Civilinė byla Nr. 2YT-1474-618/2020

Proceso Nr. 2-06-3-00082-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.5.19.
(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. U., R. U., antstolis Jonas Petrikas.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo grąžinti neteisėtai nurašytas pinigines lėšas į Marijampolės pataisos namų sąskaitą, informuojant, kad nuo šių lėšų jau buvo išskaičiuota suma antstoliui. Nurodė, kad antstolis 2019-12-10 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. B19-12811 paskirstė jam priklausančias 9 700,00 Eur pinigines lėšas. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti nuskaičiuota 50 proc. nuo sumos, viršijančios vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo sumos, neviršijančios vieno MMA. Pradėdamas išieškojimą antstolis taip pat negalėjo nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio sumą. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog priimdamas 2019-12-10 patvarkymą antstolis neapskaitė 661,14 Eur sumos, o vykdymo išlaidos antstoliui atlyginamos baigus vykdymo procesą, t.y. baigus išieškojimą.

2.       Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

3.       Suinteresuoti asmenys R. U., R. U. atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pareiškėjas teismo sprendimo nevykdo, šiuo metu pareiškėjo skola sudaro apie 40 000,00 Eur.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas

4.       Vykdomosios bylos Nr. 0172/16/00325 duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-23 vykdomąjį raštą Nr. 2-95-586/2016 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis priteisimo iš skolininko P. V. (vykd. b. l. 3-4, 11). 2016-04-07 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje antstolis areštavo 13 736,00 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas (vykd. b. l. 36). 2018-08-30 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S18-24958 antstolis areštavo 36 313,40 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, bei nurodė nustačius visą skolininko turto masę, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne mažiau kaip 548,00 Eur kiekvieną mėnesį (vykd. b. l. 75). 2018-10-03 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S18-27930 antstolis areštavo 35 919,01 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, bei nurodė nustačius visą skolininko turto masę, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne mažiau kaip 548,00 Eur kiekvieną mėnesį (vykd. b. l. 93). 2019-03-08 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S19-6183 areštavo 38 671,01 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų (turto), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, bei nurodė nustačius visą skolininko turto masę, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne mažiau kaip 548,00 Eur kiekvieną mėnesį (vykd. b. l. 107). Antstolis 2019-10-23 patvarkymu Nr. S19-26639 areštavo skolininko turtinę teisę į 43 445,95 Eur sumą, esančią ir/ar pateksiančią į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą ar kasą (vykd. b. l. 138). 2019-12-09 mokėjimo pavedimu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pervedė antstoliui 9 700,00 Eur pinigines lėšas, priklausančias skolininkui (vykd. b. l. 155). 2019-12-10 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. B19-12811 paskirstė 9 700,00 Eur išieškotą sumą: 9 038,86 Eur išieškotojams; vykdymo išlaidas antstoliui – 180,03 Eur būtinas vykdymo išlaidas, 113,13 Eur papildomas vykdymo išlaidas, 367,98 Eur atlygį antstoliui (vykd. b. l. 156).

5.       Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

6.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas.

7.       CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Aptartas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

8.       Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma -30 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

9.       CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, pagal kurį išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: 1) grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje; 2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; 3) mokinių, studentų stipendijų; 4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; 5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; 6) dividendų; 7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

11.       Nagrinėjamu atveju antstolis nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančią 9 700,00 Eur kompensaciją iš Valstybės. Teismas pažymi, kad minėta kompensacija nepatenka į CPK 737 straipsnyje nurodytą pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašą ir į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervesta nebuvo. Taigi, minėtų piniginių lėšų išieškojimui taikytinos bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės, įtvirtintos CPK XLVII skyriuje, įskaitant CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Kaip minėta, nurodytas apribojimas taip pat taikytinas ir skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamoms lėšoms. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-07, 2018-08-30, 2018-10-03 ir 2019-03-08 patvarkymais areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1510-261/2017 pareiškėjui priteista 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-06-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018 pareiškėjui priteista 1 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo. 2018-03-05 Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas antstoliui pervedė 411,89 Eur pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, 2018-09-11 – 942,39 Eur pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų. Taigi, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, buvo priteista iš viso 2 450,00 Eur, Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas antstoliui pervedė iš viso 1 354,28 Eur. Tokiu būdu išieškojimas nebuvo nukreiptas į 1 095,72 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas yra vienkartinis, į tai, kad antstoliui nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančią 9 700,00 Eur kompensaciją iš Valstybės, pareiškėjui jau buvo užtikrinta teisė į piniginių lėšų sumą neviršijančią vieną MMA, darytina išvada, kad antstolis vykdydamas išieškojimą iš skolininkui priklausančios 9 700,00 Eur kompensacijos nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

12.       Pareiškėjas taip pat nurodo, jog priimdamas 2019-12-10 patvarkymą antstolis neapskaitė 661,14 Eur sumos, o vykdymo išlaidos antstoliui atlyginamos baigus vykdymo procesą, t.y. baigus išieškojimą. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis). CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka, pagal kurią išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui.

13.       Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte numatyta, kad skolininkui vykdymo išlaidų neapmokėjus per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal formulę, nurodytą Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2019-12-10 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. B19-12811 paskirstė 9 700,00 Eur išieškotą sumą: 9 038,86 Eur išieškotojams; vykdymo išlaidas antstoliui – 180,03 Eur būtinas vykdymo išlaidas, 113,13 Eur papildomas vykdymo išlaidas, 367,98 Eur atlygį antstoliui. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, antstolis 2019-12-10 patvarkymu paskirstė visą išieškotą 9 700,00 Eur  sumą, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais reikalavimais.

14.       Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė CPK reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/16/00325 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja                                                                                                         Larisa Šimanskienė