Baudžiamoji byla Nr. 1-547-271/2017

(Proceso Nr. 1-01-1-60133-2016-5)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.

Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius, 2017 m. sausio 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,

kaltinamajam S. V.,

kaltinamojo gynėjui  Algirdui Gurauskui,

nukentėjusiajai J. V.,

              viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

              S. V., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2000-05-26 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 1 d. 6 mėn. l/a, pritaikius 2000-04-11 amnestiją, nuo bausmės atleistas;

2. 2000-12-04 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3d., 16 str. 2 d., 271 str. 3d., 271 str. 2 d. 2 m. l/a; 2002-06-03 paleistas atlikęs bausmę;             

3. 2002-11-13 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 282 str. 2 d. 4 m. 3 mėn. l/a su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2003-08-06 veika perkvalifikuota į LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., bausmė sumažinta iki 3 m. 1 mėn. l/a, turto konfiskavimas panaikintas;

4. 2003-02-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d., 271 str. 3 d. 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. 4 m. l/a su turto konfiskavimu, subendrinus su 2002-11-13 nuosprendžiu, gautinė bausmė 5 m. l/a su turto konfiskavimu, pritaikius 2002-11-07 amnestiją, neatlikta l/a bausmės dalis sumažinta 1/6; 2003-05-29 Vilniaus apygardos teismas veikas perkvalifikavo į LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., turto konfiskavimą panaikino; 2003-09-15 subendrinus 2013-02-21 nuosprendį su 2003-08-06 nutartimi, galutinė bausmė 4 m. 6 mėn. l/a, pritaikius 2002-11-07 amnestiją, neatlikta l/a bausmės dalis sumažinta 1/6; 2006-05-25 paleistas atlikęs bausmę;

5. 2006-08-28 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 MGL (750 Lt) bauda;

6. 2007-12-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. 10 MGL (1300 Lt) bauda;

7. 2007-12-19 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. 2 m. 6 mėn. l/a, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;

8. 2008-11-21 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 mėn. l/a, subendrinus su 2007-12-19 nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 m. 9 mėn. l/a, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

9. 2009-01-08 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. 1 m. l/a, subendrinus su 2008-11-21 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. l/a, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

10. 2010-03-05 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 7 mėn. l/a, subendrinus su 2009-01-08 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. 3 mėn. l/a; 2010-05-19 Vilniaus apygardos teismas pakeitė nuosprendį, bet paliko tą pačią bausmę;

11. 2010-09-22 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. 3 m. 10 mėn. l/a, subendrinus su 2010-03-05 nuosprendžiu, galutinė bausmė 4 m. 8 mėn. l/a; 2011-01-07 Vilniaus apygardos teismas pakeitė nuosprendį, bet paliko tą pačią bausmę; 2012-10-09 paleistas lygtinai prieš terminą 1 m. 1 mėn. 29 d.;

12. 2014-01-06 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 8 mėn. l/a, subendrinus su 2011-01-07 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. l/a;

13. 2014-05-19 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., pritaikius BK 64(1) str. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, LR BK 63 str. 1, 3, 9  d.d. pagrindu subendrinus bausmę su bausme, paskirta jam 2014-01-06 nuosprendžiu, galutinė bausmė - 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmė atlikta 2015-02-27,

              teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis S. V. grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą arba ją nužudyti tokiomis aplinkybėmis:

2016 m. gruodžio 27 d., apie 05.00 val., kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia akmenimis išdaužė nukentėjusiosios J. V. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvės bei lauko durų stiklus, laikydamas rankoje akmenį reikalavo, kad  nukentėjusioji pasirodytų, bandė įsibrauti į butą pro langą, veikdamas prieš nukentėjusiąja grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ar ją nužudyti suduodant turimu akmeniu jai į galvą, dėl ko bute su dviem mažamečiais, 2008 bei 2012 metų gimimo, vaikais buvusi nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą  manyti, jog grasinimas gali būti realiai įvykdytas, kadangi ir anksčiau ji jau buvo nukentėjusi dėl kaltinamojo S. V. prieš ją naudoto fizinio bei psichinio smurto.

Kaltinamasis S. V. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino ir  teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad išgėrė apie 0,7 litro degtinės. Jei būtų buvęs blaivus, tokių veiksmų nebūtų padaręs. Buvo draugo gimtadienyje. Todėl užėjo pas buvusią žmoną vandens bei norėjo prašyti, kad pavežtų  jį namo. Pripažįsta, kad baladojosi į duris, dėl ko nukentėjusioji  iškvietė pareigūnus. Pasislėpė nuo jų. Atsimena, kad vienas stiklas skilo, kitas dužo. Neginčija, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Galėjo išsakyti jai, kad ji dar pasigailės. Visų grasinimų buvusiai žmonai neatsimena dėl girtumo, tačiau ir neneigia, kas surašyta kaltinime, pripažįsta ir gailisi. Gal ir suriko, kad užmuš ją, nors realiai net mintyse to neturėjo. Jeigu ji būtų atidariusi duris, viskas būtų buvę gerai. Buvo įjungęs kieme stovinčio nukentėjusiosios automobilio garsinį signalą, spyrė į galinį sparną. Antrą kartą vėl atvyko policijos pareigūnai: du ar trys ekipažai. Jis buvo sulaikytas 2-3 valandom, po ko - paleistas. Supykęs vėl grįžo prie buvusios žmonos namo. Akmenų turėjimo rankose ir grasinimų akmenimis neatsimena dėl girtumo. Kiek atsimena, mėtyti galėjo obuoliais, bet ne akmenimis. Neturėjo progos atsiprašyti nukentėjusiosios, todėl tai daro posėdžio  metu. Yra du vaikai, tačiau išlaikymo jiems nemoka, nes niekur nedirba. Buvo teistas už smurtą prieš J.. Įvykio naktį ji galėjo bijoti jo, ji visgi yra moteris.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs vyras, jie išsituokė 2014 metais  būtent dėl jo smurto, fizinio  bei psichinio. Gyvena su dviem mažametėm dukrom, atskirai nuo kaltinamojo. 2016 m. gruodžio 27 naktį  nubudo  nuo mašinos signalo. Iš pradžių nesuprato, kas darosi. Paskui suvokė, kad atėjo jos buvęs vyras ir kad tai jos  kieme buvusio automobilio signalas. Išgirdo smūgius į namo sieną, suprato, kad jis mėto akmenimis. Susinervino, vaikai atsikėlė. Iškvietė policijos pareigūnus, bet jiems atvykus S. V. spėjo pasišalinti ir pasislėpti. Vos jie išvažiavo, vėl išgirdo smūgius į sieną, kaltinamojo riksmus bei grasinimus. Bijojo. Pakartotinai kvietė policiją, surašė pareiškimą, dėl ko buvęs vyras buvo išvežtas. Po kiek laiko skambino pareigūnai, teiravosi, ar jie veda bendrą ūkį. Suprato, kad jis gali būti paleistas iš sulaikymo. Apie 5 val. išgirdo jo šūksnius, jis vėl pradėjo mėtyti akmenimis, daužyti langus, kažką į mašiną trankė. Labai išsigando vaikai. Neblaivus vyras yra neprognozuojamas. Prieš keletą metų ji jau buvo jo sumušta, o jis buvo teisiamas. Fizinis smurtas buvo dažnas, kaip ir psichologinis. Matė jo rankoje akmenį. Labai išsigando, nes jis aiškino jai, kad ji bus „žetrva“ (iš rusų kalbos - auka), kad neišeis pro duris, duos jai per galvą. Į kiemą neišėjo, nes bijojo kaltinamojo. Sulėkė kaimynai. Vėl kvietė  policiją, kaltinamasis bandė bėgti, priešinosi, bet buvo sulaikytas. Pareigūnai apžiūrėjo namą, buvo stiklai lange bei duryse išdaužyti. Labai bijo kaltinamojo elgesio, mąsto pakeisti gyvenamąją vietą, nes ramybės nėra nei jai, nei vaikams. Vartoja vaistus, negali ramiai dirbti, viena augina du mažamečius vaikus.

Liudytoja Ž. R. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai ji nepažinojo. Nukentėjusioji apsigyveno su vaikais  kaimynystėje, viename iš namų. Tai įvyko vasarą. 2016 m. gruodžio 27 nakties situacija - tai ne pirmas kartas, nes buvo galimai  5-6  tokie įvykiai, kai ji bei kiti kaimynai tapo kaltinamojo smurtavimo liudininkais. Kaimynai netgi sutarė, kad reikės kooperuotis ir kažkokiu būdu padėti moteriškei (nukentėjusiajai). Įvykio naktį kieme  išgirdo mašinos signalą, pamatė įjungtus automobilio žibintus. Matė, kaip kaltininkas priėjo prie namo, kur gyvena nukentėjusioji, durų ir  pradėjo daužyti, vartojo necenzūrinius žodžius. Atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamasis prašė nukentėjusiosios nerašyti pareiškimo, vėliau prie pareigūnų pradėjo  keikti nukentėjusiąją, rėkė, kad susidoros su ja, kuomet grįš iš policijos - jai bus galas. Apie 5.30 val. išgirdo stiklo dūžius, pažiūrėjo pro langą: kaltininkas mėtėsi akmenimis, pasigirdo stiklo dūžiai, po ko pradėjo rėkauti, kad „jai bus galas“, kad mašiną sudaužys, nes jį iš sulaikymo paleido ir jam nieko nebus. Pastoviai girdėjo jo grasinimus, kad ją (nukentėjusiąją) nužudys. Netgi atvykus pareigūnams sulaikymo metu buvo agresyvus, aiškino, kad susidoros, kad nukentėjusiai tik blogiau bus nuo to, kad ji kvietė policijos pareigūnus. Priešinosi pareigūnams. Kaltinamasis grasina ne tik buvusiai žmonai, bet ir kaimynams. Kenčia jo vaikai. Jie pastoviai patiria psichologinį  smurtą ir tai jaučiasi  iš jų elgesio. Pavojus nuo kaltinamojo gresia ne tik jo buvusiai šeimai, bet ir kaimynams. Jis turi alkoholio problemų.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis mediniame geltonos spalvos, dviejų  aukštų name. Gyvenamasis namas yra pailgo stačiakampio formos. Nuo Markučių gatvės pusės namo dešiniajame kampe sudaužytas lango stiklas. Užėjus į namą iš kiemo pusės kairėje pusėje sudaužytas medinio lango apatinės dalies stiklas. Šalia namo ant žemės stiklo šukės. Daugiabučio namo teritorija yra dalinai aptverta, vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos. Apžiūros metu įvykio vietoje nieko nepaimta (b.l.19).

            Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje  savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

             Lietuvos Respublikos BK 145 str.1 d. numatyta  tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ar  sveikatai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat kad svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios bei  liudytojos Ž. R. parodymus, rašytinius bylos įrodymus (nukentėjusiosios pareiškimą policijai, pareigūnų tarnybinius pranešimus, b.l.3-18) konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtina, jog kaltinamasis nukentėjusiajai grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą arba ją nužudyti. Nukentėjusiajai J. V. buvo pakankamas pagrindas bijoti, jog grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad  anksčiau (2013 metais) kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu ir buvo nuteistas už tai 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu (b.l.66-67). 2016 m. gruodžio 27 d. naktį S. V. laužėsi į nukentėjusios butą, akmenimis daužė namo sieną, išdaužė lango bei durų stiklus. Laikydamas rankoje akmenį grasino buvusiai žmonai, aiškindamas, kad ji taps „žertva“ (iš rusų kalbos - auka), kad ją nužudys, suduos jai į galvą. Tokio pobūdžio grasinimus girdėjo ne tik nukentėjusioji, bet ir  jos kaimynė, liudytoja Ž. R., kuri  parodė teismui, jog kaltininkas buvo agresyvus, mėtėsi akmenimis, rėkavo, kad nukentėjusiajai „bus galas“, kad jis nužudys ją. Agresyvus jis buvo netgi sulaikymo metu, kai priešinosi pareigūnams.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo išreikšti žodžiu grasinimai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ar ją nužudyti, jo veiksmai, kuomet jis grėsmingai mėtėsi akmenimis, daužė stiklus, rankoje laikė akmenį ir grasino moteriai, byloja apie grasinimų realumą, paveikė nukentėjusios psichinę būseną. Būtent tokios jos būsenos ir siekė kaltinamasis. Nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei ir sveikatai, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę ir nervinę įtampą. Kaip ji nurodo, kitą dieną dirbti be vaistų jau negalėjo. Darytina išvada, kad  kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., sudėtį.

Bausmės skyrimas

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam S. V. paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas.  Teisingumo principo įgyvendinimas  užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas, padarius nusikaltimą, yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui teisingus parodymus savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Nors tyrimo eigoje kaltinamasis neigė grasinimus  nužudyti ar sunkiai sutrikdyti   nukentėjusiosios sveikatą, aiškino, kad tiesiog beldėsi į langą, dėl ko pastarasis sudužo (b.l.38),   teisiamajame posėdyje jis pripažino kaltinimo aplinkybes ir nurodė, jog tiesiog ne visus savo veiksmus atsimena dėl girtumo, tačiau neneigia, kad galėjo grasinti, rankoje turėti akmenį, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą jo bijoti. Kaltinamasis posėdyje pareiškė, jog gailisi dėl nusikalstamų veiksmų, atsiprašo nukentėjusiosios, pripažįsta piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, todėl teismas pripažįsta tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Sunkina kaltinamojo S. V. atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apie jo girtumą bei agresyvumą parodė nukentėjusioji bei liudytoja Ž. R.. Nors tyrimo eigoje kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą, pareigūnė E. S. tarnybiniame pranešime nurodė, jog jo kalba sulaikymo metu buvo nerišli, jis svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas  (b.l.18). Teismo proceso metu  kaltinamasis S. V. nurodė, kad išgėrė apie 0,7 litro degtinės, kad neblaivumas turėjo įtakos jo atliktiems veiksmams.

Kaltinamasis S. V. yra teisiamas 14 kartą. Teistumai neišnykę, nepanaikinti, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, konstatuojamas  nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1d.). Nusikalstamos  veikos padarymo metu nedirbo. Baustas administracine tvarka už pažeidimus pagal ATPK 178 str., 187 str., 50 str., 174 str. (b.l. 53-57).

S. V. padarė  nusikalstamą  veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių.

Po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos 2015-02-27 S. V. nusikalto Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje jam yra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai (b.l. 59-65). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad praeityje kaltinamajam skirtos bausmės savo prevencinės paskirties iki galo neatliko.

Atsižvelgiant į tai,kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia įstatymo sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytini Lietuvos Respublikos 641 str. reikalavimai dėl bausmės sumažinimo trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Dėl civilinio  ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims  civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. pareiškė 66 eurų dydžio ieškinį jai padarytos turtinės žalos atlyginimui (b.l.66). Teismo proceso metu ji atsisakė ieškinio reikalavimo. Kadangi tai neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kieno nors teisių ir teisėtų interesų atsisakymas nuo ieškinio turi būti priimtas.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas terminas iki 2017 m. sausio 6 d. Prokuroras prašo palikti kaltinamajam suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė kaltinamajam paliktinas iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti. Jis buvo teistas, pragyvenimo šaltinio neturi, jo atžvilgiu pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai  (b.l. 64-65), todėl yra pagrindas manyti, kad  nesuimtas kaltinamasis gali slapstytis nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo, daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 str.str., teismas

n u s p r e n d ė :

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam S. V. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 27 d.

            Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę-suėmimą.

            Priimti nukentėjusiosios J. V. atsisakymą nuo civilinio ieškinio S. V. dėl 66 eurų išieškojimo ir procesą šioje dalyje nutraukti.

S. V. priklausančius  ir prie bylos esančius daiktus (2 vnt. MRT Nokia), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam S. V. ar jo įgaliotam asmeniui.

              Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                P.Borkovski