Civilinė byla Nr. e2-115-845/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12543-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

(S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei J. L.,

atsakovui A. K. ir jo atstovei adv. N. S.,

atsakovei J.G. K. ir jos atstovei adv. V. K.,

atsakovui R. R. ir jo atstovei adv. S. E. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams A. K., J. G. K. ir R. R. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba patikslintu ieškiniu prašė:

1) įpareigoti atsakovą A. K. per 4 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti: kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pažymėtus tvoros stulpus bei metalinius vartus (duomenys neskelbtini);

2) B dalyje pažymėtą tvorą, apibrėžtą taškais (duomenys neskelbtini)bei šiame 1153,77 kv. m plote esančius objektus;

3) įpareigoti atsakovus R. R. bei J. G. K. per 4 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) C dalyje pažymėtus betoninius luitus, kurie apibrėžti taškais: (duomenys neskelbtini)bei įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamojo daikto pastato – degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šį daiktą iš Nekilnojamojo turto registro.

Ieškovė ieškinį grindė CK 4.98 straipsniu ir prašė nutraukti jos teisę pažeidžiančius veiksmus, t. y. valstybinės žemės dalies užėmimą. Nurodė, kad 2,0099 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo paskirtis kita, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos. Žemės sklype yra registruotas pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registro centro duomenis nustatyta, kad minėto pastato statybos baigimo metai (duomenys neskelbtini), minėto pastato bendras plotas 81,32 kv. m. Taip pat Žemės sklype yra ir kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registro centro duomenis, šios aikštelės užimamas plotas – 2747,71 kv. m. Ieškovė pažymėjo, kad abu statiniai – aikštelė ir pastatas (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo (duomenys neskelbtini)nuosavybės tiese įregistruoti atsakovo A. K. vardu. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)pastatas ir automobilių stovėjimo aikštelė išnuomota UAB „Lapinga“. Žemės sklype taip pat yra registruotas ir pastatas – degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovams R. R. ir J. G. K.. Pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Degalinės pamatus sudarė betoniniai blokai, o šios Degalinės baigtumas – 17 proc., o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastato baigtumas – 7 proc. Ieškovės teigimu, registruojant Degalinę Nekilnojamojo turto registre faktiškai Žemės sklype buvo tik Degalinės pamatai – betoniniai blokai.

Ieškovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2014-04-24 atliko valstybinės žemės naudojimo kontrolę greta Žemės sklypo esančios teritorijos. Patikrinimo metu buvo surašytas 2014-04-24 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad Žemės sklypo naudotojas – atsakovas A. K., kuris nuosavybės teise valdo: pastatą – apsaugos pastatą su rankine plovykla ir kitus statinius (inžinerinius) – automobilių stovėjimo aikštelę, yra užėmęs valstybinę žemę ir pastatęs tvorą. Užimamas valstybinės žemės plotas apie 1167 kv. m. Remiantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt duomenimis 2013 m., nustatyta, kad minėtos tvoros 2013 m. nebuvo. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2014-12-11 atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu vietovėje buvo užfiksuota, jog Žemės sklype yra pamatai, o užimamos valstybinio žemės sklypo plotas – 230 kv. m. Pažymėjo, kad patikrinimo metu užfiksuotus duomenis lyginant su kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, jog 2014-12-11 patikrinimo metu užfiksuoti pamatai yra atsakovams R. R. ir J. G. K. priklausančios Degalinės pamatai, kuriuos sudarė betoniniai luitai. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2015-06-26 atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu vietovėje buvo užfiksuota, jog Degalinės pamatai nuimti. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2015-07-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovus R. R. ir J. G. K., jog 2015-06-26 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog Žemės sklype fiziškai Degalinės nėra, bet vietoj jos užfiksuoti išardyti ir į krūvą sudėti pamatai, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) miesto skyrius atsakovų prašė ne tik išregistruoti Degalinę iš Nekilnojamojo turto registro, bet ir sutvarkyti teritoriją, t. y. pašalinti pamatus iš valstybinės žemės. Tokios pat pozicijos, išnagrinėjusi atsakovų 2015-08-13 skundą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), laikėsi ir Nacionalinė žemės tarnyba 2016-01-05 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovai R. R. ir J. G. K. 2013-02-27 prašymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau analogišku 2015-12-22 prašymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių, prašydami išsipirkti Žemės sklypo dalį Degalinei eksploatuoti. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2016-02-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).) atsakovams nurodė, jog tokio prašymo tenkinti negali, kadangi Degalinė yra sunykusi (nugriauta) ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti.

Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovas A. K. 2016-01-20 prašymu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių, prašydamas išnuomoti 0,5785 ha Žemės sklypo dalį. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2016-06-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė tenkinti pastarojo prašymą dėl 0,5785 ha Žemės sklypo dalies nuomos, nurodydamas, kad atsakovo A. K. valdomai automobilių aikštelei, kurios plotas 0,2457 ha, nurodyto dydžio Žemės sklypo dalis yra per didelė. Atkreipė dėmesį, jog valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu A. K. vis dar nėra sudaryta. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2016-05-11 atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu vietovėje buvo pamatuota Žemės sklypo pietinėje dalyje stovinti tvora ir asfaltuota aikštelė, kurios ribos nesutapo su tvora. Tvora pastatyta užimant didesnį Žemės sklypo plotą, nei užima asfaltuota aikštelė. Degalinės pamatai buvo nuimti ir sudėti šalia tvoros Žemės sklypo pietinėje dalyje (situacija yra išlikusi ir patikslinto ieškinio pateikimo dieną). Pažymėjo, kad 2017-10-18 buvo atliktas pakartotinis Žemės sklypo patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo fiksuoti 2016-05-11 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pašalinti, t. y. Žemės sklypo pietinėje dalyje esančios statybinės atliekos bei betoniniai blokai (Degalinės pamatai) nepašalinti. Taip pat 2019-06-28 buvo atliktas Žemės sklypo patikrinimas vietoje ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo fiksuoti 2016-05-11 patikrinimo akte yra nepašalinti, t. y. Žemės sklypo pietrytinėje dalyje esančios statybinės atliekos ir betoniniai blokai (Degalinės pamatai) nepašalinti. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2019-09-04 raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ kvietė atsakovą A. K. atvykti į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių dėl galimų pažeidimų išaiškinimo, aplinkybių nustatymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį surašymo. Pagal minėtą kvietimą atsakovas neatvyko ir neinformavo apie neatvykimo priežastis, todėl (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2019-09-25 raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ pakartotinai kvietė galimą pažeidėją atvykti į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių 2019-10-22. Pagal minėtą kvietimą atsakovas A. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių ir pateikė paaiškinimus (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad informuotas, jog turi patraukti iki 1,25 nuo vakarinės pusės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tvoros dalį, patenkančią už žemės sklypo ribos į valstybinę žemę; nurodė, kad jis nėra tvoros statytojas, ją įsigijo su kitais statiniais iš viešųjų varžytinių; todėl įsipareigojo iki 2020-01-01 ją perstatyti . Taip pat ieškovė pažymėjo, jog atsakovas A. K. 2016-11-02 raštu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriame nurodė, kad nors ir nėra tvoros statytojas, tačiau įsipareigojo pažeidimą, nustatytą 2016-05-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti, t. y. savo lėšomis patraukti tvorą taip, kad ji neužimtų 68 kv. m valstybinės žemės. 2019-10-28 buvo atliktas pakartotinis Žemės sklypo patikrinimas vietoje ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) Patikrinimo metu užfiksuota, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Pietinėje Žemės sklypo dalyje yra įrengtas plotas iš skaldos, užfiksuota suarta Žemės sklypo dalis, užfiksuoti gelžbetoniniai luitai. Nustatyta, kad tvora užimamas valstybinės žemės plotas (K) – 52,91 kv. m, suartas Žemės sklypo plotas (A) – 570,69 kv. m, gelžbetoniniais luitais (Degalinės pamatais) užimamas plotas (C) – 22,90 kv. m, sukrautais pastoliais užimamas plotas (D) – 1153,77 kv. m. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)miesto skyrius 2019-11-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“ atsakovui A. K. suteikė geranorišką terminą valstybinę žemę atlaisvinti – iki 2020-01-01, tačiau pažeidimai iki šiol nėra pašalinti. Nurodė, kad 2020-02-06 atliktas Žemės sklypo patikrinimas vietoje ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).Šio patikrinimo metu užfiksuota, kad situacija, lyginant su patikrinimu, kuris atliktas 2019-10-28, yra pakitusi: tvora užimamos valstybinės žemės plotas yra padidėjęs. Nustatyta, kad tvora užimamas valstybinės žemės plotas (K) – 62,96 kv. m, suartas Žemės sklypo plotas (A) – 554,96 kv. m, gelžbetoniniais luitais (Degalinės pamatais) užimamas plotas (C) – 22,90 kv. m, sukrautais pastoliais užimamas plotas (D) – 1153,77 kv. m. Naujai atsiradęs, pastoliais užimama plotas, (B) – 1128,61 kv. m. Nurodė, kad 2020-04-21 atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad faktinė situacija, kuri buvo fiksuota 2020-02-06 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pakitusi – pažeidimai nepašalinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyriuje 2021-03-16 gautas atsakovo A. K. prašymas patvirtinti žemės sklypo planą savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2021-05-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano su dalimis reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti parengimo“ atsisakė tenkinti pastarojo prašymą.

Taip pat ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyriuje 2021-08-09 gautas atsakovų R. R. ir J. G. K. prašymas dėl žemės sklypo išnuomojimo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2021-10-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinio žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybos“ atsisakė tenkinti R. R. ir J. G. K. prašymą. Nurodė, kad 2023-03-24 Žemės sklype buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas bei surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype nėra. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2023-03-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinių naudojimo pagal paskirtį“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją, prašydama vietoje apžiūrėti atsakovų statinį – degalinę. (duomenys neskelbtini) miesto skyriuje 2023-04-26 gautas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) patikrinimo“, kuriame nurodyta, kad statinys yra nenaudojamas, nepastatytas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)miesto skyrius 2023-05-17 atliko faktinių duomenų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini)bei surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šio patikrinimo metu užfiksuota, kad tvora, kurią 2022-12-21 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas A. K. turėjo nugriauti, yra dalinai pašalinta, t. y. pašalintas vielos tinklas, o tvoros stulpai ir vartai išlikę. Ties tvoros stulpais vakarinėje dalyje yra gelžbetoniniai luitai. Šiauriau tvoros stulpų tvoromis aptverta teritorija su keletu statinių. Ieškovė nurodė, kad 2023-04-25 vykusiame teismo posėdyje, atsakovas A. K. į bylą pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dalis tvoros yra pašalinta, todėl teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą patikslinti ieškinį.

Taip pat ieškovė pažymėjo, kad betoninių luitų (išardytos Degalinės pamatų) savininkai yra atsakovai R. R. ir J. G. K., todėl jie turi pašalinti kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) C dalyje pažymėtus betoninius luitus iš valstybinės žemės sklypo, kuriais užimtas plotas yra 22,90 kv. m. Kaip ir buvo nurodyta, atlikus 2014-12-11 Žemės sklypo patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nustatyta, jog Žemės sklype yra pamatai, o užimamos valstybinio žemės sklypo plotas – 230 kv. m. Patikrinimo metu užfiksuotus duomenis lyginant su kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, darytina išvada, jog 2014-12-11 patikrinimo metu užfiksuoti pamatai yra atsakovams R. R. ir J. G. K. priklausančios Degalinės pamatai, kuriuos sudarė betoniniai luitai, ir kurie vėliau buvo fiksuojami sekančiais žemės naudojimo patikrinimo aktais. 2015-06-26 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo užfiksuota, jog 2014-12-11 patikrinimo metu užfiksuoti pamatai nuimti, o 2016-05-11 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog Degalinės pamatai sudėti šalia tvoros Žemės sklypo pietinėje dalyje, taip užimant valstybinę žemę. Pažymėjo, kad 2023-03-24 buvo pakartotinai atliktas faktinių duomenų patikrinimas, akte bei fotonuotraukose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype nėra. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2023-04-26 atliktas faktinių duomenų patikrinimas nustatė, kad degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype nenaudojama, nes nepastatyta. Pateikti įrodymai – patikrinimo aktai, vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, jog būtent R. R. ir J. G. K. yra betoninių luitų (kadastro žemėlapio ištrauka M 1:1000 (schema) C dalis) savininkai arba kitaip tariant išardytos Degalinės pamatų savininkai, todėl yra atsakingi už šių objektų pašalinimą iš valstybinės žemės. Teigti priešingai nei nustatyta, nėra pagrindo, kadangi atsakovai R. R. bei J. G. K. savo teiktuose prašymuose neginčijo aplinkybės, jog Degalinės statyba nėra baigta, ir neįrodinėjo aplinkybės, jog Žemės sklype yra išlikę Degalinės pamatai, kuriuos sudarė tik betoniniai luitai (2015-08-13 skundas (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini))). Aplinkybė nurodyta 2015-08-13 atsakovų skunde, jog galimai Degalinę išardė ne patys atsakovai, negali įtakoti, jog atsakovai prarado nuosavybės teises į buvusios Degalinės statybines medžiagas – betoninius luitus, o kartu ir pareigą šiuos luitus pašalinti iš užimamos valstybinės žemės. Be kita ko, atsakovai turi išregistruoti faktiškai nesančią Degalinę iš Nekilnojamojo turto registro. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” 69 punkte numatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktu nekilnojamojo turto registre registruojamas buvo daikto išnykimas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia ir nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Kilus ginčui, registro duomenys gali būti naudojami kaip faktiniai įrodomieji duomenys, bet jie gali būti paneigiami, teismui įsitikinus jų nepagrįstumu ir teismo sprendime padarius išvadą dėl teismo sprendime nustatytų daikto požymių, kriterijų ar savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-422/2011). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog Žemės sklype faktiškai nėra Degalinės, yra siekiama apginti valstybės interesus, kad nebūtų sudarytos prielaidos sukurti teisę į Žemės sklypo dalį po neegzistuojančiais statiniais. Taigi, tam, kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju būtų iki galo apgintas, atsakovai R. R. ir J.G. K. yra įpareigotini atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) papunktyje nustatytus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti Degalinę iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina žemės savininko, Lietuvos Respublikos, teisių pažeidimą į nuosavybes teise priklausančią žemę, naudoti žemę laikantis griežtai teisės aktų nustatytų reikalavimų ir tik esant teisėtam pagrindui. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad valstybinės ar privačios žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali ją naudoti ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Valstybinės žemės valdymas ir naudojimas bei su tuo susijusių pažeidimų pašalinimas laikomi viešojo intereso dalimi, todėl atsakovai pažeisdami šią valstybinio žemės patikėtinio teisę yra įpareigotini šiuos pažeidimus pašalinti.

 

Atsakovas A. K. nesutiko su ieškinio dalimi, kurioje jo atžvilgiu pareikšti NŽT reikalavimai ir, prašė bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti jį pašalinti tvoros stulpus ir metalinius vartus, nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti Tvorą-B bei 1153,77 kv. m plote esančių objektų, atmesti kaip nepagrįstą. Tuo tarpu ieškovės reikalavimus atsakovų R. R. ir J. G. K. atžvilgiu prašė tenkinti. Nurodė, kad ginčo objektai, kuriuos NŽT prašo įpareigoti atsakovus pašalinti, taip pat Degalinė, kurią NŽT prašo įpareigoti atsakovus R. R. ir J. G. K. išregistruoti iš NTR, yra 2,0099 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis ,,kita“, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) teritorijoje. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jo patikėtinė yra ieškovė - NŽT. Pažymėjo, kad Žemės sklypas yra užstatytas tiek atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, tiek kitiems asmenims (išskyrus atsakovus R. R., J. G. K.) priklausančiais statiniais. NTR duomenų bazės duomenimis (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantys šie statiniai, kuriuos jis įsigijo per antstolį (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu: 1) pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 2001 m., bendras plotas – 81,32 kv. m, adresas(duomenys neskelbtini), (toliau ir – Plovykla); 2) kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 2001, adresas: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Aikštelė). Pagal VĮ Registrų centro 2019-10-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ pateiktus dokumentus, Aikštelės bendras plotas yra 2747,71 kv. m. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro 2022-08-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl informacijos pateikimo“ ir VĮ Registrų centro 2023-03-16 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad Aikštelė NTR įregistruota kaip pagrindinis daiktas. Plovykla ir Aikštelė (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomoti UAB ,,Lapinga“, o (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartimi statiniai išnuomoti UAB ,,Autvadita“. Nurodė, kad dėl 1,4314 ha ploto Žemės sklypo dalies yra sudarytos 4 valstybinės žemės nuomos sutartys su Žemės sklype esančių statinių ir patalpų savininkais. Nurodė, kad su atsakovu A. K. valstybinės žemės nuomos sutartis dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos jo nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, nėra sudaryta, tačiau A. K. aktyviais veiksmais siekia šią sutartį sudaryti. Nurodė, kad su atsakovais R. R. bei J. G. K. Žemės sklypo dalies nuomos sutartis nebuvo ir nėra sudaryta; Degalinė niekada nebuvo pastatyta pilnai, ji buvo tik pradėta statyti: 1998 m. Degalinės baigtumo procentas buvo – 17 proc., šiuo metu – 7 proc. Nei Degalinės 1998 m. kadastro duomenų byloje, nei 2014 m. kadastro duomenų byloje nėra jokių duomenų, kad Degalinės pamatai turėjo požeminę dalį. Degalinei statyti buvo išduotas (duomenys neskelbtini) apskrities valdytojo administracijos Statinių statybos inspekcijos (duomenys neskelbtini)Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini); leidimas buvo išduotas UAB ,,Vilgasta“ – pirmai Degalinės savininkei. Leidime statyti buvo nurodytas jo galiojimo terminas – iki (duomenys neskelbtini), t. y. šiuo metu Leidimas statyti yra negaliojantis. Naujas leidimas statyti nebuvo išduotas nei vienam paskesniam Degalinės savininkui, tame tarpe ir atsakovams R. R. ir J. G. K.. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-11-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl statinio (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad 2014 m. Degalinės statyba, kurios duomenys šiuo metu yra įregistruoti NTR, yra savavališka statyba; Statinys pastatytas savavališkai neturint statybą leidžiančio dokumento bei žemės sklypo naudojimo teisę patvirtinančio dokumento.

Atsakovas dėl ieškinio reikalavimų pašalinti tvoros stulpus ir metalinius vartus nurodė, kad civilinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini) jam buvo pareikštas R. R. ir J. G. K. (byloje buvo ieškovais) reikalavimas pašalinti tą pačią tvorą (B dalyje), esančią Žemės sklype, kurios pašalinimo reikalavo NŽT, t. y. šiose dviejose civilinėse bylose reikalavimas dėl tvoros B dalyje pašalinimo sutapo. Kitoje byloje NŽT dalyvavo trečiuoju asmeniu.(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)A. K. buvo įpareigotas nugriauti minėtą tvorą B dalyje, esančią Žemės sklype. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini)nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. 2023-05-25 patikslintu ieškiniu NŽT iš esmės vėl kelia tą patį reikalavimą, kuris yra išnagrinėtas įsiteisėjusia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes prašo pašalinti B dalyje (buvęs dalies pavadinimas) buvusios tvoros atskirus elementus (tvoros stulpus ir metalinius vartus). Šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu tas pats atsakovas – A. K. – jau yra įpareigotas pašalinti tą pačią tvorą B dalyje (buvęs dalies pavadinimas), t. y. kitos bylos ((duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šios bylos dalykas yra tas pats, nes tvoros stulpai ir metaliniai vartai yra tos pačios tvoros B dalyje (buvęs dalies pavadinimas) elementai. Todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, ši byla dalyje dėl NŽT reikalavimo įpareigoti atsakovą A. K. pašalinti tvoros stulpus ir metalinius vartus, negali būti vėl nagrinėjama, o turi būti nutraukta. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad NŽT reikalavimas įpareigoti atsakovą A. K. pašalinti tvoros stulpus ir metalinius vartus yra naujas reikalavimas, t. y. nesusijęs su kita civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo nuomone, yra tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad tvoros stulpai ir metaliniai vartai (kaip ir pati buvusi tvora B dalyje) buvo pastatyti bendru Žemės sklypo nuomininku susitarimu ir leidimu jų visų poreikiams tenkinti. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas O. F., apklaustas kitoje minėtoje (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-05-09 teismo posėdyje. Atsakovas teigė, kad NŽT neįrodė, jog tvoros stulpai ir metaliniai vartai, kurie netrukdo patekti prie buvusios Degalinės vietos Žemės sklype, kuriems nereikalingas leidimas statyti, pažeidžia valstybinio žemės patikėtinio teisę valdyti valstybinę žemę ir trečiųjų asmenų teises, ir nepaaiškino, kaip tie pažeidimai pasireiškia. Pažymėjo, kad atsakovas A. K. nėra valstybinės žemės naudojimo pažeidėju, nes jis nėra Tvoros-K statytojas; faktą, jog atsakovas A. K. nėra Tvoros-K statytojas ir kad statybos metu (2001 metais) ši Tvora-K pateko už ginčo žemės sklypo ribų, patvirtina ir pačios NŽT pateikti dokumentai, gauti iš VĮ Registrų centro (VĮ Registrų centro 2019-10-21 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) su priedais): Tvora-K šalia Aikštelės buvo pastatyta dar iki A. K. per antstolį įsigijo Aikštelę ir Plovyklą. Atsakovas geranoriškai sutiko su NŽT reikalavimu šią Tvorą-K perstatyti taip, kad nebūtų pažeistos ginčo Žemės sklypo ribos. Todėl teigti, jog pašalindamas tvorą, A. K. pripažino valstybinės žemės užėmimo faktą, t. y. savo pažeidimą, nėra pagrindo.

Taip pat atsakovas nurodė, kad teikiant negatorinį ieškinį, ieškovei (NŽT) tenka pagrįsti: 1) teisę valdyti turtą ir 2) faktą, jog savininkui yra trukdoma naudotis, disponuoti turtu ar jį valdyti. Taip pat teigiama, jog atsakovas A. K. savo veiksmais pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio l dalies 7 punkte įvirtintą žemės savininko ir kitų naudotojų pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemes sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, o tai darydami riboja valstybinės žemės patikėtinės, NŽT, teisę netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti. Pasak atsakovo, NŽT neįrodė, jog gretimų žemes sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomi interesai yra kaip nors pažeisti – nenurodė, kas tie gretimų sklypų savininkai ir gyventojai, kaip konkrečiai jie nukentėjo nuo A. K. veiksmų, kai Tvora-B randasi Žemės sklypo teritorijoje, t. y. NŽT neįrodė, jog yra pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos. Taip pat ieškovė neįrodė, kad atsakovas A. K. yra pažeidęs jos teisę disponuoti Žemės sklypu ir jį valdyti. Nurodė, kad Žemės sklypas yra užstatytas statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui A. K., bet ir kitiems asmenims (išskyrus atsakovus R. R. ir J. G. K.). Žemės sklypas suformuotas šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. NŽT patikrinimo aktuose užfiksuota, kad Žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. Taip pat minėta, jog 1,4314 ha ploto Žemės sklypo dalis yra išnuomota asmenims, turintiems šiame Žemės sklype statinius ir patalpas. Valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos 2008-2010 metais, t. y. tuo metu, kai Tvora-B, juosianti Aikštelę (taškai 9-10) jau buvo įrengta, tačiau tai nesutrukdė NŽT sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, t. y. disponuoti Žemės sklypu. Be to, Tvoros-B dalis (taškai 10-11-12) yra atsakovui A. K. priklausančios Aikštelės teritorijoje, todėl šiuo atveju NŽT teisė disponuoti Žemės sklypu ir jį valdyti negali būti pažeista. Kadangi Žemės sklypas suformuotas statiniams eksploatuoti, o šie statiniai nuosavybės teise priklauso skirtingiems savininkams, visi šie statinių savininkai (patalpų savininkai), tarp jų ir atsakovas A. K., yra įstatyminiai Žemės sklypo naudotojai. Nėra duomenų, kad statinių (patalpų) savininkams būtų atsisakyta sudaryti likusios Žemės sklypo dalies nuomos sutartis dėl Tvoros-B buvimo Žemės sklype.

Taip pat atsakovas nurodė, kad NŽT nepagrįstai teigia, jog jis nėra Žemės sklypo naudotojas ir neturi teisės į Žemės sklypą, t. y. kad atsakovas A. K. valstybine žeme naudojasi savavališkai. Kadangi teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, yra įstatyminė teisė, todėl NŽT sutikimas naudotis valstybine žeme (Žemės sklypo dalimi), reikalinga atsakovo A. K. statiniams eksploatuoti, nereikalingas. Be to, pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja patikėjimo teise, nuostatas atsakovas A. K., kaip fizinis asmuo, nepriskirtas prie asmenų, kuriems būtų numatyta teisė valstybinę žemę valdyti patikėjimo teise. Todėl NŽT teiginys, kad kol atsakovas A. K. patikėjimo teise nevaldo Žemės sklypo, šio Žemės sklypu jis savavališkai naudotis negali, yra prieštaraujantis Žemės įstatymo 7 straipsniui. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog būtų reikalingas NŽT (valstybinės žemės patikėtinės) sutikimas laikyti statybinę įrangą ar statybinę medžiagą įstatymo pagrindu naudojamame žemės sklype, suformuotame pastatams eksploatuoti, juolab, privatiems asmenims priklausančių statinių teritorijoje. Nurodė, kad su valstybinės žemės patikėtine (NŽT) niekada nebuvo ginčo dėl to, kad A. K. nuosavybės teise priklausantiems statiniams (Aikštelei ir Plovyklai) eksploatuoti yra reikalingas žemės plotas Žemės sklype ir, kad dėl to gali būti sudaryta Žemės sklypo dalies nuomos sutartis. NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus 2016-06-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)) ,,Dėl informacijos pateikimo“ laikė, kad A. K. statiniams (apsaugos pastatui su rankine plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilių stovėjimo aikštelei) eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas sudaro apie 2457 kv. m (0,2457 ha); NŽT 2021-08-11 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad žemės sklype įregistruotiems pastatams ir statiniams reikalinga 1,4228 ha ploto dalis, t. y. 1,1480 ha ploto tenka pastatams eksploatuoti ir 0,2748 ha plotas, kurį užima automobilių stovėjimo aikštelė. Taigi, ieškovės teiginys, jog atsakovas A. K. siekia neteisėtai užimtą valstybinį žemės plotą įteisinti gaunant valstybinio žemės sklypo nuomą, yra prieštaraujantis anksčiau išsakytai bendrai NŽT pozicijai. Atsakovo teigimu, nepriklausomai nuo to, ar Tvora-B yra Žemės sklypo teritorijoje, ar ji būtų pašalinta, atsakovui A. K. turi būti išnuomota tokio dydžio Žemės sklypo dalis, kuri užtikrintų jo statinių tinkamą naudojimą pagal paskirtį ir kuri yra realiai reikalinga (LAT 2015-12-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-640-611/2015, 2017-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-684/2017). Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog jis yra Tvoros-B statytojas; nurodė, kad Plovykla ir Aikštelė 2014-01-31 Nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomoti UAB ,,Lapinga“, o (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartimi statiniai išnuomoti UAB ,,Autvadita“. Taigi šios įmonės vykdo (-ė) ūkinę veiklą šiuose statiniuose ir galimai teritorijoje, kuri aptverta Tvora-B, o šiai veiklai užtikrinti galimai papildomai įrengė Tvorą-B ir laiko ja aptvertoje teritorijoje objektus, kurių pašalinimo NŽT reikalauja iš atsakovo. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, valstybinė žemė gali būti išnuomota be aukciono statinių savininkui ar statinių nuomininkui. Atsižvelgiant į tai, kai Plovykla ir Aikštelė buvo/yra išnuomotos minėtoms įmonėms, jos taip pat laikytinos Žemės sklypo dalies faktinėmis naudotojomis, turinčiomis atitinkamas teises ir pareigas, susijusias su Žemės sklypo dalimi, naudojimu. Pažymėjo, kad dėl Žemės sklypo 1,4314 ha ploto dalies yra sudarytos 4 valstybinės žemės nuomos sutartys, išnuomojant idealiąsias Žemės sklypo dalis statinių (patalpų) savininkams. Dėl šios aplinkybės galimai Tvora-B aptverta Žemės sklypo dalis priskirtina jau išnuomotai pagal valstybinės žemės nuomos sutartis Žemės sklypo 1,4314 ha ploto daliai, todėl nėra pagrindo laikyti, jog valstybinė žemė yra savavališkai užimta atsakovo A. K.. Ieškovė reikalauja, kad jis pašalintų Tvorą-B, esančią tarp taškų 7-8-9-10-11-12, tačiau Tvoros-B dalis tarp taškų 10-11-12 randasi atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančios Aikštelės teritorijoje, t. y. įrengta ant šios Aikštelės. Todėl laikyti, kad šia Tvoros-B dalimi yra savavališkai ir neteisėtai užimta valstybinė žemė, nėra pagrindo, o Tvoros-B dalies tarp taškų 10-11-12 pašalinimas reikalaujamas nepagrįstai. Taip pat tvirtino, kad Tvora-B, kurią ieškovė prašo įpareigoti atsakovą A. K. pašalinti, yra I grupės nesudėtingi statinys, ji yra vidinė tvora – esanti Žemės sklypo teritorijoje, todėl laikyti, kad ja pažeidžiamos NŽT teisės, nėra pagrindo, juolab, kai NŽT atliekant Žemės sklypo naudojimo patikrinimus ir fiksuojant tvorų bei kitų objektų buvimą Žemės sklype, buvo pažymėta, jog Žemės sklypas naudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį. Taigi, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

 Atsakovo nuomone, reikalavimas dėl Degalinės išregistravimo iš NTR yra pagrįstas, nes Degalinės Žemės sklypo teritorijoje nėra, o atsakovai R. R. ir J. G. K. nepateikė jokių įrodymų, jog Degalinės požeminė dalis iš viso buvo pastatyta, o jeigu ir buvo – kad ji iki šiol yra išlikusi. Visi atsakovų teiginiai apie Degalinės požeminės dalies buvimą Žemės sklype yra tik deklaratyvūs. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (peržiūrėtame apeliacine tvarka (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad nėra duomenų, jog degalinės pamatai yra fiziškai išnykę, t. y. nėra pamatų nei ant žemės paviršiaus, nei po žeme; tačiau tai neturi šiai bylai prejuducinės galios, kadangi toje byloje Degalinės išnykimo klausimas iš esmės, pagal teismų praktikoje išaiškintas taisykles ir STR, nagrinėjamas nebuvo, nes tai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad atsakovų R. R. ir J. G. K. nuomone, 2014 metais, 2015 metais ir 2019 metais Degalinės pamatų sunaikinimą atliko A. K., tačiau įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra paneigta ši atsakovų nuomonė. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini)  miesto apylinkės teismas netenkino atsakovų R. R. ir J. G. K. ieškinio reikalavimo dėl A. K. įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir atstatyti Degalinės pamatus, nes konstatavo, jog A. K. neteisėtų veiksmų dėl Degalinės pamatų sugriovimo (sunaikinimo) neatliko. Pažymėjo, kad R. R. ir J. G. K. neskundė (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2022-05-31 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kuria pripažinta, jog A. K. neteisėtų veiksmų dėl Degalinės pamatų sugriovimo (sunaikinimo) neatliko, ji yra įsiteisėjusi. Taip pat teigė, kad degalinės duomenų buvimas NTR, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Degalinė Žemės sklype yra realiai išlikusi. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai Degalinės pamatus įsigijo iš 4-os Degalinės savininkės UAB ,,Rukma“ per antstolį – antstolio R. V. 2013-03-22 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Antstolio Aktas) pagrindu. Antstolio Akte nurodyta, kad Degalinės, kurios statybos pabaigos metai 1996 m., baigtumas yra – 17 proc. (pardavimo metu yra tik pamatai). Pažymėjo, kad dar iki 2013-03-22 Antstolio akto sudarymo kito antstolio I. G. 2011-12-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2011-12-13 virš žemės nesimato pamatų, teritorijoje matomos betoninės detalės, nuolaužos. Šią situaciją antstolis užfiksavo nuotraukose. Googlemaps.lt 2012 metais užfiksuoti vaizdai taip pat patvirtina, jog Degalinės pamatų buvimo vietoje vyko statybos darbai ir Degalinės pamatų nesimatė. Pabrėžė, kad atsakovai pripažįsta, kad jiems yra žinoma, jog iki įsigyjant Degalinės pamatus, jų buvusiai savininkei UAB ,,Rukma“ 2012 metais buvo padaryta žala išgriaunant Degalinės pamatus, dėl ko atsakomybę prisiėmė AB „Kauno tiltai“. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės UAB ,,Rukma“ ir atsakovės AB „Kauno tiltai“, kurioje nurodyta, jog iki Taikos sutarties sudarymo dienos atsakovė AB „Kauno tiltai“ pašalino visus ieškinyje nurodytus pastato-degalinės valdymo pažeidimus. Antstolės D. P. 2012-07-25 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su nuotraukomis patvirtina, kad vyko Degalinės pamatų nauja statyba: atvykusi nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėta vieta. Teritorijoje vyksta žemės darbai, minėtoje teritorijoje matyti šviežiai įkasti pamatai, šviežiai užpiltas betonas, ant kurio užrašas ,,2012-07-25“. Teritorijoje matyti stovinti technika. Atsakovo teigimu, įrodymų, kad AB ,,Kauno tiltai“ atstatė Degalinės pamatus pagal 1998 m. Degalinės kadastro duomenų bylos duomenis, ieškovai nepateikė. Pažymėjo, kad po AB ,,Kauno tiltai“ atliktų statybos darbų Degalinės pamatų kadastro duomenų tikslinimas atliktas nebuvo. Tai patvirtina 2013 metų NTR išrašas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovai R. R. ir J. G. K. pripažįsta, kad Degalinės pamatai buvo sunaikinti 2014 metais, tada jie 2014 m. rugpjūčio mėnesį atstatė viršutinę Degalinės pamatų dalį (7 proc.). Tačiau šiems veiksmams atlikti jie neturėjo Leidimo statyti ir teisės į Žemės sklypą, t. y. naują statybą įvykdė neteisėtai. Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-11-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl statinio (duomenys neskelbtini)“ konstatuota, jog 2014 m. Degalinės statyba, kurios duomenys šiuo metu yra įregistruoti NTR, yra savavališka statyba. Atsakovų R. R. ir J. G. K. teigimu, Degalinės pamatai buvo išgriauti ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį – buvo rastas išgriautas nebaigtas statyti statinys, o 2019 m. spalio mėnesį išlikusi Degalinės pamatų dalis buvo užpilta skalda ir žemėmis, sklypas buvo išlygintas. Po šių išgriovimų Degalinės pamatai nebuvo atstatyti, o Degalinės kadastro duomenys pagal realią faktinę situaciją nebuvo patikslinti. Taigi šiuo metu NTR liko įregistruoti Degalinės kadastro duomenys (7 proc.), nustatyti 2014 m., pagal neteisėtai atliktus statybos darbus. Taigi, 2014 metais atlikta neteisėta ir savavališka statyba (Degalinės pamatų atstatymas – nauja statyba) nėra saugoma įstatymu, todėl atsakovai neturi teisės atkurti išgriautos savavališko statinio dalies.

 

Atsakovas R. R. nesutiko su ieškovės reikalavimais jo ir J. G. K. atžvilgiu. Nurodė, kad jis neginčija, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam ir J. G. K. priklausantis nebaigtas statyti degalinės pastatas bei inžineriniai tinklai, priklauso Lietuvos Respublikai, o ieškovė NŽT šį sklypą valdo patikėjimo teise. Savo teisių pažeidimu ieškovė nurodė aplinkybę, kad atsakovams R. R. ir J. G. K. priklausančios nebaigtos statyti degalinės nėra, yra išlikę tik betoniniai luitai (blokai), dėl ko pažeidžiamas žemės savininko interesas, kad žemė būtų naudojama griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovo nuomone, tokie deklaratyvūs teiginiai, nepagrindžiant kaip yra pažeidžiamos ieškovės teisės, nepatvirtina antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Juo labiau, kai byloje yra pateikti prejudicinę reikšmę turintys duomenys, jog degalinės pamatai yra išlikę. Pažymėjo, kad atsakovai R. R. ir J. G. K. yra teisėtai per valstybės įgaliotą asmenį antstolį R. V. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini)įsigiję valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą: nebaigtą statyti pastatą - degalinę, kurios statybos pabaigos metai - 1996 m., baigtumas - 17 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nebaigtus statyti inžinerinius tinklus - fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lietaus kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (statinių adresas (duomenys neskelbtini)). Statinių kadastriniai duomenys buvo fiksuoti 1998 metų kadastrinėje byloje. Šie duomenys buvo nurodyti ir antstolio Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte, t. y. nuosavybę nustatančiame dokumente. Atsakovui R. R. priklauso 1/3 dalis nurodyto nekilnojamojo turto, o atsakovei J. G. K. - 2/3 dalys. Antstolio 2013-03-22 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas nėra nuginčytas. Pabrėžė, kad atsakovų įsigyta nebaigta statyti degalinė buvo statoma pagal 1996 metais bendrovei „Vilgasta“ (pirminiam degalinės statytojui) išduotą leidimą, pagal architekto S. P. parengtą projektą. Projekte buvo numatyti gręžtiniai pamatai su monolitiniu rostverku; gręžtinių pamatų (polių) gylis - 2,50 m nuo žemės paviršiaus. Nebaigta statyba buvo įregistruota VĮ Registrų centre (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, kad nebaigtas statyti statinys buvo pastatytas nenukrypstant nuo projekto ir atitiko statybą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, „betoniniai blokai“, kuriuos pašalinti prašo ieškovė, tėra viršutinė pamatų dalis, o gręžtiniai pamatai (poliai) faktiškai yra išlikę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju - kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022 35 p.). Pažymėjo, kad NŽT, atlikdama žemės sklypo naudojimo patikrinimus, nesiaiškino dėl gręžtinių pamatų egzistavimo, tik konstatavo vizualinę situaciją, kad viršutinė degalinės pamatų dalis yra nuimta. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo teigti, kad degalinės pamatų žemės sklype nėra, nes pamatai yra gręžtiniai ir yra po žeme, o ant žemės sklypo yra sudėta viršutinė pamatų dalis. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog leidimas statyti degalinę pasibaigė (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkėjams R. R. ir J. G. K. nebuvo atskleista (tai patvirtina byloje pateiktas 2014-06-19 prašymas (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl statybos leidimo kopijos išdavimo, taip pat šias aplinkybes patvirtino ir antstolis R. V. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis dalyvavo kaip trečiasis asmuo). Pažymėjo, kad degalinės statytojui UAB „Vilgasta“ (duomenys neskelbtini)Valstybine žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinė žemė (20099 kv. m ploto) buvo išnuomota kitai paskirčiai - daugiaaukščiam garažui su daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ir degalinei statyti bei eksploatuoti, nuomos terminas - 99 metai, t. y. iki 2097 metų ((duomenys neskelbtini)nuomos sutartis pateikta prie atsakovo 2023-04-24 pareiškimo). Taigi, valstybinės žemės patikėtinės teises įgyvendinanti institucija laikė, kad UAB „Vilgasta“ turi teisę į valstybinės žemės nuomą, siekiant statyti žemės sklype degalinę. 2004-11-17 ir 2004-11-18 notarinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis UAB „Vilgasta“ pardavė inžinerinius tinklus ir degalinę bendrovei „Kamintras“. (duomenys neskelbtini)nebaigtos statyti degalinės pirkimo-pardavimo sutartimi (1.2 p. ir 2004-11-22 pažyma dėl klaidos ištaisymo) žemės sklypo nuomininkė UAB „Vilgasta“ įsipareigojo perleisti nuomos teisę į 680/20099 dalį valstybinės žemės sklypo pirkėjai UAB „Kamintras“. Analogiškas įsipareigojimas buvo numatytas ir 2004-11-17 inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartyje; taigi, bendrovei „Kamintras“ buvo garantuojama teisė į valstybinės žemės nuomą, siekiant eksploatuoti įsigytus inžinerinius tinklus ir nebaigtą statyti degalinės pastatą (t. y. tęsti statinio statybas). Be to, notaras, tvirtindamas 2004-11-17 ir 2004-11-18 sandorius, nenustatė kliūčių tokių sandorių tvirtinimui ir nebaigto statyti statinio perleidimui. Vėliau degalinės ir inžinerinių tinklų perleidimas vyko per specialias procedūras, kurių metų nebuvo reikalaujama aptarti valstybinės žemės nuomos teisės perleidimą. (duomenys neskelbtini)Varžytynių aktu UAB „Kamintras“ priklausiusi nebaigta statyti degalinė buvo perleista UAB „Rukma“. Tuo metu, kai pamatai priklausė bendrovei „Rukma“, jie buvo apgadinti bendrovės „Kauno tiltai“, tačiau vėliau Taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, pagrindu, „Kauno tiltai“ degalinės pamatus suremontavo (2012-07-16 susitarimas bei taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Po to, 2013-03-22 bendrovei „Rukma“ priklausanti degalinė ir inžineriniai tinklai vykdymo procese Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu per antstolį buvo perleista atsakovams R. R. ir J. G. K. (2010-12-02 Varžytynių aktas). Pažymėjo, kad atsakovai per valstybės įgaliotą asmenį - antstolį įsigiję nebaigtą statyti statinį - degalinę ir inžinerinius tinklus, tikėjosi, jog jie galės tęsti nebaigto statyti statinio statybas ir sudaryti su NŽT nuomos sutartį degalinės bei inžinerinių tinklų eksploatavimui. Tokią teisę atsakovams garantavo CK 6.551 str. 2 d. bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 p., kur numatyta, kad inžinerinių tinklų ir nebaigto statyti statinio - degalinės įsigijimo, atsakovai kreipėsi į NŽT (duomenys neskelbtini) valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Pažymėjo, kad ir kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad ketinimas tęsti įsigyto nebaigto statyti statinio statybas ar remontuoti susidėvėjusį statinį reiškia savininko teisių įgyvendinimą ir žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022). Atsakovo manymu, ieškovė pareikštu ieškiniu dėl degalinės pamatų viršutinės dalies pašalinimo iš žemės sklypo bei degalinės išregistravimo, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Atsakovai, turėdami teisėtus lūkesčius, iš karto kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių, prašydami suformuoti ir leisti laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu, nurodydami, kad šis sklypas reikalingas užtikrinti planuojamai ūkinei veiklai vykdyti, t. y. tęsti nebaigto statyti pastato - degalinės statybas. NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2013-09-13 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad reikalinga pateikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą pageidaujamo pirkti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Atsakovams nespėjus parengti valstybinės žemės sklypo plano, atsakovas A. K., siekdamas užimti kuo didesnę valstybinės žemės sklypo dalį, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad R. R. ir J. G. K. priklausantis pastatas - degalinė yra fiziškai sunykęs ir prašė įpareigoti pastato savininkus išregistruoti degalinę iš Nekilnojamojo turto registro. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas atsisakė priimti A. K. ieškinį, o (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2013-05-29 nutartyje nurodė, kad „sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas (A. K.), pareikšdamas tokį ieškinį, iš esmės siekia ne apginti savo pažeistą teisę, tačiau panaikinti gretimo statinio savininko teisę“. Nurodė, kad minėti procesiniai teismų sprendimai priimti po 2013-03- 22, t. y. atsakovams R. R. ir J. G. K. jau įgijus nuosavybės teisę į nebaigtą degalinės pastatą ir inžinerinius tinklus. Teigė, kad A. K. pradėjo naikinti degalinės pamatus, dėl ko atsakovai R. R. ir J. G. K. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Taip pat atsakovas nurodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį suremontavo viršutinę pamatų dalį, t. y. uždėjo ją ant gręžtinių pamatų (polių). Ieškovė 2014-12-11 atliko žemės sklypo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog žemės sklype yra pamatai, kas užfiksuota ir fotonuotraukoje. Tačiau jau 2015-06-26 atlikto žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, kad degalinės pamatai yra nuimti (nugriauti). Pažymėjo, kad NŽT patikrinimų metu fiksavo tik vizualinę situaciją, konstatuojant, kad ant žemės sklypo nėra pamatų viršutinės dalies (jie nuimti), tačiau visiškai netiriant gręžtinių pamatų egzistavimo. Atsakovai R. R. ir J. G. K. niekada nesutiko su NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus teiginiais, kad degalinės nėra, taip pat nesutiko su NŽT reikalavimu išregistruoti savo nuosavybės teisę iš Nekilnojamojo turto registro. Teigė, kad 2019 metų spalio mėnesį A. K. užpylė skalda ir žemėmis išlikusią degalinės pamatų dalį bei išlygino sklypą ir perkėlė savo tvorą prie R. R. ir J. G. K. pamatų. Tai patvirtina byloje pateiktas 2019-10-31 antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir (duomenys neskelbtini) prokurorės J. S. nutarimas. (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2020-04-17 prokurorės nutarime (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad „akivaizdu, kad A. K. be savininkų R. R. ir J. G. K. leidimo savavališkai skalda užpildamas pastatą - degalinę (pamatus) ir toje vietoje išlygindamas žemę bei neteisėtai svetimame sklype pastatęs tvorą, pažeidė jų teises ir padarė jiems turtinę žalą“.

Taip pat atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini)sprendimą, kuriuo R. R. ir J. G. K. reikalavimo dėl įpareigojimo A. K. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir atstatyti pamatus netenkino, nurodydamas, kad nėra pakankamai įrodymų, kad pamatų viršutinę dalį 2014-2015 metais sugriovė A. K. (byloje buvo tenkintas reikalavimas dėl A. K. įpareigojimo pašalinti tvorą prie atsakovų pamatų). (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendime nurodė, kad „byloje nustatyta, kad degalinės pamatai buvo nugriauti keletą kartų dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų.“ Taip pat teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad degalinės pamatų viršutinis sluoksnis neišliko ne dėl ieškovų aplaidžių veiksmų. Nors R. R. ir J. G. K. reikalavimas dėl pamatų atstatymo nebuvo tenkintas, tačiau teismo procesinis sprendimas patvirtina, kad R. R. ir J. G. K. jiems teisėtai priklausančios nuosavybės nenaikino ir dėjo visas pastangas atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Teigė, kad procesiniame sprendime buvo konstatuoti šiai bylai esminę reikšmę turintys faktai, o būtent, kad nėra duomenų, kad degalinės pamatai yra visiškai fiziškai išnykę, t. y. nėra pamatų nei ant žemės paviršiaus, nei po žeme. Tokiu būdu, šis faktas iš naujo neįrodinėtinas (CPK 182 str.). Taigi, faktas, kad pamatai nėra visiškai fiziškai išnykę, yra prejudicinis faktas. Juo labiau, kai byloje pateiktas architekto S. P. projektas patvirtina, kad pamatai buvo gręžtiniai, 2,5 m. gylio. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini)nutarties 24 p. nurodė, kad „ieškovai yra savininkai įsigyto per antstolį turto ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas (A. K.) neturi pagrindo teigti, kad nebaigto statyti statinio - degalinės nėra, kad ieškovai neturi ką ginti“. Ši (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutarties išvada civilinėje byloje Nr. Nr(duomenys neskelbtini) paneigia ieškovės NŽT teiginius, kad degalinė yra išnykusi, dėl ko neva yra pažeidžiamos žemės sklypo savininko teisės. Pažymėjo, kad Žemės sklype yra teisėtai atsakovams R. R. ir J. G. K. priklausantys statiniai, kurie buvo parduoti antstolio R. V. 2013-03-22 aktu. Taip pat nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)įsiteisėjimo, kai buvo konstatuota, kad degalinės pamatai faktiškai egzistuoja, atsakovai turėjo pagrįstų lūkesčių, kad NŽT sudarys su jais žemės sklypo nuomos sutartį bei duos sutikimą dėl tolimesnės degalinės statybos (statybos užbaigimo) valstybinės žemės sklype. Tuo tikslu 2022-06-28 atsakovai kreipėsi į NŽT su prašymu, o vėliau į teismą, prašydami įpareigoti NŽT nustatyti degalinei eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį pagal pateiktą UAB „Geomatininkai“ funkcionuojančių dalių nustatymo planą, išnuomoti žemės sklypo dalį bei duoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl degalinės statybos valstybinės žemės sklype, tačiau civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal R. R. ir J. G. K. ieškinį buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla dėl degalinės išregistravimo. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad kreipėsi į NŽT dėl žemės nuomos sutarties sudarymo ir sutikimo dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo dar 2022-06-28, tačiau NŽT 2023-05-03 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad degalinė žemės sklype nėra pastatyta, ji nenaudojama, todėl valstybinė žemė degalinei eksploatuoti negali būti išnuomojama. Pasak atsakovo, NŽT reikalavimas išregistruoti degalinę iš Nekilnojamojo turto registro yra nepagrįstas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-421/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusią, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato CK šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Teigė, kad atsakovai R. R. ir J. G. K. teisėtai įgijo nebaigtą statyti statinį, nuosavybės teisinis pagrindas - antstolio R. V. surašytas 2013-03-22 aktas nėra ginčijamas, todėl nėra pagrindo degalinės išregistravimui.

Dėl NŽT reikalavimų atsakovui A. K., atsakovas nurodė, kad ieškovės reikalavimai pašalinti schemoje pažymėtus tvoros stulpus ir metalinius vartus bei schemoje B dalyje pažymėtą tvorą ir šiame 1153,77 kv. m plote esančius objektus, yra pagrįsti. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas nepakeistas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. buvo įpareigotas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį - nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pavaizduota tarp taškų 8-9, 9-4, 4-3, 3-8. Toks pat reikalavimas buvo reiškiamas ir NŽT šioje byloje pirminiame ieškinyje. Pažymėjo, kad atsakovas A. K. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimo pilnai neįvykdė, nes pašalino tik vielos tinklą, o tvoros stulpai ir vartai yra palikti. Atsakovo įsitikinimu, šis NŽT ieškinio reikalavimas yra išspręstas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimto sprendimo pagrindu atsakovas A. K. privalėjo pašalinti visą tvorą, o ne tik vielos tinklą. Taigi A. K. turi būti įpareigotas pašalinti ir tvoros stulpus bei metalinius vartus. Taip pat dėl schemoje B dalyje pažymėtos tvoros pašalinimo atsakovas prašė tenkinti šį ieškovės reikalavimą.

 

Atsakovė J.G. K. prašė ieškinį jos ir atsakovo R. R. atžvilgiu atmesti, o ieškinio reikalavimus atsakovo A. K. atžvilgiu tenkinti. Nurodė, kad atsakovė ir R. R. neginčija, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra R. R. ir J. G. K. priklausantis nebaigtas statyti degalinės pastatas bei inžineriniai tinklai, priklauso Lietuvos Respublikai, o ieškovė šį sklypą valdo patikėjimo teise. Tačiau atsakovė nesutiko, kad egzistuoja antroji negatorinio ieškinio tenkinimo sąlyga, o būtent – pažeistos ieškovės teisės. Pažymėjo, kad atsakovės pozicija atitinka R. R. poziciją. Pabrėžė, kad pamatai nėra sunykę, tačiau jų antžeminė dalis yra neteisėtai nukelta nuo polių, ir pasak atsakovės, gali būti panaudota restauruojant pamatus. 

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas A. K. teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu jo atžvilgiu nesutiko, o atsakovų R. R. ir J. G. K. atžvilgiu prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovai R. R. ir J. G. K. teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu jų atžvilgiu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, o atsakovo A. K. atžvilgiu prašė ieškinį tenkinti.

 

Ieškinys tenkinamas visiškai tiek A. K., tiek R. R. ir J. G. K. atžvligiu

 

Dėl A. K. veiksmų

 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė patikėjimo teise valdo Žemės sklypą (2,0099 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis kita), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos. 2020-04-30 VĮ Registro centro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Žemės sklype yra registruotas pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); pastato bendras plotas - 81,32 kv. m., statybos baigimo metai – 2001 m.; pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K..  Taip pat VĮ Registro centro išrašo duomenimis nustatyta, kad Žemės sklype yra ir kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini); aikštelės užimamas plotas – 2747,71 kv. m.; aikštelė nuosavybės teise taip pat priklauso atsakovui. Nustatyta, kad abu statiniai – aikštelė ir pastatas (duomenys neskelbtini)Turto perdavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise įregistruoti atsakovo A. K. vardu. Registrų centro duomenys taipogi liudija, kad (duomenys neskelbtini)nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)pastatas ir automobilių stovėjimo aikštelė buvo išnuomoti UAB „Lapinga“, o nuo (duomenys neskelbtini)Nuomos sutartimi statiniai išnuomoti UAB ,,Autvadita“.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2014-04-24 atliko valstybinės žemės naudojimo kontrolę greta Žemės sklypo esančios teritorijos. Patikrinimo metu buvo surašytas 2014-04-24 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad Žemės sklypo naudotojas – atsakovas A. K., kuris nuosavybės teise valdo: pastatą – apsaugos pastatą su rankine plovykla ir kitus statinius – automobilių stovėjimo aikštelę, yra užėmęs valstybinę žemę ir pastatęs tvorą; užimamas valstybinės žemės plotas apie 1167 kv. m. Akte nurodyta, kad vadovaujantis ORT10 LT NŽT 2013 m. aerofotonuotrauka, tvoros 2013 m. nebuvo.

Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. 2016-01-20 prašymu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių, prašydamas išnuomoti 0,5785 ha Žemės sklypo dalį. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2016-06-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini).) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl 0,5785 ha Žemės sklypo dalies nuomos, nurodydamas, kad atsakovo valdomai automobilių aikštelei, kurios plotas 0,2457 ha, nurodyto dydžio Žemės sklypo dalis yra per didelė; rašte nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu nėra sudaryta.

Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2016-05-11 atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu vietovėje buvo pamatuota Žemės sklypo pietinėje dalyje stovinti tvora ir asfaltuota aikštelė, kurios ribos nesutapo su tvora. Tvora pastatyta užimant didesnį Žemės sklypo plotą, nei užima asfaltuota aikštelė. 

Taip pat nustatyta, kad atsakovas A. K. 2016-11-02 raštu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriame nurodė, kad nors ir nėra tvoros statytojas, tačiau įsipareigojo pažeidimą, nustatytą 2016-05-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti, t. y. savo lėšomis patraukti tvorą taip, kad ji neužimtų 68 kv. m valstybinės žemės.

Iš (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus 2019-09-04 rašto (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ matyti, kad atsakovas buvo kviečiamas atvykti į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių dėl galimų pažeidimų išaiškinimo, aplinkybių nustatymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį surašymo; tačiau atsakovas neatvyko, dėl ko (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2019-09-25 raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ pakartotinai kvietė pastarąjį atvykti į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių 2019-10-22. Pagal minėtą kvietimą atsakovas atvyko į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių ir pateikė paaiškinimus (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydamas, kad jis neturi pareigos patraukti iki 1,25 nuo vakarinės pusės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tvoros dalies, patenkančios už žemės sklypo ribos į valstybinę žemę, kadangi jis nėra tvoros statytojas, tvorą įsigijo su kitais statiniais iš viešųjų varžytinių; atsakovas įsipareigojo iki 2020-01-01 tvorą perstatyti.

Taip pat nustatyta, kad 2019-10-28 buvo atliktas pakartotinis Žemės sklypo patikrinimas vietoje ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu užfiksuota, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Pietinėje Žemės sklypo dalyje yra įrengtas plotas iš skaldos, užfiksuota suarta Žemės sklypo dalis, užfiksuoti gelžbetoniniai luitai. Nustatyta, kad tvora užimamas valstybinės žemės plotas (K) – 52,91 kv. m, suartas Žemės sklypo plotas (A) – 570,69 kv. m, gelžbetoniniais luitais (Degalinės pamatais) užimamas plotas (C) – 22,90 kv. m, sukrautais pastoliais užimamas plotas (D) – 1153,77 kv. m.

(duomenys neskelbtini) miesto skyriaus 2019-11-15 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“ atsakovui A. K. patvirtina, kad jam buvo suteiktas terminas atlaisvinti valstybinę žemę iki 2020-01-01, tačiau pastarasis pažeidimų nepašalino.

Byloje nustatyta, kad 2020-02-06 buvo atliktas Žemės sklypo patikrinimas vietoje ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu užfiksuota, kad situacija, lyginant su patikrinimu, kuris atliktas 2019-10-28, yra pakitusi: tvora užimamos valstybinės žemės plotas yra padidėjęs. Nustatyta, kad tvora užimamas valstybinės žemės plotas (K) – 62,96 kv. m, suartas Žemės sklypo plotas (A) – 554,96 kv. m, gelžbetoniniais luitais (Degalinės pamatais) užimamas plotas (C) – 22,90 kv. m, sukrautais pastoliais užimamas plotas (D) – 1153,77 kv. m.; naujai atsiradęs, pastoliais užimama plotas, (B) – 1128,61 kv. m.

2020-04-21 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)kuriuo nustatyta, kad faktinė situacija, kuri buvo fiksuota 2020-02-06 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)nėra pakitusi – pažeidimai nepašalinti.

Byloje esantys duomenys liudija, kad atsakovas 2021 m. kovo 10 d. su prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini)miesto skyrių, prašydamas patvirtinti UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021 m. sausio 4 d. parengtą žemės sklypo planą, reikalingą savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano su dalimis reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti parengimo“ išnagrinėjo atsakovo A. K. prašymą bei kartu pateiktą UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021 m. sausio 4 d. parengtą 20099 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), planą M 1:2000, su nustatytomis dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Skyrius nurodė, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registre Sklype įregistruotus statinius nustatyta, kad kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilių stovėjimo aikštelė), 2021 m. gegužės 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nenurodytas nei plotas, nei žymėjimas plane. Išnagrinėjus Skyriaus archyve saugomoje Sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus, taip pat ir valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ Skyriui pateiktą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2011 m. gruodžio 18 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti“ pripažinti tinkamu naudoti automobilių stovėjimo aikštelę su apsaugos patalpomis ir rankine plovykla, kuriame nurodyta, kad Automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 2747,71 kv. m, pastato bendras plotas – 81,32 kv. m (2001 m. spalio 31 d. įregistruotas Nekilnojamojo registre: pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla, adresas; (duomenys neskelbtini), daikto unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), žymėjimas plane 6H1p) bei pateiktą grafinę medžiagą, nuspręsta, kad Automobilių stovėjimo aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su Pastatu. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad Automobilių stovėjimo aikštelei (kaip savarankiškai funkcionuojančiam statiniui) nepagrįstai priskirta 6445 kv. m ploto (indeksas „b“) Sklypo dalis bei 1295 kv. m ploto Sklypo dalis iš bendro naudojimo (indeksas „A“) dalies, t. y. turėtų būti viena dalis priskirta Pastatui (dalis reikalinga pastatui eksploatuoti plius Automobilių stovėjimo aikštelės (2747,71 kv. m) plotas). NŽT pažymėjo, kad 3188 kv. m ploto pietvakarinė Sklypo dalis (indeksas „A“), yra nenaudojama, t. y. nereikalinga Sklype, esantiems pastatams eksploatuoti, todėl šią nenaudojamą pietvakarinę Sklypo dalį nėra tikslinga priskirti kaip bendrai (visų statinių savininkų) naudojamą dalį, tą patį galima pasakyti apie 3700 kv. m ploto Sklypo dalį, priskirtą kaip reikalingą Automobilių stovėjimo aikštelei (indeksas „b“) eksploatuoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, padaryta išvada, kad apie 6900 kv. m ploto Sklypo dalis yra nereikalinga Sklype esančių statinių eksploatacijai bei į tai, kad į dalį Sklypo pretendentai siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtas žemėvaldos ribas, todėl reikėtų rengti kitą planą, su dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nepriskiriant aukščiau nurodytos dalies, kaip reikalingos Sklype esantiems statiniams eksploatuoti, todėl Skyrius netenkino atsakovo prašymo.

Kadangi Skyrius atmetė atsakovo 2021-03-10 prašymą, pastarasis 2021 m. birželio 16 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, kuriuo prašė panaikinti skyriaus raštą ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) miesto skyrių patvirtinti planą. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo skundą, 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skyriaus raštą bei informavo, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyrius galės priimti sprendimą dėl žemės sklypo dalies nuomos tuomet, kai atsakovas pateiks planą, parengtą pagal teisės aktų reikalavimus. Atmetus atsakovo skundą, pastarasis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano su dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, parengimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti (suderinti) UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021 m. sausio 4 d. planą „Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“, parengtą dėl 20099 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir pagal šį planą nustatyti atsakovo A. K. statiniams ir pastatams, esantiems šiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių dydžius.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendimu atsisakė tenkinti atsakovo ieškinį, dėl ko jis pateikė apeliacinį skundą, tačiau (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini)nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiau nei vienas statinys, kuriuos nuosavybės teise disponuoja skirtingi savininkai, o būtent - apsaugos pastatas su rankine plovykla, pažymėtas plane 6Hlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 75,00 kv. m; ir kiti inžineriniai statiniai - automobilių stovėjimo aikštelė, plane nėra pažymėta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. A. K. minėtame žemės sklype nuosavybės teise valdo apsaugos pastatą su rankine plovykla, pažymėtą plane 6Hlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 75,00 kv. m. ir kitus inžinerinius statinius – automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. 

Apeliacinės instancijos teismas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pabrėžė, kad teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, pirmiau minėtų nuostatų pagrindu, turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį ar jos pakeitimus dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, o valstybinė žemė gali būti nuomojama statiniams eksploatuoti tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti ir priešingai, jei asmuo/įmonė neturi (nebevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype, toks žemės sklypas negali būti nuomojamas, o sudaryta sutartis turi būti nutraukiama. Teismas nustatė, kad atsakovas siekia, jog jam priklausantiems statiniams ir pastatams, esantiems ginčo žemės sklype, eksploatuoti būtų nustatyti tokie dalių dydžiai: pastatui – apsaugos pastatui su rankine plovykla (6H1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 144 kv. m ploto dalį, kurią sudaro: 107 kv. m ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais Nr. 35-13-14-15-41-40-39-38-37-36-35; 22 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 3 188 kv. m ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „A“ ir taškais Nr. 22-23-24-25-22; 15 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 502 kv. m ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „B“ ir taškais Nr. 12-13-35-34-47-46-48-12; kitiems inžineriniams statiniams – automobilių stovėjimo aikštelei (b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 7740 kv. m ploto dalį, kurią sudaro: 6 445 kv. m ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais Nr. 15-16-17-18-19-20-21-22-25-26-27-28-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-15; 1 295 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 3 188 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „A“ ir taškais Nr. 22-23-24-25-22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovui priklausantis automobilių aikštelės plotas bei žymėjimas plane nėra nurodytas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Pagal (duomenys neskelbtini) miesto skyriuje saugomą žemės sklypo archyvinę bylą ir joje esančius dokumentus, nustatyta, jog VĮ Registrų centras 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ (duomenys neskelbtini) miesto skyriui pateikė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2011 m. gruodžio 18 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti“. Akte yra nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 2 747,71 kv. m, pastato bendras plotas 81,32 kv. m. Tuo tarpu, atsakovo pateiktame tvirtinti plane automobilių stovėjimo aikštelei yra paskirtas 6 445 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „b“ ir 1 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis, iš bendro naudojimo dalies, pažymėta indeksu „A“. Atitinkamai, vertinant atsakovo pateiktą tvirtinti planą, teisėjų kolegija sutiko su NŽT bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad planu automobilių stovėjimo aikštelei priskirtas akivaizdžiai per didelis plotas. Be to, teismas nurodė, kad kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, pietvakarinė žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, 3 188 kv. m ploto, apskritai yra nenaudojama, todėl nepriskirtina prie bendrai (visų statinių savininkų) naudojamą dalių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021 m. sausio 4 d. planas „Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“, parengtas dėl 20099 kv. m valstybinės žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas nesilaikant įstatymo normų reikalavimų, todėl laikytina, jog NŽT pagrįstai atsisakė patvirtinti šį planą.

 

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl neteisėtai ant valstybinės žemės esančių objektų pašalinimo, o būtent – kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pažymėtų tvoros stulpų bei metalinių vartų ir B dalyje pažymėtos tvoros bei šiame 1153,77 kv. m plote esančių objektų. Ieškovė teigė, kad atsakovas pažeidžia ne tik valstybinio žemės patikėtinio teisę valdyti valstybinę žemę, bet ir trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus.

Tuo tarpu atsakovas A. K. tvirtino, kad byla dalyje dėl reikalavimo įpareigoti jį pašalinti tvoros stulpus ir metalinius vartus turi būti nutraukta, nes šis reikalavimas jau buvo išnagrinėtas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o tuo atveju, jei teismas laikytų, kad šis reikalavimas naujas, - nurodė, kad tvoros stulpai ir vartai buvo pastatyti bendru Žemės sklypo nuomininku susitarimu ir leidimu jų visų poreikiams tenkinti, be to, ieškovė nepaaiškino, kaip ginčo statiniai pažeidžia valstybinio žemės patikėtinio teisę valdyti valstybinę žemę ir trečiųjų asmenų teises. Taip pat atsakovas teigė, kad jis nėra Tvoros-K statytojas; pasak atsakovo, ši Tvora-K šalia Aikštelės buvo pastatyta dar iki jam įsigyjant Aikštelę ir Plovyklą. Taip pat atsakovas tvirtino, jog nepriklausomai nuo to, ar Tvora-B yra Žemės sklypo teritorijoje, ar ji būtų pašalinta, jam turi būti išnuomota tokio dydžio Žemės sklypo dalis, kuri užtikrintų jo statinių tinkamą naudojimą pagal paskirtį ir kuri yra realiai reikalinga. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, jog jis yra Tvoros-B statytojas; nurodė, kad Plovykla ir Aikštelė (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomoti UAB ,,Lapinga“, o (duomenys neskelbtini)Nuomos sutartimi statiniai išnuomoti UAB ,,Autvadita“. Taigi šios įmonės vykdo (-ė) ūkinę veiklą teritorijoje, kuri aptverta Tvora-B, o šiai veiklai užtikrinti galimai papildomai įrengė Tvorą-B ir laiko ja aptvertoje teritorijoje esančius objektus, kurių pašalinimo ieškovė reikalauja.

Pagal CK 4.98 str., savininkas savo teises gali ginti, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Pažymėtina, kad negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Pagal CK 4.98 str., ieškovės teisės gali būti ginamos tik tuomet, jei ji yra ginčo sklypo (ar daikto) savininkė ir nustačius, kad atsakovas pažeidė jos teises.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – išrašas iš NTR patvirtina, kad atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso pastatas – apsaugos pastatas su rankine plovykla bei kiti inžinieriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas yra valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas. Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise šį sklypą valdo Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT). Sklypas yra užstatytas atsakovui ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartis dėl sklypo dalies, reikalingos atsakovo nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir pastatams eksploatuoti, nėra sudaryta; šios aplinkybės yra nustatytos ir Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-21 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-992-613/2022.

Sprendžiant šalių ginčą, svarbu pažymėti, kad ieškovei patikslinus ieškinį, taip pat (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) sprendimu ir (duomenys neskelbtini)  apygardos teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi įpareigojus atsakovą pašalinti Tvorą-B, esančią tarp taškų 7-8-9-10-11-12, - pastarasis tvirtino, kad Tvoros-B dalis tarp taškų 10-11-12 yra jam nuosavybės teise priklausančios Aikštelės teritorijoje, t. y. įrengta ant šios Aikštelės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Tvoros-B dalimi yra savavališkai ir neteisėtai užimta valstybinė žemė.

Sprendžiant dėl atsakovo teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad įsiteisėjusiose (duomenys neskelbtini)  miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime ir (duomenys neskelbtini)  apygardos teismo (duomenys neskelbtini)  nutartyje konstatuota, kad atsakovas A. K. yra prilyginamas ginčo statinių, statybinių atliekų, įrenginių savininkui (kadastro žemėlapio ištrauka M 1:1000 (schema) A ir B dalys), nes yra faktinis užimamos valstybinės žemės naudotojas. Nurodytą aplinkybę patvirtina tai, jog atsakovas 2016-01-20 prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini)miesto skyrių dėl 0,5785 ha Žemės sklypo išnuomojimo, taip siekdamas įteisinti Žemės sklypo naudojimą. Taip pat teismai nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba raštais ((duomenys neskelbtini), 2019-09-25 raštu (duomenys neskelbtini) ragino atsakovą atlaisvinti valstybinę žemę, kvietė į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tačiau atsakovas daugumą kvietimų ignoravo, dar daugiau, nepateikė paaiškinimų, susijusių su pažeidimo nustatymu, išskyrus paaiškinimus dėl tvoros, kurią kaip buvo nustatyta, 2020-09-25 atlikus faktinių duomenų patikrinimą, atsakovas pašalino, t. y. pripažino valstybinės žemės užėmimo faktą.

Taigi aplinkybės, kad faktinis ginčo tvoros valdytojas yra atsakovas, taip pat jis yra plovyklos bei automobilių stovėjimo aikštelės savininkas bei valstybinės žemės naudotojas, yra konstatuotos, juolab, teismas įvertina ir (duomenys neskelbtini) apygardos (duomenys neskelbtini)nutartyje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas faktines aplinkybes, apie tai, kad atsakovas laiko save tvoros savininku, nes tai patvirtina jo paties paaiškinimai pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, jo 2020 m. balandžio 3 d. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad iš prie civilinės bylos pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad 2020 m. balandžio 3 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu atsakovas parodė, kad: „parodau, kad tvora šalia minėtų pamatų priklauso man, kaip minėjau naudojimosi sklypu tvarka nėra nustatyta, bendranaudotojų jokios ribos niekur nesužymėtos ir neaptartos, todėl, tverdamas tvorą, jokių teisės aktų nepažeidžiau. Bet kuris bendranaudotojas minėtame žemės sklype gali bet kur tverti tvorą, nepažeisdamas teisės aktų ir kitų bendranaudotojų interesų“. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas patvirtino, kad ginčo tvora yra jo. Teismas nurodė, kad atsakovo apklausa vyko dar iki civilinio ieškinio pateikimo šioje byloje, todėl jo parodymus laikė objektyviais ir teisingais, patvirtinančiais faktinę situaciją dėl ginčo tvoros. Teismas pabrėžė, kad nors atsakovas teigė, kad gali tverti tvorą, kur nori, tačiau žemės sklypas jam nepriklauso, jis yra nuomojamas iš valstybės, todėl atsakovas, tverdamas tvorą, privalėjo gauti NŽT sutikimą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateiktas sutikimas, kuris patvirtintų, kad žemės sklypo savininkė suteikė teisę ginčo tvorą atsakovui statyti jai priklausančiame žemės sklype; teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog ginčo tvora pastatyta, atsakovas neneigė.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas tvirtino, jog nepriklausomai nuo to, ar Tvora-B yra Žemės sklypo teritorijoje, ar ji būtų pašalinta, jam turi būti išnuomota tokio dydžio Žemės sklypo dalis, kuri užtikrintų jo statinių tinkamą naudojimą pagal paskirtį ir kuri yra realiai reikalinga. Šiame kontekste svarbu pabrėžti dvi teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios jau yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais: 1) (duomenys neskelbtini) apygardos teismas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatė, kad UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021 m. sausio 4 d. planas „Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“, parengtas dėl 20099 kv. m valstybinės žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), buvo sudarytas nesilaikant įstatymo normų reikalavimų, todėl laikytina, jog NŽT pagrįstai atsisakė patvirtinti šį planą; 2) (duomenys neskelbtini)apygardos (duomenys neskelbtini)nutartyje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta esminė faktinė aplinkybė, sprendžiant dėl atsakovo teiginio, kad jis gali tverti tvorą, o būtent – teismas konstatavo, kad žemės sklypas jam nepriklauso, jis yra nuomojamas iš valstybės, todėl atsakovas, tverdamas tvorą, privalėjo gauti NŽT sutikimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į šios bylos nagrinėjimo dalyką, teismas vadovaujasi įsiteisėjusiose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir jų šioje byloje nekvestionuoja (CPK 18 str.). Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata  (išspręstos bylos) galia.

Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu akivaizdu, jog atsakovas ginčija (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartyje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartyje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuotas faktines aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad atsakovas yra ginčo tvoros statytojas, taip pat, aplinkybę, kad valstybinės žemės nuomos sutartis dėl sklypo dalies, reikalingos atsakovo nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir pastatams eksploatuoti, su ieškove nėra sudaryta; atsakovas visiškai ignoruoja faktą, kad nors Aikštelė jam ir priklauso nuosavybės teise ir jis ją yra aptvėręs tvora, kuri yra valstybinėje žemėje, dėl ko Tvoros-B dalis vertintina kaip pastatyta savavališkai, neteisėtai užimant valstybinę žemę. Pabrėžtina, kad teismas pagal CPK 279 str. 4 d. pakartotinai ir iš naujo negali nustatinėti šioje byloje jau nustatytų ir atsakovo ginčijamų aplinkybių, nes būtų pažeistas vienas iš fundamentalių principų – teisės į teisingą teismą, kurį nustato Europos Konvencijos 6 str. Pabrėžtina, kad EŽTT byloje Esertas prieš Lietuvą, no. 50208/06, § 26, 2012 m. gegužės 31 d., nustatė CPK 279 str. 4 d. pažeidimą, būtent dėl to, kad nacionalinio teismo galutiniu sprendimu nustatytos esminės aplinkybės teismų buvo iš naujo įvertintos ir panaikintos antrajame procese; todėl Teismas pažymėjo, kad tokia situacija pažeidė ir vidaus teisę, o būtent Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad faktai ir teisiniai santykiai, nustatyti teismo vienoje byloje, negali būti ginčijami kitoje.

Taip pat šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme turi būti aiškinama atsižvelgiant į Konvencijos preambulę, kurioje yra pabrėžtas teisinės viršenybės principas; vienas iš esminių šio principo aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, kuris reikalauja, kad teismams galutinai išsprendus klausimą, jų sprendimas nebūtų kvestionuojamas (EŽTT Brletič v. Croatia, no. 42009/10, § 37-39, 16 April 2014). Taip pat EŽTT šiame sprendime pabrėžė, kad res judicata principas reikalauja, kad nei viena šalis nesinaudotų teise prašyti galutinio ir įpareigojančio sprendimo peržiūrėjimo vien tam, kad būtų nagrinėjama ir sprendžiama byla iš naujo vien dėl to, kad yra skirtingos nuomonės tam tikru klausimu. Taip yra todėl, kad principas, pagal kurį įsiteisėjęs sprendimas yra res judicata ir išsprendžiamas šalių ginčas galutinai, yra pagrindinis Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą civilinėse bylose elementas.

Nors atsakovas tvirtino, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, yra įstatyminė teisė, todėl NŽT sutikimas naudotis valstybine žeme (Žemės sklypo dalimi), reikalinga atsakovo A. K. statiniams eksploatuoti, nėra reikalingas, - teismas tokius atsakovo teiginius atmeta kaip prieštaraujančius ne tik teisiniam valstybinės žemės reglamentavimui, bet ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartyje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytai pozicijai dėl valstybinės žemės pobūdžio. Teismas nurodytoje nutartyje pabrėžė, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo argumentai, kad NŽT sutikimas naudotis valstybine žeme (Žemės sklypo dalimi), reikalinga atsakovo A. K. statiniams eksploatuoti, nėra reikalingas, atmestinas kaip prieštaraujantis įstatyminiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai.  

Nagrinėjamoje byloje esantys Patikrinimo aktai - 2014-04-24 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-11 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-26 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-10-18 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-06-28 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-06 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-21 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-03-24 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-05-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įsiteisėję teismo sprendimai civ. bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas A. K. be teisėto pagrindo užima valstybinę žemę, nepaisant, kad jis buvo tinkamai informuotas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus 2019-11-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įspėjimų nepaisė, nes 2023-05-17 patikrinus Žemės sklypą, buvo nustatyta, kad atsakovas pašalino tik vielos tinklą (2023-05-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė tiesiogiai ribojasi su užimamu valstybiniu žemės plotu, todėl teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovas turi suinteresuotumą šią dalį užimti, o neteisėtai užimtą valstybinį žemės plotą įteisinti gaunant valstybinio žemės sklypo nuomą. Taip pat iš 2023-03-24 ir 2023-05-17 patikrinimų metu darytų foto nuotraukų matyti, kad atsakovas yra užėmęs valstybinę žemę, nes tvora, juosianti A dalį – automobilių stovėjimo aikštelę, juosia ir B dalį – statinius, taip sukuriant vientisą darinį. Dėl ieškovės reikalavimo pašalinti B dalyje pažymėtą tvorą, apibrėžtą taškais 7. (duomenys neskelbtini), - teismas sprendžia, kad atsakovas yra šios tvoros savininkas, o ne tretieji asmenys. Būtų nelogiška teigti, kad ginčo tvora, kurią ieškovė prašo pašalinti šioje byloje, nėra tvoros tęsinys, dėl kurios jau teismai yra pasisakę ir konstatavę, kad atsakovas yra kadastro žemėlapyje M 1:1000 pavaizduotos tarp taškų 8-9,9-4,4-3,3-8 tvoros statytojas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad tokia situacija patvirtina, jog atsakovas nepagrįstai save laiko valstybinės žemės savininku, apjuosdamas ją ta pačia tvora, kaip ir juosia jam nuosavybės teise priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę.

Be to, sprendžiant ar A. K. yra užtvėręs tvora valstybei priklausantį žemės sklypą, teismas teisiškai reikšmingais pripažįsta šiuos bylos faktinius duomenis: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2011 m. gruodžio 18 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti“, kuriame nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 2 747,71 kv. m, pastato bendras plotas 81,32 kv. m.; 2) tuo tarpu, atsakovo pateiktame tvirtinti plane automobilių stovėjimo aikštelei yra paskirtas 6 445 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „b“ ir 1 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis, iš bendro naudojimo dalies, pažymėta indeksu „A“; taigi atsakovo pateiktas planas tik patvirtina ieškovės teiginius, kad A. K. yra užėmęs valstybinę žemę jam priklausančia tvora, kurią ieškovė ir prašo nagrinėjamoje byloje pašalinti.

Nors atsakovas teigė, kad tuo metu, kai pirko daiktus, ginčo tvora jau buvo pastatyta ir inventorizuota, teismas pažymi, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl tvoros, kuri yra valstybinėje žemėje ir buvo pastatyta savavališkai, neturint savininko sutikimo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovas turtą (duomenys neskelbtini), įsigijo 2010 m., tuo tarpu ieškovė naujai aptvertą plotą ginčo tvora, kurią prašo šioje byloje pašalinti, fiksavo po 2019-10-24 patikrinimo, B dalyje, nes būtent čia atsirado naujai aptverta tvora. Pabrėžtina, kad žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) K pažymėtina tvora taipogi nėra pašalinta. Kad atsakovas yra ginčo tvoros statytojas, patvirtina faktinė aplinkybė, kad B dalis ribojasi su atsakovui priklausančia aikštele, taigi jo interesas akivaizdus; ta aplinkybė, kad aikštelė yra išnuomota kitiems asmenims, nepašalina jo, kaip aikštelės savininko, atsakomybės. Tai, kad atsakovas moka žemės nuomos mokestį, savaime jam nesukuria teisės naudotis didesniu žemės plotu, o juo labiau – nuomos teisinių santykių. Pabrėžtina, kad atsakovui kyla pareiga pašalinti visus tvoros segmentus, o ne atskirą elementą, kaip šiuo atveju atsakovas yra pašalinęs pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus tik vielos tinklą. Įvertintina, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad tvora juosia visą Aikštelę. 

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. K. yra ir kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) B, tvoros stulpų nurodytais skaičiais 1-2, 3-4-5-6 bei metalinių vartų, nurodytų skaičiais 2-3 dalies naudotojas/tvoros statytojas. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyrius parengė kadastro žemėlapio ištrauką M 1:1000 (schemą), kurioje ne tik aiškiai nurodyti kokie objektai yra ant valstybinės žemės, bet ir nurodytos šių objektų koordinatės – tiksli statinių buvimo vieta. Minėta schema konstatuota, jog šalia atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių – apsaugos pastato su rankine plovykla ir automobilių stovėjimo aikštelės, kurios plotas 2747,71 kv. m, yra užimta ir naudojama valstybinė žemė: statiniais užimamos žemės plotas B dalyje – 1153,77 kv. m, tvoros stulpai, nurodyti skaičiais 1-2, 3-4-5-6 bei metaliniai vartai, pažymėti skaičiais 2-3 - nėra pašalinti iš valstybinės žemės sklypo; tai liudija faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad tvora, kurią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas A. K. turėjo nugriauti, yra dalinai pašalinta, t. y. pašalintas tik vielos tinklas, o tvoros stulpai ir vartai išlikę. Ieškovė, prašydama atlaisvinti valstybinę žemę, nurodė, kad statiniai yra valstybinėje žemėje B dalyje, kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje), todėl prašė pašalinti visus objektus, esančius ant valstybinės žemės, pažymėtos teritorija, kurią juosia tvora, kurioje neteisėtai yra statybiniai pastoliai, statybiniai nameliai ir kiti objektai. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus argumentus, taip pat byloje konstatuotas faktines aplinkybes apie tai, kad atsakovas A. K. be teisėto pagrindo užima valstybinę žemę, tai patvirtina ir 2023-05-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)ir foto nuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad atsakovas pašalino tik vielos tinklą, o metaliniai tvoros stulpai ir vartai, taip pat tvora (jos tęsinys) ir statiniai yra išlikę, taip pat įvertinant aplinkybę, kad atsakovas yra ginčo statinių statytojas, nors tvirtino, kad tai nuomininkų turtas, taip siekdamas nepagristai perkelti atsakomybę kitiems asmenims (nepaisant, kad jis yra aikštelės ir plovyklos savininkas, šio turto nuomotojas) - teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus (CK 4.98 str.) ir įpareigoja atsakovą A. K. per 4 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti: 1) kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pažymėtus tvoros stulpus bei metalinius vartus 1(duomenys neskelbtini) bei šiame 1153,77 kv. m plote esančius objektus.

 

Dėl atsakovų J. G. K. ir R. R.

 

Bylos

duomenimis nustatyta, kad atsakovai J.G. K. ir R. R. (duomenys neskelbtini) per antstolį R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): nebaigtus statyti inžinerinius tinklus - fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); lietaus kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti pastatą - degalinę, kurio statybos pabaigos metai – 1996 m., baigtumas – 17 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ieškovas R. R. įsigijo 1/3 dalį nurodyto turto už 15 000 Lt, o ieškovė J. G. K. – 2/3 dalis nurodyto turto už 30 000 Lt. Atsakovų nuosavybės teisės yra įregistruotos NTR, tai liudija NTR išrašas. Taip pat iš Registrų centro išrašo matyti, kad statiniai stovėjo valstybinės žemės sklype, kuriame buvo ir kitiems savininkams priklausantys statiniai, naudojimasis valstybinės žemės sklypu nebuvo nustatytas. Iš (duomenys neskelbtini)valstybinėje žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko A. V. ir UAB „Vilgasta“, matyti, jog valstybinė žemė buvo išnuomota kitai paskirčiai (daugiaaukščiam garažui su daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ir degalinei statyti ir eksploatuoti). Leidimas statyti degalinę buvo išduotas 1996 metais ir galiojo iki 1997 metų gruodžio 30 d.

Taip pat byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2014-12-11 atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu vietovėje buvo užfiksuota, jog Žemės sklype yra pamatai, o užimamos valstybinio žemės sklypo plotas – 230 kv. m. Patikrinimo metu užfiksuotus duomenis lyginant su kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, jog 2014-12-11 patikrinimo metu užfiksuoti pamatai yra atsakovams R. R. ir J.G. K. priklausančios Degalinės pamatai, kuriuos sudarė betoniniai luitai.

Byloje esantys duomenys liudija, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2015-06-26 atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu vietovėje buvo užfiksuota, jog Degalinės pamatai nuimti. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2015-07-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovus R. R. ir J. G. K., jog 2015-06-26 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, kad Žemės sklype fiziškai Degalinės nėra, bet vietoj jos užfiksuoti išardyti ir į krūvą sudėti pamatai, (duomenys neskelbtini) miesto skyrius prašė atsakovų išregistruoti Degalinę iš Nekilnojamojo turto registro ir sutvarkyti teritoriją, t. y. pašalinti pamatus iš valstybinės žemės. Tokios pat pozicijos, išnagrinėjusi atsakovų 2015-08-13 skundą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), laikėsi ir Nacionalinė žemės tarnyba 2016-01-05 rašte Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat byloje esantys duomenys liudija, kad atsakovai R. R. ir .J G. K. 2013-02-27 prašymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015-12-22 prašymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto skyrių dėl Žemės sklypo dalies Degalinei eksploatuoti išsipirkimo. (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2016-02-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovams nurodė, jog negali tenkinti prašymo, nes Degalinė yra sunykusi (nugriauta), todėl nėra pagrindo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties.  

Taip pat byloje nustatyta, kad 2017-10-18 buvo atliktas pakartotinis Žemės sklypo patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, kad pažeidimai, užfiksuoti 2016-05-11 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pašalinti, t. y. Žemės sklypo pietinėje dalyje esančios statybinės atliekos bei betoniniai blokai (Degalinės pamatai) nepašalinti; akte užfiksuota, kad degalinės pamatai nuimti. 

Taip pat nustatyta, kad 2019-06-28 buvo atliktas Žemės sklypo patikrinimas vietoje ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu nustatyta, kad pažeidimai, užfiksuoti 2016-05-11 patikrinimo akte, nėra pašalinti, t. y. Žemės sklypo pietrytinėje dalyje esančios statybinės atliekos ir betoniniai blokai (Degalinės pamatai) nepašalinti.

2020-06-01 Registrų centro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad valstybiniame Žemės sklype yra registruotas pastatas – degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovams R. R. ir J.G. K.; baigtumo procentas – 7 proc., būklė – nebaigtas statyti, statybos pradžios metai – 1996 m., o pabaigos – 2014 m. Iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Degalinės baigtumas – 17 proc., nes užfiksuoti tik Degalinės pamatai, kuriuos sudarė betoniniai blokai; šie duomenys kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti 1998-02-23.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus R. R. ir J. G. K. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti kadastro žemėlapio ištraukoje M:1000 (schemoje) C dalyje pažymėtus betoninius luitus bei įpareigoti atsakovus įforminti nekilnojamojo daikto - pastato - degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šį daiktą iš Nekilnojamojo turto registro.

Ieškovės teigimu, betoninių luitų (išardytos Degalinės pamatų) savininkai yra atsakovai R. R. ir J. G. K., todėl jiems kyla pareiga pašalinti kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) C dalyje pažymėtus betoninius luitus iš valstybinės žemės sklypo, kuriais užimtas plotas yra 22,90 kv. m.

Atsakovai atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė aplinkybe, kad įsigiję statinį – degalinę, jie kreipėsi į NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyrių, prašydami suformuoti ir leisti laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu, nurodydami, kad šis sklypas reikalingas užtikrinti planuojamai ūkinei veiklai vykdyti, t. y. tęsti nebaigto statyti pastato - degalinės statybas. NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2013-09-13 atsakyme (rašte) Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad reikalinga pateikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą pageidaujamo pirkti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Atsakovai pripažino, kad nespėjo parengti valstybinės žemės sklypo plano, o atsakovas A. K., siekdamas užimti kuo didesnę valstybinės žemės sklypo dalį, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad R. R. ir J. G. K. priklausantis pastatas - degalinė yra fiziškai sunykęs ir prašė įpareigoti pastato savininkus išregistruoti degalinę iš Nekilnojamojo turto registro. 

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovai J.G. K. ir R. R. nebaigtą statyti pastatą - degalinę, esantį (duomenys neskelbtini), kurios statybos pabaigos metai – 1996 m., baigtumas – 17 proc., įsigijo (duomenys neskelbtini)  turto pardavimo per antstolį R. V. aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo statinys stovėjo valstybinės žemės sklype, naudojimasis valstybinės žemės sklypu nebuvo nustatytas. 2014-12-11 Žemės sklypo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuota, jog Žemės sklype yra pamatai, kuriuos sudarė betoniniai luitai, o užimamos valstybinio žemės sklypo plotas – 230 kv. m. Tuo tarpu 2015-06-26 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr(duomenys neskelbtini)nustatyta, jog 2014-12-11 patikrinimo metu užfiksuoti pamatai nuimti, o 2016-05-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Degalinės pamatai sudėti šalia tvoros Žemės sklypo pietinėje dalyje, taip užimant valstybinę žemę.

Nacionalinės žemės tarnybos 2015-07-22, 2016-01-05 ir 2016-02-12 raštų atsakovams turinys patvirtina, kad dar 2015-06-26 buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad pastato – degalinės baigtumas – 17 proc., būklė – nebaigtas statyti, žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebuvimo faktas – degalinės pamatai yra nuimti (nugriauti); raštuose nurodyta, kad statinys buvo pastatytas neteisėtai ir nugriautas, pamatai išardyti ir sudėti į krūvą; prašė išregistruoti pastatą – degalinę ir sutvarkyti teritoriją. Iš 2016-02-12 NŽT rašto matyti, kad atsakovai 2015-12-22 kreipėsi su prašymu parduoti valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį, reikalingą pastato – degalinės eksploatavimui; NŽT netenkino nurodyto prašymo, remdamasi 2015-06-26 patikrinimo aktu, nes statinys nugriautas, sunykęs, jis negali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl valstybinė žemė negali būti parduota pagal Žemės įst. 10 str. 5 d. 1 p.

Taip pat bylos faktiniai duomenys - 2023-03-24 pakartotinai atliktas faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini)bei atliktos fotonuotraukos, liudija, kad degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype nėra. Taip pat (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2023-04-26 atliktas faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype nenaudojama, nes nepastatyta.

Atsakovai R. R. ir J. G. K. teigė, kad Degalinės pamatai buvo išgriauti ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo rastas išgriautas nebaigtas statyti statinys, o 2019 m. spalio mėnesį išlikusi Degalinės pamatų dalis buvo užpilta skalda ir žemėmis, sklypas buvo išlygintas. Svarbu pažymėti, kad (duomenys neskelbtini)  m. apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatė, kad A. K. sugriovė degalinės pamatus; priešingai - (duomenys neskelbtini)  miesto apylinkės teismas netenkino atsakovų R. R. ir J. G. K. ieškinio reikalavimo dėl A. K. įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir atstatyti Degalinės pamatus, kadangi konstatavo, jog A. K. neteisėtų veiksmų dėl Degalinės pamatų sugriovimo (sunaikinimo) neatliko. Teismo vertinimu, tai yra svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl atsakovų atsikirtimų, ir teismas CPK 182 straipsnio 2 dalies pagrindu ja vadovaujasi; nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 18 str.).

 Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-28 Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas teisiškai, t. y. įregistruotos atsakovams prikalsiančios dalys: 1/3 – R. R., J. G. K. – 2/3 pastato. Pažymėtina, kad ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2022-12-21 nutarties 24 p. nurodė, kad „ieškovai yra savininkai įsigyto per antstolį turto ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis). Teismas konstatavo, kad J. G. K. ir R. R. yra degalinės pamatų, kurie įregistruoti viešame registre, savininkai; duomenys registre nėra nuginčyti.

Atsakovai atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini)  miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriame nurodė, kad „byloje nustatyta, kad degalinės pamatai buvo nugriauti keletą kartų dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų.“ Taip pat prieš tai bylą nagrinėję teismai nurodė, kad nėra duomenų, jog degalinės pamatai yra visiškai fiziškai išnykę, t. y. nėra pamatų nei ant žemės paviršiaus, nei po žeme. Sprendžiant dėl nurodytų atsakovų argumentų, sutiktina su teismo išvada, kad pamatų blokai yra išlikę, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teismai net nenustatinėjo ir nesiaiškino, kokia forma yra išlikę ginčo pamatai ir kokių jų faktinė ir techninė būklė. Be to, šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad prieš tai bylą nagrinėję teismai nesprendė ar yra teisinis ir faktinis pagrindas išregistruoti ginčo objektą iš duomenų registro. Svarbu pabrėžti, kad (duomenys neskelbtini)  apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje civ. byloje (duomenys neskelbtini) akcentavo duomenų apie Degalinę viešame registre išviešinimo faktą ir konstatavo, kad registro duomenys, jog atsakovai yra nebaigto statyti statinio - degalinės savininkai, nėra nuginčyti.

Sprendžiant, ar teismo konstatuota aplinkybė apie tai, kad nėra duomenų, jog degalinės pamatai yra visiškai fiziškai išnykę, t. y. nėra pamatų nei ant žemės paviršiaus, nei po žeme, - yra prejudicinis faktas šioje byloje, teismas negali ignoruoti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje konstatuotų aplinkybių, jog:

1) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas degalinės pamatų nuosavybės klausimą, vertino ne tik viešo registro duomenis, bet ir vertino kartu kitus rašytinius įrodymus byloje: a) 2013 m. kovo 22 d. antstolio R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), b) 2014 m. birželio 5 d. antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, c) NŽT 2014 m. rugsėjo 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)bei prie akto pridėtas fotonuotraukas, d) matavimo duomenis, e) 2014 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą; e) taip pat teismas rėmėsi viešo registro duomenimis, nes byloje esantys NTR duomenų bazės išrašas patvirtino, kad R. R. ir J. G. K. yra nebaigtų statyti inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); lietaus kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtos statyti pastato – degalinės, kurios statybos pabaigos metai -1996 m., baigtumas -17 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai ir juos valdo nuosavybės teise;

2) Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu VĮ Registro centro duomenys nebuvo ginčijami, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 4.262 straipsnio nuostatomis ir sprendė, kad ieškovai yra nebaigto statyti statinio ir inžinerinių tinklų savininkai; NTR duomenys nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti neteisingais, R. R. ir J. G. K. nėra įpareigoti išregistruoti NTR esančių duomenų; nors ieškovai nėra sklypo savininkai, žemės sklypo savininkė yra valstybė, tačiau jie yra degalinės pamatų, kurie įregistruoti viešajame registre, savininkai.

Taigi, išanalizavus ir įvertinus (duomenys neskelbtini)  miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendime (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje (civ. byloje (duomenys neskelbtini)) bylos nagrinėjimo ribas ir dalyką, akivaizdu, kad ratio decidendi nėra analogiškos su šioje nagrinėjamoje byloje, juolab, kad šios bylos nagrinėjimo ribos yra žymiai platesnės. Svarbu pabrėžti, kad aukščiau nurodytas bylas nagrinėję teismai labai aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, taip pat nurodė, kokiais įrodymais teismai vadovavosi ir kokius esminius faktus nustatinėjo, taip apsiribodami iš esmės Registrų centre esančia informacija apie įregistruotus savininkus į ginčo statinį bei rašytiniais įrodymais iki 2014 metų; tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo dalykas apima reikalavimą išregistruoti ginčo statinį iš Registrų centro, taigi bylos nagrinėjimo ribos yra žymiai platesnės, nes tam, kad išregistruoti statinį, turi būti nustatytas jo sunykimo, neegzistavimo faktas. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad NTR duomenys nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti neteisingais, R. R. ir J. G. K. nėra įpareigoti išregistruoti NTR esančių duomenų. Be to, įsiteisėjusių teismo sprendimų turinys liudija, kad NŽT neįrodinėjo ginčo statinio sunykimo fakto, juolab, kad bylą išnagrinėję teismai visiškai nevertino įrodymų, priimtų po 2014 m., o būtent – šiai dienai aktualių ginčo statinio patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuota ginčo statinio fizinė būklė. Pažymėtina, kad tik ištyręs ir įvertinęs įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas gali objektyviai ir visapusiškai nustatyti ar ginčo statinys fiziškai egzistuoja tiek paviršiuje, tiek po žeme, taip pat, kokia yra statinio būklė ir techninės savybės Statybos įstatymo ir STR nuostatų prasme.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas šioje byloje neapsiribos teismų (civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytomis aplinkybėmis ir neignoruos įrodymų, dėl kurių teismai iš viso nepasisakė ir jų nevertino. Priešingu atveju, būtų pažeistas teisės į teisingą teismą principas (Europos konvencija 6 str. 1 d. ) ir CPK 185 str. – įrodymų viseto vertinimas.  Svarbu pabrėžti, kad teismas vadovaujasi suformuota teismų praktika ne statiškai, bet atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pabrėžė, jog teismų praktika nėra nepakeičiama, priešingai – ji yra plėtojama; tinkamas teisingumo vykdymo principas negali teismui primesti griežto reikalavimo laikytis teismų praktikos (N. S. and P. S. v. Turkey, no. 13279/05, 20 October 2011). Juolab, kad atsakovų nurodytų bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai.

Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, kokia yra ginčo statinio techninė būklė: ar ginčo statinys fiziškai yra sunykęs, ar jis išlikęs Statybos įstatymo ir STR nustatytų reikalavimų prasme (pabrėžtina, kad šios aplinkybės civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nagrinėjamos). 

Svarbu pažymėti, kad šios bylos kontekste teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina ne tik Nekilnojamojo turto registre nurodyta statinio būklė, bet ir jo realus buvimas (egzistavimas) Žemės sklype. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Viešojo registro duomenimis galima vadovautis tik tol, kol nėra ginčo dėl pačios registre įregistruotos daiktinės teisės turinio (duomenų įregistravimo pagrindo), nes, minėta, išviešinti duomenys savaime nelemia daikto likimo. Tuo atveju, jeigu kyla toks ginčas, teismas turi patikrinti daiktinės teisės turinį ir spręsti civilinį teisinį ginčą iš esmės. Kilus ginčui, registro duomenys gali būti naudojami kaip faktiniai įrodomieji duomenys, bet jie gali būti paneigiami, teismui įsitikinus jų nepagrįstumu ir teismo sprendime padarius išvadą dėl nustatytų daikto požymių, kriterijų, savybių ar funkcinio ryšio tarp daiktų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015).

Taigi, atsižvelgsiant į kasacinio teismo praktiką, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančio statinio – nebaigtos degalinės teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. NŽT 2023-03-24 pakartotinai atliktas faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliktos fotonuotraukos, patvirtina, kad degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype nėra. Taip pat (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2023-04-26 atliktas faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype nenaudojama, nes nepastatyta.

Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, nurodyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 7.10 punkte numatyta, kad laikančioji konstrukcija – vienalytė arba iš detalių surinkta konstrukcija, suteikianti statiniui mechaninį atsparumą ir stabilumą. Laikančiosios konstrukcijos dažniausiai yra pamatai, kolonos, sienos, perdangos, sąramos, sijos, santvaros, gegnės, grebėstai, ryšiai. Šiuo atveju matyti, kad statinio laikančioji konstrukcija – pamatai neišlikę, taigi, nėra konstrukcijų, kurios užtikrintų esminius statinio reikalavimus, t. y. mechaninio atsparumo ir pastovumo, numatytų  Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priede bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 8 punkte, kuriame nurodyta, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu galintys veikti poveikiai nesukeltų tokių pasekmių: 8.1. viso statinio ar jo dalies griūties ir pan.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pateikė įrodymus, kuriais ji, atlikusi objekto patikrinimą, konstatavo, kad ginčo statinio fiziškai nėra nei žemės paviršiuje, nei po žeme, nurodė, kad jis yra sunykęs. Tuo tarpu atsakovai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad yra likę gręžtiniai poliai, ir, kad NŽT atliko tik vizualinį objekto patikrinimą. Taip pat atsakovai tvirtino, kad byloje yra pateiktas architekto S. P. projektas, kuris patvirtina, kad pamatai buvo gręžtiniai, 2,5 m. gylio. Sprendžiant dėl atsakovų teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad S. P. projektas savaime nepatvirtina fakto, kad realiai šie pamatai egzistuoja ir, kad realiai jie buvo pastatyti pagal projektą. Pažymėtina, kad statybos leidimas buvo išduotas 1996 m. ir galiojo vienerius metus; be to, pastato kadastro duomenys liudija, kad degalinės pamatus sudarė betonas, gręžtiniai poliai neužfiksuoti; taigi, nurodytas projektas nėra pakankamas faktui konstatuoti, kad buvo gręžtiniai pamatai 2,5 m. gylyje. Taip pat teismas įvertina ir nustatytą faktą, kad 2014 m. statinio baigtumas 7 proc., o 2014-12-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuota, jog Žemės sklype yra pamatai; patikrinimo metu užfiksuotus duomenis lyginant su kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, jog 2014-12-11 patikrinimo metu užfiksuoti pamatai yra Degalinės pamatai, kuriuos sudarė betoniniai luitai, gręžtiniai poliai neužfiksuoti.

Svarbu pažymėti, kad atsakovai ginčijo ieškovės nustatytas aplinkybes dėl ginčo statinio, o būtent, kad ji atliko tik vizualinę apžiūrą; atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, tačiau skirti statinio ekspertizės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje, kuriame apibrėžta, jog statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, - neprašė. Priešingai – tvirtino, kad NŽT nevykdo konstitucinės pareigos ir neginė atsakovų nuosavybės; taip pat teigė, kad įrodinėjimo pareiga tenka tik ieškovei pagal LAT 2023-10-11 nutartį, priimtą civ. byloje Nr. e3K-3-160-916/2023. Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pabrėžė, jog įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. lei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių̨ nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 54 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad ginčo statinio nėra, jis sunykęs, ji pateikė eilę rašytinių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti; tuo tarpu atsakovai tvirtino, kad yra išlikę ginčo statinio konstrukcijos, o būtent – gręžtiniai poliai; šiems teiginiams pagrįsti jie nepateikė nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nei prašė skirti ekspertizę, neteikė specialisto išvados, foto nuotraukų ar pan. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad EŽTT savo naujausioje praktikoje akcentavo, jog procedūrinės teisės seka paskui pareigas, todėl šalys turi tinkamai atlikti su jų byla susijusius procesinius veiksmus (Diemert c. France, no. 71244/17, § 47, 30 mars 2023). Taigi, iš šių nuostatų seka, kad atsakovai teigdami, jog egzistuoja tam tikros aplinkybės, o būtent – gręžtiniai poliai 2,5 m. gylyje, turėjo ne tik teisę neigti ieškovės nustatytas aplinkybes dėl ginčo statinio išnykimo, bet ir pareigą įrodyti šias aplinkybes. Tuo tarpu tik atsakovų žodiniai tvirtinimai ir aplinkybė, kad teismai nustatė, jog nėra duomenų, kad degalinės pamatai yra visiškai fiziškai išnykę, - nėra pakankami faktui konstatuoti, kad ginčo degalinės pamatai fiziškai egzistuoja. Taigi, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo paneigti ne tik ieškovės patikrinimo aktuose konstatuotas aplinkybes, bet ir kituose rašytiniuose įrodymuose esančius faktinius duomenis dėl ginčo statinio egzistavimo, šiuo atveju jo sunykimo (nebuvimo).

Sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo nebaigto statinio - degalinės išnykimo faktui nustatyti, pažymėtina, kad anksčiau teismų nustatytos aplinkybės negali būti pakankamu pagrindu išvadai dėl ginčo statinio faktinio neegzistavimo paneigti. Juolab, kad byloje nustatytos šios esminės aplinkybės, sprendžiant dėl Degalinės pamatų egzistavimo ir nuosavybės teisės į juos teisėtumo: a) 2011-12-13 antstolio faktinių aplinkybių protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nėra degalinės (duomenys neskelbtini), taip pat nėra jokių pamatų ar statinių, teritorijoje matomos betono detalės, nuolaužos; tokio pobūdžio faktai paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad architekto S. P. projektas, rengtas statybai, kuriai leidimas buvo išduotas 1996 m. atlikti, patvirtina, kad pamatai buvo gręžtiniai, 2,5 m. gylio; b) 2012-07-25 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), vyksta žemės darbai, matyti šviežiai įkasti pamatai, šviežiai užpiltas betonas; c) 2014-11-28 Statybos inspekcija nustatė, kad ginčo degalinė pastatyta savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento bei žemės sklypo naudojimo teisę patvirtinančio dokumento. Inspekcija pabrėžė, kad ginčo statinio kadastro duomenys NTR buvo pakeisti nesant administracinio akto, o tik tikslinant kadastrinius matavimus. Nurodė, kad šiuo atveju Inspekcijai nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl patikslintų kadastrinių duomenų panaikinimo. Taip pat nurodė, kad ginčo statinys pastatytas valstybinėje žemėje, todėl patikėjimo teisės subjektas turi teisę ginti savo turimą turtą pagal CK 4.95-4.99 straipsnius; d) Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, nustatyta, kad 2014-09-12 buvo surašyta deklaracija, patvirtinanti, jog degalinė yra nebaigtas statyti statinys, duomenys fiksuoti 2014-08-08, pridėtos foto nuotraukos, iš kurių matyti tik sudėti betoniniai stulpai, esantys žemės paviršiuje, nurodyta, kad degalinės baigtumo procentas – 7, statinio kategorija – ypatingoji, būklė – nebaigta statyba. Svarbus faktas, kad pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenyse užfiksuota, kad pamatai – betonas, tuo tarpu gręžtiniai poliai kaip tokie iš viso nefiksuoti; e) NŽT 2015-07-22, 2016-01-05 ir 2016-02-12 raštai atsakovams, kuriuose nurodyta, kad dar 2015-06-26 buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad pastato – degalinės baigtumas – 17 proc., būklė – nebaigtas statyti, žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytas nebuvimo faktas – degalinės pamatai yra nuimti (nugriauti); raštuose nurodyta, kad statinys buvo pastatytas neteisėtai ir nugriautas, pamatai išardyti ir sudėti į krūvą; prašė išregistruoti pastatą – degalinę ir sutvarkyti teritoriją; f) 2023-03-24 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)ir fotonuotraukos liudija, kad degalinės žemės sklype nėra; taip pat 2023-04-26 faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kad degalinė žemės sklype nenaudojama, nes nepastatyta.

Taip pat teismas, spręsdamas, ar yra sunykęs, ar fiziškai yra išlikęs ginčo statinys, negali ignoruoti byloje nustatyto fakto, kad atsakovai 2021-07-26 prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydami išduoti leidimą atkurti neteisėtai ir be jokio sutikimo ar leidimo išgriautus pastato – degalinės pamatus (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė išduoti leidimą statyboms. Tokio pobūdžio aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad 2021 m. ginčo statinio pamatai buvo išgriauti ir tai atsakovai pripažino. Dar viena aplinkybė, kuri sustiprina teismo įsitikinimą, kad ginčo statinys yra sunykęs, 7 proc. ginčo statinio baigtumas, kuris įregistruotas 2014 m., ir pagal tokį baigtumo laipsnį nėra net galimybės nustatyti pastato paskirties; juolab, kad žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti Degalinės pamatai, kuriuos sudarė betoniniai luitai.

Šios bylos kontekste, sprendžiant dėl atsakovų nuosavybės teisės, svarbu pabrėžti, kad pamatai kaip statinio dalis yra viena iš esminių jį laikančių konstrukcijų; tuo tarpu nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pamatai nugriauti, sunykę, jų nėra; tokia ginčo statinio būklė suponuoja išvadą, kad jų atstatymas reikštų naują statybą. Tuo tarpu vien sunykusių pamatų, jų liekanų egzistavimo faktas nėra pakankamas išvadai, kad ginčo pamatai yra fiziškai išlikę. 

LAT civ. byloje Nr. e3K-3-160-916/2023 pažymėjo, kad kasacinio teismo suformuluotoje teisės aiškinimo taisyklėje, pateiktoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, nustatyta, kad tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (nurodytos nutarties 44 punktas).

Taigi, iš kasacinio teismo praktikos seka, kad tik neišnykusio nebaigto statinio, esančio valstybinėje žemėje, statyba gali būti užbaigta, o išnykęs nebaigtas statyti statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Atlikus įrodymų analizę ir jų vertinimą, teismas sprendžia, kad nėra išlikusios jokios laikančiosios konstrukcijos, todėl ginčo statinys negali būti naudojamas ir jis negali būti rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto objektu. Byloje esanti įrodymų visuma suponuoja teismui išvadą, kad ginčo statinys yra sunykęs, pagal jo baigtumo koeficientą (7 proc.) nėra galimybės nustatyti statinio techninę būklę, nes jis nenaudojamas ir nepastatytas; tai liudija ir foto nuotraukos prie patikrinimo aktų. 

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registro pateikti duomenys apie nebaigtą statyti degalinę neatitinka faktinės tikrovės, o ieškovės pateikti faktinių duomenų patikrinimo aktai paneigia atsakovų ginčo pastato realų buvimą (egzistavimą) valstybei prikalsiančiame žemės sklype, kadangi ginčo statinys yra  išnykęs ir valstybinėje žemėje jo faktiškai nėra. Duomenų, paneigiančių faktą, jog statinys yra išnykęs, byloje nėra (CPK 178 str.). Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad duomenų buvimas apie degalinę NTR per se nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad ginčo statinys – nebaigta statyti Degalinė, (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju – jos pamatai, o būtent jų požeminė dalis, kaip tvirtino atsakovai, fiziškai egzistuoja ir faktiškai yra išlikusi; priešingai – byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo statinys yra sunykęs, yra tik jo liekanos, kurios vertinamos kaip statybinės medžiagos, nuosavybės teise priklausančios atsakovams; juolab, kad jau 2016-05-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog Degalinės pamatai sudėti šalia tvoros Žemės sklypo pietinėje dalyje, taip užimant valstybinę žemę. Be to, atsakovai nedviprasmiškai 2021-07-26 prašyme ieškovei išduoti leidimą atkurti neteisėtai ir be jokio sutikimo ar leidimo išgriautus pastato – degalinės pamatus (duomenys neskelbtini), - pripažino, kad ginčo pamatų nėra, jie išgriauti, todėl siekė juos atkurti, o ne rekonstruoti ar remontuoti.

Atsakovai nurodė, kad teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta aplinkybė, jog degalinės pamatai faktiškai egzistuoja, - suteikė jiems pagrįstų lūkesčių, jog NŽT sudarys su jais žemės sklypo nuomos sutartį bei duos sutikimą dėl tolimesnės degalinės statybos (statybos užbaigimo) valstybinės žemės sklype. Sprendžiant dėl tokio pobūdžio atsakovų teiginių, svarbu akcentuoti, kad EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nuosavybė gali būti jau egzistuojanti arba turtas, įskaitant ir reikalavimus tam tikrose gerai apibrėžtose situacijose. Tam, kad reikalavimas būtų laikomas „turtu“, patenkančiu į Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo ir apsaugos ribas, atsakovai privalo įrodyti, kad tai turi pakankamą pagrindą pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, nacionalinių teismų priimtas sprendimas, patvirtinantis asmens nuosavybės teisę. Teisėti asmens lūkesčiai taip pat patenka į Pirmojo Protokolo 1 str. taikymo sritį (Lay Lay Company Limited v. Malta, no. 30633/11, 23 October 2013, § 77).

Sprendžiant dėl atsakovų teiginių, pabrėžtina, kad yra skirtumas tarp „vilties“ ir „teisėtų lūkesčių“; „viltis“ gali būti, tuo tarpu „teisėtas lūkestis“ privalo būti konkrečios prigimties ir būti pagrįstas teisine nuostata, teisės aktu ar teismo sprendimu. Taigi, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar galėjo kilti atsakovams teisėtas lūkestis gauti NŽT sutikimą dėl tolimesnės degalinės statybos (statybos užbaigimo) valstybinės žemės sklype ir tikėtis žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Šiame kontekste teismas negali ignoruoti nustatytų faktų, kurie yra teisiškai reikšmingi 6ioje byloje sprendžiant, ar atsakovų lūkesčiai buvo pagrįsti, o būtent: dar 2015-06-26 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad pamatai nuimti, o 2016-05-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Degalinės pamatai sudėti šalia tvoros Žemės sklypo pietinėje dalyje, taip užimant valstybinę žemę; 2014-11-28 Statybos inspekcija nustatė, kad ginčo degalinė pastatyta savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento bei žemės sklypo naudojimo teisę patvirtinančio dokumento. Inspekcija pabrėžė, kad ginčo statinio kadastro duomenys NTR buvo pakeisti nesant administracinio akto, o tik tikslinant kadastrinius matavimus. Be to, 2021 m. patys atsakovai pripažino faktą, kad pamatai išgriauti, jų nėra. Taigi tokio pobūdžio duomenys suponuoja teismui išvadą, kad teisėtas lūkestis nebuvo pagrįstas teisės aktu, priešingai – lūkestis buvo kildinamas ne tik iš neteisėtų veiksmų, taip pat esamo faktinių duomenų neatitikimo Registrų centre: Nekilnojamojo turto registro pateikti duomenys apie nebaigtą statyti degalinę neatitiko faktinės tikrovės.

Tokiu būdu teismas sprendžia, jog atsakovų lūkestis buvo pagrįstas daugiau viltimi. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovų lūkestis buvo pagrįstas ir pateko į Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo sritį. EŽTT savo praktikoje pažymėjo, jog Konvencijos Pirmo Protokolo 1 str. taikomas tik egzistuojančiai nuosavybei; taigi atsakovų teisės pagal pirmąjį Konvencijos protokolą negali būti ginamos (Anheuser-Busch Inc. v. Portugal, no. 73049/01, 11 January 2007, § 48). Juolab, kad Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnis nesuteikia garantijų į teisę įgyti nuosavybę.

Tuo tarpu sprendžiant dėl atsakovų teiginių, kad jie (duomenys neskelbtini) Varžytynių akto pagrindu tikėjosi tęsti nebaigto statyti statinio statybas ir sudaryti su NŽT nuomos sutartį degalinės bei inžinerinių tinklų eksploatavimui, teismas pažymi, kad Varžytinių aktas pagrįstai jiems suteikė teisėtus lūkesčius į ginčo statinį, tačiau atsakovai neatliko (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2013-09-13 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų veiksmų, juolab, kad neprašė ir termino jiems pratęsti. Byloje nustatyta, kad NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyrius 2013-09-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pareikalavo iš atsakovų pateikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą pageidaujamo pirkti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Tuo tarpu atsakovai pripažino, kad nespėjo parengti valstybinės žemės sklypo plano. Tokio pobūdžio duomenys suponuoja teismui išvadą, kad patys atsakovai nebuvo rūpestingi ir savo neveikimu bei netinkamu veikimu sumažino savo pačių galimybes įgyvendinti nuosavybės teisę į ginčo statinį, dėl ko nebaigtas statinys – pamatai fiziškai sunyko.

Taigi, įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad situaciją, kurioje galiausiai atsidūrė atsakovai, iš dalies sukūrė jų pačių rūpestingumo ir atidumo stoka. Veikdami nerūpestingai ir neatidžiai, atsakovai patys prisiėmė ir tokio savo elgesio riziką. EŽTT 2018-05-06 sprendime byloje Kristiana LTD v. Lithuania, § 108, no. 36184/13, akcentavo asmens veikimą savo rizika, o būtent, ar pareiškėjas, įsigydamas turtą, žinojo (arba turėjo pagrįstai žinoti) apie nuosavybės apribojimus arba galimus būsimus apribojimus, taip pat teisėtų lūkesčių, susijusių su naudojimosi turtu prisiėmimu, mastą, kurio apribojimas neleido naudotis turtu. Taigi, atsižvelgiant į tokią EŽTT poziciją, bylose susijusiose su Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymu, nagrinėjamu atveju atsakovai, įsigydami ginčo turtą, kurios statybos leidimas buvo pasibaigęs, statinio baigtumas 17 proc., esantį valstybinėje žemėje, turėjo suvokti ir galimus tokio turto naudojimo apribojimus.

Atsakovai R. R. ir J. G. K. teigė, kad teisėtai įgijo nebaigtą statyti statinį, nuosavybės teisinis pagrindas - antstolio R. V. surašytas 2013-03-22 aktas nėra ginčijamas, todėl nėra pagrindo degalinės išregistravimui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas teisinis aktas, kurio pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teisę į nebaigtą statinį – degalinę, priešingai – byloje įrodinėjama, ar faktiškai ir fiziškai ginčo statinys – pamatai egzistuoja ar yra sunykę.   

Pažymėtina, tai, kad degalinės statytojui UAB „Vilgasta“ (duomenys neskelbtini) Valstybine žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)valstybinė žemė (20099 kv. m ploto) buvo išnuomota kitai paskirčiai - daugiaaukščiam garažui su daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ir degalinei statyti bei eksploatuoti, nuomos terminas - 99 metai, - savaime nesuponuoja teismui pagrindo manyti, kad ginčo statinys fiziškai egzistuoja; pabrėžtina, kad atsakovai neįgyvendino tinkamai savo nuosavybės teisių į ginčo statinį, dėl ko statinys sunyko. 

Ieškovė byloje pareiškė negatorinį ieškinį - pašalinti teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).

Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3- 344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vadinasi, teikiant negatorinį ieškinį, ieškovui tenka pagrįsti: 1) teisę valdyti turtą; 2) faktą, jog savininkui yra trukdoma naudotis, disponuoti turtu ar jį valdyti.

Byloje konstatuota, kad ginčo statinys yra išnykęs, atsakovams nuosavybės teise priklausančios statybinės medžiagos yra valstybinės žemės sklypo plote; ieškovė - valstybinės žemės patikėtinė nėra davusi sutikimo, kad atsakovai valstybinės žemės sklypo plote laikytų betoninius luitus, taip savavališkai naudodamiesi valstybine žeme; taigi, atsakovai pažeidžia Valstybės interesus, nes tai lemia griežtas valstybinės žemės teisinių santykių reglamentavimas. Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, jog Lietuvos Respublikos, kaip žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės teisės, yra pažeidžiamos CK 4.98 str. pagrindu. 

Patikrinimų metu ieškovė nustatė, kad R. R. ir J. G. K. yra betoninių luitų (kadastro žemėlapio ištrauka M 1:1000 (schema) C dalis) savininkai arba kitaip tariant išardytos Degalinės pamatų – statybinių medžiagų savininkai, dėl ko jiems kyla atsakomybė už šių objektų pašalinimą iš valstybinės žemės. Taip pat nustačius, kad ginčo Degalinės pamatai nėra išlikę, jie yra sunykę ir faktiškai neegzistuoja, atsakovams kyla pareiga juos pašalinti iš užimamos valstybinės žemės ir išregistruoti nebaigtą statyti Degalinę iš Nekilnojamojo turto registro. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” 69 punkte numatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Pabrėžtina tai, kad duomenys apie nebaigtą statinį - degalinę išviešinti, tačiau tai neatitinka tikrovės ir savaime nereiškia, kad tas daiktas faktiškai egzistuoja; todėl sutiktina su ieškovės teiginiais, kad negatoriniu ieškiniu yra siekiama apginti valstybės interesus, kad nebūtų sudarytos prielaidos sukurti teisę į Žemės sklypo dalį po neegzistuojančiais statiniais

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovų nuosavybės teisės ribojimas (pagal EŽTT jurisprudencijos kriterijus – naudojimosi nuosavybe kontrolė) atitinka teisėtumo sąlygą – reikalavimas išregistruoti daiktinę teisę, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.    Padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu.

Kiti atsakovų argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, todėl, remiantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamoje byloje buvo atleista 83 str.1 d. 5 p. pagrindu, šios išlaidos, kurios sudaro 328,05 Eur (žyminis mokestis už tris neturtinio pobūdžio reikalavimus), lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno po 109,35 Eur.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 26,56 Eur pašto išlaidos į valstybės biudžetą, t. y. iš kiekvieno po 8,85 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270, 273 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 4 (keturis) mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) pažymėtus: 1) tvoros stulpus bei metalinius vartus (duomenys neskelbtini) bei 3) šiame 1153,77 kv. m plote esančius objektus.

Įpareigoti atsakovus R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 4 (keturis) mėnesius savo lėšomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) C dalyje pažymėtus betoninius luitus (statybines medžiagas), kurie apibrėžti taškais: (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovus R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įforminti nekilnojamojo daikto pastato – degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sunykimo faktą ir išregistruoti šį daiktą iš Nekilnojamojo turto registro.

Priteisti iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 328,05 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 05 euro centus) žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno po 109,35 Eur ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 euro centus) pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 8,85 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                        Lijana Le Huede