Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-926/2022

                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00334-2020-7

                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 

 (S)

                        2.4.7.; 2.4.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2022 m. kovo 23 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorėms Jolantai Petraitytei ir Linai Laurusevičienei,

nuteistajam A. D.,

jo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. E. (toliau – V. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (nežymus R. D. sveikatos sutrikdymas), 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus V. E. sveikatos sutrikdymas) ir nuteistas:

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus R. D. sveikatos sutrikdymas), 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus V. E. sveikatos sutrikdymas), 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus R. D. sveikatos sutrikdymas) – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, A. D. skiriant subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. D. paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu A. D. paskirta bausme, prie A. D. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, t. y. 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, skiriant A. D. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujanti BK 66 straipsniu, į A. D. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 10 d. 1.00 val. iki 2020 m. kovo 10 d. 15.13 val. (1 diena) ir suėmime nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. išbūtas laikas.

Kardomąsias priemones – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą; rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. N., T. N., R. D., K. K. ir V. E.; įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. E., nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – kardomąsias priemones panaikinti, asmens tapatybės kortelę grąžinant A. D..

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti A. D. 14,21 (keturiolika eurų 21 ct), rastus ir paimtus 2020 m. gegužės 8 d. A. D. asmens kratos metu, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. D. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d.  nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 23 d., laikotarpyje nuo 4.00 val. iki 5.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme tyčia golfo lazda išdaužė automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio V. N., priekinį stiklą, – 114,00 eurų vertės, galinį stiklą, – 140,00 eurų vertės, priekinį kairės pusės durelių stiklą, – 72,00 eurų vertės, galinį kairės pusės durelių stiklą, – 77,00 eurų vertės, bei apgadino ir kiaurai prakirto automobilio priekinį gaubtą, – 132,00 eurų vertės, tokiais veiksmais sugadino svetimą nukentėjusiajam V. N. priklausantį turtą, padarydamas bendrą 535,00 turtinę eurų žalą.

2.       Be to, A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. kovo 9 d. apie 19.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kambaryje tarpusavio konflikto metu tyčia ne mažiau keturis kartus sudavė kumščiu, įspyrė, bei dūrė peiliu savo broliui R. D. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam pjautines žaizdas pakaušio srityje, kairio peties srityje, paviršinius sužalojimus kaklo, kairio žasto srityje, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.       Be to, A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 4 d. apie 21.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia ne mažiau penkis kartus sudavė kumščiu į veidą, sugriebęs nukentėjusiosios galvą trenkė į stiklinį staliuką, bei dūrė peiliu į nugarą savo nėščiai sugyventinei V. J., padarydamas jai kraujosruvas veide, skruostuose, kaktoje, žaizdas nugaroje kairės mentės srityje, žaizdas nugaros dešinėje, tokiu būdu sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

4.       Apeliaciniame skunde nukentėjusioji V. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendį, sušvelninti nuteistajam A. D. skirtą bausmę ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4.1.                      Apeliantės teigimu, ji su A. D. turi bendrą dukrą, kuri nori matyti savo tėvą. Nuteistasis be galo myli savo dukrą, būdamas laisvėje, visiškai išlaikė tiek apeliantę, tiek ir jųdviejų bendrą vaiką, yra rūpestingas ir mylintis tėvas. V. E. vienai yra labai sudėtinga finansiškai išlaikyti savo šeimą bei namą. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nukentėjusioji susitaikė su nuteistuoju, šis jai skambina ir rūpinasi savo šeima, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto.

5.       Byloje buvo pateiktas ir nuteistojo A. D. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžio (du kartus), tačiau, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimis (baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme gauta 202  m. lapkričio 11 d.) priimti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą buvo atsisakyta ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, todėl nuteistojo A. D. apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje nenagrinėtini.

6.       Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja sutiko su nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvais, prašė jį tenkinti, sušvelninti nuteistajam skirtą bausmę. Prokurorė, nesutikdama su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios V. E. apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nukentėjusiosios skunde nėra ginčijamas A. D. veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta, prašant ją sušvelninti ir skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

8.       Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

9.       Tuo tarpu įvertinus A. D. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad A. D. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

10.       Bylos duomenims, A. D., veikdamas tyčia, padarė tris nesunkius baigtus nusikaltimus. Visais atvejais nuteistasis veikė tiesioginės tyčios forma. Net du A. D. inkriminuoti nusikaltimai buvo nukreipti į nuteistojo artimų asmenų ratą – brolį bei sugyventinę, ir pasižymėjo ypatingu ciniškumu bei žiaurumu – tiek R. D., tiek V. E., be kita ko, besilaukianti kūdikio, buvo sužaloti peiliu be jokios aiškios dingsties, kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas asmeniui skirtinos bausmės individualizavimui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Šioje vietoje vertinant A. D. asmenybę būtina pažymėti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. D. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo pirmieji. Praeityje jis jau buvo teistas ne vieną kartą, be kita ko, tiek už smurtinių, tiek ir turtinių nusikaltimų padarymą. Praeityje jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau, įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos šis faktas nuteistojo asmenybei neturėjo, savo elgesio teigiama linkme jis nekoregavo, naujas nusikalstamas veikas, be kita ko, padarydamas esant dar neišnykusiam ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui.

11.       Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje svarbu paminėti ir tai, kad praeityje nuteistasis buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už itin šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą – priešinosi policijos pareigūnams, pažeidinėjo viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Duomenų apie nuteistajam skirtų piniginių administracinių nuobaudų sumokėjimą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Ankstesni nuteistojo teistumai bei baustumai administracine tvarka neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. D. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujų nusikalstamų veikų padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Iš aptarto seka, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais A. D. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, skyrus nuteistajam švelnesnę bausmę, bus tinkamai pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

12.       Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvai, kad ji su A. D. turi bendrą dukrą, kurią nuteistasis be galo myli. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad fizinį smurtą savo sugyventinės V. E. atžvilgiu nuteistasis naudojo jai besilaukiant kūdikio, iš ko spręstina, kad V. E. delikati padėtis nuo neteisėto elgesio nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog dukros egzistavimas šiuo atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Konstatuojant šią išvadą, būtina pažymėti ir tai, kad A. D. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu jis niekur nedirbo ir jokių oficialių pajamų neturėjo. Nors 2021 m. kovo 1 d. nuteistasis įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau išlaikyti darbo vietos šioje įmonėje ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad asmuo nėra linkęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o jo šeimos egzistavimas jo neskatina pasitaisyti. Nors V. E. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, išlaikydavo savo šeimą, tačiau, įvertinus faktą, jog iš esmės jokio oficialaus pajamų šaltinio ilgesnį laiką A. D. neturėjo, šie nukentėjusiosios teiginiai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti savo sugyventiniui išvengti realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje.

13.       Netenkinant nukentėjusiosios apeliacinio skundo įvertintina ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d.-2020 m. rugsėjo 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-24/2020 konstatuota, kad A. D. nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas; lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai; psichikos ir elgesio sutrikai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (4 t., b. l. 69-74). Jokių pastangų siekdamas eliminuoti savo sutrikimus, kurie neabejotinai išprovokuoja neteisėtą, itin impulsyvų nuteistojo elgesį, pasireiškusį ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, nuteistasis nededa, niekur nesigydo, toliau vartoja alkoholį, kas neretai priveda jį prie naujų nusikalstamų veikų darymo. Šį faktą nuteistasis iš esmės pripažino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, jog galimai jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą analizuojamu atveju išprovokavo jo būsena po ilgalaikio alkoholio vartojimo. Šių duomenų visuma neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju gali tinkamai įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, ką pagrįstai skundžiamame nuosprendyje sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvai šios išvados nepaneigia.

14.       Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, ką nagrinėjamu atveju įmanoma pasiekti tik realiu A. D. skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimu.

15.       Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

16.       2021 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 158,27 (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus, 27 centus), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. D. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

17.       BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015 ir kt.).

18.       Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios V. E. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji neginčijo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tačiau nesutiko su A. D. skirta bausme, prašydama ją sušvelninti, nuteistasis išreiškė norą dalyvauti jo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl nagrinėti nukentėjusiosios apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka nebuvo galimybės. Esant šių duomenų visumai, jų kontekste įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos rezultatą, t. y. atmetant nukentėjusiosios V. E. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašomos priteisti jų turėtos išlaidos, susidariusios teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. D. apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nukentėjusiosios V. E. apeliacinį skundą atmesti.

Išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. D. apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. D. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Algirdas Giedraitis

                                                           Jurga Vasiliauskienė

                                                           Aušra Vingilė