Skundas administracinio nusižengimo byloje 

Nr. II-1241-1170/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01497-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.9; 21.4.13

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2023 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska - Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. lapkričio 15 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. A32-6846/23(2.1.15E-VŠT) pritaikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. lapkričio 16 d. D. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-98961-2023 dėl to, kad pastarasis 2023 m. lapkričio 15 d., 21.14 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.4 punktą ir tokiu būdu padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje (b. l. 11-13).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. lapkričio 15  d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo, kai padarytas ANK 417 straipsnio 2 arba 21 dalyse numatytas administracinis nusižengimas, aktu Nr. A32-6846/23(2.1.15E-VŠT) (toliau – ir Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas) transporto priemonė – automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas buvo priimtas vadovaujantis ANK 603 straipsniu ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 33 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė buvo palikta stovėti, pažeidžiant KET 150,4 punkto reikalavimus, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei bei buvo palikta mažesniu nei 5 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos (b. l. 10).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 7 d. buvo gautas D. Š. skundas dėl Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto, kuriuo prašoma priverstinį transporto priemonės nuvežimą pripažinti pertekline priemone bei atlyginti patirtas išlaidas (dėl priverstinio automobilio nuvežimo – 135 Eur, dėl pavėžėjimo paslaugos atsiimti automobilį – 4,10 Eur, bei dėl laiko sutrukdymo ir bylinėjimosi kompensaciją – 200 Eur). Skunde nurodyta, kad D. Š. tos pačios dienos rytą, grįžęs iš naktinio darbo, sąmoningai pastatė automobilį būtent Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodytoje vietoje, palikdamas vietos priekyje dar keliems automobiliams. Anot D. Š., jis buvo įsitikinęs, kad automobilį paliko tinkamoje ir leistinoje vietoje, kadangi iki pėsčiųjų perėją žyminčio pastatyto ženklo vizualiai buvo tinkamas atstumas, kaip to reikalauja KET nuostatos. Skunde taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau kurį laiką vykdo remonto darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje parkavimas nėra galimas, asfaltas yra nugremžtas, dirba sunkiasvorė technika, o alternatyvių vietų parkavimui nėra išskirta ir su parkavimu vakarais dažnai būna problemų. D. Š., gavęs informaciją iš kaimynų, kad automobilis yra išvežamas, atėjo į automobilio stovėjimo vietą, bet automobilis jau buvo išvežtas. Sugretinus įvykio vietoje esančius kelio ženklus ir kelio žymėjimą, yra matomas akivaizdus neatitikimas ženklinimo taisyklėms. Automobilis buvo pastatytas atsižvelgiant į stovinį kelio ženklą, o stovintis kelio ženklas, žymintis pėsčiųjų perėją, yra perėjos pažymėtos ant važiuojamosios dalies viduryje, kas prieštarauja KET. Anot D. Š., Priverstinį automobilio nuvežimo aktą pildęs pareigūnas nepagrįstai nurodė, kad automobilis yra nutempiamas tuo pagrindu, kad kelia grėsmę eismo dalyvių ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, kadangi pati gatvė dėl darbų yra purvina ir važiuojamosios kelio dangos matomumas yra ribotas, kas sukelia žymiai didesnį pavojų nei transporto priemonės palikimas per arti perėjos. D. Š. teigimu, jo automobilis netrukdė eismo dalyvių judėjimui, neblokavo pėsčiųjų perėjos, ir vargu ar turėjo įtakos eismo dalyvių sveikatai ir saugumui (b. l. 5-6).

Skundas atmestinas

ANK 595 straipsnyje nustatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, gali taikyti prievartos priemones, įskaitant ir priverstinį transporto priemonės nuvežimą (ANK 595 straipsnio 10 punktas).

ANK 607 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam taikomos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę jas apskųsti apylinkės teismui. Apylinkės teismas skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo skundo gavimo rašytinio proceso tvarka. Apylinkės teismas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skundą atmesti; 2) skundą patenkinti ir panaikinti administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonę.

Teismas pažymi, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. skundžiant administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių teisėtumą, nėra gausi, tačiau senesnėje teismų praktikoje (aiškinant tuo metu galiojusias ATPK nuostatas, susijusias su administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimu) yra išaiškinta tokio apskundimo paskirtis – t. y. pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.) (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-482-582/2015). Teismo vertinimu, tokie teismų praktikoje esantys išaiškinimai taikytini sprendžiant ir skundus, paduotus pagal dabar galiojančio ANK 607 straipsnio nuostatas, kadangi administracinės teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo reglamentavimas iš esmės nėra pasikeitęs.

ANK 603 straipsnyje numatyta, kad padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei ar kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą.

Pažymėtina, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis. Dėl to, siekiant užtikrinti eismo saugumą, eismo dalyvių, kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, svarbu, kad eismą kontroliuojantys kompetentingi pareigūnai, kai to reikia, imtųsi būtinų priemonių. Viena iš eismo saugumo užtikrinimo priemonių ir yra nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje – priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas, kompetentingiems pareigūnams suteikiantis diskreciją nuspręsti priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, tai yra būtina; tai teisėta priemonė, taikoma įgyvendinant eismo saugumą. Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, o taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto skundo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu D. Š. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 15 d. buvo priverstinai nuvežta iš jos sustojimo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Kaip buvo minėta pirmiau, administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo priemonės be kita ko gali būti taikomos siekiant užkirsti kelią administraciniams nusižengimams. Šioje administracinio nusižengimo byloje D. Š. skundžiama poveikio priemonė buvo pritaikyta siekiant užkirsti kelią galimai daromam administraciniam nusižengimui, o būtent – ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui, esant pagrįstam manymui, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Pabrėžtina, jog kitą dieną po pirmiau nurodytos prievartos priemonės pritaikymo - 2023 m. lapkričio 16 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-98961-2023 dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Be kita ko, ši prievartos priemonė buvo pritaikyta taip pat su tikslu pašalinti galimą grėsmę eismo dalyvių ir kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitokio pobūdžio asmenų teisių pažeidimui. Siekiant nustatyti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, 2023 m. lapkričio 15 d., 21.14 val. buvo atlikti transporto priemonės sustojimo vietos matavimai, taip pat įvykio vieta buvo užfiksuota fotonuotraukose. Galiausiai, sugretinus atliktų matavimų rezultatus su įvykio vietos pobūdžiu – siaura važiuojamosios kelio dalies atkarpa, kitų transporto priemonių artimu išdėstymu, taip pat dėl paliktos transporto priemonės ribotu pėsčiųjų perėjos matomumu, galiausiai ir su paros laiku – vėlyviu vakaru, bei siekiant užkirsti kelią galimam pavojingų padarinių atsiradimui dėl transporto priemonės išsidėstymo važiuojamojoje kelio dalyje, buvo priimtas sprendimas D. Š. transporto priemonę priverstinai nuvežti. Akivaizdu, kad skundžiama procesinė prievartos priemonė buvo pritaikyta išimtinai dėl transporto priemonės išsidėstymo važiuojamoje kelio dalyje, kas trukdė pėsčiųjų eismui bei kitiems vairuotojams, artėjantiems prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, įsitikinti ar perėjoje nėra įžengusio, žengiančio arba prieš pat eismo juostą, (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į ją pėsčiojo, kas taip pat sąlygojo ir eismo dalyviams galimai kilsiantį pavojų.

Taigi, akivaizdu, kad skundžiamą Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą surašę pareigūnai 2023 m. lapkričio 15 d. D. Š. transporto priemonę iš įvykio vietos pašalino, turėdami tam pagrindą ir nepažeisdami ANK 595 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde D. Š. apeliavo į tai, kad jis, 2023 m. lapkričio 15 d. palikęs transporto priemonę adresu (duomenys neskelbtini), jokių KET nuostatų nepažeidė ir įvykio vietoje esanti pėsčiųjų perėja yra netinkamai sužymėta, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto teisėtumo, dėl šių skundą padavusio asmens argumentų nepasisako, kadangi jais iš esmės yra analizuojama jam inkriminuoto ir 2023 m. lapkričio 16 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pabrėžtina, jog argumentai dėl galimai netinkamai inkriminuoto administracinio nusižengimo yra adresuotini šį nusižengimą tiriančiam subjektui – šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, arba esant šios institucijos galutiniam sprendimui – nutarimui dėl administracinio nusižengimo padarymo, teismui. Tuo tarpu, dabartiniame administracinio nusižengimo teisenos etape yra analizuojamas išimtinai vienos pritaikytos procesinės prievartos priemonės teisėtumo klausimas, bet ne paties administracinio nusižengimo padarymo faktas, dėl to teismas plačiau apie pirmiau išvardintus D. Š. argumentus nepasisako.  

Be visų skunde numatytų argumentų, D. Š. taip pat prašė atlyginti jo patirtas išlaidas, susijusias tiek su automobilio nuvežimu, tiek su jo kreipimusi į teismą.

Minėtų D. Š. argumentų kontekste pabrėžtina, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai. Be kita ko, šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

Šiuo atveju, nenustačius, kad skundžiamas Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas yra neteisėtas, teismas neturi pagrindo D. Š. priteisti ir jo skunde nurodytas išlaidas.

Apibendrinus pirmiau aptartą, konstatuotina, kad skundžiamas Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl D. Š. skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 607 straipsniu,

n u t a r i a:

atmesti D. Š. skundą.

Nutarimas neskundžiamas. 

Nesutikimą su šiuo nutarimu galima pareikšti apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo.

Teisėja                                                                                                       Justyna Žukovska - Pečiulienė