Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1048-2011].doc
Bylos nr.: 2-1048/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Agnėja 300870659 atsakovas
DnB NORD bankas 112029270 Ieškovas
Advokatų profesinė bendrija "Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai" ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
dėl kreditavimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Agnėja“ ir R. L. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Agnėja“, R. L. ir R. L. dėl įsiskolinimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas AB DnB NORD bankas prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Agnėja“, R. L. ir R. L. 113 171,28 USD (293 577,62 Lt) dydžio įsiskolinimą, kildinimą iš su atsakovu UAB „Agnėja“ sudarytos kredito sutarties ir su atsakovais R. L. ir R. L. sudarytų laidavimo sutarčių. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovų turtą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi pritaikė ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių taikymą teismas motyvavo didele ieškinio suma, kuri gali padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

 

Apeliantai UAB „Agnėja“ ir R. L. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atskirieji skundai grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nepatikrino ieškinio pagrįstumo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kredito sutartis yra teisėtai nutraukta, todėl ieškinys ir skundžiama nutartis yra neteisėti.

2. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neturėdamas jokių įrodymų apie šių priemonių būtinumą. Pagrindinio skolininko prievoles pagal kredito sutartį užtikrina ne tik laidavimo sutartys, bet ir dviejų butų, kurių vertė viršija 300 000 Lt, įkeitimas. Joks priverstinis išieškojimas pagal kitų kreditorių reikalavimus iš atsakovų turto nėra atliekamas. Todėl nėra pagrindo abejoti atsakovų mokumu, sąžiningumu ir galėjimu įvykdyti būsimo teismo sprendimą.

3. Teismo nutartis pažeidžia bendruosius teisės principus, nes, pagrindinio skolininko prievolei esant užtikrintai tiek laidavimais, tiek įkeitimais, nepagrįstai varžomos atsakovų teisės.

4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas jau pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą – pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto. Ieškovo reikalavimai laiduotojams gali būti nagrinėjami iš esmės tik paaiškėjus, kad įkeisto turto nepakanka pagrindinio skolininko prievolei įvykdyti. Nenustačius nepatenkintos ieškovo reikalavimo dalies, ieškinys yra nepagrįstas.

Apeliantas UAB „Agnėja“ prašo apelianto R. L. skundą tenkinti.

Ieškovas AB DnB NORD bankas prašo atskiruosius skundus atmesti. Pažymi, kad įkeisto turto nepakanka skolai padengti: 2010 m. sausio 25 d. atlikto vertinimo duomenis įkeistų butų rinkos vertė yra 150 000 Lt, likvidacinė vertė – 105 000 Lt, o skola bankui – 293 577,62 Lt. Tikėtina, kad šiuo metu nurodyto turto vertė yra sumažėjusi, o jį parduodant iš varžytynių, vertė (pradinė kaina) dar labiau kris. Apeliantų argumentai dėl tariamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių realizavimo pažeidimo yra nepagrįsti, nes hipotekos kreditorius turi teisę reikšti reikalavimus laiduotojams ir tuo pačiu realizuoti savo teises iš įkeisto turto. Argumentai dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo yra susiję su ieškinio pagrįstumo iš esmės vertinimu, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

Šioje byloje ieškovo atsakovams pareikšti reikalavimai kildinami iš kredito sutarties bei jos įvykdymą turinčių užtikrinti laidavimo sutarčių. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tos pačios kredito sutarties vykdymas užtikrintas ir kitiems asmenims priklausančių daiktų hipoteka (b. l. 18). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymas neįtvirtina hipotekos ir laidavimo konkurencijos, nepriešpastato jų vienas kitam, todėl, esant solidariajai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje AB „Swedbank“ v. R. K. , D. K. , bylos Nr. 3K-7-364/2010). Dėl šios priežasties atskirųjų skundų ketvirtasis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla iš esmės nėra nagrinėjama – šiuo atveju sprendžiama, ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Preliminariai įvertinus bylos aplinkybes, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to apskritai negalėtų būti tenkinamas. Remiantis išdėstytu, pirmasis atskirųjų skundų argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Minėta, ieškovo reikalavimai, kildinami iš su pagrindiniu skolininko sudarytos kredito sutarties, užtikrinti ir kitiems asmenimis priklausančio nekilnojamojo turto – dviejų butų – įkeitimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai daliai reikalavimų, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Ineta“ ir kt., bylos Nr. 2-1211/2009).

2010 m. sausio 25 d. atlikto vertinimo duomenimis šių butų turto rinkos vertė siekė 150 000 Lt (b. l. 31, 53), vertinimas atliktas iki jų įkeitimo ieškovui 2010 m. gegužės 6 d. (b. l. 18). Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, kad aptariamo turto vertė yra nukritusi, nes ši aplinkybė neįrodyta (CPK 178 str.). Šiuo atveju remtis atsiliepime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje byloje V. Š. v. A. N. , A. N. , bylos Nr. 3K-3-483/2008, padarytomis išvadomis apie nekilnojamojo turto vertės kritimą negalima, nes nuo nutarties priėmimo yra praėję daugiau kaip dveji metai ir daryti vienareikšmę analogišką išvadą negalima. Savo ruožtu apeliantų teiginiai, kad įkeisto turto visiškai pakanka ieškovo reikalavimui patenkinti, taip pat nieko nepagrįsti (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tik 143 577,62 Lt (293 577,62 Lt – 150 000 Lt) dydžio reikalavimo įtaką būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Apeliantai iš esmės neįrodinėja, kad net ir sumažinto reikalavimo suma jiems nėra didelė. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieinamus viešų registrų duomenis (b. l. 83-104), pažymi, kad aptariama suma negali būti laikoma nedidele visiems atsakovams: visas registruotas R. L. nekilnojamasis turtas įkeistas, o R. L. ir bendrovė nekilnojamojo turto neturi; bendrovė 2009 m. dirbo nuostolingai, vėlesnių metų finansinių duomenų nėra pateikusi; absoliučiai didžiausią bendrovės turto dalį 2009 m. – 218 060 Lt – sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos 143 577,62 Lt sumai. Ją viršijantis arešto mastas mažintinas, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį pakeisti, sumažinant ja nustatytą turto arešto mastą iki 143 577,62 Lt (vieno šimto keturiasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt septynių litų ir 62 ct). Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartį siųsti šalims ir Centrinei hipotekos įstaigai.

 

 

 

Teisėjai

Algirdas Gailiūnas

 

 

 

 

Nijolė Piškinaitė

 

 

 

 

Vigintas Višinskis