Administracinė byla Nr. A-438-601/2009
Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 19 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjui Š.K.,
pareiškėjo atstovui Dariui Ališauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Š.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š.K. skundą atsakovei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir reorganizacijos pripažinimo neteisėta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame nurodė šiuos reikalavimus:
1. Pripažinti, kad Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo reorganizuotas pažeidžiant Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. Al-197 „Dėl Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“, nustatytą tvarką ir panaikinti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus 2005-08-31 įsakymą Nr. K-219;
2. Panaikinti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos (toliau - Tarnyba) direktoriaus 2007-11-08 įsakymą Nr. K-346, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba;
3. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Prašymuose pareiškėjas nurodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. Al-197 „Dėl Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“, buvo priimtas sprendimas reorganizuoti Socialinių darbuotojų rengimo centrą (toliau – Centras) prijungimo būdu, prijungiant jį prie Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri po reorganizavimo tęs veiklą, o Centras baigs veiklą. 2005-07-12 įsakymu Nr. A1-197 buvo patvirtintas Socialinių darbuotojų rengimo centro reorganizavimo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos nuostatai. Aprašo 7.3 punktas nustatė, kad iki 2005-08-31 Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengia ir patvirtina Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos naujos struktūros, taip pat valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų pakeitimo projektus, o Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, esant reikalui, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjami apie tarnybos (darbo sutarties) sąlygų pakeitimą ir galimą atleidimą iš pareigų (darbo). Aprašo 7.4. punktas ir 7.5. punktas nustatė, kad iki 2005-08-31 parengiami ir patvirtinami Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos nauji valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai ir naujai įsteigtų ir keičiamų struktūrinių padalinių nuostatų projektai bei keičiami esamų padalinių nuostatai (esant reikalui). Aprašo 6 punkte taip pat buvo nustatyta, kad reorganizavimas turi būti baigtas iki 2006-01-01. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2006-01-01 Informacinių technologijų skyrius nebuvo panaikintas, o vietoje jo nebuvo įkurtas Informacinių technologijų ir statistikos skyrius. Atsakovė pareiškėjui nepagrįstai 2005-08-31 raštu Nr. SD-2-334 pranešė apie informacinių technologijų skyriaus pertvarkymą į Informacinių technologijų ir statistikos skyrių. Tarnybos direktoriui netinkamai taikant Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį pareiškėjui buvo pasiūlytos vedėjo pavaduotojo pareigos, nors tarnybos direktorius turėjo vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi ir ne siūlyti, o paskirti į vedėjo pareigas, ko tarnybos direktoriui nepadarius ir buvo pažeistos pareiškėjo kaip tarnautojo teisės. Pareiškėjas pažymėjo, kad derinti nauji Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos struktūros ir pareigybių sąrašai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija), jų originalai turi būti identiški tiek Tarnyboje, tiek ir Ministerijoje, o juos turėjo vizuoti ne tik Tarnybos vadovas ir Ministerijos sekretorius, bet ir nurodytų Tarnybos ir Ministerijos padalinių vadovai ir tarnautojai, o be to, jų derinimo laikas negalėjo būti vėlesnis už Apraše nurodytus terminus.
Pareiškėjo manymu, nustačius derintų dokumentų originalų su visais parašais, esamų Tarnyboje ir Ministerijoje neatitikimus ar jų derinimui nustatytų terminų pažeidimus, laikytina, kad reorganizavimas įvykdytas netinkamai ir pripažintinas atliktu pažeidžiant nustatytą tvarką, o pareiškėjo perkėlimas iš Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pareigų į Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas laikytinas neteisėtu. Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba apie joje naikinamą skyrių privalėjo pranešti ir Valstybės tarnybos departamentui, tačiau to padaryta nebuvo. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos struktūros ir pareigybių sąrašų projektas nebuvo vizuotas darbo departamento vadovo, kitų ministerijos padalinių vadovų ir pačios tarnybos direktoriaus T.J.. Tokia išvada darytina iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-08-31 rašto Nr. (12.5-33)-SD-10595. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad šis dokumentas buvo registruotas tik 2005-09-05, todėl darytina išvada, kad Tarnybos struktūros ir pareigybių projektas Ministerijoje buvo suderintas jau po to, kai Tarnybos direktorius T.J. 2005-08-31 įsakymu Nr. K-219 buvo patvirtinęs naują Tarnybos struktūrą ir pareigybių sąrašą. Iš Tarnybos direktoriaus T.J. 2005-08-31 įsakymo Nr. K-219, kuriuo naujai patvirtintas tarnybos struktūros ir pareigybių sąrašas, 2 punkto matyti, kad Tarnybos struktūra ir pareigybės buvusios iki reorganizacijos liko tos pačios, tik papildomai numatyti 12 etatų prijungiamam socialinių darbuotojų rengimo centrui.
Pareiškėjo vertinimu, toks Tarnybos struktūros pareigybių sąrašas negalėjo būti suderintas su Ministerija ir patvirtintas Tarnybos direktoriaus, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-19 nutarimu Nr. 1641 Tarnybai buvo patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičius, iš viso 63, o Tarnybos direktoriaus 2005-08-31 įsakymu Nr. K-219 patvirtino viso 85 etatus. Pareiškėjas nurodė, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymo Nr. A1-197 „Dėl Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“ 4.3 punktu buvo numatyta, kad jo vykdymo kontrolė pavesta ministerijos sekretoriui V.R., todėl tarnybos struktūros ir pareigybių sąrašų projektai turėjo būti derinami su juo, o ne su ministerijos sekretore V.M. Pareiškėjas kartu paaiškino, kad Tarnybos direktorius pripažindamas tarnybinį nusižengimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą, vadovavosi ir atsižvelgė į Tarnybinės veiklos tyrimo komisijos (toliau – Komisija) 2007-11-07 išvadą Nr. 1. Komisija nustatė, kad jam buvo pavesta parengti 2 dokumentų projektus: 1) elektroninio komunikavimo tarp Tarnybos ir jos teritorinių padalinių koncepciją; 2) IS Biudžetas nuostatus, pateikti tarnybinių stočių ir tarnybinių stočių paslaugų slaptažodžius skyriaus vedėjui, pateikti dokumentus, reglamentuojančius darbą su socialinių darbuotojų duomenų baze. Skyriaus vedėjas D.T. nurodė, kad pareiškėjas neinformavo jo apie pavedimų vykdymą. 2007-10-15 D.T. pakartotinai prašė pareiškėjo pateikti slaptažodžius bei dokumentus dėl socialinių darbuotojų duomenų bazės, minėtų dokumentų projektų struktūros projektus, taip siekdamas įvertinti pavedimų vykdymo eigą. Komisija nustatė, kad pareiškėjas atsisakė pateikti prašomus dokumentus ir informaciją, motyvuodamas tuo, kad nemato būtinybės to daryti, t. y. nevykdė savo pareigybės aprašymo 13 punkto ir 14 punkto reikalavimų bei siūlė skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Pareiškėjo teigimu, skyriaus vedėjui D.T. suklaidinus Komisiją, ši atitinkamai padarė ir klaidingas išvadas. skyriaus vedėjas D.T. 2007-09-27 elektroniniu laišku nurodė pareiškėjui direktoriaus įsakymu sudaryti darbo grupę, elektroninio komunikavimo tarp tarnybos ir jos teritorinių padalinių koncepcijai parengti, o galutinį darbo atlikimo terminą nurodė 2007-12-31. Vėliau, 2007-10-15 raštu jis nustatė trijų dienų terminą iki 2007-10-18 ir įpareigojo pareiškėją pateikti jam elektroninio komunikavimo tarp tarnybos ir jos teritorinių padalinių darbuotojų taisyklių struktūros projektą. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš pradžių skyriaus vedėjas jam nustato terminą koncepcijai parengti iki 2007-12-31, o 2007-10-15 jau įpareigoja parengti visai kito dokumento (taisyklių) projektą, kurios pagal pareiškėjo vertinimą turėtų būti rengiamos jau parengtos ir patvirtintos koncepcijos pagrindu, o šiam darbui buvo duota tik 3 dienos. Taigi iš pradžių pareiškėjui buvo nurodyta sudaryti darbo grupę, o po to jam vienam pavedama įvykdyti užduotis. Pareiškėjo teigimu, tokių prieštaringų ir nelogiškų terminų nustatymas ir nurodymų davimas tik patvirtina, kad pats skyriaus vedėjas nelabai susigaudo, ką ir kam jis paveda atlikti, nes negalima iš pradžių rengti elektroninio komunikavimo taisykles, o po to komunikavimo koncepciją. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad tokie pavedimai duodami tam, kad jų įvykdyti būtų neįmanoma, o tuo pagrindu jį patį būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti nuobaudą, o ateityje atleisti iš užimamų pareigų. Šiuo klausimu pareiškėjas paaiškino, jog Komisija išvadoje nepagrįstai teigia, kad jis nepateikė dokumentų, reglamentuojančių darbą su socialinių darbuotojų duomenų baze. Pasak pareiškėjo, su 2007-04-04 įsakymu Nr. V(10)-89 „Dėl darbo su socialinių darbuotojų duomenų baze tvarkos nustatymo“ skyriaus vedėjas buvo raštu supažindintas, o per skyriaus vyr. specialistą L.T. jam 2007-09-28 ar 2007-10-01 įsakymas buvo pateiktas dar ir papildomai. Be to, skyriaus vedėjas D.T. 2007-09-27 elektroniniu laišku tokių dokumentų pateikimui jokio termino nenustatė.
Atsakovė su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimuose nurodė, kad atsakovas socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo reorganizuotas nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir pareiškėjo perkėlimas į kitas pareigas yra teisėtas. Atsakovės nuomone, pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad Socialinių darbuotojų rengimo centras (toliau – SDRC, Centras) reorganizuotas pažeidžiant Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. Al-197 ”Dėl Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizavimo“ iš esmės reiškia reikalavimą Centro reorganizavimą pripažinti negaliojančiu. Teisiniu reguliavimu nustatant konkrečius terminus siekiama užtikrinti civilinių santykių reorganizuojant juridinį asmenį stabilumą. Civilinio kodekso 2.102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai. Nagrinėjamu atveju nuo Centro pasibaigimo iki skundo pareiškimo praėjo dveji metai, todėl pareiškėjo pirmasis reikalavimas atmestinas, kaip pateiktas praleidus įstatymų nustatytus senaties terminus. Atsakovės teigimu, Civilinio kodekso 2.102 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis. Tuo tarpu ginčus dėl juridinių asmenų reorganizavimo nagrinėja bendrosios kompetencijos, bet ne administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18 straipsniai).
Atsakovės nuomone, pareiškėjo pareikštą reikalavimą vertinant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų teisės normų kontekste laikytina, kad jis pareikštas praleidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytus terminus. Pareiškėjui buvo žinoma, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. Al-197 patvirtintų SDRC prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Reorganizavimo sąlygų aprašo 6 punktas nustatė, kad reorganizavimas vyksta iki 2006-01-01 bei nurodytos datos SDRC buvo reorganizuotas: prašymas išregistruoti SDRC iš juridinių asmenų registro pateiktas pirmą darbo dieną po įsakyme nurodytos datos (nes 2006-01-01 ne darbo diena), o SDRC išregistruotas 2006-01-09. Todėl, atsakovės manymu, vėliausiai per mėnesį nuo šios datos pareiškėjas turėjo galimybę pareikšti teisme reikalavimą dėl pripažinimo, kad reorganizavimas vyko pažeidžiant atitinkamus teisės aktus. Atsakovė pabrėžė ir tai, kad dėl nurodytų priežasčių ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundas dėl reikalavimų, susijusių su socialinių darbuotojų rengimo centro reorganizacija negalėjo būti priimamas, o priėmus skundą administracinė byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 ir 6 punktų pagrindu, t. y. byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir skundas paduotas praleidus nustatytus padavimo terminus.
Atsakovė pažymėjo, kad juridinių asmenų reorganizavimas gali būti pripažintas teismo negaliojančiu tik Civilinio kodekso 1.102 straipsnyje nurodytais išimtiniais atvejais, t. y. jeigu yra šios aplinkybės: 1) atitinkami reorganizavimo procedūros dokumentai nebuvo paskelbti ar pateikti juridinių asmenų registrui; 2) juridinių asmenų dalyvių ar kito valdymo organo sprendimai dėl reorganizavimo yra negaliojantys; 3) neįvykdyti visi įstatymų imperatyviųjų teisės normų nustatyti reorganizavimo reikalavimai. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo prašyme teismui nepateikta jokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių buvus nurodytoms aplinkybėms, kurios leistų reorganizavimą pripažinti negaliojančiu. Atsakovės manymu, pareiškėjo dėstomi argumentai dėl projektų ir raštų derinimo ir vizavimo tvarkos nesusiję su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kurių buvimas lemtų juridinio asmens reorganizavimo pripažinimą neteisėtu. Tai galėtų būti vertinama tik vidaus darbo tvarkos taisyklių laikymosi aspektu, kas neturi įtakos reorganizavimo teisėtumui, o taip pat niekaip neįtakoja pareiškėjo teisių ir pareigų.
Kita vertus, kaip nurodė atsakovė, pareiškėjo prašyme dėstoma prielaida, kad nebuvo laikomasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. Al-197 „Dėl Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“ patvirtinto Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkte, 7.4 punkte ir 7.5 punkte nustatytų terminų. Dėl šios priežasties pareiškėjas mano, kad Informacinių technologijų skyrius (toliau – ITS) nebuvo panaikintas, o vietoj jo nebuvo įkurtas Informacinių technologijų ir statistikos skyrius (toliau – ITSS). Tokia pareiškėjo prielaida, anot atsakovės, yra nepagrįsta ir neteisinga. Kaip reikalauja Aprašo 7.3 punktas, iki 2005-08-31 Tarnyba, suderinusi su Centru parengė ir patvirtino Tarnybos naujos struktūros, taip pat valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų pakeitimo projektus. Ministerija 2005-08-31 raštu Nr. (12.5-33)-SD-10595 informavo tarnybą, kad struktūros bei valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo projektui iš esmės pritariama ir pastabų dėl jo nėra. Tarnybos direktoriaus 2005-08-31 įsakymu Nr. K-219 buvo patvirtinta jos struktūra ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas. Be to, Tarnybos direktoriaus 2005-08-31 įsakymu Nr. K-221, vadovaujantis valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo 2005-08-31 pažyma Nr. 5, kaip to reikalauja Aprašo 7.4 ir 7.5. punktai, buvo patvirtinti tarnybos skyrių nuostatai ir pareigybių aprašymai.
Atsakovė paaiškino, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-05-19 įsakymu Nr. Al-141 patvirtintų Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 12.3.1 punkte numatyta, jog Tarnybos direktorius, suderinęs su steigėju, tvirtina tarnybos, teritorinių tarnybų ir jai pavaldžių profesinio mokymo įstaigų struktūrą. Tarnyba 2005-08-31 gavo tos pačios dienos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. (J2.5-33)-SD-10595, kuriuo Tarnyba informuojama, kad Ministerija, išnagrinėjusi pateiktą tarnybos struktūros ir valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo projektą, iš esmės jam pritaria ir pastabų neturi. Taigi Tarnyba suderino įstaigos struktūrą taip, kaip reikalauja teisės aktai. Tarnyba 2005-11-22 raštu Nr. SD-2-1215 pateikė Ministerijai suderinimui patikslintą struktūros ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą, kuris įsigaliojo nuo 2006-01-01. Ministerija šiam sąrašui 2005-11-24 raštu Nr. (2.29-07)-SD-12872 iš esmės pritarė ir pastabų dėl jo neturėjo. Tarnybos direktoriaus 2005-11-24 įsakymu Nr. K-270 buvo patvirtintas Tarnybos struktūros ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas. Atsakovės vertinimu, nurodyti veiksmai centro reorganizavimo procese atlikti sutinkamai su Apraše nustatytais terminais ir kitais teisės aktais. Centro reorganizavimas vyko pagal teisės aktus, todėl pareiškėjo perkėlimas iš ITS vedėjo pareigų į ITSS vedėjo pavaduotojo pareigas laikytinas teisėtu, savo ruožtu, šiuo pagrindu tarnybos direktoriaus 2005-12-29 įsakymas Nr. K-302 „Dėl Š.K. tarnybinio kaitumo“ negali būti laikomas neteisėtu.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo pateikiami samprotavimai, jog ITSS galimai nebuvo įkurtas, o ITS nebuvo panaikintas remiantis vien tuo, kad pareiškėjui nebuvo pateikti dokumentai, susiję su Tarnybos struktūros tvirtinimu, yra nepagrįsti. Kaip aiškiai matyti iš Tarnybos direktoriaus 2005-08-31 įsakymo Nr. K-219 ir 2005-11-24 įsakymo Nr. K-270, ITSS buvo numatytas tiek 2005-08-31 struktūroje, tiek ir 2005-11-24 struktūroje. Be to, faktas, kad pareiškėjas buvo paskirtas ITSS vedėjo pavaduotoju Tarnybos direktoriaus 2005-12-29 įsakymu Nr. K-302, o 2006-01-06 įsakymu Nr. K-6 jam buvo pavesta papildomai vykdyti ITSS vedėjo funkcijas ir paskirta pareiginės algos priemoka, patvirtina, kad toks skyrius tavo įsteigtas ir pareiškėjas jame dirbo. Atsakovė nepagrįstais laikė ir pareiškėjo teiginius dėl neva netinkamo Tarnybos struktūros ir pareigybių sąrašų su ministerija derinimo. Šiuo aspektu atsakovė nurodė, kad derinimo procedūros eiga niekaip neįtakoja pačios reorganizacijos teisėtumo vertinimo ir pareiškėjo teisių ir pareigų. Rengiamų dokumentų vizavimo, tvirtinimo aspektai yra įstaigos vidaus procedūros klausimas (vidaus administravimas), kuris negali būti teisminio vertinimo objektu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atsakovė taip pat nesutiko ir su pareiškėjos teiginiu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė V.M. neturėjo teisės derinti Tarnybos struktūros ir pareigybių sąrašo. Ji nurodė, jog V.M. pagal galiojusį pareigybės aprašymą buvo atsakinga už priimtų teisės aktų įgyvendinimo socialinio darbo ir socialinių paslaugų srityje užtikrinimą, todėl turėjo teisę derinti pateikto akto projektą.
Atsakovė prašė nepagrįstais ir nelogiškais laikyti pareiškėjo argumentus, kad jam paskirta nuobauda yra neteisėta, kadangi jis ITSS vedėjo pavaduotojo pareigų nėjo motyvuodamas reorganizavimo neteisėtumu. Atsakovė paaiškino, jog ITSS vedėjas tarnybos direktoriui pateikė 2007-10-22 tarnybinį pranešimą dėl Š.K. padarytų pažeidimų. Tarnybos direktoriaus 2007-10-23 įsakymu Nr. K-338 buvo sudaryta komisija dėl pareiškėjo galimų padarytų tarnybinių pažeidimų ištyrimo. Tarnybos 2007-10-23 pranešimu Nr. VD-672 dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas buvo paprašytas pateikti tarnybinį pasiaiškinimą. Pareiškėjas pranešimą pasirašyti atsisakė. Išnagrinėjus pareiškėjo tarnybinės veiklos aplinkybes Tarnybinės veiklos tyrimo komisija priėmė 2007-11-07 išvadą Nr. 1, kuria inter alia siūlė Š.K. skirti tarnybinę – pastabą. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta už Pareigybės aprašymo 13, 14 punktų reikalavimų nevykdymą. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 13 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo pagrindinė funkcija - vykdyti kitus skyriaus vedėjo ir tarnybos vadovybės pavedimus bei nurodymus. 14 punkte nurodyta, kad vedėjo pavaduotojas yra pavaldus skyriaus vedėjui, kuriam atsiskaito už pavedimus, atliktą ar atliekamą darbą kartą per ketvirtį arba vedėjui pareikalavus. Taigi šių nuostatų kontekste vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla ir pagal tai nustatoma, ar buvo atliktas tarnybinis nusižengimas. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas iš esmės pateikia motyvus dėl pareigybės aprašymo 13 punkto ir 14 punkto nevykdymo, t. y. iš esmės pripažįsta, kad vadovybės nurodymų nevykdė. Vien dėl šios priežasties Tarnybos direktoriaus 2007-11-08 įsakymas Nr. K-346 laikytinas teisėtu.
Atsakovės teigimu, tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta už atsisakymą pateikti prašomus dokumentus. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 - 6 punktai nustato, jog valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Anot atsakovės, pareiškėjas nevykdė įstatyminių pareigų, elgėsi neprotingai, išgalvotais motyvais ir įvairiomis priemonėmis vengdamas vykdyti arba tiesiogiai atsisakydamas vykdyti pavedimus. Vykdant tarnybines funkcijas kilus atitinkamiems neaiškumams pareiškėjas turėjo galimybę konsultuotis su skyriaus vedėju ar Tarnybos vadovybe dėl atitinkamų pavedimų vykdymo, kitokių terminų nustatymo ar kitais klausimais, tačiau to nepadarė. Nepaisant to, pareiškėjas skunde pateikia įvairius asmeninius pasvarstymus dėl tam tikrų pavedimų nevykdymo, kurie niekaip nelegalizuoja pareiškėjo padarytų pažeidimų. Pareiškėjas žodžiu buvo paprašytas sudaryti sąlygas darbo grupės išvadoje Nr. 1 nurodytų dokumentų parengimui ir vykdyti kitus pavedimus. Pareiškėjui atsisakius tai padaryti, skyriaus vedėjas 2007-09-27 raštu pareiškėjui pavedė parengti du dokumentus, pateikti prisijungimo slaptažodžius, socialinių darbuotojų bazės dokumentus. Pareiškėjas, gavęs rašytinius pavedimus žodžiu skyriaus vedėją informavo, kad darbo grupėse dirbti atsisako, taip pat motyvavo, kad pavedimai pateikti nereikalingų darbų atlikimui. Atsakovė pažymėjo,jog Tarnybos įprastinėje darbo kultūroje pavedimai yra duodami žodžiu, tačiau pareiškėjui atsisakant šiuos pavedimus vykdyti, buvo pradėta teikti ir rašytinius (ei.) pavedimus. Vien šis faktas rodo, kad pareiškėjas akivaizdžiai nevykdė skyriaus vedėjo ir Tarnybos vadovybės pavedimų.
Atsakovė paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo pirminių pavedimų atlikti darbus praėjo nemažai laiko, 2007-10-15 laišku pareiškėjas buvo paprašytas pateikti tarnybinių stočių ir jų paslaugų slaptažodžius, dokumentų struktūros projektus. Šių reikalavimų pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdė. Anot atsakovės, pažymėtina, kad prašoma buvo pateikti ne galutines dokumentų versijas, bet vien tik dokumentų struktūros projektus, todėl nustatytas terminas buvo visiškai pakankamas ir protingas pavedimams įvykdyti. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad skyriaus vedėjas yra atsakingas už skyriaus darbo organizavimą ir turi teisę duoti pavedimus pavaldiems tarnautojams, kad būtų užtikrintas skyriaus funkcijų vykdymas. Pagal skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6 punktą, vedėjas planuoja ir koordinuoja skyriaus veiklą, pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Pagal 20 punktą vedėjas atsako už skyriaus ir jo darbuotojų darbą, atliekamą darbų kokybę ir jų atlikimo terminų laikymąsi. Tai reiškia, kad skyriaus vedėjo pavedimai skyriaus darbuotojams yra privalomi, vykdytini laiku, nes tokios yra skyriaus vedėjo funkcijos. Taigi vedėjo ir Tarnybos vadovybės pavedimai turi būti vykdomi ir laiku, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti įstaigos vidaus darbo tvarką ir funkcijų vykdymą. Netinkamą ir nesavalaikį pareiškėjo funkcijų atlikimą pagrindžia ir tai, kad eilinio (kasmetinio) vertinimo metu pareiškėjo tarnybinė veikla valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos buvo įvertinta tik kaip patenkinama ir pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją. Atsakovė pažymėjo, kad vykdant vertinimą, dalyvavo ir Valstybės tarnybos departamento atstovas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-06-30 sprendimu bylą pareiškėjo prašymo dalyje pripažinti, kad Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizuotas pažeidžiant Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. Al-197 „Dėl Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“, nustatytą tvarką ir panaikinti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus 2005-08-31 įsakymą Nr. K-219, nutraukė. Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog 2005-08-31 Tarnybos įsakymu Nr. K-219 buvo patvirtintas Tarnybos struktūros ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas. 2005-08-31 raštu Nr. SD-2-334 pareiškėjui buvo pranešta, kad yra priimtas 2005-08-31 įsakymas Nr. K-219, kuriuo patvirtinta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos struktūra ir Informacinių technologijų skyrius pertvarkomas į Informacinių technologijų ir statistikos skyrių. Šį pranešimą pareiškėjas pasirašė, bei pateikė kartu su skundu. Tai, kad gavo šį pranešimą pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdyje. Taigi iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas jau 2005-08-31 žinojo, kad buvo priimtas įsakymas, kurį ginčija šioje byloje. 2005-08-31 rašte Nr. SD-2-334 taip pat nurodoma, kad patvirtinta Tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas, o pareiškėjui siūloma Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė. 2005-12-30 tarnybiniame pranešime, adresuotame Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriui, pareiškėjas nurodė, kad sutinka būti perkeltas į Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Teismo nuomone, pareiškėjas tarnybinį pranešimą adresuodamas naujai įstaigai – Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai, negalėjo nežinoti, apie reorganizaciją. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog jis apie 2005-08-31 įsakymą Nr. K-219 sužinojo tik 2007 m. lapkričio mėnesį gavęs Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą, yra nepagrįstas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jei paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų prašęs atnaujinti praleistą terminą, o teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog termino ginčyti minėtą įsakymą nepraleido. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, jog Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo reorganizuotas pažeidžiant Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. Al-197 „Dėl Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“, nustatytą tvarką ir panaikinti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus 2005-08-31 įsakymą Nr. K-219, nutraukė.
Be to, kaip pažymėjo teismas, byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2007-09-27 elektroniniu laišku Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjas D.T. paprašė pareiškėjo, kad jis pateiktų elektroninio pašto, www, mokymo duomenų bazės, konsultavimo duomenų bazės, socialinių darbuotojų duomenų bazės ir tarnybinių stočių aukščiausio lygio administratoriaus teise tarnybinių paslaugų prisijungimo slaptažodžius. 2007-10-15 pareiškėjui nepateikus slaptažodžių jis pakartotinai priminė pareiškėjui apie pavedimo neįvykdymą ir nurodė įvykdymo terminą iki 2007-10-19. Teismas akcentavo, jog D.T. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo paprašius pateikti slaptažodžius, jis tai padaryti atsisakė. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad slaptažodžių savo tiesioginiam vadovui nepateikė, o atsisakymo vykdyti šį vedėjo pavedimą motyvų nenurodė, tik pažymėjo, kad visi slaptažodžiai yra jo galvoje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 13 ir 14 punkto reikalavimus.
Teismas kartu akcentavo ir tai, jog 2007-09-27 laišku Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjas D.T. pavedė pareiškėjui direktoriaus įsakymu sudaryti darbo grupę iš 3-5 narių, kurios tikslas bus parengti elektroninio komunikavimo tarp tarnybos ir jos teritorinių padalinių darbuotojų koncepciją, galutinis darbo atlikimo terminas – 2007-12-31. Taip pat pavedė sudaryti dar vieną grupę, kuri parengtų IS Biudžetas naudojimosi nuostatus, darbo atlikimo terminas – 2007-12-31. 2007-10-15 laišku Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjas D.T. pareiškėjui nurodė, kad Elektroninio komunikavimo taisyklių tarp tarnybos ir jos teritorinių padalinių darbuotojų ir Buhalterinės apskaitos programinės įrangos struktūros projektai turi būti parengti iki 2007-10-18. Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjas D.T. teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas žodžiu buvo paprašytas parengti minėtus projektus, tačiau jo parengti projektai buvo netinkami, todėl jam pasiūlė sudaryti darbo grupę šiam darbui atlikti. D.T. patvirtino, kad galutiniai terminai dokumentams parengti buvo 2007-12-31, tačiau paaiškėjus, jog pareiškėjas pavedimų nevykdo buvo nustatyti tarpiniai terminai jų projekto parengimui. Pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad darbo grupė nebuvo sudaryta ir elektroninio komunikavimo koncepcija bei taisyklės nebuvo parengtos, kadangi viršininko reikalavimas nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad direktorius T.J. jį nuo pavedimo vykdymo atleido žodžiu ir raštu, nes to pavedimo nerealizavo savo įsakymu. Tarnybos direktorius liudytojas T.J. paaiškino, jog pareiškėjo nuo užduoties vykdymo neatleido, o kiekvienu atveju įsakymai nepasirašomi. Kaip nurodė liudytojas T.J., pareiškėjas savo viršininko pavedimus privalo vykdyti, o D.T. pavedimai nekeičiami nepasitarus su juo pačiu. Teismo vertinimu, iš išdėstytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju pažeidė Pareigybių aprašymo 13 ir 14 punkto reikalavimus.
Teismas nurodė, jog dėl 2007-09-27 D.T. elektroniniame laiške nurodyto pavedimo Nr. 3 sudaryti darbo grupę, kuri parengtų IS biudžetas naudojimosi nuostatus yra direktoriaus įsakymas, priimtas 2007-10-16, kuriame nurodytas įvykdymo terminas 2007-12-28. D.T. savo pavedime buvo nurodęs projektą pateikti iki 2007-10-18. Projekto pareiškėjas nustatytu terminu nepateikė, tačiau direktoriaus įsakymą įvykdė gruodžio mėnesį. Pareiškėjas paaiškino, jog D.T. elektroniniame laiške 2007-09-27 suformuluotą pavedimą Nr. 4, kuriame nurodyta pateikti dokumentą, reglamentuojantį darbą su socialinių darbuotojų duomenų baze atliko 2007 m. balandžio mėnesį. Direktorius įsakymu yra patvirtinęs vartotojo vadovą ir duomenų bazės vadovą. Teismo nuomone, iš D.T. paaiškinimo matyti, kad jam šie duomenys jo nustatytu terminu nebuvo perduoti. Pareiškėjas paaiškino, jog D.T. duomenų neėmė, tačiau apie tai direktoriui nepranešė ir niekaip įrodyti perdavimo fakto negali. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, Komisijos nustatyti pareiškėjo padaryti pažeidimai laikytini pareigybės aprašymo 13 punkto ir 14 punkto pažeidimu, todėl tarnybinės nuobaudos paskyrimas pareiškėjui yra pagrįstas ir nėra pagrindo tenkinti antrojo pareiškėjo reikalavimo – panaikinti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus 2007-11-08 įsakymą Nr. K-346, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimo „pripažinti, kad Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo reorganizuotas pažeidžiant Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. Al-197 "Dėl Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo" nustatytą tvarką ir panaikinti LDRMT direktoriaus 2005-08-31 įsakymą Nr. K-219" iš esmės nenagrinėjo, o tik taikydamas prašymo padavimo senaties terminą bylą šioje dalyje nutraukė. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su skundžiamu LDRMT direktoriaus įsakymu ir kitais įsakymais.
2. Pirmosios instancijos teismas 2008-07-04 nutartimi atmetė pareiškėjo pastabas dėl 2008-07-01 pasirašyto teismo posėdžio protokolo, nurodydamas tik tai, kad proceso dalyvių kalbos atspindi jų pasisakymų esmę, o teismo posėdžio protokolas nėra posėdžio stenograma. Todėl pagrįstai teigtina, jog ši teismo nutartis nors ir neskundžiamą, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ji priimta pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kur numatyta, kad protokole nurodoma bylos proceso dalyvių prašymai ir pareiškimai, o 6 dalyje numatyta, kad jeigu teisėjas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai jas atmeta ir priima motyvuotą nutartį. Tuo tarpu 2008-07-01 pasirašyto teismo posėdžio protokole nėra įrašyti pastabose nurodyti pareiškėjo ir jo atstovo prašymai ir pareiškimai, neatspindėta pastabose nurodytų pareiškėjo pasisakymų esmė, be to, pastabos atmestos be motyvų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkte numatyta, kad vienas iš pagrindų bylai nutraukti yra, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti. Kaip aiškiai nurodė savo sprendime pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. Al-197 „Dėl Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo" buvo priimtas sprendimas reorganizuoti Socialinių darbuotojų rengimo centrą. Vadovaujantis minėtu įsakymu patvirtintu Socialinių darbuotojų rengimo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo sąlygų aprašu, Tarnybos direktoriaus 2005-08-31 įsakymu Nr. K-219 buvo patvirtinti tarnybos struktūra ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas. Pareiškėjui apie šį įsakymą buvo pranešta 2005-08-31 raštu Nr. SD-2-334. Pareiškėjas šį pranešimą gavo, su juo susipažino. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą kad sužinojęs apie šį teisės aktą apeliantas galėjo per mėnesį skųsti jį teismui, tačiau to nepadarė ir neprašė teismo terminą atnaujinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Iš pareiškėjo suformuluotų reikalavimų teismui matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekė užginčyti 2005 m. įvykusį Socialinių darbuotojų rengimo centro ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo teisėtumą ir su tuo susijusį pareiškėjo perkėlimą iš Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pareigų į Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas bei 2007 m. lapkričio 8 d. paskirtos jam tarnybinės nuobaudos – pastabos, teisėtumą.
Iš bylos matyti, kad įsiteisėjusiomis teismo nutartimis pareiškėjo reikalavimus dėl jo perkėlimo iš Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pareigų į Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas teisėtumo buvo atsisakyta priimti nagrinėti teisme, iš šių reikalavimų priimant nagrinėti tik reikalavimą panaikinti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus 2005 08 31 įsakymą Nr. K-219 (t.1 b. l. 15-16;117-119;190-191).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37;101straipsnius atsisakymas priimti nagrinėti asmens skundą ar bylos pagal priimtą skundą nutraukimas, kai paaiškėja, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytus terminus kreiptis į teismą teisminės gynybos, yra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios daro negalimu teisminį procesą.
Tai lemia, kad pareiškėjo argumentai, kurie yra susiję su paminėtais reikalavimais – dėl įvykusios reorganizacijos ir jo perkėlimo į kitas pareigas teisėtumo, kaip išeinantys iš šios bylos ribų, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, teismine tvarka ginčyti atsakovo 2005 08 31 įsakymą Nr. K-219. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2005 08 31 raštu Nr. SD-2-334 buvo pranešta apie ginčijamo įsakymo priėmimą, kuriuo patvirtinta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos struktūra ir apie Informacinių technologijų skyriaus pertvarkymą į Informacinių technologijų ir statistikos skyrių. Todėl pareiškėjas 2007 12 10 kreipdamasis į teismą dėl šio įsakymo panaikinimo, praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, kreiptis į teismą teisminės gynybos. Dėl ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nutraukė bylą dėl šio pareiškėjo reikalavimo (ABTĮ 101 str. 6 p.).
Be to, iš ginčijamo Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus 2005 08 31 įsakymo Nr. K-219, pakeisto 2005 11 24 įsakymu Nr. K- 270 matyti, kad šiais įsakymais buvo patvirtinta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūra ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas (t.1 b. l. 47;70).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį „Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.“
Šis teisinis reguliavimas lemia, kad ginčijamu įsakymu patvirtinta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūra, kiek tai susiję su joje nustatytomis pareigybėmis, struktūriniais padaliniais, jų skaičiumi ir pan., negali būti vertinama politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Todėl tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai taip pat negali sudaryti bylos nagrinėjimo dalyko.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2007 09 27 elektroniniu laišku Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjas D.T. paprašė pareiškėjo, kad jis pateiktų elektroninio pašto, www, mokymo duomenų bazės, konsultavimo duomenų bazės, socialinių darbuotojų duomenų bazės ir tarnybinių stočių aukščiausio lygio administratoriaus teise tarnybinių paslaugų prisijungimo slaptažodžius. 2007 10 15 pareiškėjui nepateikus slaptažodžių jis pakartotinai priminė pareiškėjui apie pavedimo neįvykdymą ir nurodė įvykdymo terminą iki 2007-10-19. 2007 09 27 laišku Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjas D.T. taip pat pavedė pareiškėjui direktoriaus įsakymu sudaryti darbo grupę iš 3-5 narių, kurios tikslas bus parengti elektroninio komunikavimo tarp tarnybos ir jos teritorinių padalinių darbuotojų koncepciją, galutinis darbo atlikimo terminas – 2007 12 31. Taip pat pavedė sudaryti dar vieną grupę, kuri parengtų IS Biudžetas naudojimosi nuostatus, darbo atlikimo terminas – 2007 12 31. 2007 10 15 laišku Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjas D.T. pareiškėjui nurodė, kad Elektroninio komunikavimo taisyklių tarp tarnybos ir jos teritorinių padalinių darbuotojų ir Buhalterinės apskaitos programinės įrangos struktūros projektai turi būti parengti iki 2007 10 18.
Pagal Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo 13 ir 14 punktus, Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas yra pavaldus šio skyriaus vedėjui bei privalo vykdyti skyriaus vedėjo ir tarnybos vadovybės nurodymus (t. 1 b. l. 94).
Iš liudytojo D.T., Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjo, parodymų matyti, kad paprašius pareiškėjo pateikti slaptažodžius, pastarasis tai padaryti atsisakė, kitų pavedimų taip pat neįvykdė. Tai, kad pareiškėjas buvo įpareigotas šiuos pavedimus atlikti ir nuo jų įvykdymo nebuvo atleistas, patvirtina ir šios tarnybos direktoriaus, T.J., parodymai. Byloje įrodymų, kurie paneigtų paminėtus nesurinkta.
Visa tai, įrodymų vertinimo prasme, lemia, kad pareiškėjo kaltė dėl padaryto tarnybinio nusižengimo yra įrodyta, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą ir šioje dalyje nėra pagrindo.
Byloje nenustatyta ir esminių procesinės teisės pažeidimų. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, įvykusio 2008 06 19, protokolo matyti, kad pareiškėjui ir jo atstovui buvo suteikta galimybė teikti prašymus susijusius su byla bei kad šia teise pareiškėjas ir jo atstovas naudojosi, prašydami į bylą išreikalauti ir kitus atsakovo įsakymus dėl Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūros bei pareigybių sąrašo sudarymo (t. 2 b. l. 16 – 17). Iš pareiškėjo pateiktų pastabų dėl šio protokolo matyti, kad dalis pastabų yra susiję su tuo pačiu prašymu į bylą išreikalauti ir kitus atsakovo įsakymus dėl Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūros bei pareigybių sąrašo sudarymo (t. 2 b. l. 39 - 40). Tačiau, kaip minėta, įsiteisėjusiomis teismo nutartimis pareiškėjo reikalavimą dėl jo perkėlimo iš Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pareigų į Informacinių technologijų ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas teisėtumo, buvo atsisakyta priimti nagrinėti teisme. Todėl teismas, atsisakydamas tenkinti ir tokio pobūdžio prašymus, kurie susiję su paminėtu reikalavimu, nepažeidė taisyklių, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo visapusiškumą ir objektyvumą. Iš kitų pareiškėjo pastabų dėl minėto teismo posėdžio protokolo matyti, kad šios pastabos yra susijusios ne su pareiškėjo procesinių teisių įgyvendinimu ar jų suvaržymu, o su proceso dalyvių pasisakymų išsamumu ir pan., tačiau, teismo posėdžio protokole yra fiksuojama tik proceso dalyvių pasisakymų esmė. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad teismo posėdžio protokole užfiksuoti proceso dalyvių pasisakymai esminiai neatitinka tikrovės ir pan. nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo apeliaciniame skunde ir pareiškėjas.
Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Š.K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Laimė Baltrūnaitė
Romanas Klišauskas