Teismingumo byla Nr. T-2/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14305-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. sausio 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centras dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas,

n u s t a t ė:

Ieškovas Ž. J. teismo prašo pripažinti negaliojančiu Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo antstolės V. U. 2000 m. lapkričio 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo iš varžytinių ieškovui Ž. J. parduotas Lietuvos vaiko draugijai priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. pastatai–kioskai 1E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos 7 055,06 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo antstolė V. U. 2000 m. lapkričio 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu, kuris vėliau buvo patvirtintas ir Teismo anstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo vyriausiosios teismo anstolės A. A., pardavė ieškovui Ž. J. Lietuvos vaiko draugijai priklausantį nekilnojamąjį turtą (pastatus–kioskus 1E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuosavybės teisė į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tačiau 2014 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo R. R. individualios įmonės „Kupita“ ieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, teismo prašoma pastatus–kioskus 1E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini)), pripažinti kilnojamaisiais daiktais ir pripažinti negaliojančia jų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Kauno apylinkės teismas  2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2792-192/2015, be kitų reikalavimų, tenkino ieškinio reikalavimą panaikinti pastatų–kioskų 1E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, o bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti pastatus–kioskus 1E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kilnojamaisiais daiktais nutraukė, nusprendęs, kad šis reikalavimas yra perteklinis. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos dalyvių apeliacinius sklundus, 2016 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2792-192/2015. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo įsigyto nekilnojamojo turto nebėra (jo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre panaikinta) Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo antstolės V. U. 2000 m. lapkričio 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas, kuriuo iš varžytinių ieškovui parduotas nekilnojamasis turtas (pastatai–kioskai 1E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio, kadangi minėtu aktu buvo parduotas neegzistuojantis nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisių ieškovui į šį turtą nebuvo galima perduoti. Žalos atsiradimą ieškovas sieja su VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojų neteisėtais veiksmais, vykdant jiems teisės aktais pavestas viešojo administravimo funkcijas, t. y. neteisėtu laikinųjų statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apylinkės teismas nurodo, kad ieškovas reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reiškia Lietuvos valstybei ir VĮ Registrų centrui, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis) sprendžia administraciniai teismai. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismui kilo abejonių, ar bendrosios kompetencijos teismas nagrinėdamas šią bylą nepažeistų rūšinio teismingumo taisyklių, todėl kreipėsi į Specialiąją Teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje yra keliami dvejopo pobūdžio reikalavimai - pripažinti negaliojančiu Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo antstolės V. U. 2000 m. lapkričio 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo iš varžytinių ieškovui parduotas nekilnojamasis turtas, t. y. pastatai–kioskai 1E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), bei priteisti solidariai iš atsakovių, VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos 7 055,06 Eur turtinės, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas reikalavimą pripažinti negaliojančiu Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo antstolės V. U. 2000 m. lapkričio 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo iš varžytinių ieškovui parduotas nekilnojamasis turtas, grindžia sandorių negaliojimo pagrindais, nurodydamas, kad nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių metu, toks turtas faktiškai ir teisiškai neegzistavo, todėl perduoti nuosavybės teisių į tokį turtą buvo negalima ir neįmanoma, o sandoris dėl tokio daikto pirkimo–pardavimo yra niekinis. Įstatymo leidėjas turto pardavimo iš varžytinių aktą prilygina notariškai patvirtintoms pirkimo–pardavimo sutartims, todėl šio akto galiojimą ar negaliojimą nustato bendrosios sandorių galiojimą ir negaliojimą reglamentuojančios teisės normos. Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Ieškovas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovių VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos grindžia VĮ Registro centro darbuotojų neteisėtais veiksmais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsniu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie apibrėžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y.  ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialiosios teisės norma, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Nagrinėjamoje byloje ieškovo žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš atsakovės VĮ Registrų centro veiksmų, jai vykdant teisės aktais pavestas viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro nustatai), todėl patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir yra teismingas administraciniam teismui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Tais atvejais, kai byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, tokiu atveju Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2014 m. gegužės 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2014).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centras dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, dėl jam teismingų reikalavimų grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat spręsti administracinio teisinio pobūdžio reikalavimo išskyrimo ir perdavimo nagrinėti administraciniam teismui klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.