Administracinė
byla Nr. A525
– 446/2010
Procesinio sprendimo kategorija 13.3.2; 13.4; 13.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos
pirmininkas),
sekretoriaujant Gitanai
Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjos
atstovui P. L.,
atsakovo atstovui Kristinai
Bernadišiūtei,
trečiajam suinteresuotam
asmeniui J. T. ir jos atstovui advokatui Deividui Poškai,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto
asmens J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal
pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Valstybinei Teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijai prie AM (Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamento teisių perėmėjas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Kultūros
paveldo departamentui prie Kultūros miniterijos, Vilniaus apskrities
priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus
filialui dėl akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja G. L. skundu
(t. I, b.l. 5–10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,
prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau –
ir Vilniaus AVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamento (toliau – ir Departamentas) 2008 m. rugpjūčio 28 d. pripažinimo
tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1933 (toliau – ir Aktas).
Nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
pareiškėjos ir J. T. valdomas bendrosios dalinės
nuosavybės teise. Pareiškėja dar 2008 m. kovo 5 d. kreipėsi į Departamentą su
prašymu pranešti apie (duomenys
neskelbtini) pagalbinių patalpų palėpėje pripažinimo tinkamomis naudoti
komisijos atvykimą, bet apie komisijos atvykimą į minėtą namą jai nebuvo
pranešta. Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio
22 d. sprendimą (adm. byla Nr. I-5055-02/2006) ir Departamento 2008 m.
vasario 7 d. reikalavimą, namo bendrasavininkė J. T. neištaisė
visų nukrypimų nuo 1997 m. parengto palėpės projekto Nr. 13/97. 2008 m. gegužės
7 d. UAB „IVNT“ (užsakovas J. T. ) ir 2008 m. gegužės
10 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui (užsakovas G.
L. ) atlikus viso namo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad J. T. įrengtos palėpės patalpos (pastogės patalpų plane
pažymėtos indeksais 2-9, 2-10, a-3) neatitinka suderinto projekto: patalpa
indeksu 2-9 – gyvenamasis kambarys, kuriame sumontuoti židinys ir vakarinėje
namo stogo pusėje plokštuminis stoglangis; patalpa indeksu 2-10 – atskira
pagalbinė patalpa; patalpa indeksu a-3 – bendrojo naudojimo koridorius, kurio
plotas mažesnis nei numatytas suderintame projekte. Atsižvelgė į J. T. 1997 metais parengto projekto Nr. 13/97 aiškinamąjį
raštą, Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos 1998 m. sausio 22 d. potvarkį Nr.
03, Kultūros vertybių apsaugos departamento 1998 m. sausio 28 d. išduotą
leidimą Nr. 50, Departamento 1998 m. sausio 30 d. išduotą leidimą Nr. R98-43 ir
pažymėjo, jog J. T. įrengė pastogėje patalpas, nesilaikydama
1997 metais suderinto projekto, neturėdama bendrasavininkės sutikimo tokiems
pakeitimams, tuo pažeidė jos, kaip namo bendrasavininkės, teises, numatytas
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnyje. Įrengiant pastogėje
patalpas (tarp jų ir kambarį), kurios neatitinka esminių statinio reikalavimų
(Statybos įstatymo 4, 8 str.), J. T. nesilaikė 1997-1998
metų statybinių normų – RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, RSN
133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ bei dabartinių statybos
techninių reglamentų STR 2.01.01(1-5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai“,
STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (patvirtintas Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 704), STR 2.02.01:2004
„Gyvenamieji pastatai“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003-12-24 d. įsakymu Nr. 705). Be to, nesuderinus projekto ir neturint leidimo
tokiems statybos darbams atlikti, vakarinėje namo stogo pusėje sumontuotas
plokštuminis stoglangis („Velux“ tipo). Sumontavus minėtą plokštuminį
stoglangį, pertvara, skirianti bendrasavininkių patalpas palėpėje 1-12 ir 2-9,
pastumta ir įrengta ne virš pirmo aukšto mūro pertvaros, kaip numatyta projekte,
o virš pareiškėjai priklausančių patalpų. Padarius tokius pakeitimus, privaloma
nustatyta tvarka suderinti projekto korektūrą, gauti leidimą, tačiau J. T. pastogės
patalpų projekto korektūra nebuvo pateikta derinti, nors pagal tuo metu
galiojusią tvarką turėjo būti bendraturčių sutikimai ir techninis projektas
(korektūra), suderintas seniūnijos architekto bei Miesto plėtros departamento
įgalioto tarnautojo. Gyvenamasis namas (duomenys
neskelbtini) yra pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P –
Vilniaus istorinio centro apsaugos zonoje, kurioje taikomas pasaulio paveldo
objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos
laikinasis apsaugos reglamentas. Namas taip pat yra Vilniaus miesto vietinės
reikšmės urbanistikos paminklo UV70 teritorijoje (patvirtinta Paminklotvarkos
departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gegužės 10 d.
įsakymu Nr. 28 bei Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 16 d. potvarkiu
Nr. 1156V), kurioje taikomas Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos
paminklo paminklosauginis režimas. Leidžiamų statybos darbų šioje teritorijoje
klausimus sprendžia Departamento Vilniaus teritorinis padalinys bei Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. 1997 m.
gruodžio 18 d. pagal suderintą projektą (reg. Nr. 1259) Kultūros vertybių
apsaugos departamentas 1998 m. sausio 28 d. išdavė leidimą Nr. 50 vykdyti
buto (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, palėpės pagalbinių patalpų įrengimui. Toks leidimas galiojo iki 1999
m. sausio 28 d., apie leidimo pratęsimą Departamento Vilniaus teritoriniame
padalinyje duomenų nėra. Be to, suderintame 1997 metų palėpės plano projekte,
gautame iš Departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto
plėtros departamento archyvų, vakarinėje namo fasado dalyje plokštuminis
stoglangis nepažymėtas. J. T. pateiktame palėpės projekto
1997 metų originale ir palėpės projekto korektūros 1999 metų plane stoglangis
yra pažymėtas vakarinėje namo pusėje. Projekte ir projekto korektūroje nėra
namo vakarinės pusės fasado brėžinių su stoglangiu. Padarė išvadą, jog toks
stoglangis pažymėtas vėliau, nesuderinus nustatyta tvarka. Taip pat J. T. 1997 metais parengtame projekte įtrauktas negaliojantis
1997 m. balandžio 10 d. bendrasavininkės (pareiškėjos) sutikimas dėl palėpės
įrengimo. Nurodė, kad pareiškime Senamiesčio seniūnijai 1997 m. balandžio 10 d.
sutiko, kad namo bendrasavininkė J. T. įsirengtų palėpėje
patalpas virš jai priklausančios namo dalies (buto (duomenys neskelbtini)). Tarp bendrasavininkių iškilus nesutarimams
dėl bendro naudojimo koridoriaus ir patalpų įrengimo virš jo, 1997 m. lapkričio
4 d. pareiškimu Senamiesčio seniūnijai (reg. Nr. 971324)
nustatyta tvarka anuliavo pareiškimą, pasirašytą 1997 m. balandžio 10 d., ir
sutiko, kad J. T. įsirengtų palėpėje patalpas virš jai
priklausančios namo dalies, atsižvelgdama į bendro naudojamo patalpą ir į
palėpės virš buto (duomenys neskelbtini) įrengimo
projektą, suderintą ir patvirtintą 1995 m. gegužės 30 d. Atsižvelgdama į jos
1997 m. lapkričio 4 d. prašymą, Senamiesčio seniūnija suderino J.
T. palėpės įrengimo projektą. Teigė, jog Departamento 2008 m. spalio 13 d.
atsakyme Nr. (100)11.55-1195 teiginiai dėl bendro naudojimo koridoriaus ir
jame įrengto liuko, plokštuminio stoglangio, pertvaros, skiriančios
bendrasavininkių patalpas palėpėje įrengimo, neatitinka realios padėties.
Pažymėjo, kad Akto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto
duomenų bylos duomenimis: kadastro duomenų byloje Nr. 13/7442 užfiksuota,
jog 24,08 kv. m ploto patalpa (indeksu 2-9) - kambarys. Taip pat dar 1998 m.
rugsėjo 9 d. atliekant kadastrinius matavimus patalpa indeksu 2-8 24,21 m²
ploto (dabartinis indeksas 2-9) buvo užfiksuota kaip kambarys. Komisija, 2008
m. rugpjūčio 28 d. pripažindama namo bendrasavininkės J. T. įrengtas
pagalbines patalpas 25,41 m² bendro ploto pastogėje tinkamas naudoti, pilnai ir
visapusiškai neištyrė bei objektyviai neįvertino, ar statinys atitinka
esminiams statinio reikalavimams. Šiuo atveju buvo pažeistas Statybos įstatymo
24 straipsnis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d.
įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių
pripažinimo tinkamas nauduoti tvarka“ 15, 16, 18, 26, 27 punktai.
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į
skundą (t. I, b.l. 124–127) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad teismas 2006 m. gruodžio
22 d. sprendimu pagal pareiškėjos G. L. skundą panaikino
Departamento 2005 m. rugpjūčio 3 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-1616
ir įpareigojo Departamentą išnagrinėti J. T. 2005 m.
birželio 28 d. prašymą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir priimti
naują sprendimą, motyvuodamas tuo, kad kadastriniai J. T. valdomo
statinio dalies (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, duomenys buvo pasenę ir nei pagal plotus, nei pagal faktinę padėtį
neatitiko tikrovės; aktas surašytas komisijai pilnai neištyrus ir visapusiškai
bei objektyviai neįvertinus, ar patalpos įrengtos pagal projektą. Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. birželio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-597
263/08), dalyvaujant pareiškėjai G. L. ir atsakovei J. T., nustatė, kad 2008 m. balandžio 29 d. protokoline
nutartimi abi šalys buvo įpareigotos pateikti teismui ginčo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
kadastrinius matavimus. Ištyrus šalių pateiktus kadastrinių matavimų planus,
paaiškėjo, kad pateiktas kadastrinių matavimų planas sudarytas pagal realią
padėtį neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų, jie nėra
tikslūs ir nutarė civilinę bylą sustabdyti. J. T. 2008 m.
sausio 28 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu sudaryti komisiją patalpų
pripažinimui tinkamomis naudoti. Departamentas, patikrinęs vietoje, nustatė,
kad yra nukrypimų nuo projekto, t. y. bendro naudojimo laiptinėje įrengtos
durys, sumažintas jai priklausančios patalpos plotas virš bendro naudojimo
laiptinės bei neatlaisvintas praėjimas bendro naudojimo koridoriuje, trukdantis
bendrasavininkiui patekti į savas patalpas, ir pareikalavo pašalinti nukrypimus
nuo suderinto projekto, atlikti naujus kadastrinius matavimus ir tik po to
kreiptis į Departamentą dėl komisijos pripažinti patalpas tinkamas naudoti sudarymo.
Pašalinusi nukrypimus nuo patvirtinto projekto ir atlikusi naujus kadastrinius
matavimus J. T. 2008 m. gegužės 19 d. su prašymu kreipėsi
į Departamentą dėl komisijos sudarymo. Departamentas, gavęs statytojo prašymą
ir vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių
pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242) (toliau – ir Reglamentas) 26 punkto
nuostatomis, sudarė komisiją. Komisijos nariai pagal savo kompetenciją 2008 m.
rugpjūčio 28 d. patikrino įrengtas pagalbines patalpas pastogėje ir nustatė,
kad jos atitinka patvirtintą projektą ir tenkina esminius statinio
reikalavimus. Nurodė, kad pertvarų storis (0,1-0,13 m) atitinka projektą ir
gali kelti nepatogumų dėl triukšmo ne pareiškėjai, o patalpų savininkui ir čia
pareiškėjos teisės nėra pažeistos. Įrengta pertvara, skirianti bendrasavininkių
patalpas palėpėje 1-12 ir 2-9; pagal atliktus kadastrinius matavimus sulyginus
pirmo aukšto atstumus patalpose 1-4 ir 1-3 iki skiriančios sienos, atstumas
sudaro 5,94 m (3,26 + 2,52 + 0,16), sulyginus tuos pačius atstumus įrengtose
palėpės patalpose, pažymėtose plane 1-11 tarp skiriančių palėpės patalpas,
atstumas sudaro 6,08 m (3,26 + 2,82). Todėl pertvara nėra pastatyta ant G. L. patalpų, o atvirkščiai – pertvara paslinkta į J. T. priklausančių patalpų pusę 0,14 m (6,08 – 5,94). Pažymėjo,
jog teiginys, kad bendrojo naudojimo koridoriuje į savo patalpas pareiškėja
gali įstatyti tik 0,6 m pločio duris, neatitinka tikrovės – pagal projektą
koridoriaus plotis numatytas 0,9 m, o pagal atliktus kadastrinius matavimus
faktiškas koridoriaus plotis yra 0,95 m, t. y. 5 cm platesnis ir duris galima
statyti ir platesnes, nei teigia pareiškėja. Ta aplinkybė, jog pagalbinės
patalpos kadastrinių matavimų byloje įvardintos kaip kambarys (patalpa pažymėta
indeksu 2-10 kaip atskira pagalbinė patalpa), nevertintina kaip esminis
pažeidimas ir bendrasavininkių sutikimai nereikalingi. Be to, patalpa, pažymėta
indeksu 2-10, priklausanti J. T., Nekilnojamojo turto
registre yra registruota kaip asmeninė nuosavybė, todėl pareiškėjos patalpų
pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir anksčiau atlikti kadastriniai matavimai
taip pat yra netikslūs. Pabrėžė, jog dėl pasikeitusių patalpų plotų pareiškėja
į Departamentą nesikreipė, nors Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 12
d. nutartimi nurodė pareiškėjai ir J. T. įregistruoti
ginčo patalpų pasikeitusius kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre.
Trečiasis suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (t. I, b.l.
79–81) nurodė, kad, atsisakant pripažinti statinį tinkamu naudoti, turi būti
nustatyti esminiai nukrypimai nuo projekto ir normatyvinių techninių
reikalavimų, kaip tai numato Statybos įstatymo 4 straipsnis. J.
T., siekdama rekonstruoti pastogės patalpas, privalėjo laikytis visų
Statybos įstatymu ir poįstatyminiais aktais nustatytų reikalavimų. Tam, kad
būtų suprojektuotas pats statinys, kuris atitiktų visus techninius
reikalavimus, ir būtų gautas leidimas statinio statybai, J. T.
turėjo gauti bendrasavininkės sutikimą tokio statinio statybai arba
nuginčyti jos atsisakymą duoti sutikimą, nes pagal Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendroji dalinė
nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu.
Pastato sienos, stogas, kitos pagrindinės pastato konstrukcijos yra bendrojo
naudojimo objektai (konstrukcijos), kurie per palėpės rekonstrukciją
paveikiami.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo
departamentas) atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 103–104) prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje patenka
į pasaulinio paveldo objekto – senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių
registre – 16073) apsaugos zonos teritoriją, kurioje paveldosauginis režimas
nustatytas Departamento direktoriaus 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. Į-167
„Dėl pasaulinio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio
centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento patvirtinimo“. Be to, toks
pastatas patenka į kultūros vertybės – Centrinės miesto dalies teritorijos
(unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16706) teritoriją, kurioje
paveldosauginis režimas nustatytas Paminklotvarkos departamento prie Statybos
ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 28. Teigė, jog
tokių teisės aktų nustatyti reikalavimai pastatų rekonstrukcijai nėra pažeisti,
todėl Akto dalis, apibrėžianti kultūros paveldo apsaugą, yra teisėta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 107–109) prašė skundą
atmesti.
Nurodė, kad skundas pateiktas dėl
itin priešiškų asmeninių santykių tarp bendraturčių. Pareiškėja nenurodė,
kokios būtent jos teisės yra pažeistos, remiantis Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, skundo
faktinis pagrindas nepagrįstas. Visi skundo argumentai vienareikšmiai pateikti
specialių statybos, techninių žinių reikalaujančiais klausimais (paskaičiavimai
pagal statybos techninius reglamentus, išvados apie statybos medžiagų technines
charakteristikas, triukšmo aplinkoje techninius rodiklius, medžiagų atsparumą
gaisro pavojui ir t. t.). Prašė teismą, sprendžiant ginčą, vadovautis atsakovo
2008 m. spalio 13 d. rašte pareiškėjai Nr. (100)11.55-1195 išdėstytas motyvais.
Pažymėjo, kad skundžiamą Aktą priėmę specialistai yra atsakingi už reikalavimų
laikymosi įvertinimą ir tą jie padarė tinkamai ir teisingai, priimdami
skundžiamą Aktą. Dėl pareiškėjos nepagrįstų skundų pažeidžiama jos teisė
įvykdyti palėpės įrengimo pagal projektą virš savo naudojamų patalpų
įteisinimą. Teigė, kad vykdo visus projekto sprendinius, atsakovo reikalavimus,
teismo nurodymus, viską kontroliuoja atitinkamus įgaliojimus turintys
specialistai, projektas įvykdytas pilnai. Nurodė, kad name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pati pareiškėja atliko statybos
darbus pagal nežinomą, neegzistuojantį projektą. Vilniaus apygardos teismas,
nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-597-623/2008 pagal G. L. ieškinį
atsakovei J. T.,
2008 m. birželio 12 d. nutartyje nustatė, kad ,„ištyrus šalių pateiktus
kadastrinių matavimų planus paaiškėjo, kad ieškovo pateiktas ginčo turto
kadastrinių matavimų planas, sudarytas pagal šiuo metu esančią realią padėtį
neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotiems duomenims apie ginčo
name esančias patalpas. Todėl ieškinyje nurodyti duomenys apie patalpas, dėl
kurių vyksta ginčas nėra tikslūs, t.y. neatitinka realios padėties“. Tokia
aplinkybė pripažintina prejudiciniu faktu ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies
prasme ir vertintina nagrinėjant kilusį ginčą. Pažymėjo, jog skunde nurodyta,
kad esą netinkamai įvykdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo
sprendimas adm. byloje Nr. I-5055-02/2006, tačiau tokio klausimo išsprendimas
patenka į vykdymo proceso sritį.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu (t. II, b.l. 30 –
37) skundą patenkino iš dalies – panaikino Aktą ir įpareigojo atsakovą iš naujo
nagrinėti J. T. prašymą
dėl patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti ir priimti naują sprendimą.
Nustatė,
kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso G. L. ir J. T. bendrosios dalinės
nuosavybės teise. Ginčijamas Aktas savo prigimtimi pagal ABTĮ 2 straipsnio 14
ir 15 dalis yra individualaus pobūdžio administracinis aktas. Remdamasis ABTĮ
33 straipsnio 1 dalimi, aplinkybe, jog pareiškėja apie Aktą buvo informuota
Departamento 2008 m. spalio 15 d. raštu Nr. (100)11.55-1195, raštą G. L. gavo 2008 m. spalio 17 d., į teismą pareiškėja kreipėsi
2008 m. lapkričio 17 d., padarė išvadą, jog nepraleistas vieno mėnesio skundo
padavimo terminas. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 3 ir
4 dalimis, Reglamento 9.6 punktu, pabrėžė, jog statinių pripažinimo
tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius
statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Nurodė,
jog iš Reglamento 17 punkto nuostatų seka, kad, nustačius nebaigtus statybos ir
montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, statinys negali
būti pripažįstamas tinkamu naudoti. J. T. palėpės
rekonstrukciją atliko pagal M. J. firmos „Eksprometa“ 1997
m. parengtą projektą bei Vilniaus miesto statybos inspekcijos 1998 m. sausio 30
d. išduotą statybos leidimą Nr. R98-43. Departamento 2008 m. spalio 15 d. rašte
Nr. (100)11.55-1195 nurodyta, kad, patikrinus vietoje, nustatyta, jog,
atliekant rekonstrukcijos darbus, nukrypta nuo suderinto projekto, t. y. bendro
naudojimo laiptinėje įrengtos durys, sumažintas priklausančios patalpos plotas
virš bendro naudojimo laiptinės ir kita. Tame pačiame rašte taip pat nurodyta,
kad J. T. atliko nukrypimų nuo projekto pašalinimo darbus,
tačiau byloje nėra duomenų, kad statytojas (J. T.)
būtų tinkamai pašalinęs projekto neatitikimus. Atsižvelgė į CK 4.75 straipsnio
1 dalį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros
departamento 2007 m. vasario 9 d. raštą Nr. A63-1119-(1774)-(4.4-PD-4) ir
pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja būtų
davusi sutikimą dėl pertvaros, skiriančios bendrasavininkių patalpas palėpėje,
įrengimo (byloje esantis pareiškimas liudija, kad pareiškėja tik buvo
išreiškusi sutikimą dėl gyvenamųjų, o ne pagalbinių, patalpų įrengimo namo
palėpėje); plokštuminis stoglangis („Velux“ tipo) įrengtas nesuderinus projekto
ir neturtint leidimo šiems darbams įrengti. Be to, kaip matyti iš Departamento
Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. sausio 17 d. rašto Nr. (7.13.v)-2V-33,
leidimas vykdyti buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir palėpės
tvarkybos darbus galiojo tik iki 1999 m. sausio 28 d. Pabrėžė, jog byloje
nėra duomenų apie tokio leidimo pratesimą, tačiau į šią aplinkybę, priimant
skundžiamą Aktą, neatsižvelgta. Pažymėjo, kad Departamentas nereagavo į
pareiškėjos 2008 m. kovo 5 d. prašymą pranešti jai apie (duomenys
neskelbtini) pagalbinių patalpų palėpėje pripažinimo tinkamomis naudotis komisijos
atvykimą. Esant susiklosčiusiai konfliktinei situacijai, pareiškėjos ar jos
įgalioto asmens dalyvavimas komisijai apžiūrint patalpas galimai būtų padėjęs
priimti abiem bendraturčiams palankų sprendimą. Konstatavo, jog J.
T. teiginiai, kad ginčijamas Aktas atitinka visus teisės aktų keliamus
reikalavimus, nėra pakankamai pagrįsti, o pareiškėjos priešingi tvirtinimai dėl
galimo jos teisių pažeidimo nepaneigti.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 41–44), kuriuo
prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3
d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas
iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą
pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai
apeliacinio skundo argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas
rėmėsi Departamento 2008 m. spalio 15 d. rašto Nr. (100)11.55-1195
teiginiu, jog, patikrinus vietoje, nustatyta, kad, atliekant rekonstrukcijos
darbus, nukrypta nuo suderinto projekto. Tačiau toks teiginys vertintinas kaip
išimtas iš konteksto, prieštaraujantis tolesnėms to paties rašto išvadoms.
Pabrėžia, jog visi nurodyti neatitikimai projektui buvo pašalinti.
2. Teismo sprendimas buvo grindžiamas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007
m. vasario 9 d. rašto Nr. A63-1119(1774)-(4.4-PD) pavieniu teiginiu, jog 1999 m.
patalpų projekto korektūra nebuvo pateikta derinti, nors pagal tuo metu
galiojusią tvarką turėjo būti gauti bendratučių sutikimai ir techninis
projektas (korektūra) turėjo būti suderintas seniūnijos architekto bei Miesto
plėtros departamento įgalioto tarnautojo. Pabrėžia, jog būtent korektūros
klausimas buvo esmine aplinkybe, dėl ko J. T. statinio
pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-1616 buvo panaikintas Vilniaus
apygardos teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.
1-5055-02/2006 pagal G. L. skundą.
Būtent dėl šių trūkumų buvusioje korektūroje J. T. teismo
įpareigota perdaryti patalpas pagal pradinį projektą, ką įvykdžius, Komisija
priėmė Aktą.
3. Nors pareiškėja ginčija Aktą,
pateikti argumentai susiję su pareiškėjai nepatinkančiais palėpės pagalbinių
patalpų įrengimo projekto sprendiniais. Pareiškėjos pateikti argumentai neapima
skundo dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinių pagrindų.
4. Nurodo, kad statybos darbai pagal
išduotą statybos leidimą baigti 1998 metais.
5. Pirmosios instancijos teismo
sprendimo motyvas, kad pareiškėja nebuvo informuota apie komisijos atvykimą ir
tai nulėmė neteisėto akto priėmimą, vertintinas kaip formalus.
6. Teismo sprendimo išvados
nekonkrečios, todėl sprendimo įvykdymas sunkiai įmanomas dėl neaiškumo, ką
reikia atlikti, siekiant pašalinti tariamus pažeidimus. Tokios išvados gali
sąlygoti tolesnius teisminius ginčus.
Pareiškėja G. L. atsiliepimu
į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 50–53) prašo apeliacinį skundą atmesti, o
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą
palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas
tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui,
papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu
argumentai:
1. Nurodo, kad pareiškėja neištaisė
visų nukrypimų nuo 1997 metais parengto palėpės projekto Nr. 13/97.
2. Statybos leidimas J.
T. buvo išduotas tik pagalbinėms patalpoms pastogėje įrengti be stoglangio,
ir byloje nėra duomenų dėl gyvenamojo kambario įrengimo – nėra bendrasavininkių
sutikimo, nėra projekto gyvenamajam kambariui įrengti. Be to, Senamiesčio
seniūnija dar 1997 m. spalio 6 d. atsakyme Nr. 22-11-613 perspėjo J. T. apie pagalbinių ir gyvenamųjų patalpų skirtumus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į
apeliacinį skundą (t. II, b.l. 55–56) prašo dėl apeliacinio skundo patenkinimo
spręsti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Statybos įstatymo 24
straipsnio 1, 3 ir 4 dalys bei Statybos
techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti
tvarka“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu
Nr. 242)
9.6 punktas nustato, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra
įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus,
galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002
„Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 17 punkto nuostatos suponuoja išvadą, kad
nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų
pažeidimus, statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti.
Byloje pateikti
rašytiniai įrodymai Vilniaus miesto plėtros departamento 2007 02 09 raštas Nr.
A63-1119-(1774)-(4.4-PD-4) (t. 1 b.l. 33), Projektavimo komercinės M. J. firmos parengtas ginčo patalpų įrengimo projektas (t. 1
b.l. 83-101), Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas Nr. 50 (t. 1
b.l. 105) patvirtina, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui J.
T. buvo suprojektuota ir leista įsirengti palėpėje virš savo buto
pagalbines patalpas. Į bylą pateikta kadastro ir registro byla tvirtina, kad
palėpėje virš J. T. buto yra įrengtas 24,12 m2
kambarys.
Pagal Organizacinio tvarkomojo statybos techninio
reglamento STR 1.14.01:1999, patvirtinto Aplinkos ministro 1999 09 30 įsakymu
Nr. 310, 7 punkto 15, 16 ir 20 dalių nuostatas kambarys tai patalpa, apribota
perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne
mažesnio kaip 4 m-2 grindų ploto (kurioje galima pastatyti lovą), tenkinanti
gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus. Prie kambarių
priskiriami miegamieji, valgomieji, svetainės, gyvenamieji kambariai, virtuvės
ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos. O buto pagalbinėmis patalpomis
suprantamos visos buto patalpos, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius
(pusrūsius) ir garažus.
Nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktų
nuostatos kolegijai leidžia konstatuoti, kad tretysis suinteresuotasis asmuo J.
T. palėpėje
virš savo buto įrengė kitos paskirties patalpas, nei buvo numatyta šių patalpų
įrengimo projekte bei šių patalpų pertvarkymo leidimuose.
Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies
nuostatomis, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 Statybos
sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas, patvirtinto Aplinkos
ministro 2007 05 03 įsakymu Nr. D1-243, 7,
7.4, 7.4.2 punktų nuostatomis esminiu statinio projekto ar supaprastinto
statinio projekto sprendinių pažeidimu yra suprantama tokia statyba, kai
statomas statinys ar jo dalis yra kitos paskirties, negu nurodyta projekte.
Atsižvelgiant į tai kolegija daro išvadą, kad trečiojo suinteresuotojo asmens J. T. įvykdytas palėpės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje virš jos turimo buto, pertvarkymas
kai vietoje projekte numatytų pagalbinių patalpų buvo įrengtas kambarys, yra
atliktas iš esmės pažeidžiant statinio projektą. Todėl atsakovas nepagrįstai 2008
m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. (101)-11.4-1933 šias ginčo patalpas pripažino
tinkamomis naudoti.
Be nurodyto esminio statinio projekto sprendinių
pažeidimo konstatuotinas ir dar vienas projekto sprendinių pažeidimas –
patalpoje, kurios indeksas 2-9, vakarinėje stogo pusėje įrengtas plokštuminis
stoglangis, kurio ginčo patalpų įrengimo projekte nėra numatyta. Kitiems
pareiškėjos nurodomiems projekto sprendinių pažeidimams konstatuoti byloje
surinkti įrodymai pagrindo neduoda.
Kolegijos konstatuoti projekto sprendinių
pažeidimai suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
teisingai įvertino byloje nustatytas faktinės aplinkybes, iš esmės tinkamai
aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų
nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo
nėra.
Teismo kolegija, vadovaudamasi administracinių
bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a
apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Laimutis
Alechnavičius
Romanas
Klišauskas