Civilinė byla Nr. e2YT-1816-1024/2018
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00406-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 17 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,
sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,
dalyvaujant pareiškėjo J. G. atstovei advokatei Saulenai Gasiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (giminystės santykių nustatymo), suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Rietavo savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolis. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas, kad galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo sesuo S. J. gimė J. G. ir P. M. – G. šeimoje, (duomenys neskelbtini). Kai jai sukako 3 metukai, mirė mama, todėl ją pasiėmė auginti ir globoti P. M. sesuo B. M., gyvenanti Laukuvoje. Našliu likęs tėvas J. G. vedė antrą kartą ir su žmona P. G. (duomenys neskelbtini) susilaukė pareiškėjo J. G.. Nors tarp pareiškėjo ir sesers yra didelis amžiaus skirtumas, tačiau jie bendravo, palaikė ryšį. Bendravimas stiprėjo metams bėgant, jie lankydavosi vienas pas kitą, bendravo šeimomis. Nors pagal Rietavo Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygos įrašą fiksuota, kad S. G. gimė (duomenys neskelbtini), tačiau valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis, ji gimusi (duomenys neskelbtini). Kada ir dėl kokios priežasties padaryta ši klaida pareiškėjui nėra žinoma. Pareiškėjo sesers turėti asmens dokumentai parodo, kad faktiškai visuose juose yra padarytos klaidos juos surašant ir išduodant. Manytina, kad krikštijant pareiškėjo sesę ir pildant dokumentus bažnytinėje knygoje, galėjo būti padaryta klaida įrašant pavardę G., vietoj G.. Išduodant santuokos liudijimą buvo padaryta klaida įrašant tėvavardį, vietoj J. įrašyta J., o rašant pavardę buvo padaryti taisymai. Visi įrašai daryti 1932 – 1954 metais, kai žmonės nebuvo pakankamai raštingi, trūko atidumo pildant dokumentus, neįskaitomi įrašai buvo interpretuojami, padarytoms klaidoms neteikiama didelė reikšmė. Išduodant darbo knygelę J. jos vardas buvo sutrumpintas, tačiau gimimo metai ir tėvo vardas nurodytas teisingai.
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Rietavo savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimus, kuriais prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Saulena Gasiūnienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti, papildomai paaiškino, kad klaida dokumentuose galimai atsirado dėl to, kad įrašai daryti 1932 – 1954 metais, kai žmonės nebuvo pakankamai raštingi, trūko atidumo pildant dokumentus, neįskaitomi įrašai buvo interpretuojami, padarytoms klaidoms neteikiama didelė reikšmė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.
Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas J. G. gimė (duomenys neskelbtini), tėvo vardas J.. Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde Rietavo Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta J. (taip dokumente) ir P. iki santuokos M. (taip dokumente) G. (taip dokumente) duktė vardu S. M. (taip dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime (Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018-03-16 pažyma apie gimimą Nr. (P1-1718) P2-2515). 1953-03-15 S. J. išduota darbo knygelė, kurioje įrašyta pavardė – G. (vėliau papildytas įrašas – J.) S., J., gimimo metai – (duomenys neskelbtini). Iš sutuoktuvių liudijimo Nr. 168777 matyti, jog (duomenys neskelbtini) S. J. ištekėjo už F. J.. Sutuoktuvių liudijime įrašyti jos duomenys – G. (pavardė taisyta ją įrašant) S., J., gimusi (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) kaime. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso žemės sklypas su statiniais. Nors pagal Rietavo Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygos įrašą fiksuota, kad S. J. gimė (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centro duomenimis, ji gimusi (duomenys neskelbtini). Kada ir dėl kokios priežasties padaryta ši klaida pareiškėjui nėra žinoma. Pažymėtina ir tai, jog S. G. ir F. J. (duomenys neskelbtini) sutuoktuvių akto įraše Nr. 114, nurodyta S. G. darbovietė – Laukuvos kepykla, sutampa su pirmiau minėtos darbo knygelės padarytais įrašais, jog pareiškėjo sesuo nuo 1952-01-12 iki 1956-12-15 dirbo Laukuvos kepykloje darbininkės pareigose. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 1 matyti, jog S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. G., I. J. patvirtino aplinkybę, kad J. G. ir S. J. buvo brolis ir sesuo, vieno tėvo, tačiau skirtingų motinų, nes S. J. mama mirė kai jai buvo 3 metai ir ją užaugino motinos sesuo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. J. turėti asmens dokumentai parodo, kad faktiškai visuose juose yra padarytos klaidos juos surašant ir išduodant. Sutiktina su pareiškėjo atstovės nuomone, jog visi įrašai daryti 1932 – 1954 metais, kai žmonės nebuvo pakankamai raštingi, trūko atidumo pildant dokumentus, neįskaitomi įrašai buvo interpretuojami, padarytoms klaidoms nebuvo teikiama didelė reikšmė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškėjo atstovės, liudytojų nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu, į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog galima daryti pagrįstą išvadą, kad J. G. yra S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), brolis. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad J. G. galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolis.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo palikimo teises į sesers turėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėja Ieva Juodviršytė