Baudžiamoji byla Nr. e1-2095-1023/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19871-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 1 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės L. Zakarauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

l) Kauno apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimai.

2) Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – l metų laisvės apribojimas, paskirti įpareigojimai ir 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.

3) Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta l metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams 3 mėnesiams, paskirti įpareigojimai.

4) Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta bausmė – l metų 3 mėnesių laisvės atėmimas ir 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimai. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi nuteistajam V. U. skirta papildoma pareiga – gydytis priklausomybės ligą (alkoholizmą).

5) Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

7) Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

V. U. 2022 m. gegužės 29 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. 6, prie laiptinės durų, mušdamas, t. y. tyčia delnu 2 kartus suduodamas į veidą L. L. sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

V. U., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. gegužės 29 d., nuo ryto vartojo alkoholį pas draugus tame pačiame kaime, gėrė degtinę, neatsimena kiek tiksliai išgėrė bet nemažai. Apie 18.30 val., ėjo į kaimo parduotuvę pro daugiabutį Nr. 6 kuris yra Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Pamatė prie pirmos laiptinės rūkantį vyriškį, nežinojo kas jis toks, nusprendė parūkyti kartu nes buvo išgėręs. Atsisėdo ant prie laiptinės buvusios kėdės ir su juo rūkė. Kadangi buvo neblaivus garsiai kalbėjo su juo, bet kiek prisimena jie nesipyko. Jis žino, kad toje laiptinėje gyvena pažįstama L. L., kadangi tai yra mažas kaimas ir vieni kitus pažįsta, jos vaikus irgi iš matymo žino, bet tuo metu nepastebėjo, kad jie būtų pro jį praėję, kiek prisimena tikrai prie jų nesikabinėjo, gal jie galėjo ne taip suprasti, kadangi jis garsiai kalbėjo su minėtu vyriškiu. Po kurio laiko, į lauką išėjo L. L. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais, kokiais neatsimena, ji buvo nepatenkinta, kad jis sėdi prie jos laiptinės ir triukšmauja. Ji jam pradėjo grasinti, kad jam iškvies policiją ir jį pasodins, todėl jis supyko atsistojo priėjo prie jos, ji stovėjo netoli laiptinės durų ir su delnu jai du kartus sudavė į veidą. Nenorėjo jos sužaloti, o tik norėjo, kad konfliktas baigtųsi. Nežino ar dar kažkas kieme buvo, nes buvo neblaivus. Niekas nesikišo į konfliktą ir nekreipė dėmesio į tai, nežino ar kažkas matė kaip trenkė L. L.. Neatsimena ar tuo metu lauke buvo jos vaikai. Nematė, kad jos veidas būtų sužalotas, nes trenkė su delnu ne iš jėgos. Tada ji nuėjo namo, ji gyvena pirmame aukšte, prie jos lango buvo pakabintas vazonas su gėle, gal ir galėjo netyčia jį numesti ant žemės, tiksliai neatsimena. Jeigu taip padarė pažada atlyginti žalą. Po įvykio išėjo namo. Mano, kad blaivas tikrai nebūtų taip pasielgęs. Dėl to, kad smurtavo prieš L. L. labai gailisi, pažada jos atsiprašyti ir atlyginti žalą. Sutiktų bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 156–159).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustos nukentėjusiosios parodymais, taip pat byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji L. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 29 d., 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), atėjo vyras, vardu V., ir atsisėdo prie nurodyto namo laiptinės, o jos sūnus G. L. tuo metu išėjo ir V. išplūdo jos sūnų necenzūriniais žodžiais. Jos sūnus nekreipdamas dėmesio išėjo. Tada pas ją atėjo dukra V. L., kuri pasakė, kad bijo išeiti į lauką, nes prie jų namų sėdi neblaivus vyras. Išėjus į lauką pasakė Vytautui, kad eitų nuo jų laiptinės, kadangi čia negyvena, o vaikai bijo išeiti į lauką, tačiau V. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Tuomet pasakė Vytautui, kad ji iškvies policiją, tada jis atsistojo, priėjo prie jos ir dešine ranka, delnu du kartus trenkė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jos dukra labai išsigando ir pradėjo verkti. Tada ji su dukra parbėgo namo, užsirakino duris ir iškvietė policiją. Kol jos buvo užsirakinusios namuose, V. sugadino kieme kabančią vazoninę gėlę, nes numetė ją ant žemės ir taip sugadino jos turtą. Žalą vertina 10 Eur, medikų pagalbos jai nereikia. Papildomai apklausta parodė, kad po įvykio ji su savo dukra V. L. nuėjo namo, o kieme pasiliko jos kiti du sūnus – G. L. ir V. L.. Ji pati ką jie ten darė nematė, nes buvo namuose, tik paskui jie grįžę papasakojo, kad Viliui bandė griebti V., bet jis spėjo pasitraukti, todėl V., norėdamas apsiginti, pasiėmė šalia darželio gulėjusį grėblį, juo užsimojo ir kadangi grėblys buvo senas, grėblio galva nulėkė, tačiau nežino kur pataikė, nes ji ten pati nebuvo ir nematė, o sūnus jai nieko smulkiau nepasakojo. Jos vaikai to įvykio metu nenukentėjo. Dėl žalos pretenzijų V. U. neturi ir civilinio ieškinio nereikš, nes žadėjo nupirkti naują sudaužytą vazoną. Dėl suduotų smūgių jai sužalojimai padaryti nebuvo, todėl nesikreipė pas teismo medikus ir niekur nesigydė. Po įvykio buvo atvykę medikai, nežino kas juos kvietė, nes jiems atvykus ji atsisakė, kad jie apžiūrėtų, nes sužalojimų nebuvo. Jautė tik stiprų skausmą kelias dienas, tepė tą vietą su tepaliuku nuo skausmo. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 22–28, 42–44, 48–50).

Liudytoja L. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 29 d. vakare, valandos neatsimena, ji sėdėjo prie laiptinės ant suoliuko ir rūkė. Pro šalį ėjo netoliese gyvenantis iš matymo matytas V., jo pavardės nežino. Jis atrodė girtas, tai matėsi iš jo akių. Neatkreipė dėmesio, kad prie laiptinės būtų vaikščioję L. vaikai. Atėjęs V. pradėjo garsiai kalbėti, bet su niekuo nekonfliktavo. Išėjus L. parūkyti, jie tarpusavyje pradėjo konfliktuoti, neatsimena dėl ko. Tada pamatė, kaip V. priėjo prie L. ir delnu jai trenkė į veidą stipriai du kartus. Po to L. išsigandusi nubėgo namo, neatsimena kas dar tuo metu buvo kieme, neužfiksavo ar išvis kažkas buvo, bet ji iškart nuėjo namo, kas vyko po to nežino. Nematė ant L. veido jokių sužalojimų. Daugiau nieko papildyti negali (b. l. 62–64).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu – Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Atvykę matosi bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė. Dešinėje stovėjimo aikštelės pusėje matosi žalioji zona bei grįstas akmeninėmis plytelėmis takelis. Toliau matosi dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Namo fasadas yra baltos, pilkos ir geltonos spalvos. Prie daugiabučio pastato matosi specialus takelis, kuris yra įrengtas neįgaliesiems asmenims pateikti į daugiabučio vidų. Toliau matosi laiptai, kurie veda prie daugiabučio pastato įėjimo. Priėjus arčiau, matosi praviros juodos spalvos, metalinės konstrukcijos durys su stiklu, kurios veda į pastato bendrojo naudojimo koridorių. Virš pastato durų matosi stogelis, ant kurio kairėje ir dešinėje pusėje yra pakabintos vazoninės gėlės. Įvykio vietoje jokių daiktų nerasta ir nieko nepaimta. Įvykio vieta įvykio metu vaizdo stebėjimo kameromis nebuvo stebima (32–33).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo kaltę patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių aplinkybių nekito. Trauminių poveikių nukentėjusiosios atžvilgiu neginčija ir pats kaltinamasis. Kad būtent tokiu būdu buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusioji L. L. nuosekliai patvirtino tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jos parodymus patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, iš kurių matosi, jog nukentėjusioji buvo išsigandusi bei buvo matyti didelis jos susijaudinimas dėl patirto smurto jos atžvilgiu. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, todėl galimai nesugebėjo objektyviai įvertinti naudojamo smurto intensyvumo ir galimų pasekmių nukentėjusiajai. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo atliekami veiksmai sukėlė realų skausmą nukentėjusiajai, asmuo norėjo taip veikti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Aptartos aplinkybės, įvertinant jas visumoje, sudaro pagrindą spręsti, kad prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas, kuris neabejotinai pasireiškė tokiu intensyvumu, dėl kurio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taigi, teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka išvadai, jog byloje yra nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai, kaltinamojo veiksmai yra visiškai įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma bei kvalifikuoti teisingai.

Dėl V. U. skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę V. U., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos aplinkybių pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, civilinis ieškinys nepareikštas. Iš byloje esančio paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme, jos dydžiu bei su siūlomais įpareigojimais sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. U., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis yra nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, turi pagrindinį išsilavinimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta dėl menkavertės dingsties, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, kaltinamajam pavartojus alkoholio. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra teisiamas jau nebe pirmą kartą ir teistumai pagal ankstesnius nuosprendžius šiuo metu nėra išnykę. Svarbu ir tai, kad ankstesni asmens teisei priešingi veiksmai iš esmės buvo smurtiniai, kas rodo, jog jo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia ir jis yra linkęs pažeidinėti visuomenės nusistovėjusias elgesio taisykles. Šios aplinkybės V. U. asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų, jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir didesnį jo pavojingumą visuomenei. Kaltinamasis taip pat yra du kartus baustas administracine tvarka, tačiau abi jam paskirtas baudas sumokėjęs. Byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, tačiau kaltinamasis gydytas dėl priklausomybės ligų nuo 2014 m. kovo 6 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Nepaisant to, jog kaltinamasis pripažino, kad dėl savo veiksmų gailisi bei atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau teismas sprendžia, jog, atsižvelgus į ankstesnes kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, lieka akivaizdu, jog V. U. išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus su realiu įkalinimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, V. U. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikinama.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. U. per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. U. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. U. per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

V. U. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Išaiškinti, kad V. U., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                            Vaida Baumilė