Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-07-26][nuasmeninta nutartis byloje][II-810-1220-2024].docx
Bylos nr.: II-810-1220/2024
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka (ANK 622 str.)
Administraciniai nusižengimai ir administracinė atsakomybė
Įspėjimas (ANK 24 str.)
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
Ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimas pirmosios instancijos teismui
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-810-1220/2024

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00586-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.3; 17.11.6; 22.10.1; 22.10.3

(S)

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. liepos 26 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Odetai Ruzienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11976-2024.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

A. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-11976-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 11 d., 16.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo „VW Crafter“ transporto priemonę , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai įvertinus prietaiso paklaidą, buvo nustatytas lengvas 0,48 promilių neblaivumo laipsnis. A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Tokiais savo veiksmais A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. skundu prašo pakeisti 2024 m. birželio 10 d. Institucijos nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo gegužės 11 dieną apie 16 valandą vakarienės metu, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui 16.25 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidžiau kitų KET reikalavimų. Jam buvo nustatytas lengvas 0,50 (0,48 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdę jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių - nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nurodė, kad išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, turi virš 34 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Nuo 1996 metų pilnu etatu dirba oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų montuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas privalomas vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas jis privalo vykti į skirtingus darbų objektus esančius visoje Lietuvoje, montuoti ir aptarnauti oro kondicionavimo, vėdinimo sistemas. Teigė, kad darbdavio charakterizuojamas, kaip iniciatyvus, nekonfliktiškas, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Charakteristikoje pažymima, kad jam teisė vairuoti būtina vykti į skirtingus darbų objektus esančius visoje Lietuvoje. Taip pat charakteristikoje pažymima, kad jokių drausminių nuobaudų ir žalingų įpročių neturi. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbovietę ir teigia, kad daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Taip pat nurodė, kad teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus, sunkios formos diabetu sergančiu tėvu G. P. Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jam būtina pagalba lankantis pas gydytojus, tėvas dėl sveikatos sutrikimų nevairuoja. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant tėvo sveikata ir privalomai vykstant į „VšĮ Kauno miesto polikliniką, Kalniečių, Dainavos, Šilainių padalinius“, „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas“ ir kitas medicinos įstaigas. Jį reikia dažnai lankyti siekiant užtikrinti jo gerą psichologinę būseną. Taip pat rūpinasi tėvo buitimi, įvairiais mokesčiais, maistu, vaistais ir finansine padėtimi. Taigi, jis negaliu vykdyti savo darbinių pareigų neturėdamas teisės vairuoti. Neturi kaip užtikrinti garbaus pensinio amžiaus, sunkios formos diabetu sergančio tėvo gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Paskyrus man trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai

Institucija atsiliepime į skundą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymėtina, kas asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinai, teigiamai charakterizuojančią asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojame, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas. Panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama darbinė padėtis, finansinė padėtis, šeimyninė padėtis ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šiuo atveju asmuo viršijo leistiną neblaivumo ribą (0,56 prom.,- pritaikius prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai- 0,54 prom.), antrojo patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 0,5 prom., - pritaikius prietaiso paklaidą- 0,48 prom. neblaivumas. Esant tokio lygio neblaivumui asmuo tikrai turėjo jausti neigiamą poveikį sveikatai, apsvaigimą, sulėtėjusią reakciją į aplinką. Tai suponuoja išvadą, kad asmuo nusižengimą įvykdė tyčia. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko, jame išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad puikiai supranta įstatymus, nurodė, kad pažeidimą su transporto priemonę paskutinį kartą padarė labai seniai, gal 2016-2017 m. Neplanavo tą dieną vairuoti, todėl išgėrė alaus. Po alkoholio vartojimo jo tėtis staigiai paprašė jį parvežti namo, tuo momentu tikrai nepagalvojo apie pasekmes, teigė, kad nevartojo stipriųjų gėrimų. Šiuo metu dirba su vairuotoju, pats nevairuoja daugiau kaip du mėnesius. Parodė, kad tėtį būtų vežęs namo apie 20 val., tad tikrai neplanavo vairuoti, viskas vyko skubotai, neapgalvotai. Teismo prašo sumažinti 6 mėnesių teisės atėmimo terminą, su auto bloku sutinka. Nurodė, kad darbui svarbus vairuotojo pažymėjimas, nes važinėja po visą Lietuvą, užtikrina, kad neperkaistų įvairių įmonių stotys. Darbe šiuo metu važinėja su vairuotoju. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas vykti pas sergantį tėvą, nes jis sunkiai serga, daug tyrimų. Atstumas tarp jo ir jo tėvo namų apie 5 km. Nurodė, kad žmona taip pat turi teisę vairuoti, bet prieš savaitę su puse įvyko avarija, tad neturi jokios transporto priemonės. Kadangi tėtis sunkiai vaikšto, tektų važinėti su taksi. Nurodė, kad mėnesis pajamos apie 1200 Eur, komandiruotpinigiai atskirai. Su alkoholiu niekada neturėjo problemų, administracine tvarka dėl alkoholio vartojimo nėra baustas.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Skundas netenkintinas.

 

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 10 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 11 d., 16.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo „VW Crafter“ transporto priemonę , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai įvertinus prietaiso paklaidą, buvo nustatytas lengvas 0,48 promilių neblaivumo laipsnis. A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Tokiais savo veiksmais A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. teismui pateiktu skundu neneigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jo neginčija tik prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kitoje dalyje nutarimą prašo palikti nepakeistą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu A. P. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

A. P. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Pareiškėjas A. P. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, kaip jau minėta, sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir A. P. buvo paskirta ne tik minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris lygus minimaliam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui, tai yra 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus.

A. P. skunde, prašydamas neskirti teisės vairuoti atėmimo, motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėms funkcijoms vykdyti, t. y. darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, kadangi teisė vairuoti būtina vykti į skirtingus darbų objektus esančius visoje Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina darbo veiklai vykdyti, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju A. P. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus. Nors A. P. teigė, kad būtinybė kilo vairuoti, paskambinus tėvui, tačiau byloje duomenų, kad tėvas paskambino ir kilo neatidėliotina būtinybė nuvykti pas jį nėra pateikta. Teismo vertinimu, šios A. P. akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats A. P., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Pažymėtina, kad pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones šiuo metu yra sustabdyta nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, tai yra nuo 2024 m. gegužės 11 d., tai yra jau daugiau nei 2 mėnesius, o darbo veiklą jis vykdo iki šiol, kadangi darbinių funkcijų vykdymui važiuoja į objektus su vairuotoju, kas sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumu. Pažymėtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina darbo veiklai vykdyti, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju A. P. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus.

Be kita ko, pareiškėjas savo skunde nurodė, kad turi rūpintis senyvo amžiaus tėvu, kuris serga sunkios formos diabetu, todėl reikia jį vežti į gydymo įstaigas. Tačiau šios pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats A. P., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Akivaizdu, kad pareiškėjo vairavimo teisės netekimas sukels tam tikrų nepatogumų tiek pačiam pareiškėjui, tiek jo artimai aplinkai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėjas gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų jį nuvežti ir panašiai. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiems pareigūnams patikrinus A. P. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė neigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, paklaus ar vairuotojas vartojo alkoholį, šis paaiškino, kad gėrė prieš dvi valandas vieną litrą alaus. Pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,56 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo po 16 minučių – 0,50 promilės, įvertinus paklaidą 0,48 promilės, neblaivumas. Šiuo atveju svarbu tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, todėl akivaizdu, jog A. P. išvykstant iš namų apie 16 val. ir vos sėdus prie automobilio vairo, jo neblaivumo laipsnis buvo dar didesnis, o jo paties argumentai, kad nesijautė neblaivus, yra neįtikinami, nors tai ir neturi reikšmės, kadangi šiuo konkrečiu atveju vertinamas A. P. palankiausias rodiklis, vėlgi, neabejotinai liudijantis buvusį jo neblaivumą. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl alkoholio kvapo, paneigia A. P. skunde nurodytas aplinkybes, kad nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių,

Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginys, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, o nustatytas 0,48 promilių neblaivumas įvertinus paklaidą, nežymiai viršijo leistiną normą, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad A. P. sėdo už vairo prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau šiuo atveju jis nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu. Iš patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų darytina išvada, kas jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį po alkoholinių gėrimų vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo jo abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl tėvo skambučio ir skubaus vyko pas jį šiuo atveju nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės.

Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo A. P. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačio nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo.

Teismas pažymi, kad išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina pareiškėjo nurodomos skunde aplinkybės, jog iki įvykio nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, turi 34 metų vairavimo stažą, yra doras visuomenės narys, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, rūpinasi šeima, charakterizuojamas teigiamai, alkoholio vartojimas nėra kasdieninio gyvenimo dalis. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, pareiškėjas A. P. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.

Administracinio nusižengimo padarymo metu A. P. nebuvo pradedantysis vairuotojas. Taigi, A. P., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų. Aplinkybės, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę nebuvo sustabdytas selektyviai dėl KET reikalavimų nesilaikymo, automobilis sustabdytas vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo ir kitoms funkcijoms vykdyti, laisvalaikio praleidimui, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas A. P., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad A. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalių sankcijoje numatytų nuobaudų (administracinio poveikio priemonių) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjui sukeltų itin neigiamas pasekmes.

Pareiškėjas tiek skunde nurodė, kad kitose administracinio nusižengimo bylose buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos poveikio priemonės arba skiriamos trumpesniam terminui. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu skirtingu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis.

Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui A. P. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones ar skirti trumpesnį šios administracinės poveikio priemonės terminą. A. P. paskirtas minimalus baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, minimalus draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Šioje byloje remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant ar sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį nustatant trumpesnį nei įstatymo sankcijos ribose. Nei jo nurodomos darbo, nei šeiminės aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jo įvykdytam administraciniam nusižengimui. Nors pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o Institucija nutarime šią aplinkybę pripažino lengvinančia, tačiau tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017). 

Teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundas netenkinamas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

A. P. skundą netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11976-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini))palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja     Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė


Paminėta tekste:
  • 2AT-47-976/2022
  • 2AT-54-489/2018
  • 2AT-34-507/2015
  • ATP-773-290/2016
  • ATP-89-651/2017
  • AN2-37-530/2018
  • 2AT-39-1073/2019
  • ATP-82-1020/2017