ir rezoliucine dalimi, tvirtina, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, tyčia ir piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis klaidino teismą dėl savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, siekdamas šią bylą ir kitas panašias bylas nagrinėti Lietuvos teismuose. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas niekada negyveno nuolat Lietuvoje tiek tariamos žalos padarymo internetu metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu, nes ieškovas yra nuolatinis Ukrainos gyventojas, nes šioje valstybėje nuosavybė teise turi butą, be to, atsakovas yra ir nuolatinis Ispanijos gyventojas, nes šioje valstybėje turi nuolatinį būstą. Todėl akivaizdu, kad ieškovas nebuvo nuolatinis Lietuvos gyventojas nei ieškinio pareiškimo metu, nei tariamos žalos patyrimo metu;

6.2.       Gyvenamosios vietos melagingas deklaravimas nuo 2017-02-15 iki 2020-06-21 buvo visiškai formalus veiksmas, pats savaime neįrodantis, kad ieškovas buvo nuolatinis Lietuvos gyventojas ieškinio pareiškimo metu, nes ieškovas Lietuvoje niekada negyveno, negyvena ir nesiruošia gyventi, o ieškovo pateikti papildomi įrodymai ne įrodo, o paneigia ieškovo teiginius, nes nei vienas iš ieškovo pateiktų įrodymų nepatvirtina jokių ryšių su Lietuva, išskyrus žinomai melagingą gyvenamosios vietos deklaravimą;

6.3.       Atsakovas niekada nesutiko su Lietuvos teismo jurisdikcija, ieškovas tariamos žalos padarymo metu, kai interneto svetainėje www.forumfreerussia.org buvo paskleista ginčo informacija, nebuvo Lietuvos gyventojas, nes tuomet buvo Ukrainos, o vėliau ir Ispanijos gyventojas;

6.4.       Bylos nagrinėjimo metu gavus naujus įrodymus, paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė, kad ieškovas nei vienu jo nurodytu adresu faktiškai negyvena ir niekada negyveno;

6.5.       Ieškovo reputacijai Lietuvoje negalėjo būti padaryta žala, kadangi jo sąsajos su Lietuva yra atsitiktinės, epizodinės ir netgi imitacinio pobūdžio, siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje (šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, atsakovo duomenimis, Migracijos departamentas, atlikęs Ukrainos piliečio A. S. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo klausimą, priėmė sprendimą šį leidimą panaikinti, gavęs duomenų, kad šis užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje gyvena ilgiau nei 6 metus). Tuo tarpu šalindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-27 nutartyje įvardintus trūkumus aukščiau paminėtų aplinkybių ieškovas nepaneigė;

6.6.       Prejudicinę galią dėl ieškovo gyvenamosios vietos turi Vilniaus apygardos teismo 2021-07-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2043-653/2021, kurioje spręsdamas klausimą dėl teismo atsisakymo priimti ieškovo ieškinį, konstatavo, jog ieškovas nepagrindė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pagal Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalį nagrinėti atsakovui pareikštą ieškinį dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

3.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-27 nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320, 338 straipsniai. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl tarptautinio teismingumo taisyklių taikymo

4.       Ginčas iš esmės kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių tarptautinio teismingumo taisykles, kai Lietuvoje reziduojantis asmuo pareiškia ieškinį Rusijos Federacijos piliečiui dėl garbės ir orumo gynimo, taikymo bei skirtingo faktinių aplinkybių vertinimo.

5.       Kasacinis teismas, analizuodamas faktinę ir teisinę situaciją, kuomet Lietuvoje gyvenantis asmuo, kuriam suteiktas prieglobstis, pateikė ieškinį Rusijos Federacijoje gyvenančiam asmeniui, konstatavo, jog tokiu atveju taikytinos Dvišalės sutarties nuostatos (CPK 780 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 8-9 punktai).

6.       Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė numato, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Minėtos sutarties 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą.

7.       Taigi Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos alternatyvos, kurių pagrindu galimas jurisdikcijos nustatymas – „veiksmas“ arba „kitokia aplinkybė“, arba „atsakovo gyvenamoji vieta“ tapę pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl „veiksmo“ ir „kitokios aplinkybės“, tapusios pagrindu reikalauti atlyginti žalą, taikymo ir aiškinimo byloje esamų aplinkybių kontekste.  

Dėl „veiksmo“, tapusio pagrindu reikalauti žalos atlyginimo

8.       Kasacinis teismas išaiškino, jog pagal Dvišalės sutarties 40 straipsnį, siekiant nustatyti tarptautinę jurisdikciją, „veiksmo, tapusio pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ vieta gali būti laikoma: (i) neteisėtų veiksmų fizinio atlikimo vieta – valstybė, kurioje buvo atliktas fizinis atitinkamos informacijos publikavimo veiksmas (paviešintas įrašas socialiniame tinkle). Ši vieta dažniausiai sutampa su atsakovo gyvenamąja (buveinės) vieta. <...>; (ii) valstybė, į kurią yra nukreipta atitinkama publikacija. Ši vieta dažniausiai bus ieškovo gyvenamoji (buveinės) vieta. <...>; (iii) valstybė, kurioje atitinkama informacija buvo jos adresatų sužinota, nes būtent šioje vietoje dažniausiai atsiras žala. Sužinojimas atitinka „kitos aplinkybės, tapusios pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ sąvoką. Šis jurisdikcijos pagrindas taip pat dažniausiai atitiks nukentėjusio asmens gyvenamąją (buveinės) vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 26 punktas).

9.       Apeliantas teisingai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka jau buvo nagrinėjamas klausimas dėl žalos atsiradimo vietos ir apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino galimai neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba žalos atsiradimo vietą, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ginčas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atkreipė dėmesį, kad vaizdo įrašai buvo patalpinti Youtube platformoje, prieinamoje iš bet kurios pasaulio vietos, todėl net ir nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokiai auditoriai vaizdo įrašas buvo skirtas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, jog vaizdo įrašas buvo rengiamas ne Lietuvos televizijai, buvo duotas rusų kalba, nėra reikšmingos sprendžiant dėl žalos kilimo vietos, kuri lemia bylos teismingumą. Atsakovo interviu duotas Vilniuje, be to, duomenys laikomi paskleistais tada, kai juos sužino bent vienas pašalinis asmuo, o iš su ieškiniu bei atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad tokie duomenys tapo žinomi taip pat ir Lietuvoje gyvenantiems asmenims, todėl yra pagrįstas pagrindas daryti išvadą, kad galimai neteisėti veiksmai ir žalos atsiradimo vieta buvo Lietuvos Respublikoje, kas pagal Dvišalės sutarties 40 straipsnį lemia civilinės bylos teismingumą Lietuvos Respublikai (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-927-643/2020).

10.       Tačiau nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai pateikti po Vilniaus apygardos teismo 2020-06-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-927-643/2020, paskelbimo. Kasacinis teismas nurodė, jog internetu daromo delikto atveju paviešintos informacijos sklaida yra didelė, todėl teoriškai galbūt šmeižikiška informacija trečiųjų asmenų gali būti sužinota bet kur, kur yra interneto ryšys. Dėl šios priežasties ieškovas gali siekti pasirinkti maksimaliai jam palankų teismą, todėl tokiose bylose yra ypač svarbu atriboti atvejus, kada subjektas sąžiningai naudojasi teise į teisminę gynybą, nuo atvejų, kai jis siekia užsitikrinti maksimaliai palankų teisinį režimą bylinėtis ar turi kitų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 29 punktas). Taigi, aplinkybė, jog informacija buvo sužinota Lietuvoje, savaime dar nėra pagrindas daryti išvadai, jog tokio pobūdžio ginčas teismingas Lietuvos teismams. Turi būti vertinama, ar ieškovas nesiekia užsitikrinti maksimaliai palankų teisinį režimą bylinėtis ar turi kitų tikslų. Atsižvelgiant į tai, plačiau pasisakytina dėl „kitų aplinkybių“, kurios gali sudaryti pagrindą reikalauti žalos atlyginimo.

11.       Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2020-06-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-927-643/2020, teisingai ją pacitavo, kad „vaizdo įrašas buvo rengiamas ne Lietuvos televizijai, buvo duotas rusų kalba, nėra reikšmingos sprendžiant dėl žalos kilimo vietos, kuri lemia bylos teismingumą.“, taip pat tai, kad „duomenys laikomi paskleistais tada, kai juos sužino bent vienas pašalinis asmuo“. Tačiau, kaip jau minėta (žr. 14 punktą), po minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, kasacinis teismas išaiškino, jog siekiant nustatyti tarptautinę jurisdikciją, vertinant tuo aspektu, į kurią valstybe nukreipta atitinkama publikacija, informacijos nukreipimo aplinkybę gali rodyti atitinkamo interneto resurso lankytojų pasiskirstymo geografija, lankomumo statistika, informacijos kalba, informacijos turinys, aktualumas tam tikrai vietai ar regionui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 26 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pateikto kasacinio teismo išaiškinimo kontekste, įvertinęs informacijos nukreipimo aplinkybes, o būtent tai, kad teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti žeminančius jo garbę ir orumą išsakyti rusų kalba adresuoti ne Lietuvos piliečiams ir su Lietuvos Respublika jokiais aspektais nėra susiję, pagrįstai sprendė, jog ieškovo reputacijai Lietuvoje žala negalėjo būti padaryta. Be to, kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog tokio pobūdžio bylose turi būti analizuojama, ar Lietuvoje buvo pasiekta pakankama informacijos sklaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 26 punktas). Tačiau objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovų ieškinys atitinka aptariama sąlygą, byloje taip pat nenustatyta.

12.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog neteisėtų veiksmų fizinio atlikimo vieta – valstybė, kurioje buvo atliktas fizinis atitinkamos informacijos publikavimo veiksmas (paviešintas įrašas socialiniame tinkle). Ši vieta dažniausiai sutampa su atsakovo gyvenamąja (buveinės) vieta (žr., 12 punktą). Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas cituoja aptariamus kasacinio teismo išaiškinimus, tačiau iš esmės nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog Lietuvoje buvo atliktas fizinis atitinkamos informacijos publikavimo veiksmas.

13.       Taigi, vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes kasacinio teismo pateikto išaiškinimo dėl „veiksmo, tapusio pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ kontekste, nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl „kitų aplinkybių“, tapusių pagrindu reikalauti žalos atlyginimo

14.       Apeliantas nurodė, jog byloje naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl ieškovo gyvenamosios vietos neturi jokios lemiamos reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Priešingai, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl ieškovo gyvenamosios vietos reikšmingos sprendžiant, ar byloje nėra „kitų aplinkybių, tapusių pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ (žr., 11 punktą), t. y., ar asmuo nepiktnaudžiauja teise, naudodamasis palankiausio teismo paieška (angl. forum schopping).

15.       Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog dėl interneto decentralizacijos bei jau minėtų menkų tokio pobūdžio deliktų sąsajų su vieta difamacijos ginčai yra labai palankūs teisiniam reiškiniui, vadinamajam forum shopping (palankiausio teismo paieška). Taip yra todėl, kad šio delikto esmę sudaro informacijos perdavimas iš esmės neribotoje informacinėje erdvėje. Internetu daromo delikto atveju paviešintos informacijos sklaida yra didelė, todėl teoriškai galbūt šmeižikiška informacija trečiųjų asmenų gali būti sužinota bet kur, kur yra interneto ryšys. Dėl šios priežasties ieškovas gali siekti pasirinkti maksimaliai jam palankų teismą, todėl tokiose bylose yra ypač svarbu atriboti atvejus, kada subjektas sąžiningai naudojasi teise į teisminę gynybą, nuo atvejų, kai jis siekia užsitikrinti maksimaliai palankų teisinį režimą bylinėtis ar turi kitų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 29 punktas). Todėl būtina atskirti taktinio bylinėjimosi atvejus nuo naudojimosi teise pasirinkti teismą, aiškinant „kitos aplinkybės, tapusios pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ kriterijų, reikia analizuoti: 1) ar asmuo Lietuvos Respublikoje turi reputaciją (t. y. ar jo sąsajos su Lietuva nėra atsitiktinės ar epizodinės); 2) ar Lietuvoje buvo pasiekta pakankama informacijos sklaida, kad atitinkama informacija darytų žalą ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 29 punktas).

16.       Taigi, siekiant atskirti nesąžiningo taktinio bylinėjimosi atvejus nuo sąžiningo naudojimosi teise į teisminę gynybą, teisingam šio klausimo išsprendimui yra reikšmingos aplinkybės, įrodančios ar paneigiančios asmens sąsajas su Lietuva, t. y., ar jos nėra atsitiktinės ar epizodinės, tam, kad galima būtų spręsti, ar asmuo Lietuvos Respublikoje turi reputaciją.

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas ieškinyje nurodė gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė Gyventojų registro 2020-03-10 pažymą, kurioje nurodyta, kad A. S. gyvenamąją vietą deklaravo 2017-02-15 adresu (duomenys neskelbtini), o pagal 2020-12-09 pažymą Nr. (2020-42412-PD)-455 A. S. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Remiantis Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis taip pat nustatė, jog gavus duomenų, kad ieškovas kitoje ES valstybėje narėje gyvena ilgiau nei 6 metus, įstaigos atsakingas darbuotojas 2021-03-24 apie 8:30 nuvyko A. S. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto duris atidariusi mergina paaiškino, kad šį butą nuomojasi jau tris metus ir per tą laikotarpį jokie kiti asmenys bute nėra gyvenę. Taip pat byloje gautas 2021-04-06 atsakymas iš UAB „Vilniaus apartamentai“, kurio apskaitos duomenys rodo, kad bendrovė niekada formaliai nebuvo suteikusi Ukrainos piliečiui A. S. teisės naudotis Svečių namų adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis, tuo pačiu ir gyventi jose jam asmeniškai. UAB „Vilniaus apartamentai“ buvo suteikusi leidimą Ukrainos piliečiui A. S. registruoti gyvenamąją vietą Svečių namų adresu (duomenys neskelbtini). Minimame tarnybiniame pranešime konstatuota, kad A. S. paskutiniu deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), niekada negyveno. Taip pat, kad užsienietis nuo 2017-02-15 iki 2020-06-21 negyveno ir ankstesnėje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021-05-10 sprendimu Nr. 21PR-1 (toliau – Migracijos departamento sprendimas) dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė: panaikinti Ukrainos piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), suteiktą pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas.; pripažinti Migracijos departamento 2021-04-14 sprendimą Nr. 24U-6 „Dėl Ukrainos piliečio A. S. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo“ netekusiu galios; panaikinti Ukrainos piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini); uždrausti Ukrainos piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pastarasis sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Faktinę aplinkybę, kad ieškovas negyveno ir negyvena Lietuvos Respublikoje, patvirtina ir kiti byloje esantys ir atsakovo nurodyti duomenys, jog ieškovui priklauso gyvenamasis namas, esantis, (duomenys neskelbtini) (DOK-50221). Atsakovas M. F. taip pat pateikė į bylą papildomus dokumentus (DOK-81353), jog ieškovas yra nuolatinis Ispanijos gyventojas, prašantis, kad Ispanijos valdžia suteiktų ieškovui politinį prieglobstį.

18.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (žr., 21 punktą) neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas neįrodė sąsajų su Lietuva, taip pat nepaneigė byloje esančių duomenų, jog jau 6 metus ieškovas Lietuvoje negyvena. Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo, jog sąsajos su Lietuva yra imitacinio pobūdžio (CPK 185 straipsnis). Todėl taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo akivaizdžiai neteisingų duomenų apie gyvenamąją vietą nurodymas neatitinka sąžiningumo reikalavimų.  

19.       Nors apeliantas teisingai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, nurodytas aplinkybes, kad „byloje konstatuota, jog ieškovas Lietuvoje turi reputacija, kuri saugotina. Tokią išvadą suponuoja ieškovo gyvenimo Lietuvoje faktas, trukmė, turimas prieglobsčio statusas. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovo buvimas Lietuvoje nėra atsitiktinis ar epizodinis, šioje šalyje ieškovas turi interesų.“. Tačiau šioje byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms (žr., 21 punktą), kurios nebuvo vertinamos ir tiriamos ieškovo cituojamoje byloje (Nr. e2-17075-1050/2020; e2S-941-232/2020 ir e3K-3-89-916/2021), apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie jas paneigtų ar įrodytų realų ryšį su Lietuvą, o vien formalūs teiginiai, jog ieškovas Lietuvoje yra deklaravęs gyvenamoji vietą bei priimtas sprendimas dėl prieglobsčio, savaime nepaneigia naujai paaiškėjusių aplinkybių, įrodančių, jog sąsajos su Lietuva yra epizodinės, imitacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021 ir joje nurodytomis žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Apelianto formalus atskirų kasacinio teismo sakinių pacitavimas, nepateikus argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime neįrodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos.

20.       Pažymėtina tai, kad byloje nustačius, jog ieškovas faktiškai negyvena Lietuvoje, neteisingas gyvenamosios vietos deklaravimas nesuderinamas su teisėtumo, sąžiningumo reikalavimais bei gali užtraukti administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnis), todėl jo pagrindu teismas negali daryti teisėtų ir pagrįstų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Taip pat ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų tiek apie save, tiek apie šeimos faktinio gyvenimo Lietuvoje aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą, jog ieškovo ryšys su Lietuva nėra epizodinis ar atsitiktinis.

21.       Apeliantas taip pat teisingai cituoja tiek kasacinio teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, jog nagrinėti tokio pobūdžio ieškinius, be atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų, galinčių nagrinėti bylą pagal bendrosios jurisdikcijos taisyklę, suteikiama valstybės narės, kurioje yra ieškovo interesų centras, teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 18 punktas). Tačiau nepateigdamas iš esmės argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovo ryšis su Lietuva yra formalaus bei imitacinio pobūdžio, nėra pagrindo daryti išvados, jog Lietuvoje yra ieškovo interesų centras. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog be Migracijos departamento sprendimo, kuriuo ieškovui buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir kuris šiuo metu yra panaikintas dėl ieškovo keliamos grėsmės valstybės saugumui, be kita ko, uždraudžiant ieškovui atvykti į Lietuvą 5 metus (iš byloje esančių duomenų matyti, kad vyksta teisminis ginčas dėl priimto sprendimo, tačiau „Liteko“ duomenimis bylos nagrinėiimas neviešinamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą, jog Lietuvoje yra ieškovo interesų centras, išskyrus tai, kad ieškovas inicijavo civilinę bylą dėl garbės ir orumo įžeidimo bei žalos atlyginimo. Tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, jog ieškovo interesų centras yra Lietuvoje, kadangi ne pats ieškinio pateikimo faktas, o aplinkybių visuma, įrodanti sąsajas su Lietuva, gali pagrįsti turimų interesų faktą, kurie galėtų būti ginami Lietuvos teisme.

22.       Ieškovo formalūs argumentai, jog situacija yra nepakitusi, kadangi byloje nėra duomenų, jog būtų panaikintas Migracijos departamento 2021-05-10 sprendimas, taip pat savaime nepaneigia byloje esančių duomenų, jog ieškovo su Lietuva ryšis yra epizodinis, imitacinio pobūdžio (žr., 22 punktą), juo labiau, kad šiuo atveju Migracijos departamento 2021-05-10 sprendimas neturėjo esminės reikšmės sprendžiant ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą. Esminę reikšmę turėjo Migracijos departamento pažymoje nurodyti duomenys dėl ieškovo gyvenamosios vietos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Migracijos departamento pažyma laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, ir joje nurodyti duomenys nėra ieškovo paneigti (CPK 178, 197 straipsniai).

23.       Apelianto abstraktūs teiginiai, jog ieškovas yra žinomas asmuo Lietuvoje, kadangi Youtube paskyroje skelbiamus įrašus Lietuvos gyventojai peržiūrėjo 10.146.322 kartus, o tai patvirtina reputacijos turėjimą Lietuvoje, neįrodo, jog Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį kasacinio teismo Dvišalės sutarties 40 straipsnio išaiškinimo kontekste (žr., 11-12 punktus). Teismo vertinimu pats peržiūrų skaičius atitinkamoje paskyroje neįrodo sąsajų su valstybe (reputacijos turėjimą), o objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būti daryti bent tikėtiną išvadą dėl ieškovo realių sąsajų su Lietuva, byloje nenustatyta (žr., 22-24 punktai).

24.       Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovui nepaneigus pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovo sąsajos su Lietuva yra imitacinės bei neįrodžius, jog Lietuva yra (buvo) ieškovo interesų centras, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien tuo faktu, jog Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo (žr., 25 punktą), neturi pagrindo daryti išvados, jog šiuo atveju ieškovo sąsajos su Lietuva yra tokios, kad ją galima būtų laikyti ieškovo interesų centru. Priešingai, byloje esantys duomenys įrodo, jog ieškovas 6 metus Lietuvoje negyveno, objektyvių faktinių duomenų, jog Lietuvoje būtų interesų centras, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pastarųjų byloje nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, jog ieškovas nepagrįstai siekia pasirinkti maksimaliai sau palankų teisinį režimą bylinėtis ar turi kitų tikslų (angl. forum shopping). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti pareikšto ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo (Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalis).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

25.       Atsakovas prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas siekė suklaidinti teismą, nurodydamas neteisingus duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą, be to, neįrodė, jog ieškinys teismingas Lietuvos teismams.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

27.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2021-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-1075/2021).

28.       Apeliacinės instancijos teismas procesiniu požiūriu įvertinęs ieškinio bei atskirojo skundo turinį neturi pagrindo spręsti, jog ieškovo kreipimasis į teismą yra akivaizdžiai nepagrįstas ir šia teise ieškovas naudojasi ne pagal paskirtį. Priešingai, tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde ieškovas nurodė išsamius argumentus bei aplinkybes, kurios jo vertinimu įrodo jo teisę pateikti ieškinį Lietuvos teismuose, be kita ko, ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra konstatavęs, jog ginčas teismingas Lietuvos Respublikai (žr., 13 punktą). Nagrinėjamu atveju iš esmės išsiskyrė šalių byloje esančių aplinkybių vertinimas, tačiau tai savaime neįrodo akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Taigi, nenustačius ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, nėra pagrindo remiantis atsakovo samprotavimais skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias bylų dėl garbės ir orumo gynimo su tarptautiniu elementu jurisdikcijos nustatymo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti.

30.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. 

32.       Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

33.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovas nurodė, kad patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš apelianto, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs teikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovo atskirąjį skundą, jos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 – 292 straipsniais,

n u t a r i a:

Netenkinti ieškovo A. S. atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-27 nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. F., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pastirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                 Žilvinas Terebeiza