Civilinė byla Nr. 3K-3-552/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
54.3; 83.5; 93.1; 123.3; 123.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. A. kasacinį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą dėl notaro veiksmų ir pareiškėjos J. S. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarė Stasė Danutė Nekrošytė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje kilo klausimų dėl teisės normų, reglamentuojančių bažnytinės santuokos apskaitą, jos teisinius padarinius ir vienodos teismų praktikos formavimą, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Kretingos rajono 1–ojo notarų biuro notarės S. D. Nekrošytės 2009 m. vasario 26 d. nutarimą ir įpareigoti ją išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą po brolio J. A. mirties. Pareiškėja prašė teismo įpareigoti tą pačią notarę išduoti nuosavybės teisės liudijimą dėl 1/2 dalies santuokinio turto ir paveldėjimo teisės liudijimą po sutuoktinio J. A. mirties. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėja ir J. A. 1999 m. spalio 19 d. sudarė bažnytinę santuoką. Sutuoktinis 2008 m. lapkričio 14 d. mirė. Bažnytinė santuoka 2009 m. sausio 14 d. įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pareiškėjas yra mirusiojo brolis. Jis 2008 m. gruodžio 22 d. pateikė Kretingos rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o pareiškėja – 2009 m. sausio 16 d. Notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad palikimo atsiradimo metu bažnytinė santuoka nebuvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl neatsirado paveldėjimo teisinių santykių. Taip pat notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir mirusiojo broliui tol, kol teismine tvarka neišspręstas ginčas dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į atitinkamą turto, įgyto jai gyvenant bažnytinėje santuokoje su J. A., dalį pripažinimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi patenkino pareiškėjo skundą, o pareiškėjos – atmetė: 1) panaikino Kretingos rajono 1–ojo notarų biuro notarės S. D. Nekrošytės 2009 m. vasario 26 d. nutarimo dalį dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą po brolio mirties; 2) įpareigojo notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą; 3) kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos ir J. A. 1999 m. spalio 19 d. sudaryta bažnytinė santuoka nebuvo įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl nesukūrė teisinių padarinių. Kai buvo sudaryta nurodyta santuoka, buvo taikoma laikinoji bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarka, pagal kurią bažnytinė santuoka turėjo būti perregistruojama (įtraukiama į apskaitą) Civilinės metrikacijos skyriuje. Iki pat sutuoktinio mirties nei jis, nei jo sutuoktinė nepasinaudojo teise įregistruoti bažnytinę santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl pareiškėja prarado teisę naudotis civilinių įstatymų garantuojamomis teisėmis ir pareigomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui, kaip ketvirtos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, po brolio mirties atsirado teisė paveldėti jo turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias neturtines teises, nes nėra pirmesnės eilės įpėdinių.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį, atmetė pareiškėjo skundą, o pareiškėjos – patenkino: 1) panaikino notaro nutarimą ir įpareigojo notarą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po sutuoktinio mirties. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalį valstybė pripažįsta bažnytinę (konfesinę) santuokos registraciją. Pareiškėjos ir J. A. bažnytinė santuoka sudaryta 1999 m. spalio 19 d., iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Pagal tuo metu taikomą laikiną bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarką bažnytinė santuoka dar turėjo būti perregistruojama (įtraukiama į apskaitą) civilinės metrikacijos įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, kad vadinamąją „perregistraciją“ galima vertinti tik kaip laikiną oficialią santuokų apskaitą, bet ne santuokos registracijos teisinį faktą. Ne „perregistracija“, bet santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių bei pareigų pradžia. Klaipėdos apygardos teismas pabrėžė, kad jei bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaryta laikotarpiu nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta data. Jeigu santuokos įtraukimo metu vienas iš sutuoktinių jau yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos įrašą (Civilinės metrikacijos taisyklių 72 punktas). Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgdamas į nurodytų teisės normų analizę, konstatavo, kad pareiškėjos ir sutuoktinio santuokos pradžia laikytina bažnytiniame santuokos liudijime nurodyta data, t. y. 1999 m. spalio 19 d. Teismas sprendė, kad bažnytinės santuokos sudarymas ir jos įtraukimas į apskaitą atitinka CK 3.24 straipsnio reikalavimus, todėl sukelia sutuoktiniams teisies ir pareigas nuo jos sudarymo bažnyčioje momento. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, būdama mirusiojo sutuoktinė, ir, nesant pirmos bei antros eilės įpėdinių, turi teisę paveldėti visą palikimą, todėl notaras nepagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (CK 5.13 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
- Spręsdamas notaro veiksmų teisėtumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas pripažino buvus sudarytą pareiškėjos ir palikėjo bažnytinę santuoką, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., byla Nr. 3K-7-6/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v. J. A. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-481/2007). Kasatorius nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką bažnyčios tvarka sudaryta santuoka turi būti pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje tam, kad sukeltų tokius pat teisinius padarinius, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus teigimu, oficialiai neįtraukta į apskaitą santuoka nesukelia civilinių teisinių padarinių.
- Kasacinio teismo praktika ginčijamu klausimu nevienoda, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. Č. v. M. O. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-332/2009, prieštarauja pirmiau nurodytoms nutartims.
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja prašomo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime sutinkama su Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad pareiškėja yra mirusio sutuoktinio įpėdinė, nes teisės ir pareigos iš jų bažnytinės santuokos atsirado nuo santuokos sudarymo momento, t. y. nuo 1999 m. spalio 19 d. Pareiškėjos teigimu, ginčijamos santuokos sudarymas ir įtraukimas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje atitiko CK 3.24 straipsnio reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nukrypimo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos sampratos
Nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra vienas iš kasacijos pagrindų, nustatytas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika gali būti išdėstyta vienoje ar keliose kasacinio teismo nutartyse. Jeigu ji išdėstyta keliose nutartyse, tai gali kilti prieštaravimų ar teismų praktikos nevienodumo problema. Ar ji iš tikrųjų egzistuoja, patikrinama pagal tai: 1) ar skirtingose nutartyse pasisakyta dėl tų pačių teisinių nuostatų; 2) ar tos pačios nuostatos taikomos esant tapačiam ginčo teisinio santykio teisiniam reglamentavimui; 3) ar visos galiojančios ir teisiškai reikšmingos teisinės nuostatos analizuotos ir taikytos priimant teismo sprendimą ar nutartį; 4) ar tokios nuostatos išsamiai analizuotos teismo motyvuose; 4) ar tokios nuostatos tinkamai pagrindžiamos teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos argumentais; 5) ar teisinės nuostatos taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis; 6) ar teismų sprendimų ar nutarčių teiginiai yra esminės, nusprendžiančios bylos baigtį pagal tas faktines aplinkybes išvados, ar yra tik motyvai, argumentai arba kitos tik papildomai vartojamos motyvavimo aplinkybės. Tai – nebaigtinis kriterijų sąrašas, nes gali būti ir kitokių aplinkybių, iš kurių gali būti sprendžiama, ar atitinkamu klausimu yra suformuota teismų praktika, ar turi būti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais. Pavyzdžiui, įtakos gali turėti tai: ar nagrinėjamu klausimu išplėtota konstitucinė jurisprudencija ir kokiu konkrečiai aspektu, kiek išsamiai, detaliai ir argumentuotai joje pasisakyta; ar tuo klausimu yra pasisakęs kasacinis teismas; ar dėl to yra priimtos nutartys trijų ar išplėstinėse teisėjų kolegijose; ar priimant nutartį pareikšta atskirųjų nuomonių ginčo klausimais; kokia yra vėliausia teismo praktika ir kt. Pagal šiuos ir kitus kriterijus turi būti atrenkamos tik tos nutartys, kurios pirmiausia pagal teisines ir faktines aplinkybes gali būti palyginamos. Tinkamai atrinkus lyginamuosius teismų praktikos pavyzdžius, gali būti daromos išvados, kokia teismų praktika, kaip aiškiai ji suformuluota, ar ji yra aiški ir dominuoja, kad nukrypimas nuo jos būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą (nutartį) kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl nesivadovavimo kasacinio teismo praktika bažnytinės santuokos apskaitos klausimais
Kasaciniame skunde kaip suformuojančiomis vienodą teismų praktiką dėl santuokų, sudarytų laikotarpiu nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., byla Nr. 3K-7-6/2007, ir 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v. J. A. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-481/2007, o joms prieštaraujanti nurodyta 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. Č. v. M. O. D., byla Nr. 3K-3-332/2009. Kaip suformuota teismų praktika nurodytos nuostatos, kad oficialiai į apskaitą neįtraukta nurodytu laikotarpiu bažnyčioje registruota santuoka nesukelia teisinių padarinių, nes ji turi būti pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje tam, jog sukeltų tokių pat teisinių padarinių, kaip ir sudaryta civilinės metrikacijos įstaigoje. Šie argumentai neatitinka teisėjų kolegijos pirmiau nurodytų reikalavimų, pagal kuriuos sprendžiama dėl teismų praktikos suformavimo ir jos turinio konkrečiu klausimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje G. K. v. G. S., byla Nr. 3K-7-6/2007, spręsta dėl bažnytinės santuokos sudarymo ir teisinių padarinių, kai santuoka sudaryta po 2000 m. CK įsigaliojimo ir jos apskaita civilinės metrikacijos įstaigoje atlikta, bet nesilaikant CK 3.304 straipsnyje nustatyto termino. Nurodytoje byloje svarstytos santuokos nutraukimo, bet ne sutuoktinio turto paveldėjimo klausimas. Dėl to faktinės ir teisinės bylos G. K. v. G. S. (byla Nr. 3K-7-6/2007) aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos, nes turėjo būti taikomos visiškai kitos santuokos sudarymą ir jos apskaitą reglamentuojančios teisės normos. Aiški konstitucinės jurisprudencijos nuostata, kad ne santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė), bet santuokos sudarymas yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių bei pareigų pradžia (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas), nurodytoje kasacinio teismo nutartyje neanalizuota ir netaikyta nutarties argumentacijai. Kitą nuostatą, kad valstybė pripažįsta taip pat ir bažnytinę santuokos registraciją, byloje G. K. v. G. S. (byla Nr. 3K-7-6/2007) kasacinis teismas interpretavo ir pasisakė, jog ji negali būti vertinama kaip absoliuti bei nereikalaujanti jokios papildomos įgyvendinimo tvarkos. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje daug remtasi ir analizuojama 2000 m. CK 3.304 straipsnio nuostata, o nagrinėjamoje byloje ji negali būti taikoma, nes būtų taikoma atgaline tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos kasacinės ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi yra visiškai skirtingos, todėl negali būti pritaikyta nagrinėjamoje byloje nukrypimui nuo suformuotos teismų praktikos pagrįsti. Taip pat aptariamoje teismo nutartyje nepasisakyta dėl teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 65 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių, teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (naujos taisyklės patvirtintos 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160) nuostatų dėl bažnytinių santuokų įtraukimo į apskaitą klausimų, ypač kai tai susiję su apskaita bažnytine tvarka registruotų santuokų, kurios įtraukiamos į apskaitą po vieno iš sutuoktinių mirties.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje S. K. v. J. A. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-481/2007, spręsta faktinė ir teisinė situacija netapati nei 2007 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje G. K. v. G. S., byla Nr. 3K-7-6/2007, nei 2009 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje M. S. Č. v. M. O. D., byla Nr. 3K-3-332/2009, spręstoms situacijoms. Santuoka sudaryta iki 2000 m. CK įsigaliojimo, vienas iš sutuoktinių buvo miręs, byloje nagrinėti su paveldėjimo teise susiję klausimai. Bažnytinės santuokos apskaita atlikta 2004 metais, t. y. po sutuoktinio mirties ir po 2000 m. CK įsigaliojimo, bet dar nesant 2008 metais padaryto santuokų apskaitos tvarkos papildymo nuostata dėl atkurtojo santuokos įrašo darymo vieno iš sutuoktinių mirties atveju. Tai sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ši nutartis priimta esant kitoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms. Antra jos motyvuose remiamasi pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, kuri iš esmės skiriasi faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje R. R. v. A. R., byla Nr. 3K-7-563/2005. Šioje nutartyje buvo sprendžiami turto padalijimo, bet ne paveldėjimo klausimai, 1994 metais santuoka įregistruota bažnyčioje, 1996 metais – Civilinės metrikacijos skyriuje, kai negaliojo 2000 m. CK, 1999 m. kovo 26 d. Civilinės būklės aktų registravimo laikinosios taisyklės ir 2001 m. birželio 29 d. Civilinės metrikacijos taisyklės. Aptariamos nutarties argumentų vartojimas gali būti pateisinamas tik kaip papildoma motyvacija kartu su kitais, bet ne kaip sprendimą nulemianti argumentacija ar išvada.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje S. K. v. J. A. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-481/2007, argumentuojama, kad remiamasi tik pačiu nurodytose nutartyse suformuotu principu: bažnytinė santuoka sukelia teisinius padarinius, t. y. sukurs ir paveldėjimo teisę, tik ją oficialiai įtraukus į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje nuo įtraukimo į apskaitą momento. Teisėjų kolegija taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje A. S. v. R. J., byla Nr. 3K-3-107/2005, kurioje pasisakyta, kad į valstybės apskaitą neįtraukta santuokos registracija nesukėlė teisinių padarinių ir nėra pagrindo pripažinti, jog mirusį sutuoktinį pergyvenęs sutuoktinis yra įstatyminis įpėdinis. Nurodytos nutarties išvada padaryta esant situacijai, kai bažnytinė santuokos registracija iš viso nebuvo atlikta. Konstitucinės jurisprudencijos nuostata dėl bažnytinės santuokos registracijos tik nurodyta, bet nagrinėta ir taikyta kita Konstitucinio Teismo motyvų dalis, jog valstybė turėtų įstatymu nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos tvarką, reglamentuoti kitus klausimus. Byloje A. S. v. R. J. (byla Nr. 3K-3-107/2005) teisėjų kolegija vertino, kad santuokos teisiniai padariniai sietini su bažnytine santuokos registracija ir su įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl jos įtraukimo į apskaitą įvykdymu. Ši išvada dėl apskaitos tvarkos laikymosi neatitinka konstitucinės jurisprudencijos nuostatų, nuo kada atsiranda bažnytinės santuokos padariniai, t. y. kad jie atsiranda nuo santuokos įregistravimo momento, bet ne nuo registracijos apskaitymo (santuokos perregistravimo).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau išvardytos ir aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., byla Nr. 3K-7-6/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v. J. A. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-481/2007; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. J., byla Nr. 3K-3-107/2005; 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje R. R. v. A. R., byla Nr. 3K-7-563/2005) negali būti laikomos kaip suformavusios įstatymų aiškinimo ir taikymo praktiką dėl santuokos registracijos padarinių paveldėjimo bylose, nes iš esmės ar iš dalies skiriasi teisinės bei faktinės aplinkybes, taip pat nevienodas ir teisinis reglamentavimas. Jose padarytos išvados ir vartojami argumentai gali būti vertinami pagal tai, kiek jie išsamūs, nuoseklūs ir dėl to įtikinami.
Dėl vadovavimosi kasacinio teismo praktika bažnytinės santuokos apskaitos klausimais
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje M. S. Č. v. M. O. D., byla Nr. 3K-3-332/2009, pateikti išaiškinimai dėl 1997 metų bažnytinės santuokos registracijos, įtrauktos į apskaitą Civilinės metrikacijos įstaigoje 2008 m. kovo mėn. po vieno sutuoktinio mirties, sprendžiant turto paveldėjimo klausimus. Nurodytoje byloje, kaip ir nagrinėjamoje, turėjo būti taikoma nuo 2006 metų galiojanti 2001 m. birželio 29 d. Civilinės metrikacijos taisyklių nuostata, kad santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame registracijos liudijime) nurodyta data. Civilinėje byloje M. S. Č. v. M. O. D. (byla Nr. 3K-3-332/2009) padaryta išvada aiški, argumentacija išsami, tiksli ir nuosekli. Joje pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių susitarimų, įstatymų, konstitucinės jurisprudencijos principinių nuostatų taikymo ir argumentų reikšmės, apskaitos tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Nutartyje pagal kasacinio skundo argumentus argumentuotai aptarta tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. J., byla Nr. 3K-3-107/2005 dėl skirtingos taikytos teisės negali būti vertinama kaip formuojanti teismų praktiką šios kategorijos bylose. Klaipėdos apygardos teismo padarytos išvados dėl sutuoktinio teisės į mirusio kito sutuoktinio palikimą, kai bažnytinė santuokos registracija įtraukta civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą po sutuoktinio mirties, pagrįstos tokiu teisės normų aiškinimu ir taikymu, kuris atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje M. S. Č. v. M. O. D., byla Nr. 3K-3-332/2009, išdėstytus teisės aiškinimo taikymo aspektus.
Nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kad pareiškėjos J. S. ir jos sutuoktinio J. A. santuoka bažnytine tvarka sudaryta 1999 m. spalio 19 d., kad sutuoktinis J. A. 2008 m. lapkričio 14 d. mirė ir kad bažnytinė santuoka į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukta 2009 m. sausio 14 d., darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl pareiškėjos pripažinimo įstatymine mirusio sutuoktinio įpėdine. Negalima konstatuoti Klaipėdos apygardos teismą padarius kasaciniame skunde nurodytus teisės normų, reglamentuojančių bažnytinių santuokų apskaitą, aiškinimo ir taikymo pažeidimus ir nukrypus nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus ir nekonstatuoja pagrindo panaikinti arba pakeisti apskųstą Klaipėdos apygardos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 55,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. gruodžio 3 d. pažyma. Atmetus kasacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei iš kasatoriaus (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo P. A. (duomenys neskelbtini) 55,40 Lt (penkiasdešimt penkis litus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Dangutė Ambrasienė
Česlovas Jokūbauskas
Algis Norkūnas