Civilinė byla Nr. 2S-1272-613/2020
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01214-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Luminor Bank AS dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, kredito sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo vykdyti sutartį, tretieji asmenys antstolė R. V., S. G..
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. sprendimu už akių atmetė ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Luminor Bank AS dėl 2006 m. birželio 29 d. kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, kredito sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo vykdyti sutartį.
2. Plungės apylinkės teisme 2020 m. birželio 29d. gautas ieškovo pareiškimas, kuriuo ieškovas prašė Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad teismas teismo posėdį paskyrė karantino metu ir kad ieškovas manė, jog teismas teismo posėdį atidės būtent dėl karantino režimo. Nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko, nes saugojo savo sveikatą. Teigė, jog teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos teismų administracijos rekomendacijų teismo posėdžius žodinio proceso tvarka organizuoti tik neatidėliotinais atvejais imantis visų atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija. Nurodė, jog teismas paskyrė ne parengiamąjį teismo posėdį, o paprastą posėdį, todėl, pažeidus proceso taisykles, priimtas sprendimas turi būti panaikintas.
3. Atsakovė Luminor Bank AS, veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti ir sprendimą už akių palikti galioti. Nurodė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės yra subjektyvios ir deklaratyvios. Teigė, kad ieškovas skolos atsakovei negrąžina net nuo 2013 metų, byla nagrinėjama nuo 2019 m. lapkričio 13 d. pagal ieškovo pareikštą ieškinį, ieškovas ne kartą prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, taip vilkindamas procesą, kurį pats inicijavo. Nurodė, kad ieškovo prašymą naikinti teismo sprendimą vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas buvo tinkamai informuotas apie visus posėdžius, turėjo visas galimybes aktyviai dalyvauti, ieškovas nenurodė pagrindų, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų administracijos rekomendacijas teismai turėjo diskreciją nuspręsti, ar turi galimybę rengti posėdžius, ar ne, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo jokių kliūčių organizuoti teismo posėdį ir priimti sprendimą už akių, ieškovui neatvykus į bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo A. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovės atstovės prašymu, ieškovui neatvykus į 2020 m. gegužės 25 d. parengiamąjį posėdį, neprašius jo atidėti ir nenurodžius neatvykimo priežasčių. Parengiamasis posėdis byloje paskirtas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi. Du kartus šis posėdis, turėjęs vykti 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. kovo 9 d., atidėtas ieškovo prašymais. 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. posėdžiai nevyko dėl paskelbto karantino šalyje dėl viruso COVID-19 plitimo grėsmės. Tačiau ir į šiuos posėdžius ieškovas šaukimus buvo gavęs asmeniškai 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. Apie byloje paskirtą kitą parengiamojo posėdžio datą 2020 m. gegužės 25 d. ieškovui pranešta 2020 m. gegužės 6 d. teismo šaukimu, kuris jam asmeniškai įteiktas 2020 m. gegužės 6 d. 2020 m. gegužės 25 d. parengiamojo posėdžio data nebekeista, posėdis neatšauktas, dėl to kitas šaukimas ieškovui nesiųstas, t. y. iki 2020 m. gegužės 25 d. ieškovas negavo jokio pranešimo iš teismo apie tai, kad paskirtasis posėdis 2020 m. gegužės 25 d. nevyks, todėl ieškovas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo manyti priešingai, juolab kad apie prieš tai skiriamas posėdžių datas jis būdavo laiku perspėjamas, išsiunčiant ir gaunant jam šaukimą su kita, pakeista posėdžio data. Be to, būdamas byloje ieškovu jis kaip tik itin turėjo domėtis bylos eiga, o ne siekti bylos vilkinimo, prisidengiant nepaprastosios situacijos šalyje sąlygomis. Posėdis vyko 2020 m. gegužės 25 d., t. y. jau po karantino sušvelninimo sąlygų šalyje. 2020 m. balandžio 27 d. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo sušvelnintos šalyje taikomos karantino sąlygos, pateikė naujas rekomendacijas Lietuvos teismų vadovams dėl teismų darbo organizavimo, kuriose rekomenduojama Lietuvos teismams palaipsniui atnaujinti žodinį bylų nagrinėjimą. Trečiasis asmuo R. V. pateikė prašymą nagrinėti bylą jai teismo posėdžiuose nedalyvaujant, todėl įvertinus tai, kad teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų turėjo būti daugiausia trys ir pagal rekomendacijas buvo objektyviai galimas užtikrinimas ne mažesnio nei 2 m atstumo tarp asmenų teismo salėje, įpareigojant juos dėvėti apsaugines veido kaukes ir pirštines, teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo organizuoti posėdį byloje. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių kliūčių organizuoti teismo posėdį. Šiuo atveju sprendimas už akių yra ieškovo netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys.
6. Teismas taip pat nurodė, kad, susipažinęs su pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turiniu, pripažįsta, kad ieškovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Ieškovo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi teismas, įvertinęs aplinkybes dėl būtinųjų prielaidų ir sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, ieškovui neįvykdžius procesinės pareigos dalyvauti teismo posėdyje, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių. Vertindamas ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad jos yra deklaratyvios ir subjektyvios ir negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nesant CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – teismo sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
8. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad byloje yra pateikti tiek ieškovo, tiek atsakovės įrodymai, todėl teismas privalėjo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir negalėjo priimti teismo sprendimo už akių. Teismas posėdį paskyrė karantino metu. Ieškovas manė, kad teismas posėdį atidės būtent dėl karantino režimo. Ieškovas nėra teisininkas, todėl nesuprato, kad pats ieškovas turi prašyti teismo atidėti teismo posėdį dėl karantino. Ieškovas saugo savo sveikatą ir negavo iš teismo instrukcijų, kaip turi atvykti į teismą, kaip teisme turės elgtis, kokias apsaugos priemones dėvėti, ar teismas užtikrins tinkamą atstumą tarp šalių ir pan. Tokią informaciją teismas privalėjo visoms bylos šalims pateikti prieš posėdį likus pakankamai laiko, kad šalys galėtų pasiruošti ir apsaugoti savo sveikatą. Tačiau teismas šios pareigos neįvykdė ir šalių apie saugos priemones teisme neinformavo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad posėdis vyko karantino metu, ir tokį teismo posėdį privalėjo atidėti, o ne priimti teismo sprendimą už akių. Rekomendacijas tuo metu atidėti žodinius teismo posėdžius buvo pateikusi ir Lietuvos Respublikos teismų administracija. Ji, be kitą ko, nurodė teismo posėdžius žodinio proceso tvarka organizuoti nustatyta tvarka ir laiku tik neatidėliotinais atvejais, imantis visų atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija, išlaikant maksimalią distanciją teismo posėdžių salėje tarp posėdžio dalyvių. Neatidėliotinais atvejais gali būti priimami sprendimai dėl klausimų, susijusių su suėmimu, vaiko paėmimu iš nesaugios aplinkos. Ši byla nėra tokia, kuri turi būti nagrinėjama skubos tvarka. Toks ieškovo ieškinys gali būti išnagrinėtas žodiniuose posėdžiuose ir po to, kai bus panaikintas karantino režimas. Teismas paskyrė ne parengiamąjį teismo posėdį, o paprastą posėdį. Jei teismas būtų paskyręs parengiamąjį teismo posėdį, tai šiuo atveju teismo sprendimas už akių taip pat būtų negalimas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šių argumentų tinkamai neįvertino, todėl skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta
9. Atsakovė Luminor Bank AS, veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepime nurodoma, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir tai yra ieškovo bandymas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie visus byloje vykusius teismo posėdžius ir galėjo juose dalyvauti, nes neįrodė priešingų aplinkybių. Ne pirmą mėnesį besitęsianti pandeminė situacija Lietuvoje bei visame pasaulyje nėra priežastis vilkinti bylų nagrinėjimą, jeigu nėra paskelbtas griežtas karantinas.
11. Tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo A. G. pareiškimas dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tinkamai neįvertino ieškovo pareiškime išdėstytų argumentų, t. y. jog atsižvelgdamas į šalyje paskelbtą karantiną dėl viruso COVID-19 plitimo grėsmės, į Lietuvos Respublikos teismų administracijos rekomendacijas dėl teismo posėdžių žodinio proceso tvarka organizavimo, neatvykus ieškovui į teismo posėdį, teismas turėjo posėdį atidėti. Atskiruoju skundu taip pat teigiama, jog ieškovas į teismo posėdį neatvyko dėl to, kad saugojo savo sveikatą, ieškovas nėra teisininkas, todėl manė, kad teismas vėl atidės teismo posėdį, be to, ieškovas negavo iš teismo instrukcijų, kaip turi atvykti į teismą, kaip teisme turės elgtis, kokias apsaugos priemones dėvėti, ar teismas užtikrins tinkamą atstumą tarp šalių ir pan. Be to, ieškovo teigimu, teismas paskyrė ne parengiamąjį teismo posėdį, o paprastą posėdį ir, jei teismas būtų paskyręs parengiamąjį teismo posėdį, tai šiuo atveju teismo sprendimas už akių taip pat būtų negalimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Luminor Bank AS dėl 2006 m. birželio 29 d. kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, kredito sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo vykdyti sutartį. Parengiamasis posėdis byloje paskirtas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi. Du kartus šis posėdis, turėjęs vykti 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. kovo 9 d., atidėtas ieškovo prašymais. 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. posėdžiai nevyko dėl paskelbto karantino šalyje dėl viruso COVID-19 plitimo grėsmės. Į šiuos posėdžius ieškovas šaukimus buvo gavęs asmeniškai 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. Apie byloje paskirtą kitą parengiamojo posėdžio datą 2020 m. gegužės 25 d. ieškovui pranešta 2020 m. gegužės 4 d. teismo šaukimu, kuris jam asmeniškai įteiktas 2020 m. gegužės 6 d. 2020 m. gegužės 25 d. parengiamojo posėdžio data nebuvo keista, posėdis nebuvo atšauktas. Kitas šaukimas ieškovui nesiųstas, iki 2020 m. gegužės 25 d. ieškovas negavo jokio pranešimo iš teismo apie tai, kad paskirtasis posėdis 2020 m. gegužės 25 d. nevyks. Jokių prašymų ar pranešimų dėl posėdžio atidėjimo ir pan. ieškovas teismui neteikė. Į parengiamąjį teismo posėdį atvyko atsakovo atstovė, kuri paprašė bylą nagrinėti iš esmės ir, neatvykus ieškovui, priimti sprendimą už akių.
16. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. sprendimu už akių atmetė ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Luminor Bank AS dėl 2006 m. birželio 29 d. kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, kredito sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo vykdyti sutartį. Plungės apylinkės teisme 2020 m. birželio 29 d. gautas ieškovo pareiškimas, kuriuo prašoma Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo A. G. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.
17. CPK 230 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
18. CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
19. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
20. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla, tačiau ieškovas tiek teikdamas pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą nenurodė ir neteikė jokių įrodymų, įskaitant tokių, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šio sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindo plačiau neanalizuoja ir dėl jo nepasisako.
21. Ieškovas nei teikdamas pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirąjį skundą neįvardijo ir nenurodė nė vieno iš CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytų ar kitų CPK numatytų atvejų, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama. Kaip minėta, apie byloje paskirtą parengiamojo posėdžio datą 2020 m. gegužės 25 d. ieškovui pranešta 2020 m. gegužės 4 d. teismo šaukimu, kuris jam asmeniškai įteiktas 2020 m. gegužės 6 d. Tiek teismo šaukime, tiek jo įteikimo pažymoje nurodyta, kad ieškovas buvo šaukiamas būtent į parengiamąjį teismo posėdį, turėjusį vykti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 25 d. 9.00 val. Šaukime nurodyta, kad pranešama, jog civilinėje byloje dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, kredito sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo vykdyti sutartį, kurioje A. G. yra ieškovas, vyks parengiamasis teismo posėdis. Kartu su teismo šaukimu buvo pateiktas raštas, kuriame nurodytos neatvykimo į teismo posėdį teisinės pasekmės. Taigi, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam buvo išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Atsakovės atstovė atvykusi į teismo posėdį prašė priimti sprendimą už akių. Ieškovas apie savo atvykimą neinformavo, nenurodė neatvykimo priežasčių, neteikė prašymo atidėti teismo posėdį.
22. Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. ir atšauktas nuo 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. 36P-488-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo karantino laikotarpiu“ Lietuvos Respublikos teismų vadovams tik rekomenduota nustatyti, kad teisėjų funkcijos, susijusios su teisingumo vykdymo veikla, išskyrus nurodytas išimtis, būtų vykdomos atšaukiant visus karantino laikotarpiu suplanuotus teismo posėdžius bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus neatidėliotinus atvejus (pavyzdžiui, dėl klausimų, susijusių su suėmimu, vaiko paėmimu iš nesaugios aplinkos, sprendimo). O Teisėjų tarybos 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 36P-78-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo sušvelninus karantino sąlygas“ Lietuvos Respublikos teismų vadovams rekomenduota būtent palaipsniui atnaujinti žodinį bylų nagrinėjimą teismuose. Atkreiptinas dėmesys, jog nei minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo paskelbtas karantinas, nei kituose teisės aktuose nebuvo nustatyta, kad dėl karantino paskelbimo be bylą nagrinėjančio teismo sprendimo atšaukiami ar atidedami visi teismų posėdžiai ar netaikomos neatvykimo į teismo posėdžius pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui, kaip jis pats nurodo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde, nebūnant teisininku šiuo atveju ypač nebuvo jokio pagrindo daryti prielaidas dėl teismo posėdžio atidėjimo, tuo labiau kad apie anksčiau atidėtus teismo posėdžius ieškovas visuomet būdavo informuojamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į teismą dėl kokios nors informacijos suteikimo – tiek dėl teismo posėdžio datos, tiek dėl to, kokias apsaugos priemones dėvėti, ar teismas užtikrins tinkamą atstumą tarp šalių ir pan.
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir paminėtas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į šalyje paskelbtą karantiną dėl viruso COVID-19 plitimo grėsmės, į Teisėjų tarybos rekomendacijas dėl teismo posėdžių žodinio proceso tvarka organizavimo, neatvykus ieškovui į teismo posėdį, teismas turėjo jį atidėti, taip pat, jog nebuvo paskirtas parengiamasis posėdis ir kad jei jis būtų buvęs paskirtas, nebūtų buvę galima priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios teismo išvadomis, jog šios ieškovo nurodomos aplinkybės, taip pat jo nurodomos aplinkybės, kad jis į teismo posėdį neatvyko dėl to, kad saugojo savo sveikatą, negavo iš teismo instrukcijų ir manė, jog teismas vėl atidės teismo posėdį, laikytinos deklaratyviomis ir subjektyviomis bei negalinčiomis turėti įtakos sprendimo už akių priėmimui.
24. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, prieinama prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK nustatytas ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog atskirajame skunde nurodytais motyvais ir argumentais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pripažinti neteisėta ar nepagrįsta nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Giedrė Seselskytė