Pirmosios instancijos teismo                                         Civilinė byla Nr. 2S-438-227/2013

Teisėjas Rimvydas Žukauskas                       Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00724-2012-2

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                       114.11; 116.5.3; 122.2; 122.3; 122.4 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N   U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-29-477/2013 pagal atsakovės I. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir,

n u s t a t ė :

Zarasų rajono apylinkės teismas, atsakovei I. S. be pateisiamų priežasčių neatvykus į teismą ir prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nenurodžius jokių aplinkybių bei įrodymų,  patvirtinančių  jos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, būtinumą, ieškovo prašymu dėl sprendimo priėmimo už akių,  2013 m. vasario 14 d. sprendimu už akių tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Įpareigojo atsakovę I. S. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti neteisėtai statomą statinį su laiptais, es. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o įpareigojimo neįvykdžius leido šiuos veiksmus atlikti  ieškovei .Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, darė išvadą, jog pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Atsakovė I. S. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė 2013 m. vasario 14 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teigė, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nes ją konsultavęs advokatas jai klaidingai nurodė, kad jos interesus byloje tinkamai gali atstovauti įgaliotas asmuo A. B.. Nurodė, kad negavo ieškovės 2012-05-14 kvietimo atvykti į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, taip pat nedalyvavo 2012-05-14 bei 2012-09-26 atliktuose patikrinimuose vietoje. Statomas statinys pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010, priskirtinas nesudėtingiems statiniams, I grupei. Statinys statomas ant buvusių pastatų, todėl jos nuomone galima konstatuoti, kad tai yra vienas iš pakankamų savarankiškų pagrindų, kurie leidžia įgyvendinti teisę į statinių statybą buvusiose sodybose, kurios šiuo metu patenka į gamtinių draustinių teritoriją. Statomas statinys yra pirtis be rūsio, kuri statoma buvusios pirties vietoje.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovės pareiškimo netenkino. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, laiku neinformavo teismo apie neatvykimą į teismo posėdį, tinkamai neinformavo teismo apie ketinimą vesti bylą per atstovą bei laiku nepasirūpino tinkamu atstovu, todėl teismas, ieškovui prašant, turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Nustatė, kad atsakovė nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Sprendė, kad atsakovės nurodomi argumentai dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo yra abstraktūs pasvarstymai, nepagrįsti visiškai jokiais įrodymais, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti sprendimo už akių neteisėtumą. Nurodė, kad prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad buvo parengtas ir patvirtintas ginčo statinio projektas statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas. Nustatė, kad atsakovės vykdoma statyba, žemės sklype, esančiame Gražutės regioninio parko teritorijoje, pažeidžia LR saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su žemės sklype, (duomenys neskelbtini), buvusia sodyba. Pažymėjo, kad sodybos buvimo fakto nustatymas nėra šios bylos dalykas.

Atskiruoju skundu atsakovė I. S. prašo panaikinti 2013 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes bei įrodymus ir jų nevertino. Teigia, kad jai nebuvo žinoma, kad teisme proceso šalį atstovauti gali tik advokatas, advokato padėjėjas ar giminaitis turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, sąžiningai manė (kadangi apie galimybę būti atstovaujamai tėvo nurodė atsiliepimą rengęs advokatas), kad tokie specialieji reikalavimai nėra keliami. Pažymi, kad ji ketino dalyvauti teismo posėdyje, tačiau dėl mažamečio vaiko ligos to negalėjo padaryti. Pateikia medicininių dokumentų kopijas, kurios anksčiau teismui nepateiktos, kadangi manė, jog jie nėra išlikę, tačiau, apsilankius gydymo įstaigoje, nustatyta, kad įrašai, patvirtinantys vaiko ligos faktą, išlikę. Nurodo, kad neturinti teisinio išsilavinimo ir jokios patirties teismuose ar kitose teisėsaugos institucijose, buvo suklaidinta ir dėl to sąžiningai tikėjo, kad ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad būtų tinkamai atstovaujama teismo posėdyje ir būtų užtikrinta sklandi ir koncentruota proceso eiga. Mano, kad yra pagrindas konstatuoti, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų piktnaudžiavusi savo teisėmis, vilkinusi ar trukdžiusi civilinį procesą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2012-05-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto užfiksuoto buvusių pamatų egzistavimo fakto ir jo nevertino. Pažymi, kad aplinkybes dėl buvusios sodybos pamatų apeliantė ketino įrodinėti ir liudytojų parodymais, tačiau priėmus sprendimą už akių šios galimybės neteko. Nurodo, kad buvusios sodybos pamatų egzistavimas, aplinkybė kad ginčo statinys, t.y. pirtis yra statoma ant buvusios pirties statinių turi neabejotiną įtaką teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji nedalyvavo statybos patikrinime ir nebuvo supažindinta su faktinių duomenų patikrinimo aktais ir, iki gavus ieškinį negalėjo atlikti tam tikrų veiksmų dokumentacijai parengti ar koreguoti, ieškoti taikių, įstatymu leistinų, situacijos sprendimo būdų ar sustabdyti statinio statybą ir taip išvengti didesnių išlaidų. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos argumentus, kad visi neaiškumai ar įstatymų normų prieštaravimai (pvz. STR 1.01.07:2010 įtvirtinta bendroji taisyklė, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, koks ir yra ginčo statinys, patvirtinti projektai nereikalingi) turėtų būti vertinami atsakovo naudai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes ir Inspekcijos pateiktus įrodymus, atsiliepimo bei I. S. pareiškimo dėl teismo 2013-02-14 sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį. Mano, kad skunde nurodytos aplinkybės neturėtų būti pripažintinos svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis, sudariusios pagrindą atidėti šios bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų dėl jos mažamečio vaiko susirgimo ir mano, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus dėl apeliantės vaiko ligos. Nurodo, kad apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog Statybos įstatymo nustatyta tvarka siekė įgyvendinti statytojos teisę, ar būtų kreipusi į atitinkamas institucijas, siekiant išsiaiškinti dėl statybos galimybės žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad I. S. buvo informuota apie užfiksuotus neteisėtai vykdomos statybos darbus, kviesta teikti paaiškinimus dėl statinio statybos bei įpareigota iki nustatyto termino neteisėtai statomą statinį nusigriauti. Pažymi, jog apeliantė dėl įpareigojimo vykdymo ginčijimo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą. Teigia, kad skunde nurodomas faktinių aplinkybių patikrinimo akte faktas niekaip neįrodo buvusios sodybos fakto ir nesuteikia I. S. vykdyti statybos darbų neva buvusioje sodyboje pagal Saugomų teritorijų įstatymą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus dokumentus kaip įrodymus Teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.).

Apeliantė nepagrįstai teigia, jog aplinkybė pateikti dokumentus iškilo tik vėliau, nes sužinojo, kad medicininiuose dokumentuose išrašai, patvirtinantys jos objektyvų negalėjimą dalyvauti posėdyje, išliko. Pagal LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 7 dalį, paciento dokumentuose, pvz. ligos istorijoje, asmens sveikatos istorijoje, fiksuojama paciento sveikatos būklė, jam taikomos sveikatos priežiūros rūšys ir metodai. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė pateikė savo nepilnametės dukros asmens sveikatos istorijos kopiją, kurioje privalomai fiksuojami duomenys apie paciento sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas laiko apeliantės nurodytą aplinkybę nepagrįsta. Apeliantė turėjo teisę ir galimybę įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo. Priėmus atsakovei nepalankų sprendimą, apeliacinio proceso iniciavimas nelaikytinas svarbia priežastimi pateiktų su skundu  įrodymų priėmimui.

Aptartais argumentais atsisakoma priimti pateiktus su skundu pirmiau nurodytus dokumentus.

Dėl neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2012-05-14 atlikus vykdomos statybos patikrinimą, nustatyta, kad žemės ūkio paskirties 5,5000 ha ploto sklype, priklausančiame I. S. ir esančiame (duomenys neskelbtini), 14,50 m atstumu nuo Antalieptės marių, statomas 5,80 m x 7,90 m dydžio su išorėje pristatytais 1,50 m x 4,60 m dydžio laiptais (b. l. 10). Taip pat nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), patenka į Gražutės regioninio parko teritoriją ir paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą (Antalieptės marių), kuri yra 20 m (b. l. 20, 24-26). 2012-05-14 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pakvietė I. S. atvykti į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). 2012-05-28 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė I. S. įpareigojimą, kuriuo įpareigojo iki 2012-08-25 nugriauti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), neteisėtai statomą statinį ir sutvarkyti teritoriją (b. l. 16). 2012-09-26 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sudarė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriuo nustatė, jog 2012-05-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu užfiksuotas neteisėtai statomas nesudėtingas statinys (duomenys neskelbtini), Antalieptės marių apsaugos zonoje nepradėtas griauti ir 2012-05-28 I. S. surašytas įpareigojimas neįvykdytas (b. l. 18). I. S. neatvykus į 2013-02-14 teismo posėdį be pateisinančios priežasties, Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą už akių (b. l. 45-48).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Todėl tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių šalis nedalyvavo teismo posėdyje ar nepateikė atsiliepimo į ieškinį, svarbos. Jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turėtų panaikinti priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. CPK 156 straipsnio nuostatą dėl teismo teisės atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių detalizuoja CPK 246 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis).

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta asmeniškai, ji pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame  nurodė bylą vesianti ne  per advokatą (b.l.29,33). Prašymą atidėti 2013-02-14 teismo posėdį, prasidėsiantį  9 val., ji pateikė faksu jau po posėdžio -2013-02-14 9.53 val. (b. l. 43). Kadangi prašyme nebuvo nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys ir nepateikti jokie dokumentai, pateisinantys negalėjimą atvykti ir dėl to būtinumą atidėti teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių nuomonę, pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 185 str.).

Skunde apeliantė teigia, kad neatvyko į posėdį dėl vaiko ligos, kuri tęsėsi nuo 2013-02-12 iki 2013-02-15. Iš nurodytų aplinkybių seka, kad apeliantei iš anksto buvo žinoma, jog ji negalės atvykti į 2013-02-14 teismo posėdį. Todėl ji telefokumikacijos ryšio priemonėmis turėjo realias galimybes  teismą laiku ir tinkamai informuoti apie neatvykimą ir prašyti bylos nagrinėjimą atidėti dėl svarbių priežasčių, pateikiant priežasčių svarbumą patvirtinančius dokumentus (CPK 185 str.).

Apeliantė skunde teigia, jog buvo suklaidinta kito advokato ir suteikė įgaliojimą ją atstovauti savo tėvui, kuris neatitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 470876, kuris patvirtina, jog apeliantė sumokėjo  advokatui 100 Lt, tačiau jame nenurodyta už kokias konkrečias paslaugas apmokėta (b. l. 34). Vertinant apeliantės argumentus dėl suklydimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra pateikta advokato teiktų teisinių paslaugų detalizacijos,   atstovavimo sutarties, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent šioje byloje buvo suteiktos  teisinės paslaugos ir aiškintis ar jos suteiktos tinkamai. Darytina išvada, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad  dėl advokato klaidingos informacijos, jos pasirinktas atstovas negalėjo atstovauti jos interesams šioje byloje, juo labiau, kad nėra duomenų apie jos sprendimą būti atstovaujamai atstovo.  Minėta, atsiliepime į ieškinį ji nenurodė, kad ją atstovaus kitas asmuo, pavėluotai teismui pateiktame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą, to taip pat nėra ir byloje nėra rašytinio prašymo, patvirtinančio, jog ji bylą ves per atstovą.

 Konstatuotina, jog apeliantė nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius jos (apeliantės) reikalavimus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, jog apeliantės neatvykimo į 2013-02-14 teismo posėdį priežastys nelaikytinos svarbiomis, dėl ko turi būti panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas.  

Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui

Apeliantė skunde savo reikalavimą grindžia iš esmės ta aplinkybe, jog neteisėtai statomas statinys ant buvusių pirties pamatų. O kad toks statinys buvo, ji ketino įrodinėti liudytojų pagalba. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad  ginčo statinys pastatytas Antalieptės marių pakrantės apsaugos juostoje, kuri priklauso Gražutės regioninio parko Južinto kraštovaizdžio draustinio teritorijai, t.y. saugomoje teritorijoje. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose saugomas teritorijas, jų steigimą, apsaugą, tvarkymą, nustatomi tam tikri veiklos, tarp jų ir statybos, šiose teritorijose ribojimai. Pagal teisės aktus tam tikrais atvejais statyba saugomose teritorijose draudžiama, tam tikrais atvejais – galima. Pagal statybos metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Ginčo statinys nepatenka į išvardintų šioje teisės normoje statinių sąrašą, tai reiškia, kad tokio pobūdžio statinys negali būti statomas pakrantės apsaugos zonoje. 2012-05-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (22.31)FAK-1370 užfiksuota, kad apeliantei priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype. 14,50 m atstumu nuo Antalieptės marių, statomas statinys su pristatytais laiptais (b. l. 10). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), ir priklausančiam nuosavybės teise apeliantei, nustatytas kelio servitutas (teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas)), kuriuo siekiama užtikrinti gyventojų teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta, kurios plotis 20 m, plotas 0,1700 ha (b. l. 24-26). Įvertinus įregistruotas (išviešintas) daiktines teises bei nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad apeliantės statomas statinys yra pakrantės apsaugos zonoje (CPK 185 str.). Kaip jau minėta, neteisėto statomo statinio vieta – Antalieptės marių pakrantės apsaugos juosta, patenka į Južinto kraštovaizdžio draustinį. Saugomų teritorijų 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato draudimą statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Apeliantė teigia, jog ginčo statinys statomas vietoje anksčiau buvusios pirties pamatų ir priimtas sprendimas už akių panaikino jai galimybę įrodinėti teisę atkurti statinį ant buvusių pamatų. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai statomas statinys yra vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir įstatymas griežtai nustato galimų statinių tokioje vietovėje sąrašą, o kaip jau nustatyta, ginčo statinys į minėtą sąrašą nepatenka, apeliantės nurodytos ir ketintinos įrodinėti aplinkybės dėl statybos ant buvusių statinio pamatų priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui įtakos negali turėti (CPK 185 str.). Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis nenumato galimybės vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje vykdyti statybą ant buvusių statinių pamatų.

Apeliantės teiginiai dėl nedalyvavimo statybos patikrinimo metu ir nesupažindinimo su patikrinimo aktais neturi įtakos sprendimo už akių pagrįstumui. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantei registruota pašto siunta buvo išsiųsti 2012-05-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (22.31)FAK-1370 bei 2012-05-28 įpareigojimas nugriauti neteisėtai statomą statinį (b. l. 17, 71-74). Duomenų, kad minėta korespondencija būtų neįteikta adresatui, t. y. apeliantei, nėra, todėl nėra pagrindo teigti apeliantei nebuvus supažindintai su ieškovės parengtais raštais dėl neteisėtos statybos. Pažymėtina ir tai, jog tuo pačiu apeliantės nurodytu adresu buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai, kuriuos apeliantė gavo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė I. S. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir tuo pažeistos jos teisės, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pagrindo.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų, atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r ė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                     Margarita Dzelzienė