Civilinė byla Nr. 2S-1051-881/2015
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01235-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 119.6.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1932-723/2014 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl leidimo išsipirkti dalį namų valdos žemės sklypo, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl leidimo išsipirkti dalį namų valdos žemės sklypo.
2014 m. lapkričio 24 d. teisme buvo gauti du ieškovo prašymai – pirmas, skirtas bylą nagrinėjančiam teisėjui, dėl bylos nutraukimo, antras, skirtas teismo pirmininkei, dėl teisėjo nušalinimo.
Tos pačios dienos teismo posėdyje ieškovas pareiškė, kad išeina iš teismo posėdžių salės ir prašo nutraukti bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
Teismas sprendė, kad ieškovas siekia, kad tokios sudėties teismas nenagrinėtų bylos ir kad byla nebūtų nutraukta, o palikta nenagrinėta būtent šios teismo sudėties. Taigi atsižvelgęs į ieškovo asmenybę, į situaciją byloje, teismas nurodė manantis, kad yra protinga ir teisinga nenutraukti bylos, o ieškinį palikti nenagrinėtą, suteikiant ieškovui galimybę pareikšti ieškinį iš naujo (CK 1.5 str., CPK 296 str., 297 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį – nušalinti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėją V. A. nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjui. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeidžia ieškovo interesus operatyviai išspręsti ieškovo namų valdos žemės sklypo išsipirkimo klausimus, kuriuos teisėjas V. A. atsisako išspręsti. Ieškovo nuomone, jo procesinių teisių apribojimas teismo posėdyje atitinka CPK 66 straipsnio nuostatų turinį, todėl ieškovo reikalavimas nušalinti teisėją V. A. nuo bylos nagrinėjimo yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškinį palikus nenagrinėtą, prarandamas laikas kuo operatyviau išspręsti ginčą, be to, nėra užtikrinama, kad pakartotinai pareikštą ieškinį nagrinės kitas teisėjas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir nušalinti nuo bylos nagrinėjimo Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėją V. A..
CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjo(-ų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, jų paskirtas teisėjas arba aukštesnės pakopos teismas (kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų). Taigi civilinio proceso įstatymas imperatyviai nustato, kurie subjektai yra kompetentingi nagrinėti teisėjų nušalinimo klausimus; apelianto atskirąjį skundą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui tokie įgaliojimai nesuteikti. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi jau buvo išnagrinėjusi ieškovo pareikštą nušalinimą teisėjui V. A. ir nenustatė jokių teisėjo nušalinimo pagrindų, o 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi naujo ieškovo prašymo dėl teisėjo nušalinimo nutarė nespręsti, nes civilinės bylos nagrinėjimas jau buvo pasibaigęs, teismui priėmus skundžiamą nutartį.
Teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad, ieškinį palikus nenagrinėtą, buvo pažeista ieškovo teisė į operatyvų ginčo išnagrinėjimą. Teismas pabrėžia, kad ieškinio palikimą nenagrinėtu (o kartu ir ginčo išsprendimo atitolinimą) nagrinėjamu atveju nulėmė paties apelianto veiksmai – pareikšto ieškinio nepalaikymas teismo posėdyje ir pasišalinimas iš teismo posėdžių salės, posėdžiui nepasibaigus (CPK 296 str. 1 d. 6 p., 155 str. 2 d.). Taigi, pasirinkęs tokį procesinį elgesį, pats apeliantas atsisakė (o ne teismas pažeidė) teisės į operatyvų klausimo išsprendimą.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad, ieškinį palikus nenagrinėtą, nėra užtikrinama, kad pakartotinai pareikštą ieškinį nagrinės kitas teisėjas, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė