Civilinė byla Nr. e2A-1061-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00001-2021-3 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1;

2.6.11.4.1; 2.6.18.3

                                                                    (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus ir 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją; 2) panaikinti atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 2021 m. sausio 19 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus ir 2021 m. sausio 29 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją; 3) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 2019 m. gegužės 23 d. pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. trečiojo asmens viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūros interneto svetainėje buvo paskelbti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o 2020 m. gruodžio 31 d. – daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų techninės priežiūros konkursai. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ administruoja daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atnaujinimo projektų įgyvendinimą, o atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ – daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atnaujinimo projektų įgyvendinimą. Ieškovė pateikė pasiūlymus minėtoms paslaugoms atlikti.

3.       2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ atmetė ieškovės pasiūlymus, kadangi ieškovė neatitinka pirkimo sąlygų 3 dalies 11 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Atsakovė nurodė, kad jai yra žinoma, jog buvo nutraukta su ieškove sudaryta paslaugų sutartis. Atsakydama į ieškovės pretenziją atsakovė detalizavo pateiktus duomenis ir nurodė, kad jos atstovas pateikė užklausą UAB „Paslaugos būstui“ dėl ieškovės neįvykdytų sutarčių, o pastaroji nurodė, jog ji nutraukė 2014 m. rugpjūčio 26 d. su ieškove sudarytą statybos techninės priežiūros  sutartį dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovės vertinimu, tokia pozicija yra nepagrįsta. UAB „Civinity namai Klaipėda“ vykdomo konkurso pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus įrodo laisvos formos pažyma, kurią ieškovė pateikė, o UAB „Paslaugos būstui“ pateikta informacija apie statybos techninės priežiūros sutarties nutraukimą neatitinka tikrovės. UAB „Paslaugos būstui“ nurodė, kad ji 2019 m. gegužės 23 d. vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą sutartį, tačiau jos 2019 m. gegužės 23 d. rašte buvo nurodyta, kad minėta sutartis nutraukiama 2019 m. birželio 10 d. Tą pačią dieną ir ieškovė vienašališkai nutraukė minėtą sutartį. UAB „Paslaugos būstui“ 2019 m. gegužės 23 d. pranešimas apie sutarties nutraukimą prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negalioja, nes ieškovė nepažeidė šios sutarties sąlygų. 

4.       Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ 2021 m. sausio 19 d. sprendimu taip pat atmetė ieškovės pateiktus pasiūlymus, kadangi ji neatitinka pirkimo sąlygų 3 dalies 3.1.4 ir 3.1.5 papunkčiuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. ji vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį dėl esminių pažeidimų ir kad ieškovės darbuotojui dėl profesinio pažeidimo buvo atimtas techninės priežiūros atestatas. Tačiau atsakovė nepagrįstai teigia, kad statybos techninės priežiūros sutartis buvo nutraukta dėl esminių pažeidimų, nes ieškovė tinkamai vykdė savo pareigas ir nėra atsakinga už rangovės atliktų darbų kokybės trūkumus ar žalą, atsiradusią dėl netinkamų projekto sprendinių. Pagal pirkimo sąlygas yra reikšminga, ar tiekėjui už padarytą profesinį pažeidimą nebuvo skirta ekonominė sankcija, o ieškovei jokia sankcija nebuvo paskirta.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog ieškovė, vykdydama daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo darbų techninę priežiūrą pagal jos ir UAB „Paslaugos būstui“ sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) ir sutarties nuostatas, yra nustatytos įsiteisėjusiais įgaliotų valstybės institucijų sprendimais. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės poziciją, kad, vykdydama statybos techninės priežiūros sutartį, ji pranešė atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ apie tai, jog yra būtina pakeisti projekto sprendinius, tačiau atsakovė, nepaisydama to, kad nauji sprendiniai nebuvo parengti, nurodė rangovei ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) „Budinvest-Kyiv“ toliau vykdyti darbus pagal suderintus naujus sprendinius, o ieškovei, kaip techninei prižiūrėtojai, šiuos darbus priimti, patikindama, kad nauji projektiniai sprendiniai bus netrukus parengti. Ieškovės nurodyti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Ieškovės pareigas reglamentuoja imperatyvios Statybos įstatymo nuostatos, todėl ji negali grįsti savo pareigų nevykdymo UAB „Paslaugos būstui“ nurodymais, galbūt prieštaraujančiais teisės aktams.

7.       Teismas konstatavo, kad ieškovė savo veiksmais pažeidė statybos techninės priežiūros sutarties 4 punkte nustatytus įsipareigojimus ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ buvo atsisakyta išduoti statybos užbaigimo aktą ir jos atžvilgiu buvo priimtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) privalomasis nurodymas. Tokie ieškovės veiksmai laikytini esminiu statybos techninės priežiūros sutarties pažeidimu, todėl UAB „Paslaugos būstui“ pagrįstai vienašališkai ją nutraukė.

8.       Teismas pažymėjo, kad, atmetus ieškovės reikalavimą dėl atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 2019 m. gegužės 23 d. pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą pripažinimo niekiniu ir nustačius, kad ieškovė savo veiksmais padarė esminį statybos techninės priežiūros sutarties pažeidimą, dėl kurio ši sutartis pagrįstai buvo vienašališkai nutraukta, ieškovė laikytina neatitinkančia atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ vykdyto pirkimo sąlygų 3 dalies 11 punkto ir atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ vykdyto pirkimo sąlygų 3 dalies 3.1.5 papunkčio reikalavimų. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jos atitiktis pirmiau minėtų nuostatų reikalavimams turi būti nustatoma tik pagal jos pateiktą laisvos formos pažymą ir kad atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ nepagrįstai rinko papildomą informaciją apie ieškovę. Atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, privalėjo įsitikinti ieškovės deklaruojamos informacijos tikrumu. 

9.       Teismas nurodė, kad atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su statybos techninės priežiūros sutarties nutraukimu. Todėl, nors priimdama sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ji nesudarė ieškovei galimybės pateikti papildomus paaiškinimus, ši atsakovė turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti jos priimtą sprendimą ir nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“, priimdama sprendimą atmesti pasiūlymus, rėmėsi aplinkybe, kad UAB „Paslaugos būstui“ nutraukė su ieškove anksčiau sudarytą sutartį, todėl ši atsakovė turėjo sudaryti galimybę ieškovei pateikti paaiškinimus dėl tokių aplinkybių. Vis dėlto tai, kad atsakovė tokios galimybės ieškovei nesuteikė, nesudaro pagrindo panaikinti UAB „Civinity namai Klaipėda“ sprendimą. Aplinkybės, susijusios su sutarties vykdymu ir nutraukimu bei ieškovės pozicija dėl šių aplinkybių UAB „Civinity namai Klaipėda“ tapo žinomos šios bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovė nepakeitė savo pozicijos dėl ieškovės atitikties pirkimo sąlygų 3 dalies 11 punkto reikalavimams. Todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ sprendimą.

10.       Teismas vertino kaip nereikšmingus ieškovės argumentus, kad UAB „Paslaugos būstui“ pateikė UAB „Civinity namai Klaipėda“ raštu informaciją apie vienašalį sutarties nutraukimą po to, kai UAB „Civinity namai Klaipėda“ priėmė ginčijamą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus. Teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu būdu, perkančiajai organizacijai tikrinant tiekėjo atitiktį iškeltiems reikalavimams, turi būti renkami duomenys. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ paaiškino, kad ji žodžiu apklausė Klaipėdos miesto savivaldybėje daugiabučių namų atnaujinimo srityje veikiančius perkančiuosius subjektus ir UAB „Paslaugos būstui“ patvirtino, kad ji vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą sutartį. Kadangi minėtos aplinkybės egzistavo ginčijamo UAB  „Civinity namai Klaipėda“ sprendimo priėmimo metu, atsakovė pagrįstai priėmė šį sprendimą.

11.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ sprendime atmesti ieškovės pasiūlymus rėmėsi ir pirkimo sąlygų 3 dalies 3.1.4 papunkčiu, kadangi ieškovės darbuotojui dėl profesinio pažeidimo buvo atimtas techninės priežiūros atestatas. Tačiau teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad ji, kaip juridinis asmuo, šiuo pagrindu iš pirkimo procedūrų galėtų būti pašalinta tik tuo atveju, jeigu jai už profesinį pažeidimą būtų paskirta įstatymuose nustatyta ekonominė sankcija. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, todėl UAB „Paslaugos būstui“ nepagrįstai vertino, kad ieškovė neatitinka šio reikalavimo.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      UAB „Civinity namai Klaipėda“ sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymus turi būti panaikintas vien dėl to, kad ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Sprendimas priimtas suinteresuoto subjekto atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ žodžiu (telefonu) pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos pagrindu ir ši informacija net nėra nurodyta sprendime atmesti pasiūlymus. UAB „Paslaugos būstui“ pateikė informaciją apie sutarties nutraukimą raštu tik po to, kai buvo priimtas UAB „Civinity namai Klaipėda“ sprendimas pašalinti ieškovę iš konkurso. UAB „Civinity namai Klaipėda“ pati nevertino ieškovės kvalifikacijos, tačiau besąlygiškai rėmėsi UAB „Paslaugos būstui“ vertinimu dėl ankstesnio jos vykdyto konkurso. Toks UAB „Civinity namai Klaipėda“ elgesys nesuderinamas su viešųjų pirkimų skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

12.2.                      Net padarius prielaidą, kad UAB „Civinity namai Klaipėda“, priimdama ginčijamą sprendimą, turėjo visą informaciją, surinktą šioje byloje, šių duomenų nepakanka tam, kad būtų padaryta išvada, jog ieškovė laisvos formos pažymoje pateikė melagingą informaciją. Siekiant konstatuoti, kad informacija yra melaginga, būtina nustatyti teismų praktikoje nurodytus objektyvius ir subjektyvius kriterijus. Objektyviuoju požiūriu ieškovei ir UAB „Paslaugos būstui“ laikantis priešingų pozicijų dėl statybos techninės priežiūros sutarties nutraukimo, UAB „Civinity namai Klaipėda“ turėjo įvertinti, dėl kurios iš šalių kaltės buvo nutraukta sutartis. Tačiau ji negalėjo nustatyti kalto subjekto, nes jokie teisės aktai UAB „Civinity namai Klaipėda“ nesuteikia diskrecijos priimti sprendimą dėl ginčo tarp ieškovės ir UAB „Paslaugos būstui“. Pastarosios atsakovės rašte išdėstyta subjektyvi pozicija nėra pakankama siekiant nustatyti kaltą šalį. Subjektyviuoju požiūriu ieškovė neturėjo tikslo suklaidinti UAB „Civinity namai Klaipėda“, nes ji turėjo pagrindą manyti, jog būtent UAB „Paslaugos būstui“ yra kalta dėl sutarties nutraukimo. Teismas neįvertinto aplinkybės, kad ieškovė galimai buvo diskriminuojama, nes UAB „Civinity namai Klaipėda“ nesikreipė į kitus daugiabučių administratorius siekdama patikrinti kitų tiekėjų pateiktus duomenis.

12.3.                      UAB „Paslaugos būstui“ buvo gavusi ieškovės pranešimą apie vienašalį statybos techninės priežiūros sutarties nutraukimą ir žinojo jos poziciją dėl šalis siejusių santykių. Todėl atsakovė turėjo suvokti, kad ieškovė, dalyvaudama konkurse ir deklaruodama savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, neturi tikslo ją suklaidinti, bet yra įsitikinusi, kad ji nėra kalta dėl ankstesnės sutarties nutraukimo. Manydama, kad ieškovė yra kalta dėl sutarties pažeidimo ir turi būti pašalinta iš konkurso, UAB „Paslaugos būstui“ turėjo inicijuoti teisme ginčą dėl ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo niekiniu, ir tik teismui patenkinus jos reikalavimus remtis tuo, kad ieškovė yra kalta dėl sutarties nutraukimo. Abiejų atsakovių sprendimai pašalinti ieškovę iš pirkimo yra neteisėti, nes UAB „Paslaugos būstui“ pranešimo apie statybos techninės priežiūros sutarties nutraukimą egzistavimas, kai ieškovė ir pati yra vienašališkai nutraukusi šią sutartį, yra nepakankamas tam, kad būtų galima konstatuoti melagingos informacijos pažymoje apie atitiktį kvalifikacijai pateikimą. 

12.4.                      Teismo išvada, kad ieškovės atliktas sutarties pažeidimas yra esminis, yra nemotyvuota. Teismas nevertino, ar sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatyme nustatytus kriterijus ir teismų praktiką dėl jų taikymo. Pareiga įrodyti esminį sutarties pažeidimą, tenka šaliai, kuri juo remdamasi nutraukė sutartį, t. y. UAB „Paslaugos būstui“, tačiau ji, net ir žinodama apie tokią pareigą, jos nevykdė.

12.5.                      Byloje esantys įrodymai, kurių teismas neįvertino arba kuriuos įvertino netinkamai, patvirtina, kad, šalims vykdant statybos techninės priežiūros sutartį, UAB „Paslaugos būstui“ buvo žinoma, jog techninis projektas turi būti pakoreguotas, nes jis objektyviai negali būti įvykdytas, tačiau ji ragino ieškovę nestabdyti darbų, kadangi siekė neprarasti jai skirtos paramos. Teismas nevertino, dėl kokios priežasties ieškovė nestabdė darbų; taip pat neatsižvelgė į tai, kad statybos užbaigimo aktas buvo neišduotas todėl, kad nebuvo parengta projekto sprendinių korektūra, o ne todėl, kad ieškovė nevykdė reikalavimo stabdyti darbus. Jei projekto korektūros dokumentai būtų parengti, pastatas sėkmingai būtų priduotas jau po pirmo bandymo, nes kiti nustatyti trūkumai yra neesminiai ir netrukdantys užbaigti statybos užbaigimo akto išdavimo procesą.

12.6.                      Teismas netinkamai įvertino statybos dalyvių pareigas ir priskyrė visą atsakomybę statybos techniniam prižiūrėtojui. Techninis prižiūrėtojas įvykdė savo pareigas – padarė būtinas žymas statybos darbų žurnale (išskyrus žymas apie nukrypimą nuo projekto sprendinių), informavo rangovą ir užsakovą apie darbų eigą ir kokybę ir pan. Statybos techninės priežiūros ir rangos sutartys nėra tapačios, todėl ieškovės suteiktų paslaugų kokybės negalima vertinti pagal tai, ar buvo išduotas statybos užbaigimo aktas.

12.7.                      Šiuo atveju nėra nei vieno Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje nustatyto kriterijaus, kai sutartis gali būti nutraukta dėl jos esminio pažeidimo. Teismas visiškai nevertino to, kad ieškovė taip pat pranešė atsakovei vienašališkai nutraukianti sutartį, ir šis ieškovės pranešimas sukelia tapačias pasekmes, kaip ir atsakovės pranešimas. Atsakovė ilgą laiką žinojo apie ieškovės tariamai padarytą pažeidimą ir nereiškė jai jokių pretenzijų, todėl ji prarado teisę juo remtis. Sutartis gali būti nutraukta tik išimtiniais atvejais, o šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių sutartį išsaugoti ir atlikti statybos užbaigimo procedūras.

13.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

13.1.                      Ieškovė pranešė UAB „Paslaugos būstui“ nutraukianti statybos techninės priežiūros sutartį tik gindamasi ir nenorėdama pripažinti, kad sutartis buvo nutraukta dėl jos kaltės. UAB „Paslaugos būstui“ neturėjo pagrindo skųsti šį ieškovės pranešimą, nes ji pirma buvo pranešusi ieškovei apie sutarties nutraukimą ir negavo iš jos dėl to jokių pretenzijų. Ieškovė klaidingai nurodo, kad ji visą laiką tinkamai vykdė sutartį – jos sutartinių įsipareigojimų pažeidimą fiksavo ne tik UAB „Paslaugos būstui“, bet ir įgaliotos valstybės institucijos.

13.2.                      Atsakovei nėra draudžiama tikrinti, ar konkurse dalyvaujančių paslaugų tiekėjų teikiami duomenys yra teisingi. Ieškovė pateikė tikrovės neatitinkančias pažymas ir nuslėpė faktą apie vienašalį statybos techninės priežiūros sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo. Atsakovei patikrinus pažymose nurodytą informaciją, šios aplinkybės buvo atskleistos ir pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

13.3.                      Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ norėjo atsakingai pasirinkti subjektą, prižiūrėsiantį renovaciją, todėl jos vadovas, turėdamas Klaipėdos savivaldybės teritorijoje veikiančių daugiabučių namų administratorių atstovų kontaktus, paskambino keliems iš jų. Telefoninio pokalbio metu iš UAB „Paslaugos būstui“ buvo gauta informacija, kad ieškovė teikė jiems techninės priežiūros paslaugas, tačiau sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo. UAB „Civinity namai Klaipėda“ telefonu rinko informaciją ne tik apie ieškovę, bet ir apie kitą konkurso dalyvę, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji yra diskriminuojama. 

13.4.                      Dalyvaudama konkurse ieškovė sąmoningai nutylėjo apie statybos techninės priežiūros sutarties vienašalį nutraukimą. Ieškovė turėjo galimybę atskleisti šį faktą ir pateikti savo paaiškinimus dėl jo teikdama pretenziją, tačiau to nepadarė. Žinodama, kad yra du pranešimai dėl vienašališko sutarties nutraukimo, ieškovė pati nusprendė, kad jos pranešimas yra teisingas, o ginčijamas UAB „Paslaugos būstui“ pranešimas neteisėtas.

13.5.                      Ieškovė pripažįsta, kad, vykdydama statybos techninės priežiūros sutartį, ji neatliko tam tikrų veiksmų (netinkamai vykdė sutartį), tačiau ji nelaiko to sutarties pažeidimu, juo labiau esminiu. Ieškovė bando pateisinti savo netinkamą pareigų vykdymą tuo, kad tai buvo ne tik jos, bet ir kitų statybos rangos santykiuose dalyvavusių subjektų pareigos. Tačiau ji savo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo negali grįsti kitų asmenų nurodymais. Tai, kad ieškovė tinkamai įvykdė dalį savo pareigų, tačiau neįvykdė arba įvykdė netinkamai kitas pareigas, neužkerta kelio UAB „Paslaugos būstui“ nutraukti statybos techninės priežiūros sutartį dėl esminio pažeidimo. Techninis prižiūrėtojas yra savo srities profesionalas, todėl jis turi tinkamai vykdyti visas savo prievoles.

13.6.                      Ieškovė nutyli, kad ji neatitiko ir kito kvalifikacinio reikalavimo – ji nepateikė pirkimo sąlygų 5.1 papunktyje nurodyto pasiūlymo užtikrinimo.

14.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

14.1.                      Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su statybos techninės priežiūros sutarties nutraukimu, ir padarė teisingą išvadą, kad ši sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės atlikto esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė, nors ir neneigia pažeidusi šią sutartį, nepagrįstai bando sudaryti įspūdį, kad jos atlikti pažeidimai yra mažareikšmiai, perkelti atsakomybę už sutarties pažeidimą kitiems subjektams. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovės pareigas nustato imperatyvios įstatymų normos, todėl ji savo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo negali grįsti atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ nurodymais.

14.2.                      Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, ne tik galėjo, bet ir privalėjo aiškintis ieškovės deklaruojamos kvalifikacijos duomenų turinį, įsitikinti tokios informacijos tikrumu.

14.3.                      Ieškovės argumentai nepaneigia akivaizdžių byloje nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių, kad ji neatitiko pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, tačiau sąmoningai ir suprasdama to pasekmes pateikė žinomai neteisingą informaciją (deklaraciją), taip pažeisdama pirkimo sąlygas. Tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas – tai savarankiškas pagrindas atmesti pasiūlymą. Ieškovės deklaracija nebūtų melaginga tik tokiu atveju, jei ji pateiktų duomenis apie tai, kad sprendimas dėl vienašalio techninės priežiūros paslaugų sutarties nutraukimo yra pripažintas neteisėtu.

14.4.                      Ieškovė teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo UAB „Paslaugos būstui“ vienašališko sprendimo nutraukti techninės priežiūros paslaugų sutartį. UAB „Paslaugos būstui“ taip pat nesikreipė į teismą dėl ieškovės pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, nes ji pirma buvo pranešusi apie sutarties nutraukimą ir nebuvo gavusi iš ieškovės jokių pretenzijų dėl sutarties nutraukimo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

 

Dėl ieškovės naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo

 

16.       Ieškovė, nors ir nesuformulavo apeliaciniame skunde prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. AD1-634, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių – daugiabučių namų valdytojų ir jų administruojamų namų sąrašas. Iš ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuos dokumentus ieškovė pateikė siekdama paneigti atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ išdėstytus teiginius, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Klaipėdos mieste teikia 3 dideli ūkio subjektai, kuriuos atsakovė apklausė nagrinėdama ieškovės pasiūlymus. Ieškovė siekia pagrįsti, kad daugiabučių namų administravimo paslaugas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje teikia ne 3, bet 19 ūkio subjektų (žr., pvz., apeliacinio skundo 69, 79 punktus).

17.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

18.       Nagrinėjamu atveju iš ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad abejonės dėl atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ įvykdytos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių apklausos tinkamumo ieškovei kilo įvertinus aplinkybes, paaiškėjusias dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – ieškovė nurodo, kad, jos vertinimu, atsakovė, dėstydama savo poziciją procesiniuose dokumentuose ir teikdama paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė skirtingus duomenis apie įvykdytos apklausos mastą, taip pat kad jos pirmosios instancijos teisme pateikti duomenys apie daugiabučių namų administravimo paslaugas teikiančių subjektų skaičių neatitinka tikrovės (žr. apeliacinio skundo 77, 78 punktus). Įvertinus ieškovės teikiamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įsakymo metaduomenis, matyti, kad jis buvo priimtas 2021 m. gegužės 19 d., tuo tarpu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas vėliau, 2021 m. birželio 21 d. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, manydama, jog naujai teikiamas įrodymas turi reikšmės šios bylos baigčiai, galėjo pateikti jį dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau tokios savo teisės nerealizavo. Ieškovė apeliaciniame skunde nepaaiškino ir nenurodė, kokios aplinkybės sukliudė jai laiku pateikti šį įrodymą, nepagrindė, kodėl dokumentas yra teikiamas tik šioje proceso stadijoje. Todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė pavėlavo pateikti teismui jos naujai teikiamą įrodymą. 

19.       Be pirmiau aptartų aplinkybių, sprendžiant dėl ieškovės naujai teikiamo įrodymo priėmimo aktualu yra ir tai, kad ieškovė tinkamai nepagrindė teikiamo dokumento ryšio su šioje byloje kilusiu ginču. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, teikdama naują įrodymą, siekia pagrįsti, kad atsakovė elgėsi neteisėtai, priimdama 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą pašalinti ją iš pirkimų, tačiau jos teikiamas įsakymas yra priimtas 2021 m. gegužės 19 d. Taigi, šis dokumentas atspindi situaciją, susiklosčiusią po skundžiamo sprendimo priėmimo ir rodo, kokie subjektai teikė atitinkamas paslaugas šio įsakymo priėmimo metu. Tačiau šio įsakymo turinys nesudaro pagrindo vertinti, kad visi jame išvardinti ūkio subjektai teikė paslaugas ginčui aktualiu laikotarpiu, nors tik tokios aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip susijusios su nagrinėjama byla. Ieškovė, apeliaciniame skunde aptardama šio jos naujai teikiamo įrodymo turinį, šių aplinkybių nepaaiškino. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą ir vertinti ieškovės naujai teikiamą įrodymą.

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

 

20.       2014 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ sudarė statybos techninės priežiūros sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) atnaujinimo (modernizavimo) darbų techninę priežiūrą ir teikti konsultacijas, susijusias su vykdomais statybos darbais (statybos techninės priežiūros sutarties 2.1 papunktis). 2016 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Paslaugos būstui“ ir RAB „Budinvest-Kyiv“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria RAB „Budinvest-Kyiv“ (rangovė) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis (išskyrus sutartyje nurodytus atvejus) nustatytais terminais pagal projektinę dokumentaciją atlikti ir perduoti užsakovei (atsakovei) pirmiau minėto pastato atnaujinimo darbus, aptartus sutarties 1 priede (statybos rangos sutarties 2.1 papunktis). Byloje nėra ginčo, kad atsakovei ir RAB „Budinvest-Kyiv“ sudarius minėtą rangos sutartį, pastato atnaujinimo darbai buvo pradėti vykdyti. Vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, kad statybų proceso dalyviams nepavyko sklandžiai užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo darbų, o tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ kilo ginčas dėl statybos techninės priežiūros sutarties vykdymo.  

21.       Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, manydama, kad ieškovė tinkamai nevykdė statybos techninės priežiūros sutartyje išdėstytų įsipareigojimų, 2019 m. gegužės 23 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2019 m. birželio 10 d. vienašališkai nutraukia šią sutartį dėl ieškovės atlikto jos esminio pažeidimo. Atsakovė nurodė, kad pažeidimai, sudarantys pagrindą nutraukti sutartį, ne kartą buvo nurodyti atsakovės raštuose, adresuotuose ieškovei, taip pat jie buvo konstatuoti ir Inspekcijos parengtuose dokumentuose, tačiau ieškovė, nepaisant to, jog egzistuoja neabejotini įrodymai, patvirtinantys jos netinkamą pareigų vykdymą, nepripažino savo darbo trūkumų ir pažeidimų, taip pat tinkamai nereagavo į jai keliamus reikalavimus. Ieškovė neginčijo šio atsakovės pranešimo teisės aktuose nustatyta tvarka, neteikė dėl jo pretenzijų atsakovei ir kitais būdais neišreiškė savo nesutikimo su šiame rašte išdėstytu atsakovės sprendimu, tačiau 2019 m. birželio 5 d. raštu informavo atsakovę UAB „Paslaugos būstui“, kad ji pati vienašališkai nutraukia statybos techninės priežiūros sutartį nuo 2019 m. birželio 10 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovė tinkamai nevykdė sutarties 5.2 papunktyje nustatytų įsipareigojimų perduoti jai suderintus ir patvirtintus statinio techninį ir darbo projektus, teikia jai nepagrįstas pretenzijas ir raginimus, todėl sutartis yra nutraukiama dėl esminio atsakovės atlikto sutarties pažeidimo, taip pat vadovaujantis CK 6.219 straipsniu dėl iš anksto numatomo jos neįvykdymo, nes atsakovė raštu išreiškė valią nevykdyti šios sutarties. Byloje nėra duomenų, kad po šių pranešimų šalys tęstų savo sutartinius santykius.

22.       2020 m. lapkričio 26 d. trečiojo asmens VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros interneto svetainėje buvo paskelbti 3 skelbimai apie atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ vykdomus daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus (pirkimo sąlygų 1.4 papunktis). Pagal atsakovės vykdomų pirkimų sąlygas, techninės priežiūros paslaugos turėtų būti teikiamos atnaujinant (modernizuojant) minėtus pastatus pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą arbą ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą (pirkimo sąlygų 1.1 papunktis). Pirkimo sąlygose nurodyta, kad pirkimo objektą sudaro statybos techninės priežiūros paslaugos nurodytuose daugiabučiuose namuose atliekant išvardintus statybos rangos darbus, be kita ko, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą, vėdinimo sistemos sutvarkymą, stogo šiltinimo darbus, fasadinių sienų ir cokolio šiltinimą, apdailos įrengimą, balkonų įstiklinimą ir kt. (pirkimo sąlygų 2.1 papunktis).

23.       Be minėtų nuostatų, apibūdinančių pirkimo laimėtojo turimus atlikti darbus, pirkimo sąlygose buvo nustatyti ir reikalavimai, keliami pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams. Šie reikalavimai yra išvardinti ir aptarti pirkimo sąlygų 3.1 papunktyje pateiktoje lentelėje. Vienas iš reikalavimų, nustatytas šios lentelės 11 punkte – tai reikalavimas, kad su tiekėju nebūtų nutrauktos anksčiau sudarytos pirkimo sutartys. Pagal minėtą nuostatą, tiekėjas laikomas neatitinkančiu pirkimo sąlygų, be kita ko, tuo atveju, jeigu jis yra neįvykdęs pirkimo sutarties ar jos dalies, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta CK, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis. Lentelėje nurodyta, kad atitiktį šiam reikalavimui tiekėjas turi patvirtinti pateikdamas laisvos formos pažymą, kurioje patvirtinama, kad tiekėjas atitinka nurodytą reikalavimą.

24.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pateikė kainų pasiūlymus visuose pirmiau minėtuose atsakovės vykdytuose pirkimuose. Kartu su pasiūlymais ieškovė pateikė ir pažymas (deklaracijas), kuriose ji patvirtino, kad atitinka pirkimų sąlygų 3 dalies 11 punkte nustatytą reikalavimą. Taigi, ieškovė patvirtino, kad per pastaruosius 3 metus su ja nebuvo nutraukta pirkimo sutartis dėl ieškovės atlikto jos esminio pažeidimo. Tačiau atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ 2020 m. gruodžio 14 d. raštu informavo ieškovę, kad vertina jos pasiūlymus kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų 3 dalies 11 punkte nustatyto reikalavimo. Atsakovė nurodė, kad jai tapo žinoma, jog su ieškove buvo nutraukta paslaugų pirkimo sutartis jos neįvykdžius.  

25.       Atsakovei UAB „Civinity namai Klaipėda“ atmetus visus ieškovės pasiūlymus, ieškovė pateikė jai pretenziją, kurioje prašė nurodyti, kokių konkrečių reikalavimų neatitinka jos pateikti pasiūlymai, taip pat nurodyti, kodėl atsakovė padarė prielaidą, kad su ieškove buvo nutraukta paslaugų pirkimo sutartis galimai jos neįvykdžius, konkrečiai įvardijant, kokia sutartis, jos vertinimu, buvo nutraukta. Atsakydama į ieškovės pretenziją, atsakovė nurodė, kad jos interesams atstovaujantis advokatas kreipėsi į atsakovę UAB „Paslaugos būstui“, teikiančią atnaujinimo (modernizavimo) paslaugas Klaipėdos mieste, dėl ieškovės neįvykdytų sutarčių, o pastaroji 2020 m. gruodžio 21 d. raštu informavo UAB „Civinity namai Klaipėda“, kad dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų buvo nutraukta su ieškove sudaryta techninės priežiūros paslaugų sutartis Nr. 14/08-26. UAB „Civinity namai Klaipėda“ nurodė, kad minėtas UAB „Paslaugos būstui“ raštas patvirtina, jog ieškovė neatitinka pirkimo sąlygų 3 dalies 11 punkto reikalavimų. Tokiu būdu UAB „Civinity namai Klaipėda“ pašalino ieškovę iš savo vykdomų pirkimų dėl jai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su UAB „Paslaugos būstui“ atliktu vienašaliu anksčiau ieškovės vykdytos sutarties nutraukimu. 

26.       Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ vykdė 3 daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus. Vykdydama nurodytus pirkimus, pastaroji atsakovė, kaip ir UAB „Civinity namai Klaipėda“, siekė išrinkti tiekėjus, atliksiančius techninės priežiūros paslaugas atliekant pirmiau minėtų pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbus (pirkimo sąlygų 1.1, 2.1 papunkčiai). Pirkimo sąlygose atsakovė nustatė esmines užduotis, kurias turės atlikti tiekėjai, be kita ko, nurodydama, kad pirkimus laimėję tiekėjai turės tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti užsakovę apie atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; atstovauti užsakovei ir ginti jos interesus (pirkimo sąlygų 3.3.2, 3.3.4 ir 3.3.7 papunkčiai). Pirkimo sąlygų 3.1 papunktyje esančioje lentelėje atsakovė išvardino ir apibūdino tiekėjams keliamus reikalavimus. Šios lentelės 3.1.5 papunktyje atsakovė nustatė reikalavimą kad su pasiūlymą teikiančiais tiekėjais nebūtų nutrauktos anksčiau sudarytos pirkimo sutartys, kurio turinys iš esmės atitinka atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ vykdytų pirkimų 3 dalies 11 punkto turinį. Atsakovė nustatė, kad, siekdamas patvirtinti atitiktį šiam reikalavimui, tiekėjas turi pateikti laisvos formos deklaraciją.

27.       Skelbimai apie šiuos atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ vykdomus pirkimus VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros interneto svetainėje buvo paskelbti 2020 m. gruodžio 31 d. (pirkimo sąlygų 1.4 papunktis), o 2021 m. sausio 14 d. ieškovė pateikė kainos pasiūlymus visuose šiuose pirkimuose. Kaip ir teikdama pasiūlymus atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ vykdytuose pirkimuose, teikdama pasiūlymus atsakovei UAB „Paslaugos būstui“, ieškovė, be kitų dokumentų, pateikė pažymas (deklaracijas), patvirtinančias, kad ji atitinka pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktyje nustatytą reikalavimą, t. y. kad ji nėra neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi pirkimo sutarties ar jos dalies ir dėl šios priežasties per pastaruosius 3 metus su ja nebuvo nutraukta pirkimo sutartis. Vis dėlto atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ 2021 m. sausio 19 d. raštu informavo ieškovę, kad atmeta jos pasiūlymus kaip neatitinkančius, be kita ko, pirkimų sąlygų 3.1.5 ir 8.3.8 papunkčių. Atsakovė nurodė, kad ieškovė laisvos formos deklaracijoje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos atitiktį pirkimo sąlygų 3.1.5 papunktyje nustatytam reikalavimui, kadangi atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ buvo vienašališkai nutraukusi su ieškove sudarytą techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 14/08-26 dėl ieškovės atlikto esminio šios sutarties pažeidimo. Taigi, ieškovė buvo pašalinta ir iš šios atsakovės vykdomų pirkimų.

28.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovės pagrįstai pašalino ieškovę iš jų vykdomų pirkimų ir dėl to, ar atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ pagrįstai vienašališkai nutraukė jos ir ieškovės sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė, vykdydama jos ir atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį, tinkamai neįvykdė statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose ir sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio UAB „Paslaugos būstui“ pagrįstai nutraukė šią sutartį. Savo ruožtu nustatęs šias aplinkybes, teismas kartu konstatavo, kad ieškovė neatitinka atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ vykdomų pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktyje ir atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ vykdomų pirkimų sąlygų 3 dalies 11 punkte išdėstytų reikalavimų. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad atsakovių sprendimai atmesti jos pateiktus pasiūlymus yra neteisėti dėl to, jog atsakovės, juos priimdamos, pažeidė procedūrinius reikalavimus, o teismas, vertindamas šių sprendimų teisėtumą, nepagrįstai pernelyg didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kad UAB „Paslaugos būstui“ sprendimas vienašališkai nutraukti statybos techninės priežiūros sutartį nebuvo pripažintas negaliojančiu ir tinkamai neįvertino kitų jos nurodytų argumentų. Ieškovė taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad statybos techninės priežiūros sutartis buvo nutraukta pagrįstai – ieškovė pripažįsta, kad ji neįvykdė visų šios sutarties pagrindu turėtų atlikti įsipareigojimų, tačiau, jos vertinimu, jos atlikti pažeidimai nebuvo esminiai.

29.       Taigi, ieškovė šioje byloje ginčija tiek UAB „Paslaugos būstui“ sprendimą nutraukti su ieškove sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį, tiek ir šio sprendimo pagrindu priimtus sprendimus pašalinti ieškovę iš atsakovių vykdomų pirkimų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą, tikslinga, visų pirma, įvertinti, ar UAB „Paslaugos būstui“ teisėtai ir pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytą techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį, o vėliau įvertinti, ar ši aplinkybė sudarė pagrindą pašalinti ieškovę iš ginčo pirkimų, taip pat ar atsakovės, pašalindamos ieškovę iš pirkimų, nepažeidė esminių procedūrinių reikalavimų ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti sprendimus.

 

Dėl sprendimo vienašališkai nutraukti techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį pripažinimo negaliojančiu

 

30.       Civilinėje teisėje galioja bendras principas, kad teisėtai sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims ir turi įstatymo galią, todėl šalys turi pareigą vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir negali atsisakyti savo sudarytų sutarčių. CK 6.217 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių nutraukimo pagrindus, nurodyta, kad šalis gali vienašališkai, iš anksto pranešusi savo kontrahentui, nutraukti sutartį prieš terminą 2 atvejais – kai kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) arba kai atsiranda aplinkybės, kurias šalys sutartyje nurodė kaip jos vienašalio nutraukimo pagrindą (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Kitais šiame straipsnyje nenustatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Toks sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas CK įgyvendina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamą favor contractus (sutarties išsaugojimo) principą. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

31.       Pagal CK 6.217 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, siekiant nustatyti, ar sutartis gali būti nutraukta dėl jos esminio pažeidimo pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, turi būti įvertinta, ar pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio pažeidimo kriterijus. Tokiu atveju turi būti įvertinta: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

32.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018). Taigi, sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukiama ne dėl bet kokio formalaus prievolės pažeidimo, bet tik išimtiniais atvejais, kai yra reikšmingai pažeidžiami esminiai, svarbiausi sutartiniai įsipareigojimai ir sutartį pažeidusio asmens kontrahentas iš esmės negali tikėtis, kad prievolė galės būti tinkami įvykdyta.

33.       Kitas vienašalio sutarties nutraukimo pagrindas, kaip minėta, yra nustatytas CK 6.217 straipsnio 5 dalyje. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020). Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, jos šalys įgyvendina sutarties laisvės principą, todėl iš jų nėra reikalaujama, kad jos apibrėžtų sutartyje esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, vertindamas, ar sutartis pagrįstai nutraukta remiantis sutartyje nustatytu jos nutraukimo pagrindu, taip pat netikrina, ar nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Vadinasi, šalys yra laisvos susitarti, kokias aplinkybes jos vertina kaip pakankamą pagrindą tam, kad sutartis būtų vienašališkai nutraukta, o teismas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis joje nurodytu pagrindu, turi nustatyti, kokie sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra nurodyti sutartyje ir įvertinti, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes.

34.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ sudarytoje statybos techninės priežiūros sutartyje buvo nurodyta, kad ši sutartis gali būti nutraukta 3 būdais: 1) rašytiniu, abiejų šalių pasirašytu ir užsakovės (atsakovės) antspaudu patvirtintu susitarimu, 2) užsakovės iniciatyva, vykdytojai (ieškovei) pažeidus šios sutarties sąlygas, perduodant rašytinį užsakovės pasirašytą pareiškimą vykdytojai; 3) vykdytojos iniciatyva, užsakovei pažeidus sutarties sąlygas, perduodant rašytinį vykdytojos pasirašytą pareiškimą užsakovei (statybos techninės priežiūros sutarties 10.1.1–10.1.3 papunkčiai). Sutarties 10.2 papunktyje, detalizuodamos sutarties nutraukimo tvarką, šalys nurodė, kad protingu terminu, prieš kurį sutartį nutraukianti šalis turi pateikti kitai šaliai sutarties 10.1.2 ar 10.1.3 papunktyje nurodytą pareiškimą, yra laikomas 15 dienų terminas, savo ruožtu sutarties 10.3 papunktyje šalys aptarė pirmiau minėtų nuostatų nesilaikymo padarinius – šalys nurodė, kad pareiškimas dėl sutarties nutraukimo, įformintas nesilaikant sutarties 10.1.2 ar 10.1.3 papunkčiuose ir 10.2 papunktyje aptartų reikalavimų, yra laikomas nepaduotu. 

35.       Be pirmiau minėtų sąlygų, reglamentuojančių sutarties nutraukimo būdus ir tvarką, sutarties 10.4 ir 10.5 papunkčiuose šalys taip pat aptarė ir aplinkybes, kada kiekviena iš jų gali realizuoti savo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Pagal minėtas nuostatas, užsakovė turi teisę nutraukti sutartį, jeigu vykdytoja, nepaisydama jos raštu pateikto raginimo, laiku nepradeda darbų arba vykdytoja padarė esminį šios sutarties pažeidimą (statybos techninės priežiūros sutarties 10.4.1 ir 10.4.2 papunkčiai), o vykdytoja turi teisę nutraukti sutartį tuo atveju, jeigu užsakovė nepajėgia tinkamai ir laiku vykdyti piniginių įsipareigojimų pagal šią sutartį (statybos techninės priežiūros sutarties 10.5.1 papunktis). Vis dėlto nustatydamos, kad atsakovė gali nutraukti sutartį dėl jos esminio pažeidimo, šalys nedetalizavo ir neaptarė, kokios aplinkybės, jų vertinimu, yra laikomos esminiu sutarties pažeidimu. Todėl šiuo atveju siekiant nustatyti, ar atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ pagrįstai vienašališkai nutraukė statybos techninės priežiūros sutartį dėl jos esminio pažeidimo, yra reikšminga nustatyti, kokias pagrindines pareigas ieškovė, kaip statinio statybos techninę priežiūrą vykdantis subjektas, turėjo atlikti vykdydama sutartį, taip pat įvertinti, ar ji šias pareigas atlikto tinkamai. 

36.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje yra nurodyta, kad statinio statybos techninė priežiūra – tai statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas aptariamo straipsnio 78 dalyje yra apibūdinamas kaip architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

37.       Statinio statybos techninio prižiūrėtoje teises ir pareigas reglamentuoja Statybos įstatymo 19 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę, neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti. Statybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Inspekcijai ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus.

38.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė, sudarydama statybos techninės priežiūros sutartį, įsipareigojo atlikti pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbų techninę priežiūrą ir teikti konsultacijas, susijusias su vykdomais statybos darbais objekto statybos laikotarpiu (nuo sutarties pasirašymo dienos iki tol, kai objektas kompetentingų institucijų teisės aktuose nustatyta tvarka bus pripažintas tinkamu naudoti). Detalizuojant šią bendrojo pobūdžio nuostatą, apibūdinančią sutarties objektą, sutarties 4 skyriuje buvo išvardinti konkretūs ieškovės įsipareigojimai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, ieškovė įsipareigojo: 1) atlikti objekto atnaujinimo (modernizavimo) darbų techninę priežiūrą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir statybos techninių reglamentų nuostatomis; 2) kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę, jų atitiktį statinio projektui ir normatyviniams statybos dokumentams, daryti atitinkamas žymas statybos darbų žurnale; 3) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir kiekius, taip pat tikrinti, kad visi statybos darbai būtų atlikti pagal statinio projektą, daryti atitinkamas žymas statybos darbų žurnale; 4) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, 5) dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti statybines konstrukcijas, daryti atitinkamas žymas statybos darbų žurnale; 5) kartu su rangovais rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti (statybos techninės priežiūros sutarties 4.1–4.5 papunkčiai). 

39.       Pirmiau išdėstytos Statybos įstatymo nuostatos, apibrėžiančios bendrą statinio statybos techninės priežiūros sampratą ir nustatančios imperatyvias statybos techninę priežiūrą vykdančio subjekto pareigas, taip pat šalių sudarytos statybos techninės priežiūros sutarties sąlygos suponuoja išvadą, kad ieškovė, kaip UAB „Paslaugos būstui“ pasitelkta statybos techninė prižiūrėtoja, turėjo kontroliuoti ir prižiūrėti, kad tiek statybų metu naudojamos medžiagos ir įrenginiai, tiek ir rangovės atlikti darbai atitiktų teisės aktuose ir kituose statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus reikalavimus ir statinio projekto sprendinius, o nustačiusi pažeidimus, turėjo juos užfiksuoti, padarydama atitinkamas žymas statybos darbų žurnale. Tokiu būdu, atlikdama šias jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ieškovė turėjo padėti užtikrinti, kad statybos darbai atitiktų teisės aktuose ir statinio projekte nustatytus reikalavimus ir galėtų būti sėkmingai užbaigti. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vykdant daugiabučių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus, šios statybos techninę priežiūrą vykdančio subjekto funkcijos nebuvo atliktos tinkamai.  

40.       Aplinkybė, kad ieškovė (jos darbuotojas, paskirtas vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą pagal ginčo sutartį) tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, yra nustatyta Inspekcijos 2019 m. vasario 18 d. privalomajame nurodyme, kuriuo atsakovė (statytoja) buvo įpareigota pašalinti nustatytus pažeidimus. Šiame dokumente konstatuota, kad atliekant daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo darbus, buvo pažeisti statinio projekto sprendiniai ir kad tiek rangovė, tiek statybos techninę priežiūrą vykdantis asmuo (ieškovė) tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų statybos procese. Inspekcija šiame dokumente nustatė, jog statinio statybos techninę priežiūrą vykdantis asmuo nepatikrino ir nekontroliavo, kad statinių balkonų, lietaus nuvedimo sistemų nuo pastato laiptinių stogelių atnaujinimas (modernizavimas) būtų atliekamas pagal statinio projekto sprendinius ir kad visiems statybos metu panaudotiems statybos produktams laiku būtų pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos, taip pat nedalyvavo išbandant pastato inžinerines sistemas, tokiu būdu pažeisdama teisės aktų nuostatas. Nustačiusi, kad ieškovė (jos darbuotojas) tinkamai nevykdė teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų, Inspekcija perdavė duomenis apie nustatytus pažeidimus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Statybos produkcijos sertifikavimo centrui, prašydama įvertinti statybos proceso dalyvių, įskaitant ir statybos techninį prižiūrėtoją, veiksmus.

41.       Byloje yra pateiktas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas, kuriuo ieškovės darbuotojui, vykdžiusiam statybos techninę priežiūrą ginčo sutarties pagrindu, buvo pritaikyta poveikio priemonė – sustabdytas kvalifikacijos atstato galiojimą 6 mėnesiams. Grįsdama tokį sprendimą, įgaliota institucija nurodė, kad statybos techninės priežiūros vadovas pripažino, jog jis neužfiksavo statybos žurnale, kad nėra pateiktos medžiagų savybių deklaracijos, taip pat nepadarė įrašo apie tai, kad balkonų apskardinimui yra panaudota skarda, kuri yra daug plonesnė, nei buvo nurodyta projekte ir kad plyšiai balkonų įstiklinimui yra užsandarinti porolono juostomis, neužfiksavo ir nepareikalavo pašalinti kitų pažeidimų. Sprendime nurodyta, kad specialistas, atsakydamas į jam pateiktus klausimus, negalėjo pasakyti, kada jo iniciatyva statybos žurnale buvo užfiksuotas nors vienas atvejis, kai statybos darbai neatitiko projekto ir aplinkybė, kad jis kreipėsi į projektuotojus dėl probleminių mazgų sprendinių ir dėl to buvo įvykdyti projekto pakeitimai. Sprendime nurodyta, kad specialistas nepaneigė ekspertų nuomonės, jog jis nepakankamai reikliai vykdė techninę priežiūrą, nekontroliavo darbų eigos statybos objekte, todėl statybos rangovas galėjo nesilaikyti statybos projekto sprendinių, neužtikrino norminės darbų kokybės, nesudarė sąlygų, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

42.       Tokios kompetentingų institucijų aktuose nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nevykdė šioje nutartyje pirmiau aptartų esminių įsipareigojimų, kurie jai, kaip statybos techninei prižiūrėtojai, yra nustatyti imperatyviose Statybos įstatymo normose ir aptartos jos sudarytoje statybos techninės priežiūros sutartyje: ieškovė tinkamai nekontroliavo, kad statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbai būtų vykdomi nepažeidžiant techninio projekto sprendinių, netikrino, kad statybos metu panaudotiems visiems statybos produktams laiku būtų pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos, nedalyvavo išbandant pastato inžinerines sistemas, neužfiksavo nustatytų neatitikimų statybos darbų žurnale. Ieškovei vykdant jos kompetencijai priskirtas funkcijas tokiu būdu ir neužtikrinant kompetentingos statinio statybos techninės priežiūros, atsakovė negavo to, ko iš esmės tikėjosi gauti sudarydama statybos techninės priežiūros sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pripažino, kad ieškovės padaryti pažeidimai kvalifikuotini kaip esminiai.

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad jos atlikti pažeidimai buvo mažareikšmiai ir nesukėlė atsakovei neigiamų padarinių, taip pat kad dėl nustatytų pažeidimų yra kalta ne ieškovė, o kiti statybų proceso dalyviai (projekto priežiūrą vykdęs asmuo, rangovė ir pati atsakovė). Byloje esantys duomenys (žr., pvz., Inspekcijos 2021 m. gegužės 17 d. raštą, ieškovės apeliacinio skundo 105 punktą ir kt.) patvirtina, kad tai, jog statinio atnaujinimo darbai buvo atlikti pažeidžiant statinio projekto sprendinius, sudarė pagrindą Inspekcijai atsisakyti išduoti ieškovei statybos užbaigimo aktą. Taigi, ieškovės atlikti pažeidimai turėjo įtakos tam, kad atsakovė negalėjo sėkmingai užbaigti statybos darbų ieškovės prižiūrėtame objekte, o tokie pažeidimai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinami kaip nereikšmingi ir menkaverčiai. Ieškovės argumentai, kuriais ji siekia sumenkinti jos atliktus pažeidimus, pristatyti juos kaip iš esmės neturinčius įtakos sprendimui atsisakyti išduoti atsakovei statybos darbų užbaigimo aktą, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Nors ieškovė įrodinėja, kad atitinkamas funkcijas statybų procese turėjo atlikti ne tik ji, bet ir kiti šio proceso dalyviai, tokios aplinkybės neeliminuoja ieškovės pareigos vykdyti jos prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir imperatyvias jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

44.       Išvados, kad atsakovė netinkamai vykdė statybos techninės priežiūros sutartį ir ją iš esmės pažeidė, nepaneigia ir ieškovės išdėstyta pozicija, kad ji priimdavo ne pagal techninį projektą atliktus darbus pačios atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ nurodymu, kadangi dalis darbų objektyviai negalėjo būti vykdoma pagal parengtą techninį projektą ir kiti statybos proceso dalyviai sutarė patikslinti projekto sprendinius nestabdant darbų laikotarpiu, kol yra rengiama nauja projekto laida, o atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ nurodė ieškovei priimti ne pagal projektą atliktus darbus. Visų pirma, pažymėtina, kad UAB „Paslaugos būstui“ nurodymai vykdyti sutartį atitinkamu būdu, neatleidžia ieškovės, kaip savo srities profesionalės, nuo pareigos laikytis imperatyvių Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta, kad atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ buvo žinoma apie ieškovės netinkamai atliekamas pareigas ar kad tai atsakovė nurodė ieškovei jų neatlikti, tokios aplinkybės nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad kompetentingų institucijų nustatyti ieškovės atlikti pažeidimai yra mažareikšmiai ir neesminiai. Antra vertus, kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų, pakankamai pagrindžiančių ieškovės išdėstytą įvykių versiją.

45.       Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos išdėstytas aplinkybes, jog statinio modernizavimo darbų vykdymas nukrypstant nuo techninio projekto sprendinių buvo suderintas su atsakove UAB „Paslaugos būstui“. Ieškovė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad nei laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. sausio 30 d. atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ teiktose ataskaitose apie atliktus darbus ir jų trūkumus, nei laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. ieškovės, atsakovės ir rangovės RAB „Budinvest-Kyiv“ pasirašytuose statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose ji nenurodė, kad atlikti darbai neatitinka projekto sprendinių, o 2019 m. sausio 24 d. teikdama paaiškinimus Inspekcijai dėl jos 2019 m. sausio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatytų atliktų darbų trūkumų ieškovė nenurodė, kad atsakovė yra informuota apie poreikį pakeisti projekto sprendinius ir yra įsipareigojusi tai padaryti. Tačiau ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino arba visai neįvertino kitų jos pateiktų įrodymų.

46.       Grįsdama tokią poziciją, ieškovė, visų pirma, remiasi rangovės RAB „Budinvest-Kyiv“ 2019 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodyta, kad planuojamos projekto korektūros buvo aptartos su projektuotoju ir kad balkonų konstrukcijos pakeitimą turėjo atlikti darbų vadovas. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad šis laiškas buvo adresuotas jai, o ne atsakovei UAB „Paslaugos būstui“. Taigi, ji nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad šis įrodymas nepatvirtina, jog atsakovei, kuri nedalyvavo šalių susirašinėjime, buvo žinomos laiške nurodytos aplinkybės. Kitas įrodymas, kuriuo remiasi ieškovė – tai rangovės 2017 m. balandžio 12 d. raštas, kuriuo ji kreipėsi į UAB „Paslaugos būstui“, prašydama inicijuoti projekto pakeitimą. Tačiau iš pateikto rašto turinio matyti, kad šis rangovės prašymas pakeisti projektą buvo nulemtas ne ieškovės nurodytų aplinkybių, kad pagal tuo metu galiojusius projekto sprendinius darbų objektyviai nebuvo įmanoma vykdyti, bet kitų veiksnių, be to, iš jo turinio nėra aišku, ar šis raštas buvo pateiktas atsakovei, taip pat ar atsakovė pritarė rangovės prašymui koreguoti projektą. Galiausiai ieškovė remiasi ir statybos vadovo elektroniniu laišku, kuriame jis nurodo, kad visi projektų pakeitimai turi būti atliekami dalyvaujanti užsakovui, rangovui ir projektuotojui. Vis dėlto šiame laiške statybos vadovas nurodo, kad jam nėra žinoma, kieno iniciatyva šiuo konkrečiu atveju balkonai buvo įrengti pažeidžiant projekte nustatytus sprendinius, nes jis pradėjo darbą objekte vėliau. Taigi, aptarti įrodymai nepatvirtina nei ieškovės nurodytų teiginių, kad, vykdant pastato atnaujinimą, nebuvo įmanoma įrengti balkono pagal projekto sprendinius ir atsakovei apie tai buvo žinoma, nei juo labiau kad su atsakove buvo suderinti ieškovės nurodyti projekto pakeitimai.

47.       Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė bendravo su projektuotoju ir projekto vykdomo priežiūrą atlikusiu specialistu dėl kitų projekto korekcijų, todėl jai turėjo būti žinoma ir apie poreikį koreguoti projektą ieškovės nurodytu būdu, kad projektuotojas ir atsakovė buvo suinteresuoti pakeisti projektą nestabdant darbų ir pan., yra itin hipotetinės ir deklaratyvios, pagrįstos tik prielaidomis ir ieškovės samprotavimais, todėl jos taip pat nėra pakankamos siekiant pagrįsti jos išdėstytą poziciją, jog ji tinkamai neatliko savo įsipareigojimų dėl pačios atsakovės kaltės. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors šioje byloje ieškovė įrodinėja, jog tai atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ nurodė jai nestabdyti darbų nepaisant to, kad juos vykdant nebuvo parengta aktuali projekto sprendinių versija, anksčiau pati ieškovė laikėsi kiek kitokios pozicijos. Teikdama atsakymus į atsakovės raštus, ieškovė jai paaiškino, kad dėl sunkumų, iškilusių vykdant statybos rangos darbus, kilo poreikis pakeisti projekto sprendinius ir kad rangovė ją informavo, jog ji suderino reikalingus pakeitimus su atsakove ir projektuotoja, todėl ieškovė priėmė darbus, atliktus ne pagal projekto sprendinius (žr., pvz., ieškovės 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. vasario 25 d. raštus). Tokiu būdu pati ieškovė pripažino, kad, vykdydama statybos techninę priežiūrą, ji nesivadovavo sutartyje ir imperatyviuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, bet pasikliovė vien tik rangovės, atlikusios statybos darbus ne pagal projekto sprendinius, pateiktais paaiškinimais.

48.       Be pirmiau aptartų aplinkybių, ginčydama teismo išvadą, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė statybos techninės priežiūros sutartį, ieškovė nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ir ji pateikė atsakovei pranešimą, kuriuo taip pat vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2019 m. birželio 10 d. Ieškovė nurodo, kad jos pateiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą yra reikšmingas šioje byloje, nes jis sukelia tokias pačias pasekmes, kaip atsakovės pranešimas ir nė vienas iš jų neturi didesnės galios. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės argumentai nepagrindžia, kad atsakovės pranešimas apie sutarties nutraukimą prarado savo teisinę galią ir nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis buvo nutraukta pačios ieškovės iniciatyva.

49.       Kaip minėta pirmiau (žr. šios nutarties 21 punktą), ieškovė, gavusi atsakovės pranešimą apie sutarties nutraukimą, neginčijo jo teisės aktuose nustatyta tvarka teisme, neteikė atsakovei pretenzijų dėl šio jos sprendimo ir pan. Po to, kai atsakovė įspėjo ieškovę vienašališkai nutraukianti sutartį, ieškovė pateikė jai savo parengtą pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė analogišką, kaip ir atsakovė, sutarties nutraukimo datą. Tokios ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė tokiu būdu siekė apsiginti nuo jai galinčių tekti atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį neigiamų padarinių ir kartu išvengti būtinybės ginčyti jį teisme. Tačiau vien tai, kad ieškovė po to, kai atsakovė įspėjo ją apie vienašalį sutarties nutraukimą, atliko tapatų veiksmą, nepanaikina atsakovės atlikto sutarties nutraukimo. Be to, nors ieškovė nurodo, kad nutraukdama sutartį ji rėmėsi CK 6.219 straipsniu, kuriame nėra nustatytas įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas, pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyta, kad šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusios savo kontrahentę prieš 15 dienų, o tuo atveju, kai šalis nesilaiko šios pareigos, jos pranešimas yra laikomas nepaduotu (žr. plačiau šios nutarties 34 punktą). Ieškovė, pranešdama apie sutarties nutraukimą, šio reikalavimo nesilaikė.

 

Dėl atsakovių sprendimų pašalinti ieškovę iš jų vykdomų pirkimų

 

50.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatęs, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ teisėtai vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį, kartu sutiko ir su atsakovių pozicija, kad ieškovė neatitinka atsakovių vykdytų daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) techninės priežiūros paslaugų pirkimų sąlygų reikalavimų, pagal kuriuos per pastaruosius 3 metus su tiekėju negali būti nutrauktos rangos sutartys dėl jų esminio pažeidimo. Todėl teismas vertino, kad atsakovės pagrįstai pašalino ieškovę iš pirkimų. Ieškovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, nurodo, kad atsakovės, pašalindamos ją iš pirkimų, nesilaikė teisės aktuose nustatytų procedūrų, nesuteikė jai galimybės pateikti paaiškinimus dėl jų nustatytų pasiūlymų trūkumų, neįvertino to, kad ne tik UAB „Paslaugos būstui, bet ir ieškovė buvo pateikusi atsakovei pranešimą apie vienašališką statybos techninės priežiūros sutarties nutraukimą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jos galėtų besąlygiškai remtis UAB „Paslaugos būstui“ pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą tik tuo atveju, jeigu dėl jo būtų priimtas teismo sprendimas. Taigi, ieškovė byloje kelia ginčą dėl to, ar atsakovės tinkamai įvertino jos atitiktį pirkimų sąlygose nustatytiems reikalavimams.

51.       Vertinant šiuos ieškovės išdėstytus argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad ginčo pirkimai buvo vykdomi vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34. Šiame apraše, be kita ko, yra nustatyta bendra sąlyga, kad reikalavimai tiekėjams yra nustatomi pirkimo dokumentuose (aprašo 10 punktas), taip pat yra nurodyti pasiūlymų atmetimo pagrindai, nustatant, kad pasiūlymas turi būti atmetamas ir tuo atveju, kai tiekėjas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų arba pasiūlyme pateikė neišsamius ar netikslius kvalifikacinius duomenis ir užsakovo prašymu per nurodytą terminą nepateikia jų patikslinimo (aprašo 16.1 papunktis). Vis dėlto šios nuostatos apraše nėra plačiau detalizuotos ir atskleistos. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad susiklostę teisiniai santykiai savo esme yra labai panašūs į viešųjų pirkimų teisinius santykius, be pirmiau nurodytų aprašo nuostatų, nagrinėjamu atveju taikytinos ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatos, taip pat jas aiškinanti teismų praktika.

52.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Pagal šią nuostatą, tikrindama tiekėjų kvalifikaciją, perkančioji organizacija gali atsižvelgti į jų teisę verstis atitinkama veikla; finansinį ir ekonominį pajėgumą ar techninį ir profesinį pajėgumą. Tuo tarpu VPĮ 46 straipsnyje yra nustatyti tiekėjų pašalinimo iš pirkimo pagrindai, t. y. aplinkybės, susijusios su tam tikromis tiekėjų atliktomis nusikalstamomis veikomis, pažeidimais ir pan., kurias nustačius, tiekėjas yra pašalinamas iš pirkimo. Šios negatyvaus pobūdžio sąlygos, nors ir tiesiogiai nėra susijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai perkančiajai organizacijai padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015). Pažymėtina, kad pirkimo laimėtoju gali būti pripažįstamas tik toks pasiūlymas, kurį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir nėra pašalintas iš pirkimo vadovaujantis VPĮ 46 straipsniu (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), todėl pirkimą vykdančiam subjektui kyla pareiga įvertinti, ar pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka šiuos reikalavimus.

53.       VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Todėl tuo atveju, kai vertindama tiekėjo atitikį pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams perkančioji organizacija nustato, kad tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie pašalinimo pagrindų nebuvimą, ji privalo kreiptis į tiekėją, konkrečiai nurodydama, kokių duomenų ji pasigedo, kokie jo pateikti dokumentai yra neaiškūs, netikslūs, nepakankami ir kodėl.

54.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, abi atsakovės pašalino ieškovę iš savo vykdytų pirkimų nustačiusios, kad ieškovė neatitinka pirkimų sąlygose nustatyto reikalavimo, kad su tiekėju per pastaruosius 3 metus negali būti nutraukta pirkimo sutartis dėl jos esminio pažeidimo. Taigi, iš esmės jos vadovavosi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytu tiekėjo pašalinimo pagrindu. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, vertindama ieškovės pasiūlymus, pati disponavo informacija apie tai, kad ieškovė, nepaisant jos pateiktoje deklaracijoje nurodyto patvirtinimo, neatitinka nurodytos pirkimų sąlygų nuostatos, nes atsakovė pati vienašališkai buvo nutraukusi su ieškove sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį. Dėl šios priežasties pastarajai atsakovei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su minėtos sutarties vykdymu ir nutraukimu, jai taip pat buvo žinoma, kokius pažeidimus, vykdydama minėtą sutartį atliko ieškovė, kokie dėl ieškovės atliktų pažeidimų buvo priimti kompetentingų institucijų aktai ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ turėjo pakankamai duomenų tam, kad galėtų įvertinti ieškovės atitiktį jos vykdomų pirkimų 3.1.5 papunkčiuose nustatytiems reikalavimams ir neturėjo pagrindo prašyti ieškovės juos patikslinti.

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė negalėjo remtis jos atliktu vienašaliu sutarties nutraukimu pašalindama ieškovę iš pirkimų, kadangi ne tik ji, bet ir ieškovė buvo pateikusi pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, taip pat kad teisę besąlygiškai remtis savo atliktu sutarties nutraukimu ji įgytų tik tuo atveju, jeigu sutarties nutraukimo aplinkybės būtų įvertintos teisme. Pažymėtina, kad nei atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ vykdytų pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktyje ar atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ vykdytų pirkimų sąlygų 3 dalies 11 punkte, nei analogiško turinio VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nėra nustatyta, kad tiekėjas gali būti pašalintas iš pirkimo dėl to, kad su juo per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis dėl esminio pažeidimo, tik tuo atveju, jeigu tokio sutarties nutraukimo teisėtumas buvo įvertintas teisme. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta pirmiau (žr. plačiau šios nutarties 49 punktą), atsakovė išreiškė valią vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau, nei tokį pranešimą pateikė ieškovė, be to, ieškovė, gavusi atsakovės pranešimą apie sutarties nutraukimą, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad jis būtų panaikintas. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti, kad sutartis buvo nutraukta jos iniciatyva. Atitinkamai, atsakovė neturėjo pagrindo nesiremti šiomis aplinkybėmis vertindama ieškovės pasiūlymus, patiektus jos vykdytuose pirkimuose.

56.       Kitaip nei atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ pati nedisponavo išsamia informacija apie statybos techninės priežiūros sutarties nutraukimo aplinkybes. Ieškovė, teikdama atsakovei pasiūlymą, deklaravo, kad ji atitinka pirkimo sąlygų 3 dalies 11 punkte nustatytą reikalavimą, o atsakovė, kaip matyti iš jos pateiktų paaiškinimų (žr., pvz., atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą 22 punktą), telefonu kreipėsi į kelis kitus daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklą vykdančius ūkio subjektus, prašydama pateikti duomenis apie pirkimų dalyvius, ir tokiu būdu sužinojo, kad UAB „Paslaugos būstui“ buvo vienašališkai nutraukusi su ieškove sudarytą sutartį dėl jos esminio pažeidimo. Šių duomenų pagrindu atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą pašalinti ieškovę iš pirkimo. Pažymėtina, kad prieš priimdama šį sprendimą, atsakovė nesikreipė į ieškovę su prašymu patikslinti nurodytus duomenis, pateikti paaiškinimus ir pan., o sprendime pašalinti ieškovę iš pirkimų ji nenurodė, dėl kokios jos anksčiau tinkamai neįvykdytos sutarties laiko ją neatitinkančia pirkimų sąlygų reikalavimų. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, priimdama sprendimą pašalinti ją iš pirkimų, atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ nebuvo gavusi ir rašytinio patvirtinimo apie pirmiau nurodytas aplinkybes iš kitos atsakovės UAB „Paslaugos būstui“. Tokie duomenys atsakovei buvo pateikti tik po to, kai ieškovė pateikė jai pretenziją dėl sprendimo pašalinti ją iš pirkimų ir UAB „Civinity namai Klaipėda“ pakartotinai kreipėsi į UAB „Paslaugos būstui“ dėl informacijos apie nutrauktą sutartį pateikimo.

57.       Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo, o kartu ir ieškovės pozicijai, kad atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“, gavusi duomenų, jog ieškovė galimai neatitinka pirkimų sąlygų reikalavimų, turėjo, visų pirma, kreiptis į pačią ieškovę ir sudaryti jai galimybę paaiškinti paaiškėjusias aplinkybes. Atsakovė galėjo priimti sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimų ar galimybės toliau juose dalyvauti tik išsamiai įvertinusi visus surinktus duomenis apie ieškovės pašalinimo pagrindo (ne)buvimą, o šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad, priimdama ginčijamą sprendimą, atsakovė disponavo tokiais išsamiais duomenimis (kaip minėta, priimdama sprendimą, atsakovė buvo gavusi tik UAB „Paslaugos būstui“ žodinius paaiškinimus apie sutarties nutraukimą). Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė teismas, tokios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės sprendimas pašalinti ieškovę iš pirkimų turi būti panaikintas.

58.       Visi išsamūs duomenys apie ieškovės ir UAB „Paslaugos būstui“ sudarytos statybos techninės priežiūros sutarties nutraukimą buvo atskleisti šioje byloje. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir padarė esminį statybos techninės priežiūros sutarties pažeidimą, dėl kurio atsakovė pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė šią sutartį. Tokios nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės objektyviai patvirtina, kad ieškovė neatitinka pirmiau minėtų atsakovių vykdomų pirkimų sąlygose nustatytų reikalavimų. Ieškovės pozicija, kad teismas turėjo panaikinti atsakovių sprendimus vien dėl formalių aplinkybių, nepaisydamas šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų dėl vienašalio sutarties nutraukimo išnagrinėjimo rezultato neatitinka protingumo principo ir yra pernelyg formali. Pažymėtina, kad konkretūs VPĮ nustatyti procedūriniai reikalavimai nėra savitiksliai, jie yra skirti tam, kad, atliekant nustatytas procedūras, būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų principai ir tikslai, tačiau ieškovė, šioje byloje įrodinėdama, jog atsakovės nesilakė nustatytų procedūrų, nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovės siekė nesąžiningai pažeisti viešųjų pirkimų tikslus. Ieškovė apeliaciniame skunde iškėlė prielaidas, kad jos pasiūlymų atmetimas galėjo būti susijęs su siekiu iškreipti sąžiningą konkurenciją pirkimuose, tačiau ji nenurodė jokių įtikinamų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės yra susitarusios proteguoti konkrečius tiekėjus, eliminuoti ieškovę iš pirkimų ar sąmoningai atlieka kitokius nesąžiningus, konkurencines sąlygas iškreipiančius veiksmus. Ieškovės išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs ir paremti tik prielaidomis.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

59.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60.       Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės pateikto apeliacinio skundo, atsakovės įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ prašo priteisti jai 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji grindžia 2021 m. rugpjūčio 12 d. sąskaita ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ taip pat prašo teismo priteisti jai iš ieškovės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ši atsakovė grindžia 2021 m. rugpjūčio 9 d. sąskaita ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu.

61.       Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2021 metų pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 517,40 Eur, todėl didžiausia kiekvienai iš atsakovių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 972,62 Eur (1 517,40 Eur x 1,3). Atsakovių prašomos priteisti 2 420 Eur sumos viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą didžiausią priteistiną atstovavimo išlaidų sumą.

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovėms jų nurodytas bylinėjimosi išlaidų sumas. Ieškovės apeliaciniame skunde keliami klausimai nėra ypatingai sudėtingi ir nereikalavo iš atsakovių atstovų kokių nors specifinių žinių ar didesnių laiko sąnaudų, be to, atsiliepimus į apeliacinius skundus parengę atsakovių atstovai atstovavo jų interesams ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jiems buvo žinomos ginčo aplinkybės. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovių išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, tinkamai atlygins pagal Rekomendacijas apskaičiuota 1 972,62 Eur suma, priteistina kiekvienai iš atsakovių.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ (juridinio asmens kodas 140336910) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ (juridinio asmens kodas 300620883) 1 972,62 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ (juridinio asmens kodas 140337250) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ (juridinio asmens kodas 300620883) 1 972,62 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                 Marius Bajoras

 

 

                                                                                                                                                                 Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                                                                                           Antanas Rudzinskas