Civilinė byla Nr. e2-452-991/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05694-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

sekretoriaujant Mortai Kungienei, Mildai Gricienei,

dalyvaujant ieškovui M. P. ir jo atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,

atsakovo atstovui advokatui Robertui Balikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „K. klinika“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 600 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. ieškovui plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos mažosios bendrijos (toliau ir MB) „K. klinika“ gydytojas  G. K. atliko chirurginę operaciją. Ieškovas iki operacijos konsultacijos metu teiravosi, ar operacija yra mokama ar Teritorinės ligonių kasų finansuojama, tačiau atsakovės vadovas nurodė, jog operacija nefinansuojama ir operacijos kaina yra 600 Eur. Ieškovas su nurodyta kaina sutiko, taip pat už konsultaciją sumokėjo 10 Eur grynais, tačiau čekis ar sąskaita išrašyta nebuvo. Operacija ieškovui buvo atlikta uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose, kurioje chirurgas G. K. dirbo pagal darbo sutartį. Kitą dieną po operacijos, t. y. 2021 m. balandžio 2 d., gydytojas G. K., po ieškovo apžiūros, paprašė sumokėti už atliktą operaciją, tačiau ieškovui neturint grynųjų pinigų, ieškovas už paslaugą atsiskaitė kortele, 600 Eur sumą pervesdamas per G. K. atneštą banko kortelių skaitytuvą. Ieškovui pasidomėjus, paaiškėjo, kad ieškovui atlikta operacija iš tiesų yra Teritorinės ligonių kasų finansuojama. Ieškovui elektroninės bankininkystės paskyroje patikrinus kam buvo pavedimas, paaiškėjo, kad 600 Eur suma buvo sumokėta atsakovei. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą ir sužinojo, kad už šią operaciją buvo išmokėta kompensacija UAB „Šiaulių chirurginės priežiūros centrui“ iš privalomojo socialinio draudimo fondo (toliau ir PSDF) lėšų. 2021 m. gegužės 28 d. el. laišku ieškovas kreipėsi į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ vadovą su skundu dėl neteisėtų G. K. veiksmų, prašydamas skubiai atlikti tyrimą, taip pat su skundu kreipėsi į Šiaulių teritorinę ligonių kasą, kuri atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, jog ieškovui buvo neteisėtai išduotas siuntimas operacijai atlikti, padaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų dokumentavimo trūkumai bei Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1 061,08 Eur žala. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2021 m. birželio 23 d. priėmė G. K. darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatuota, jog gydytojas G. K. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo buvo atleistas iš darbo. Dėl atleidimo iš pareigų G. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Vykstant šiam ginčui, ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl nepagrįstai gautų 600 Eur grąžinimo, atsakovė pateikė taikos sutartį, tačiau taikos sutartyje nurodžius tikrovės neatitinkančias aplinkybes (atsakovas 600 Eur sumą sumokėjo neva ne už operaciją, o už konsultaciją ir medicininių priemonių perdavimą), ieškovas taikos sutarties nepasirašė. Darbo ginčų komisija atmetė G. K. ieškinį dėl neteisėto atleidimo, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, G. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje G. K. ieškinį atmetė, Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pasibaigus teisminiams ginčams, ieškovas kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį su pakoreguotomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau atsakovė į šį pasiūlymą nereagavo. Šiuo atveju atsakovė praturtėjo 600 Eur suma ieškovo sąskaita be teisinio pagrindo, atsakovė gavo pinigus į savo banko sąskaitą, nors ieškovui operacijos neatliko ir šių paslaugų nesuteikė, atsakovė nepagrįstai gautos 600 Eur sumos ieškovui iki šiol negrąžino, todėl ši suma ieškovui turi būti priteista.

3.       Atsakovė MB „K. klinika“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. 

4.       Nurodė, kad ieškovas 2021 m. kovo 27 d. kreipėsi į atsakovę suteikti ypatingai skubią konsultaciją dėl (duomenys neskelbtini) operacijos. Gydytojas informavo ieškovą, kad prašomų paslaugų suteikimas kainuos daug brangiau negu įprastomis sąlygomis, nes ieškovas prašo skubos tvarka ir išskirtiniu laiku suteikti paslaugas. Ieškovas patvirtino, kad jam yra priimtinos tokios paslaugų suteikimo sąlygos. Tos pačios dienos apžiūros metu, gydytojas paaiškino ieškovui, kad visas paslaugų paketas kainuos 600 Eur, ieškovas sutiko su šiuo paslaugų paketu ir kaina, tačiau gydytojas pasiūlė pagalvoti priimant galutinį sprendimą ir susisiekti po kelių dienų. Ieškovas tą pačią dieną, praėjus dviem valandoms nuo konsultacijos pabaigos, paskambino gydytojui ir informavo, kad priėmė sprendimą gydytis nurodytomis paslaugų teikimo sąlygomis. Ieškovui buvo išsiųsta SMS žinutė, kurioje buvo pateiktas reikalingų tyrimų sąrašas. Ieškovas 2021 m. kovo 30 d. paskambino gydytojui ir paprašė nurodyti elektroninio pašto adresą, informuodamas, jog nori atsiųsti tyrimų rezultatus, elektroninio pašto adresas nedelsiant buvo išsiųstas ieškovui SMS žinute. Įvertinęs ieškovo tyrimų rezultatus, gydytojas paskyrė operacijos datą ir laiką, t. y. 2021 m. balandžio 1 d. 16.00 val. Gydytojas, atlikęs operaciją, tą pačią dieną išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą už suteiktas konsultacijas ir kitas pirmiau įvardytas paslaugas, kurios buvo būtinos, kad ieškovo operacija būtų rezultatyvi, o ieškovas kitą dieną po operacijos, t. y. 2021 m. balandžio 2 d., sumokėjo sutartą kainą (600 Eur) už suteiktų paslaugų paketą. Gydytojas po operacijos atlikimo, kaip ir buvo sutarta, vykdė ieškovo pooperacinę priežiūrą, asmeniškai įvertino jo būklę po operacijos, savo asmeniniu telefono numeriu teikė konsultacijas ieškovo iškeltais klausimais. Ieškovas 2021 m. birželio 28 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią buvo atlikta operacija, kreipėsi į gydytoją dėl susidariusios situacijos išsprendimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovo teiginys, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo išspręstas darbo ginčas, kilęs tarp gydytojo ir UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, yra nustatyti šiai civilinei bylai išspręsti reikšmingi prejudiciniai faktai, yra nepagrįstas, nes darbo bylos procese nustatytos faktinės aplinkybės šios civilinės bylos kontekste nėra prejudiciniai faktai. Ieškovas siekia įrodyti, kad ginčo pinigų suma buvo sumokėta už jam atliktą operaciją, tačiau atsakovės vertinimu, pirmiausia būtina akcentuoti, kad pirminės paslaugos buvo suteiktos ne darbo dieną, t. y. šeštadienį, ir ypatingos skubos tvarka. Taip pat negalėjo būti sudarytas susitarimas dėl ieškovo nurodytos 10 Eur kainos už jam suteiktas pirmines paslaugas, nes atsakovė yra nustačiusi tik žemutinę kainos už konsultaciją, teikiamą įprastomis sąlygomis, ribą, tačiau kiekvienas atvejis yra savitas ir individualus, todėl paslaugų, teiktinų konkrečiam pacientui, kaina yra atskiro susitarimo tarp atsakovės ir paciento dalykas. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyta jam išskirtinėmis sąlygomis suteiktų pirminių paslaugų kaina yra netgi mažesnė už žemutinę kainos už konsultaciją, teikiamą įprastomis sąlygomis, ribą. Be to, šalims iš tikrųjų susitarus dėl tokios pirminių paslaugų kainos, kokią nurodo ieškovas ir ieškovui sumokėjus sutartą kainą, atsakovė būtų išrašiusi ieškovui sąskaitą faktūrą ir išdavusi pinigų priėmimo kvitą, tačiau atsakovė to neatliko, nes toks susitarimas už ieškovo nurodytą kainą negalėjo būti sudarytas, pažymėjo, kad vien tik įprastinė plastiko chirurgo konsultacija kainuoja 100 Eur, o (duomenys neskelbtini) operacijos rinkos kaina svyruoja nuo 1 490 Eur iki 2 000 Eur, todėl plastikos chirurgas, turintis darbo patirtį ir įdirbį, nesutiktų atlikti operacijos už ieškovo nurodomą kainą, kuri, kaip minėta, yra 3-4 kartus mažesnė negu rinkos kaina. Ieškovas tiek iki operacijos, tiek po operacijos pretenzijų nereiškė, įrodymų, patvirtinančių, jog gydytojas netinkamai suteikė gydymo paslaugas, nepateikė, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti, kad jam būtų grąžinta sutarta pinigų suma, sumokėta už suteiktas paslaugas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, atsakovė, vykdydama susitarimą, suteikė ieškovui sutartų paslaugų paketą, o ieškovas, gavęs atitinkamas paslaugas, sumokėjo atsakovei sutartą piniginį ekvivalentą, atitinkantį suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, vadinasi, abi sutarties šalys gavo priešpriešinių reikalavimų patenkinimą, dėl kurių ir buvo sudaryta ši sutartis. Atsakovė mano, kad ieškovas veikia, derindamas savo veiksmus su UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, ir vykdydamas šios bendrovės, turinčios suinteresuotumą bloginti gydytojo teisinę padėtį, nurodymus, ir kartu be teisinio pagrindo praturtėti (susigrąžinant pinigų sumą, kuri turėjo būti ir buvo sumokėta už ieškovui suteiktas paslaugas) atsakovės sąskaita.

5.       Atsakovė MB „K. klinika“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarp bylos šalių susiformavo sutartiniai asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo santykiai, vadinasi, ieškovas savo tariamai pažeistai teisei apginti turėtų būti pasirinkęs teisių gynimo būdą, reglamentuotą sutarčių teisės normomis. Ieškovo pasirinkimas ginti savo tariamai pažeistą teisę taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą besąlygiškai saisto teismą, nes šio ieškovo pasirinkimo ignoravimas ir modifikavimas, reikštų ieškinio faktinio pagrindo modifikavimą, o toks teismo įsikišimas yra negalimas. Ieškovas pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistos teisės gynimo būdą, o šis jo pasirinkimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareikštą ieškinį.

6.       Teismo posėdyje ieškovas M. P. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad  telefonu 2021 m. kovo 27 d. kreipėsi į gydytoją G. K. pasiteirauti ar galima užsiregistruoti apžiūrai, kuris pakvietė atvykti pas jį į kliniką, adresu (duomenys neskelbtini). Laiko tiksliai nepamena, tačiau laiku nuo 11 iki 13 val. atvykus į kliniką gydytojas jį apžiūrėjo bei nusprendė, kad jam reikalinga operacija. Pasiteiravus, ar ši operacija yra kompensuojama iš valstybės ligonių kasų, jis gavo neigiamą atsakymą. Gydytojas pasakė, kad ši operacija nėra kompensuojama iš ligonių kasos bei paklausus kiek kainuotų operacija pas patį daktarą, buvo pasakyta, jog operacija kainuos 600 Eur. Preliminari operacijos atlikimo data buvo nurodyta 2021 m. balandžio mėn. Paklausus, kokių reikia tyrimų, gydytojas pasakė, kad dėl reikiamų tyrimų parašys sms žinute. Gydytojas paprašė iš jo 10 Eur už konsultaciją, tačiau jokio kvito neišrašė. Antradienį kreipėsi į savo šeimos daktarą dėl operacijai reikiamų tyrimų atlimo, tyrimai buvo atlikti, atliktas Covid-19 testas. Gydytojui paskambinus, pranešus, kad tyrimai yra atlikti, jis liepė atvykti ketvirtadienį (balandžio 1 d.) 17 val. į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą kliniką, prieš 17 val. jį pasitiko seselė, vardo ir pavardės neatsimena, kurį užpildė dokumentus, ir tuo pačiu jis pasiteiravo jos, kada ir kaip jam reikės atsiskaityti su daktaru. Seselė atsakė, kad operacija yra nemokama, tačiau tiksliai nežinanti, nes tai yra daktaro ir paciento susitarimas. Seselė jį nuvedė į palatą, daktaro sulaukė apie 18 val., kuris dar kartą atliko apžiūrą, paskui atėjo seselė, nuvedė į operacinę, gavęs narkozę, jau atsibudo po operacijos. Penktadienį (balandžio 2 d.) apie 12 val. atvyko gydytojas G. K. apžiūrėti ir išrašyti iš įstaigos, kartu paprašė susimokėti už operaciją. Gydytojas buvo atsinešęs pinigų priėmimo-perdavimo išrašymo kvitą, tačiau ieškovas atsisakė mokėti grynais, kadangi seselės pasakymas, kad operacija yra nemokama, jį suglumino bei sukėlė įtarimų, todėl nutarė atsiskaityti kortele. Tada gydytojas atnešė kortelių skaitytuvą, ieškovas įdėjo kortelę, suvedė PIN kodą ir nuo kortelės buvo nuskaičiuota 600 Eur. Po operacijos buvo išleistas namo gydytis ambulatoriškai, du kartus buvo atvykęs į perrišimus, kartą – dėl drenų ištraukimo ir keletą kartų apžiūrai, viskas vyko UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Kilus įtarimų dėl operacijos finansavimo iš valstybės lėšų, pats kreipėsi į Teritorinių ligonių kasą su klausimu, ar jam ši operacija yra kompensuojama valstybės, ir jam buvo atsakyta, jog ši operacija yra 100 procentų kompensuojama valstybės. Buvo pasiūlyta stebėti savo internetinę prieigą, kada bus nuskaičiuoti pinigai ir tuomet kreiptis su prašymu grąžinti pinigus. Tada kreipėsi į Teritorinių ligonių kasą ir UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kad būtų pradėtas tyrimas ir būtų grąžinti pinigai, kurie buvo neteisėtai pasisavinti, nes pinigai iš Teritorinių ligonių kasų už operaciją pasiekė UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Pirmadienį (birželio 27 d.) paskambino pats gydytojas G. K. ir paprašė atvykti į kliniką, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašyti taikos sutartį. Atvykęs, paklausė kam reikalinga taikos sutartis, gydytojas atsakė, kad įvyko nesusipratimas, pasirašome taikos sutartį ir viską baigiame. Tuomet ieškovas nusprendė pasitarti su savo teisininku dėl taikos sutarties pasirašymo, kadangi kai kurie sutarties punktai jo neįtikino. Ieškovas geruoju prašė grąžinti neteisėtai įgytus pinigus, nes tiek Teritorinė ligonių kasa, tiek UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, atlikęs tyrimą, nustatė, jog tai buvo padaryta neteisėtai, apgaulės būdu. Kadangi gydytojas geranoriškai pinigų negrąžino, ieškovas kreipėsi į teismą. Rašytinės paskolos sutarties ar kitos sutarties su MB „K. klinika“ ieškovas nebuvo pasirašęs. Bendraujant telefonu nebuvo pasakyta kokia bus konsultacijos kaina, kainininko pateikta nebuvo, apie konsultacijos kaina buvo pasakyta žodžiu atvykus į kliniką. Konsultacija truko apie 10 min., jos metu nebuvo atlikti jokie tyrimai. Į MB „K. klinika“ daugiau atvykęs nebuvo, išskyrus, kai buvo atvykęs pasirašyti taikos sutarties (birželio 27 d.). Visa pooperacinė apžiūra ir apsilankymai perrišimui vyko UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose. Už operaciją atsiskaitė banko kortele, sąskaita nebuvo išrašyta, patikrinus internetinę bankininkystę, pastebėjo, jog pinigai buvo pervesti MB „K. klinika“. Gydytojas konkrečiai pasakė, kad 600 Eur suma yra mokama už operaciją. Jokios medicininės priemonės nebuvo perduotos, tik pabudęs po operacijos, jis buvo aprengtas operacijai skirtais rūbais (liemene), apie kurios sumokėjimą nebuvo minėta. Dėl pinigų grąžinimo pirmiausia nesikreipė į MB „K. klinika“, o kreipėsi į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kadangi šioje klinikoje buvo operuotas. Į MB „K. klinika“ kreipėsi, nes buvo reikalingas (duomenys neskelbtini) chirurginis gydymas, pašalinant riebalinį audinį iš krūtinės, pagal internete plastikos chirurgo užklausą Šiauliuose, buvo nuorodos į  MB „K. klinika“, todėl ir kreipėsi į šią kliniką, su kitais specialistais nebendravo, kitu būdu nesigydė, pas šeimos gydytoją nesilankė. Operacijos rinkos kaina nesidomėjo. Gydytojas G. K. konsultacijai priėmė tą pačią dieną po skambučio. Kadangi atvyko pirminei konsultacijai, jokių dokumentų gydytojui nepateikė. Į valstybinę įstaigą nesikreipė, kadangi buvo patogiau ir operatyviau kreiptis į privačią. Iki nustatyto operacijos laiko (balandžio 1 d.) atliko visus reikiamus tyrimus. Gydytojas apie paslaugų paketo kainas neinformavo, tik jam paklausus, kiek kainuos operacija, gydytojas atsakė, jog 600 Eur, taip pat buvo užduotas klausimas, ar operacija kompensuojama iš valstybės biudžeto, ar ne, gydytojo atsakymas buvo neigiamas. Kokias dar papildomas paslaugas gydytojas atliko operacijos metu pasakyti negali, gydytojas apie tai nieko neminėjo. Atliktos operacijos kokybe ir rezultatu yra patenkintas, komplikacijų po operacijos nebuvo, į kitus specialistus dėl korekcijos nesikreipė. Sutartis dėl operacijos atlikimo su UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ sudaryta nebuvo, operacija buvo atlikta šios įstaigose patalpose, operaciją atliko gydytojas G. K., pinigai pervesti MB „K. klinika“. Norėdamas pasirašyti taikos sutartį, ieškovas konsultavosi su jį atstovaujančiu teisininku, gydytojo buvo parašytas pakeisti kelis taikos sutarties punktus, tačiau gydytojas to nesutiko padaryti. Kodėl 2021 m. birželio 2 d. pretenzija G. K. paruošta UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ darbuotojos V. B. (nurodyta metaduomenyse), negali atsakyti, ieškovas šio asmens nežino. Ieškovo nuomone, nepagrįstas praturtėjimas pasireiškė tuo, kad gydytojas nurodė, kad operacija nėra finansuojama iš valstybės lėšų, ieškovas sumokėjo už operaciją 600 Eur, o kreipęsis į Teritorinių ligoniu kasas, paaiškėjo, kad operacija yra kompensuojama valstybės, o pervesti pinigai už operaciją pateko į MB „K. klinika“ sąskaitą, kurie, kaip paaiškėjo, net neturi licencijos atlikti operacijos. Nors teigiama, kad iš valstybės lėšų nebuvo apmokėta ieškovui atlikta operacija, jos buvo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ susigrąžintos iš gydytojo G. K., todėl niekas nėra gavę pinigų už ieškovui suteiktas paslaugas, tačiau gydytojo G. K. buvo išrašytas siuntimas ieškovui atlikti operaciją, gautos valstybės lėšos už operacijos atlikimą ir ieškovas papildomai dar sumokėjo 600 Eur už atliktą operaciją. Sveikatos būklė nebuvo sunki ir skubi pagalba nebuvo būtina, tiesiog pagal užklausą internete susiradus MB „K. klinika“, tokius terminus pasiūlė pats gydytojas. Gal ir kilo abejonės, kad konsultacija teikiama MB „K. klinika“, o operacija bus atliekama kitoje įstaigoje UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, tačiau ieškovas negali žinoti kur kas iš tikrųjų vyksta.

7.       Teismo posėdyje ieškovo M. P. atstovas advokatas Osvaldas Raščiukevičius palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovui nebuvo suteikta tinkamai visa reikiama informacija, kad ir operacijos kaina buvo kitokia, ir konsultacijos kaina, taip pat kaina už medicinines priemones. Ieškovas, kaip vartotojas, nebuvo tinkamai informuotas, ieškovas yra fizinis asmuo, atsakovė yra juridinis asmuo, profesionalus verslininkas, teikiantis tokio pobūdžio paslaugas daugybę metų, todėl tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo vartojimo teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sutikimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo formos reikalavimų aprašo 6.1 punktą gydymo įstaiga turėtų nurodyti informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti, taip pat informuoti apie nemokamas paslaugas, jeigu tokios yra suteikiamos ir kt. Tačiau atsakovė apie tokius įkainius neinformavo ieškovo, todėl, jeigu šiuo atveju ir kyla kokių neaiškumų, atsakovė pati turėtų prisiimti pasekmes. Pažymėjo, kad dėl Covid-19 buvo įvesto karantino buvo apribotas lankymasis gydymo įstaigose, todėl tai galėjo lemti operatyvų ieškovo priėmimą konsultacijai ir operacijos atlikimui. Be to, tikslinga vadovautis kitų teismų (Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo) priimtais procesiniais sprendimais, kuriuose faktinės aplinkybės taip pat buvo nustatytos kitoje byloje. Nors byla buvo nagrinėjama tarp skirtingų šalių, tačiau įrodinėjimo dalykas yra tas pats (prejudiciniai faktai), arba gali būti vertintinas kaip rašytinis įrodymas byloje. Abiejose bylose konsultacijos kaina buvo įrodinėjimo dalykas. Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje byloje ir buvo nustatyta konsultacijos kaina, šių aplinkybių vertinimas iš naujo negali būti atliekamas, nes jau praėjusioje byloje buvo nustatytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės. Kalbant apie teisinius aspektus dėl nepagrįsto praturtėjimo, jog negalima taikyti šio teisės pažeidimo būdo, jeigu jį galima apginti kitomis priemonėmis, atsakovės teigimu, jog ieškovas gali ginti savo teisę taikant civilinę atsakomybę, kylančią iš šalių sutartinių santykių, tačiau sutartinių santykių buvimas savaime neužkerta kelio taikyti nepagrįsto praturtėjimo taisykles, tuo atveju, kai turtas vienos šalies buvo įgytas, o kitos šalies perduotas, nesant iš šių santykių kylančios prievolės jį perduoti, tuo atveju, kai viena šalis reikalauja  grąžinti kitai šaliai sumokėtas lėšas įgytas be pagrindo net ir nesant sutarties pagrindui. Šiuo atveju tarp šalių yra susiklostę santykiai pagal žodinę paslaugų teikimo sutartį dėl konsultacijos, tačiau ne dėl operacijos, nes operaciją atliko UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, operacija ieškovui buvo atlikta šioje įstaigoje, todėl būtent ji ir pateikė prašymą Teritorinių ligonių kasoms, jog ši operacija būtų kompensuojama iš valstybės lėšų. Nepaisant to, atsakovė iš ieškovo gavo 600 Eur, kuri neatliko operacijos, be to nesudarė jokios sutarties dėl šios operacijos atlikimo, apskritai ieškovui nebuvo tinkamai suteikta jokia informacija, kas konkrečiai šią operaciją atliks, buvo nurodyta tik kokiose patalpose. Taigi, atsakovė tuos 600 Eur gavo ne pagal sutartinius santykius. Todėl ir prašoma apginti ieškovo teises būtent šiuo pagrindu. Tarp šalių nesusiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, būtent, dėl operacijos atlikimo ir atsakovei gavus pinigus visiškai nepagrįstai be jokio teisinio pagrindo, todėl šiuo atveju ir taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovas 2021 m. kovo 27 d. telefonu susisiekė su gydytoju G. K., kadangi klinika dirba šeštadienį, gydytojas sutiko priimti ieškovą tą pačią dieną apžiūrai ir konsultacijai. Ieškovas nuvyko į atsakovės kliniką, jam buvo suteikta 10 minučių konsultacija, logiška, jog už tokios trukmės konsultaciją gydytojas paprašė nedidelę pinigų sumą ir buvo pasiūlyta artimiausia operacijos atlikimo data. Buvo susitarta dėl operacijos, buvo nurodyta kokius tyrimus reikia atlikti ieškovui, ieškovas atlikto visus reikalingus tyrimus ir nurodytą dieną (balandžio 1 d.) atvyko atlikti operaciją. Operacija buvo atlikta po darbo valandų, ginčo byloje dėl to nėra. Buvo nustatyta konsultacijos kaina 10 Eur, kuri taip pat nustatyta ir kitų teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose, bei 600 Eur operacijos kaina. Kitą dieną (balandžio 2 d.) po atliktos operacijos, atvykus gydytojui, ieškovas 600 Eur sumą už operaciją sumokėjo kortelių skaitytuvu, kuriuo nėra galimybės nustatyti už ką mokama ir kas yra galutinis gavėjas. Vėliau ieškovui patikrinus banko sąskaitą, paaiškėjo, jog pinigai nukeliavo į atsakovės sąskaitą, nors operacija buvo atlikta UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Ieškovui kilus abejonių dėl operacijos finansavimo, jis ėmė domėtis ar ši operacija galėjo būti atlikta kompensuojant iš ligonių kasų. Ieškovas 2021 m. gegužės mėn. kreipėsi į Teritorines ligonių kasas ir UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, dėl to buvo atlikti tyrimai, kurių metu buvo nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai. Dėl operacijos finansavimo kreipėsi UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, būtent ši gydymo įstaiga gavo finansavimą už atliktą operaciją ieškovui ir buvo nustatyta, kad UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atliko operaciją, kadangi gydytojas G. K. yra šios gydymo įstaigos darbuotojas, operacijos metu buvo naudojamasi UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ įranga, tik vienintelė priemonė (glaustinė) buvo suteikta atsakovės, tačiau tokios priemonės įsigijimo dokumentų atsakovė nepateikė. Taigi, tai, kad atsakovė atliko operaciją ieškovui, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Atsakovė keičia savo poziciją, nurodydama, kad 600 Eur sumą ieškovas sumokėjo už operaciją, nors Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje byloje atsakovė įrodinėjo, jog 600 Eur suma buvo sumokėta už konsultaciją ir medicininių priemonių perdavimą, išskirdama, jog 400 Eur buvo sumokėta už konsultacijas ir 200 Eur už medicinines priemones, tačiau teismas taip pat nustatė, kad jokių medicininių priemonių nebuvo perduota, o visas priemones suteikė UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Tokia atsakovės pozicija yra nenuosekli ir vertinama kritiškai. Nurodytos aplinkybės, jog UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpas gydytojas G. K. asmeniškai nuomoja, greičiau vertinamos kaip atsakovės gynybinė pozicija. Šiaulių apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad ieškovas už konsultaciją sumokėjo 10 Eur, už operaciją buvo susitarta sumokėti 600 Eur, tačiau atsakovė nesuteikė informacijos, kad operacija vis dėlto yra kompensuojama ligonių kasų, kad tokia operacija ieškovui turi būti atlikta nemokamai, atgavęs pinigus ieškovas niekaip nepraturtės, kadangi tokias paslaugas ieškovas turėjo gauti nemokamai. Be to, ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie kainas. Šiuo atveju atsakovė gavo 600 Eur už operaciją, tuo pačiu klinika gavo kompensaciją iš Teritorinių ligonių kasų ir ta kompensacija turėjo būti grąžinta tik dėl to, kad gydytojas G. K. tinkamai neįformino dokumentų, t. y. neišdavė siuntimo, kadangi atsakovė neturi sutarties su Teritorine ligonių kasa ir ji neturėjo leidimo tokį siuntimą išduoti, tai kompensacijos sumą UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ turėjo grąžinti Teritorinei ligonių kasai, todėl dėl gydytojo G. K. veiksmų UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ kompensacijos negavo, taigi įstaigai buvo padaryta žala. Atsakovė 600 Eur įgijo be jokio teisinio pagrindo, byloje nėra ginčo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, žodinė sutartis buvo sudaryta tik dėl konsultacijos, kadangi atsakovė operacijos neatliko, ji praturtėjo ieškovo sąskaita. Nors tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, tačiau pinigai buvo gauti ne pagal sutartinius santykius, atsakovė pinigus įgijo nepagrįstai ir kitais būdais ieškovas savo teisių apginti negali. Ginčo byloje nėra, jog operacija buvo atlikta tinkamai, ieškovas pretenzijų dėl to neturi, tačiau tai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi nėra įrodinėjama civilinė atsakomybė iš atsakovės pusės, nes realiai atsakovė šios operacijos neatliko, todėl ieškovas savo teises gali ginti tik taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Pirminė taikos sutartis (birželio 7 d.) pasirašyta nebuvo, nes sutarties sąlygos buvo labiau palankios atsakovei, ieškovas su sutartyje nurodytomis sąlygomis, jog 600 Eur suma buvo sumokėta už konsultaciją ir medicinines priemones, nesutiko, kadangi sąlygos neatitiko tikrovės. Kaip jau minėta, buvo nustatyta, jog ieškovas už konsultaciją sumokėjo 10 Eur, o jokių medicininių priemonių ieškovui perduota nebuvo. Negalima sutikti, jog ieškovas reikalavo 2 000 Eur, nes iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovas prašė grąžinti konkrečią 600 Eur sumą, apie kitas sumas nebuvo kalbama. Patikslintos taikos sutarties atsakovė nepasirašė, pageidavimo jos pasirašyti neišreiškė. Taigi, atsakovė pinigus įgijo be jokio teisinio pagrindo, neatlikusi chirurginė operacijos, su ja už konsultaciją atsiskaičius, o pačią operaciją atlikus UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, toliau teikiant pooperacines paslaugas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, šie 600 Eur priteistini iš atsakovės, taip pat 5 procentų metinės palūkanos bei 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos.

8.       Teismo posėdyje atsakovės MB „K. klinika“ atstovas advokatas Robertas Balika su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas į atsakovę kreipėsi skubos tvarka dėl susidariusios fizinės būklės ir apžiūros. Pats ieškovas patvirtino, kad jis norėjo pakliūti į privačią kliniką dėl apžiūros operatyvumo, į valstybinę įstaigą nesikreipė, kur jam priklauso paslaugas gauti nemokamai. Pagal turimą situaciją gydytojas G. K., įvertinęs nusiskundimus ir priėmęs ieškovą, nustatė ne tik (duomenys neskelbtini) problemą, bet ir riebalinio sluoksnio susidarymą, kurį buvo būtina pašalinti, nes galėjo kenkti ieškovo sveikatai. Tuo metu ir buvo sutarta su ieškovu dėl visų jam reikiamų paslaugų suteikimo, t.y. dėl skubios operacijos, jo priežiūros, konsultacijos. Ieškovas kreipėsi į atsakovę ir su ja sudarė sutartį, sutarties formai šiuo atveju nekeliami numatyti reikalavimai, kokia ji turi būti sudaryta, ar rašytinės, ar notarinės formos. Šalys susitarė dėl paslaugų teikimo, tai matyti ir iš šalių susirašinėjimo. Gydytojas G. K. visas savo paslaugas teikia per savo įkurtą MB „K. klinika“, paslaugos taip pat teikiamos ir kituose mažuose miestuose, iš esmės paslaugų teikimo vieta reikšmės neturi, nes gydytojai dirba per kelias vietas ir yra tokia nusistovėjusi praktika privačiame gydytojų paslaugų teikime, siekiant pritraukti kuo daugiau klientų. Ieškovas kreipėsi į atsakovę ir susitarė dėl paslaugų teikimo, ieškovui buvo nurodytas visas paslaugų teikimo planas, ką reikią padaryti, kokius tyrimus reikia atlikti ir vėliau nurodyta kur bus atlikta operacija. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nebuvo konkrečiai nurodytas, buvo nurodytas tik adresas kur bus atliekama operacija, kur yra operacinė ir kuriuo ieškovas turės atvykti. Šiuo atveju gydytojas G. K., turėdamas MB „K. klinika“, ir atliko šią operaciją. Gydytojas galėjo nurodyti ir kitą operacijos vietą, operacija galėjo būti atlikta ir kitoje vietoje. Jeigu ieškovas norėjo nemokamų paslaugų, ieškovas turėjo kreiptis į valstybinę gydymo įstaigą, kuri tokias paslaugas teikia, užsirašyti į eilę ir po metų šią operaciją atlikti. Šiuo atveju Teritorinės ligonių kasos sudaro galimybę šioms įstaigoms skubos tvarka atlikti analogiškas operacijas, suteikti paslaugas ir leidžia jas kompensuoti, tačiau, be viso to, leidžia įstaigoms suteikti papildomas paslaugas. Šiuo atveju buvo suteikta pirminė apžiūra, tyrimų vertinimas, ikioperacinė, pooperacinė apžiūra, operacinių rūbų (glaustinės) suteikimas, visą tai turi tam tikrą kainą ir šiuo atveju ji buvo iškuminikuota ieškovui, ieškovas su ta kaina sutiko, buvo perklausta, ar tikrai ieškovas nori skubos tvarka operuotis už tokią kainą, todėl problemų nekilo. Tokia kaina yra tikrai racionali ir protinga už paslaugų teikimą, panašaus paslaugų teikimo paketas rinkoje kainuoja daugiau, nei sumokėjo ieškovas. Konsultacijos kaina – 10 Eur rinkoje iš viso nėra, kad šeštadienį gydytojas ne darbo metu priimtų pacientą apžiūrai už 10 Eur yra nerealu. Prieštaringai vertinamos aplinkybės, jog ieškovui nebuvo niekada komunikuojama, kad jam paslaugas teiks ne MB „K. klinika“, o kita įmonė, pats ieškovas pripažino, kad jis sutarčių nesudarinėjo su UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, ar jiems buvo mokėjęs, o tik buvo atvykęs adresu, kuriuo yra viena iš klinikų, kurioje G. K. teikia savo paslaugas. Šiuo atveju paslaugos ieškovui buvo suteiktos tinkamai, ieškovas rezultatu yra patenkintas, t. y. juo buvo pasirūpinta taip, kaip gydytojas turi pasirūpinti pacientu ir suteikta operatyvi pagalba, kurios reikėjo ieškovui – suteikta išankstinė konsultacija, atlikta apžiūra, įvertinti tyrimai, atlikta operacija, suteikti papildomi rūbai (glaustinė), atlikta pooperacinė priežiūra, vertinimas, pasirūpinimas pacientu. Taigi, šiuo atveju ieškovas kreipėsi dėl paslaugų, sudarė sutartį, susimokėjo už suteiktas papildomas paslaugas, suteiktomis paslaugomis buvo patenkintas, o ieškovo pretenzija dėl pinigų grąžinimo atsirado kaip tik tuo metu kai G. K. dėl susidariusios situacijos UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kuris pradėjo reikšti reikalavimus dėl švaistomo turto ir pinigų pasisavinimo iš jo įmonės, buvo atleistas iš darbo, nors situacija susidarė kitoje byloje, tačiau jos laikotarpis sutampa, iki tol ieškovas paslaugomis buvo patenkintas ir problemų nekilo. Šiuo atveju paslaugos buvo suteiktos tinkamai, kadangi ieškovui operacija buvo atlikta UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, todėl ši gydymo įstaiga ir kreipėsi dėl operacijos kompensavimo, tačiau šių pinigų iš ieškovo niekas ir neprašė, net sudėjus valstybės kompensuojamą sumą ir ieškovo sumėtą sumą, atliktos operacijos kaina yra mažesnė nei yra rinkoje, įvertinus ir tai, jog ieškovui buvo suteiktos ir papildomos paslaugos, jam pašalintas riebalinis sluoksnis, kuris kenkė sveikatai. Todėl logikos dėsniams prieštarauja pareikštas reikalavimas, kadangi paslaugos yra suteiktos, niekas nėra praturtėjęs, nei UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nėra gavęs jokių pinigų, ieškovas yra gavęs visas įmanomas paslaugas, už paslaugas sumokėjęs 600 Eur, ir jeigu ieškovui būtų grąžinti 600 Eur, būtent jis praturtėtų nepagrįstai atsakovės sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas grindžiamas faktu, kad atsakovė neturėjo jokio pagrindo gauti pinigus, priešingai, atsakovė tokį pagrindą turėjo, kadangi ieškovas kreipėsi į atsakovę, buvo sudarytas jo gydymo planas, nurodyta kaip ir kur bus suteiktos paslaugos, galbūt, yra nepakankamas informavimas, nesuteikta paslaugų suteikimo išklotinė ar nepilnai suteikta ikisutartinė informacija, bet tuo atveju kyla civilinis ginčas iš sutartinių santykių, ar tinkamai ieškovas buvo informuotas apie paslaugų kainodarą, kokios paslaugos bus teikiamos, kas įeina, ar neįeina paslaugų paketą. Šiuo atveju ieškovas pagrindą yra nurodęs visiškai kitą – nepagrįstą praturtėjimą, kuriam taikyti reikalingos tam tikros sąlygos, t.y. neturi būti santykių tarp šalių, o šiuo atveju jie yra, suformuota sutartis, susitarta dėl paslaugų, paslaugos buvo suteiktos, ieškovas yra patenkintas rezultatu, nepagrįsto praturtėjimo institutas yra subsidiarus pažeistų teisių gynimo būdas, kai nėra galimybės ginti teisių pagrindinės prievolės siejančias šalis kitais gynimo būdais. Ieškovas nesirenka tokio teisių gynimo būdo, kadangi jis yra jam nepalankus, kadangi negalės įrodyti, kad paslaugos jam nebuvo suteiktos, kad jis buvo netinkamai informuotas, todėl ir pasirinko kitą teisių gynimo būdą, nurodydamas iškraipytas faktines aplinkybes ir bando pats nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Mano, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovas bando susigrąžinti pinigus už atsakovės atliktą paslaugą. Ieškovo sumokėta suma yra už visą priešoperacinę ir pooperacinę priežiūrą. Operaciją UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose ieškovui atliko MB „K. klinika“, tačiau dėl netinkamai įformintų dokumentų UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ operacija buvo kompensuota iš Teritorinių ligonių kasų, ši suma vėliau buvo grąžinta. Rašytinė sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo, tačiau buvo susitarimas, ieškovui buvo įvardinta 600 Eur suma už visą paslaugų komplektą. Atskirai konsultacijos kaina nebuvo išskirta. Išskaidyti paslaugų paketo kainos nėra galimybės, kadangi kiekvienas atvejis yra individualus, nežinoma ko gali prireikti pacientui, todėl šiuo atveju buvo įvardinta bendra 600 Eur suma, kuri ieškovą tenkino ir po paslaugos atlikimo ji buvo sumokėta. Jokių pretenzijų nebuvo pateikta. Tik po to, kai iškilo konfliktas tarp gydytojo G. K. ir UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atsirado pretenzijos ir iš ieškovo. Savo klinikoje gydytojas G. K. neturi įrangos ir tokių operacijų neatlieka, todėl operacija buvo atlikta UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose, kur yra operacinė. Gydytojas G. K. asmeniškai pats nuomoja ir moka nuomos mokestį UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ už patalpas, rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Negali pasakyti, ar buvo išrašytas čekis, ar sąskaita-faktūra už pervestą 600 Eur sumą. Atsakovė suteikė ieškovui glaustinę (rūbas operacijai), kurios UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ įsigijęs nebuvo. Pinigai buvo sumokėti po paslaugos atlikimo įvertinus visus rizikos faktorius, kad pacientas gali atsisakyti paslaugos, taip pat įvertinus visą pooperacinę priežiūrą ir kt. Jeigu pacientas būtų atsiakęs paslaugos, būtų pareikalauta susimokėti suma už ikioperacinę priežiūrą, sumos įvardinti negali. Pirminė taikos sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi ieškovas žodžiu paprašė 2 000 Eur, tačiau tiksliai aplinkybių nepamena. Kas pirmesnis iš šalių kreipėsi dėl pinigų grąžinimo neatsimena. Atsakovė su ieškovu buvo susitikę gal 4 kartus, susitikimai vyko iki operacijos (duomenys neskelbtini), po operacijos (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovas pats kreipėsi į atsakovę, būtent, šeštadienį, ne darbo dieną, tai rodo, kad gydytojas G. K. gali pacientus priimti bet kada. Šiuo atveju ieškovas norėjo greitesnės apžiūros, ji buvo suteikta, pirminės apžiūros metu ieškovui suteikta informacija apie paslaugų paketą, jog bus suteiktos konsultacijos ir ateityje bei visos pooperacinės konsultacijos ir apžiūros, tuo tarpu operacija nėra įskaitoma į bendrą kainą, operacijos kaina neįeina į paslaugų paketą, atsakovė operacijos jam nesuteikė, operacija buvo suteikta kitose patalpose, dėl to atsakovė buvo pateikusi siuntimą į tą įstaigą, kur gydytojas G. K. atliko operaciją, o įstaiga, kuri suteikė patalpas operacijai ir įrangai, turi teisę prašyti Teritorinių ligonių kasų kompensacijos. Dėl tos operacijos iš ieškovo jokių pinigų nebuvo paimta, ieškovas su UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ apskritai jokių sutarčių nesudarinėjo, centras jam jokios konsultacijos nesuteikė ir apžiūros neatliko, jų patalpose tik buvo atlikta operacija. Atsakovė ieškovui konsultacijas suteikė, jis buvo prižiūrėtas, suteikė visas reikiamas operacines priemones (glaustinė), dėl paslaugų kokybės jokių klausimų nėra. Tai, kad nebuvo suteikta ieškovui informacija, tai yra skirtingos aplinkybės ir nėra bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai yra prievoliniai santykiai ir būtent iš jų ieškovas kildina savo reikalavimą, tačiau ieškovas pasirinko subsidiarų teisių gynimo būdą – nepagrįsto praturtėjimo institutą, kuris šiuo atveju negali būti taikomas, nes, jeigu ieškovas mano, kad neturėjo sumokėti už paslaugas, kurios jam buvo suteiktos, kadangi nebuvo tinkamai informuotas, tai tokius reikalavimus ir turėjo reikšti, šiuo atveju ieškovas to nereiškė. Dėl kitose bylose nustatytų prejudicinių faktų teismas negali remtis, nes kainų mokėjimas nebuvo įrodinėjimo dalykas, o faktas, kad ieškovas nuvyko į kitas patalpas, kuriuose buvo atlikta operacija, nepaneigia fakto, kad konsultaciją ir pooperacinę priežiūrą ieškovas gavo iš atsakovės, o 600 Eur kaina už operaciją, kai Teritorinių ligonių kasos moka apie 1 000 Eur, taip pat 10 Eur už konsultaciją, neatitinka logikos dėsnių.  

9.       Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai, prašymo nagrinėti bylą teismo posėdyje jai nedalyvaujant negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas telefonu 2021 m. kovo 27 d. (šeštadienį) kreipėsi į MB „K. klinika“, adresu (duomenys neskelbtini), chirurgo konsultacijai. Tą pačią 2021 m. kovo 27 d. (šeštadienį) ieškovas atvyko į MB „K. klinika“, adresu (duomenys neskelbtini), konsultacijai ir apžiūrai, kurią atliko gydytojas G. K. ir kurios metu buvo nustatyta, jog ieškovui reikalingas (duomenys neskelbtini) chirurginis gydymas bei chirurginė operacija. 2021 m. balandžio 1 d. (ketvirtadienį) operacija ieškovui buvo atlikta UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, kurioje tuo metu chirurgas G. K. dirbo pagal darbo sutartį. Kitą dieną po operacijos, t. y. 2021 m. balandžio 2 d., po gydytojo G. K. apžiūros, už atliktą operaciją ieškovas 600 Eur sumą pervedė gydytojo G. K. atneštu kortelių skaitytuvu, įdėdamas banko kortelę į skaitytuvą ir suvesdamas PIN kodą. Tą pačią dieną (2021 m. balandžio 2 d.) ieškovas buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. 2021 m. gegužės 28 d. el. laišku ieškovas kreipėsi į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ vadovą su skundu dėl neteisėtų G. K. veiksmų, prašydamas skubiai atlikti tyrimą, taip pat su skundu kreipėsi į Šiaulių teritorinę ligonių kasą, kuri atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, jog ieškovui buvo neteisėtai išduotas siuntimas operacijai atlikti, padaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų dokumentavimo trūkumai bei Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1 061,08 Eur žala. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2021 m. birželio 23 d. priėmė G. K. darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatuota, jog gydytojas G. K. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo buvo atleistas iš darbo. Dėl atleidimo iš pareigų G. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri atmetė G. K. ieškinį dėl neteisėto atleidimo, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, G. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje G. K. ieškinį atmetė, Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo 2021 m. balandžio 6 d. AB „Swedbank“ mokėjimo pavedimu pervesta 600 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta „PIRKINYS 516793******9391 2021.04.02 600.00 EUR (919552) K. klinika Neringa 00000“.  

12.       Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2021 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktorių A. Ž., kuriame nurodė, kad 2021 m. kovo 27 d. ieškovas lankėsi pas gydytoją G. K. apžiūrai dėl operacijos, jo plastikos chirurgijos kabinete, adresu (duomenys neskelbtini). Nustačius, jog operacija ieškovui reikalinga, operacija paskirta 2021 m. balandžio 1 d. Ieškovui paklausus, kokia operacijos kaina ir ar valstybės finansuojama, gydytojas atsakė, jog operacijos kaina 600 Eur ir ši operacija valstybės nefinansuojama. Už apžiūrą ieškovas sumokėjo 10 Eur. Galutinį patvirtinimą dėl operacijos ieškovas gavo 2021 m. balandžio 1 d. SMS žinute, kad operacijos laikas paskirtas 17.00 val. Atvykęs į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ operacijai, ieškovas pasiteiravo seselės, kada ir ar grynais, ar kortele reikia atsiskaityti su gydytoju G. K., tačiau seselė atsakė, kad nežino ir tai yra ieškovo bei daktaro susitarimas, kas ieškovą labai nustebino. 2021 m. balandžio 2 d. po apžiūros, gydytojui paprašius susimokėti, buvo atneštas kasos išlaidų kvitas, tačiau ieškovui neturint grynųjų pinigų, ieškovas pageidavo atsiskaityti kortele, todėl gydytojas atnešė kortelių skaitytuvą. Ieškovui pasiteiravus dėl nuolaidos, gydytojas atsakė, jog jokios nuolaidos nėra taikomos. Ieškovui pasidomėjus detaliau, paaiškėjo, kad ši operacija yra 100 procentų finansuojama valstybės. Ieškovas, peržiūrėjęs savo banko sąskaitą, pastebėjo, kad pinigai buvo pervesti į MB „K. klinika“ sąskaitą. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę ligoninių kasą su užklausimu, ar už šią operaciją gydytojas pateikė prašymą kompensavimui, ieškovas gavo teigiamą atsakymą. Kitas vizitas pas gydytoją yra numatytas 2021 m. gegužės 6 d.

13.       UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktorius A. Ž. 2021 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovui 2021 m. birželio 7 d. prašymą dėl papildomų aplinkybių paaiškinimo, kuriame nurodė, kad yra tiriamas ieškovo 2021 m. gegužės 28 d. skundas dėl gydytojo G. K. veiklos. 2021 m. birželio 2 d. įstaigos direktoriaus raštu gydytojo G. K. buvo paprašyta pateikti paaiškinimą į ieškovo skundą. 2021 m. birželio 5 d. gydytojas G. K. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog pacientui M. P. Šiaulių Chirurgijos pagalbos centre teikė sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra aprašytos šio paciento kortelėje. Jokių paslaugų, kurias pacientas mini savo pretenzijoje, jam Šiaulių Chirurgijos pagalbos centre neteikė. Tuo pačiu paaiškino, kad pacientas pirmą kartą lankėsi gydytoją konsultacijos be gydytojo siuntimo kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydytojo konsultacijų kabinete. Apie sveikatos priežiūros paslaugas, teiktas pacientui gydytojo įstaigoje, negalima teikti duomenų Šiaulių Chirurgijos pagalbos centrui dėl asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo, nustatyto pagal įstatymus, kadangi tai skirtingos gydymo įstaigos.  Jeigu pacientas M. P. kreipsis į tą gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta pirminė konsultacija bei parduotos medicinos priemonės, kartu su šios įstaigos administracija išnagrinės paciento skundą. Atsižvelgiant į tai, kad gydytojo G. K. pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės neatsakė į ieškovo skunde nurodytas aplinkybes, siekiant objektyviai išnagrinėti ieškovo skundą ir priimti sprendimą dėl gydytojo G. K. veikos ieškovo atžvilgiu, prašė pateikti išsamią informaciją į sekančius klausimus: 1. Ar 2021 m. kovo 27 d. lankantis pas gydytoją G. K. ieškovas buvo informuotas, jog nemokamai konsultacijai ar operacijai jam yra reikalingas šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimas? 2. Ar gydytojas informavo, jog reikalinga operacija yra finansuojama TLK? 3. Ar gydytojas suteikė kokią konkrečią informaciją už ką ieškovas moka 600 Eur? pvz. už operaciją, medicinines priemones ar panašiai, t.y. informaciją nurodytą mokėjime nurodymo paskirtyje „pirkinys“? 4. Ar 600 Eur pavedimą už operaciją ieškovas atliko prisijungęs prie savo banko paskyros kompiuteriu/telefonu ir pan., ar tiesiog į gydytojo pateiktą kortelių skaitytuvą įstatęs savo banko mokėjimo kortelę suvedėte PIN kodą ir taip atliko mokėjimą? 5. Kokioje vietoje, UAB Šiaulių chirurginės pagalbos centras (duomenys neskelbtini) ar G. K. konsultacijų kabinete (duomenys neskelbtini), ieškovas atliko mokėjimą kortelių skaitytuvu? 6. Konkrečiai kokią dieną ir kokioje vietoje, UAB Šiaulių chirurginės pagalbos centras (duomenys neskelbtini) ar G. K. konsultacijų kabinete (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atlikta operacija?

14.       Ieškovas 2021 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ direktoriui A. Ž. pateikė atsakymus į 2021 m. birželio 7 d. prašyme pateiktus klausimus, kuriuose nurodė, kad: 1. Gydytojas G. K. ieškovo neinformavo apie siuntimą šiai paslaugai. 2. Šį klausimą ar tai nėra valstybės finansuojama operacija ieškovas uždavė G. K., tačiau gydytojas atsakė, kad tai nėra valstybės finansuojama operacija. 3. Kadangi gydytojas pasakė, kad tai nėra valstybės finansuojama operacija, tai ieškovas pasiteiravo kiek tai kainuotų, ir gydytojas atsakė, kad 600 Eur, ir daugiau nieko nedetalizavo. 4. G. K. norėjo, kad ieškovas sumokėtų grynais, tačiau ieškovas pasakė, atsiskaityti nori kortele ir to pasekoje gydytojas atnešė kortelių skaitytuvą, į kurį įkišęs kortelę bei suvedęs PIN kodą sumokėjau 600 Eur. 5. Mokėjimą ieškovas atliko sekančią dieną po operacijos (duomenys neskelbtini). 6. Operacija ieškovui buvo atlikta 2021 m. balandžio 1 d. apie 18.00 val., UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, adresu (duomenys neskelbtini).

15.       Šiaulių teritorinės ligoninių kasų 2022 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. KS1-99 nustatyta, kad pacientas M. P. 2021 m. balandžio 1 d. 17 val. 11 min. hospitalizuotas į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dėl krūties hipertrofijos ir už šį gydymo epizodą apmokėta iš PSDF biudžeto 1 061,08 Eur. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įklijuotas įstaigos 2021 m. balandžio 1 d. siuntimas, pasirašytas gydytojo G. K., tačiau pacientas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ pateiktos medicininės dokumentacijos (asmens sveikatos istorijos), PSD informacinės sistemos „Sveidra“ ir ESPBI informacinės sistemos duomenimis, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ negavo jokių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų, tame tarpe plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacija, kurios metu galėjo būti išrašytas siuntimas dienos chirurgijos paslaugai gauti, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ niekada nebuvo suteikta. Siuntimas dienos chirurgijos paslaugoms gauti, buvo išduotas gydytojo G. K. įstaigai neteikiant ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos, todėl vadovaujantis neteisėtai išduotu siuntimu, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2021 m. balandžio 1 d. negalėjo suteikti pacientui valstybės laiduojamų (nemokamų), PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų planinių dienos chirurgijos paslaugų. Pacientas nurodė, kad pas gydytoją G. K. lankėsi jo privačiame kabinete esančiame (duomenys neskelbtini) (MB K. klinika) ir sutarė, kad operacija bus atlikta UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2021 m. balandžio 1 d., gydytojas jam paaiškino, kad operacijos kaina yra 600 Eur ir ji nėra valstybės finansuojama, todėl už atliktą operaciją 2021 m. balandžio 2 d. sumokėjo banko kortele per skaitytuvą, kurį atnešė G. K., o vėliau pastebėjo, kad pinigai buvo pervesti į MB „K. klinika“, o ne į UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ sąskaitą. MB „K. klinika“ gali teikti antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos - plastinės ir chirurginės rekonstrukcijos paslaugas. MB „K. klinika“ neturi sutarties su jokia TLK, todėl joje suteiktos paslaugos nėra kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų. Pažymos išvadose nurodyta, kad siuntimas, esantis gydymo stacionare ligos istorijoje dienos chirurgijos paslaugai gauti, yra išduotas gydytojo G. K. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ neteikiant ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos, todėl siuntimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms PSDF lėšoms gauti, yra išduotas neteisėtai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesant kito galiojančio siuntimo dienos chirurgijos paslaugai gauti, suteiktos neteisėtai, padaryta žala PSDF biudžetui – 1 061,08 Eur.

16.       UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2021 m. birželio 23 d. G. K. darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad gydytojas G. K. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) tyčia padarydamas turtinę žalą darbdaviui ar bandydamas tyčia padaryti jam žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas), bei darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas), dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ galimai patyrė 1 061,08 Eur žalą.

17.       G. K. 2021 m. birželio 28 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, pasiūlydamas susidariusią situaciją išspręsti taikiai bei pridėdamas 2021 m. birželio 7 d. taikos sutartį, ieškovas 2021 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku informavo G. K., jog yra linkęs situaciją spręsti taikiai, 2021 m. birželio 30 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. taikos sutarties sąlygos ieškovui yra nepriimtinos ir jos nepasirašys, taikos sutartis nebuvo siųsta elektroniniu paštu, bet buvo gauta popieriniame variante, ieškovas prašė iki 2021 m. liepos 1 d. grąžinti be pagrindo gautus 600 Eur.

18.       G. K. 2021 m. birželio 30 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, prašydamas nuosekliai ir atsakingai susipažinti su taikos sutarties tekstu ir jeigu norėtų užbaigti šį ginčą taikiai, galima ją pasirašyti. Elektroniniame laiške paaiškinta, jog ieškovas pats kreipėsi konsultacijos savaitgalį ir prašė skubiai priimti, ieškovo būklė nebuvo būtinosios pagalbos, į MB „K. klinika“ atvyko pats, reiškia ieškovas sutiko gauti paslaugas iš pasirinktos klinikos. 2021 m. kovo 27 d., šeštadienį, skubos tvarka ieškovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (paciento apžiūra ir konsultacija dėl paciento būklės bei tolimesnių veiksmų, taip pat informacija apie paciento kontrolinius vizitus po operacijos (paciento pooperacinė priežiūra), kartu buvo pasiūlyta pasirūpinti būtinomis medicinos priemonėmis bei asmeninėmis priemonėmis, kurios bus reikalingos operacijos metu (operacija turėjo būti atliekama ir buvo atlikta kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje). Informacija apie kainas buvo suteikta, konsultacijos dieną už suteiktas paslaugas su MB „K. klinika“ ieškovas neatsiskaitė, tačiau tai atliko po atliktos operacijos, atsiskaitęs kortele, sumokėjęs 600 Eur, nes paslaugos buvo mokamos, o operacija už TLK pinigus buvo suteikta kitos gydymo įstaigos. Todėl nesuprantama, kodėl ieškovas gavęs paslaugas iš MB „K. klinika“, nekeldamas klausimo dėl paslaugų kokybės, pasinaudojęs operacijai skirtomis priemonėmis ir pan., ieškovas pradėjo reikalauti iš jo, kaip gydytojo, asmeniškai grąžinti pinigus, nes ne jis yra paslaugos teikėjas. 

19.       Ieškovas 2021 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku dar kartą informavo G. K., jog taikos sutartis jam yra visiškai nepriimtina ir jos nepasirašys bei pakartotinai prašė grąžinti be pagrindo pervestus 600 Eur, pažymėjo, kad už konsultaciją, suteiktą 2021 m. kovo 27 d. MB „K. Klinika“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ieškovas sumokėjo grynais pinigais 10 Eur (mokėjimo kvitas neduotas), todėl už konsultaciją yra atsiskaitęs ir operacijos dienai nebuvo nieko skolingas; 600 Eur po atliktos operacijos, 2021 m. balandžio 2 d., atneštu mokėjimo kortelių skaitytuvu sumokėjo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir mokėjimą atliko kaip už 2021 m. balandžio 1 d. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atliktą mokamą paslaugą - operaciją (gydytojo pateikta informacija, jog tokia yra operacijos kaina ir ji nėra apmokama iš PSDF lėšų, bei nėra taikomos jokios nuolaidos); laiške ir taikos sutartyje minimų medicininių bei asmeninių priemonių ieškovas iš MB „K. klinika“ ar asmeniškai iš G. K. negavo, pasirašytinai su jokia informacija dėl priemonių, operacijos kainos, sutikimo operacijai ar pan. supažindintas nebuvo; visi vizitai dėl apžiūros ir perrišimų po operacijos buvo atliekami UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o ne MB „K. klinika“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

20.       Ieškovas nesutiko su 2021 m. birželio 7 d. taikos sutarties 1 punkte numatytomis sąlygomis, jog MB „K. klinika“ 2021 m. kovo 27 d. (sekmadienį) skubos tvarka paciento išankstiniu prašymu suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Paciento apžiūra ir konsultacija dėl paciento būklės bei tolimesnių veiksmų, taip pat informacija apie paciento kontrolinius vizitus po operacijos (paciento pooperacinė priežiūra) bei pasiūlė pasirūpinti būtinomis medicinos priemonėmis bei asmeninėmis priemonėmis, kurios bus reikalingos operacijos metu (operacija pacientui turėjo būti atliekama kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje) (1.1 punktas); pacientas prieš vizitą MB „K. klinika“ bei pakartotinai vizito metu buvo informuotas, kad MB „K. klinika“ teikiamos paslaugos bei būtinosios medicinos priemonės ir asmeninės priemonės kainuotų 600 Eur ir su šia kaina buvo sutikęs (1.2 punktas); 2021 m. kovo 27 d. konsultacija buvo suteikta pacientui, asmeninės ir medicininės priemonės buvo perduotos (1.3 punktas); 2021 m. birželio 4 d. MB „K. klinika“ gavo informaciją iš trečiųjų asmenų, jog pacientas yra nepatenkintas sumokėta MB „K. klinika“ suteiktų paslaugų kaina ir pageidauja jos grąžinimo. Į pačią MB „K. klinika“ pacientas nesikreipė (1.4 punktas); MB „K. klinika“, siekdama dalykiškai ir geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją, pati inicijavo susitikimą su pacientu aptarti jo nusiskundimus bei pageidavimus (1.5. punktas), todėl taikos sutarties nepasirašė.

21.       Ieškovo atstovas advokatas Osvaldas Raščiukevičius 2022 m. liepos 25 d. elektroniniu laišku kreipėsi į G. K. su pasiūlymu išspręsti situaciją taikiai, pateikiant taikos sutarties projektą. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi savo nuomonę dėl ieškovo atstovo pateiktos taikos sutarties, byloje nėra.

22.       Iš byloje pateikto medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (Forma Nr. 027a) matyti, kad siuntimas ieškovui išduotas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2021 m. balandžio 1 d. bei ligos anamnezę aprašė gydytojas G. K..

23.       Iš byloje pateikto antstolio Ričardo Kudrausko 2021 m. lapkričio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-90 ir pateiktų fotoaplikacijų matyti, kad faktinių aplinkybių protokolas surašytas, siekiant užfiksuoti SMS žinutes siųstas iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. P.; elektroninį paštą siųstą 2021 m. birželio 2 d. iš adreso (duomenys neskelbtini) su keturias priedais ir detalizuoti trečio priedo „M. P. skundas“ pirminį kūrėją ir datą. G. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną, kuriame yra trumposios SMS žinutės susirašinėjimo su abonentu Nr. +(duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. SMS žinutėse tekstas yra 2021 m. kovo 27 d. šeštadienis „Perskambinsiu. (duomenys neskelbtini). Antras aukštas (duomenys neskelbtini). Bendras kraujo tyrimas. Krešumo. Kreatininas. Bilirubinas. Gliukozė. Kalis. Šlapimo tyrimas. Elektrokardiograma. Covid tyrimas. Covid tyrimas. Ačiū informaciją gavau“. 2021 m. kovo 30 d. antradienis „(duomenys neskelbtini)”. 2021 m. balandžio 1 d. ketvirtadienis „Laba diena, G.. Susisiekime kai tik galėsite. Ačiū“. 2021 m. balandžio 3 d. šeštadienis „skambino +(duomenys neskelbtini) 2021.04.03 10:07 (2) Telia. Labas rytas. Nepaskambinau vakar, nes jaučiausi gerai, na ,o šiandien lyg ir jaučiuosi dar geriau. Drenuose jau labai nežymiai kaupiasi skysčiai“. 2021 m. balandžio 5 d. pirmadienis „Labas rytas. Gal jau šiandien būtų galimybė tuos drenus išsiimti, kaip manote? Nieko daug jau nebepribėga. Ar galite perskambinti vėliau? G., aš Jums atsakiau į Jūsų parašytą laišką jame viskas nurodyta“. Paslaugos užsakovas savo mobilaus ryšio telefone parodė elektroninį laiškią, kur siuntėjas (duomenys neskelbtini). Laiške yra keturi priedai. Visi keturi priedai atspausdinti ir pridedami prie šio protokolo, išdetalizavus trečiojo priedo “M. P. skundas” informaciją, matyti, kad teksto sudarytojas yra “V.” sukurtas turinys 2021-06-02 15:17; paskutinio išsaugojimo data 2021-06-02 15:17; paskutinį kartą spausdinta 2021-06-02 10:28. Valstybinės liginių kasos rašto paėmimo data 2021-06-02 15:16. Elektroninis laiškas nuo: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Data: 2021-06-02 , tr. 16:40 Subjektas: raštas (foto Nr. 1-7).

24.       Atsakovė pateikė plastikos chirurgų teikiamų paslaugų bei klinikose atliekamų operacijų kainoraščius, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) chirurginio gydymo kaina (PlastikosChirurgai.lt) sudaro 1 999 Eur (į kainą įskaičiuota operacija ir procedūra, implantai ir kitos medicininės paskirties prekės (jeigu reikalinga), priešoperacinė ir pooperacinė priežiūra, lovadieniai); Nordclinic.lt plastikos chirurgo konsultacijos kaina nurodytas – 100 Eur, lovadienio kaina – 200 Eur; MB „Urolita“ individualios pooperacinės priežiūros po laparoskopinės operacijos (paslaugų paketas – apmokėjus prieš operaciją) kaina nurodyta – 600 Eur, paketo kainą sudaro 2 konsultacijos po operacijos (vertės 120 Eur); kateterio ištraukimas po operacijos su šlapimo sistemos įvertinimu (vertė 180 Eur); siūlų pašalinimas ir apžiūra (vertė 100 Eur); 2 echoskopijos (vertė 80 Eur); asmeninis gydytojo telefono numeris skubiems nuotoliniams patarimams, jeigu iškiltų klausimų, prasidėtų kraujavimas, iškristų kateteris, atsirastų stiprus skausmas ir pan.; paslaugas pacientas gali užsakyti nepriklausomai nuo to, kur pacientui buvo atlikta operacija.

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 600 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, kadangi atsakovė praturtėjo 600 Eur suma ieškovo sąskaita ir be jokio teisinio pagrindo, atsakovė gavo pinigus į savo banko sąskaitą, nors ieškovui operacijos neatliko ir šių paslaugų nesuteikė. Ieškovas nurodo, jog tikslinga vadovautis kitų teismų (Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo) priimtais procesiniais sprendimais, kuriuose faktinės aplinkybės taip pat buvo nustatytos kitoje byloje. Nors byla buvo nagrinėjama tarp skirtingų šalių, tačiau įrodinėjimo dalykas yra tas pats (prejudiciniai faktai), arba gali būti vertintinas kaip rašytinis įrodymas byloje. Abiejose bylose konsultacijos kaina buvo įrodinėjimo dalykas. Atsakovė 600 Eur įgijo be jokio teisinio pagrindo, tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, žodinė sutartis buvo sudaryta tik dėl konsultacijos, nes atsakovė operacijos neatliko, ji praturtėjo ieškovo sąskaita. Nors tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, tačiau pinigai buvo gauti ne pagal sutartinius santykius, atsakovė pinigus įgijo nepagrįstai ir kitais būdais ieškovas savo teisių apginti negali.

26.       Atsakovė, priešingai teigia, jog ieškovas tiek iki operacijos, tiek po operacijos pretenzijų nereiškė, įrodymų, patvirtinančių, jog gydytojas netinkamai suteikė gydymo paslaugas, nepateikė, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti, kad jam būtų grąžinta sutarta pinigų suma, sumokėta už suteiktas paslaugas. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, atsakovė, vykdydama susitarimą, suteikė ieškovui sutartų paslaugų paketą, o ieškovas, gavęs atitinkamas paslaugas, sumokėjo atsakovei sutartą piniginį ekvivalentą, atitinkantį suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, vadinasi, abi sutarties šalys gavo priešpriešinių reikalavimų patenkinimą, dėl kurių ir buvo sudaryta ši sutartis. Be to, ieškovas pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistos teisės gynimo būdą – nepagrįsto praturtėjimo taikymo institutą, nors tarp bylos šalių susiformavo sutartiniai asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo santykiai, vadinasi, ieškovas savo tariamai pažeistai teisei apginti turėtų būti pasirinkęs teisių gynimo būdą, reglamentuotą sutarčių teisės normomis, kas šiuo atveju sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareikštą ieškinį. Taip pat kitose bylose (Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo) nustatytais prejudiciniais faktais teismas negali remtis, nes kainų mokėjimas nebuvo įrodinėjimo dalykas, o faktas, kad ieškovas nuvyko į kitas patalpas, kuriuose buvo atlikta operacija, nepaneigia fakto, kad konsultaciją ir pooperacinę priežiūrą ieškovas gavo iš atsakovės, o 600 Eur kaina už operaciją, kai Teritorinių ligonių kasos moka apie 1 000 Eur, taip pat 10 Eur už konsultaciją, neatitinka logikos dėsnių.

Dėl prejudicinių faktų

27.       Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, G. K. ieškinį atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022 atmetė G. K. apeliacinį skundą ir 2021 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

28.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vis dėlto ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 31 punktą).

29.       Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 nustatyta, jog <...> G. K. savo klinikoje MB „K. klinika“ 2021 m. kovo 27 d. konsultavo pacientą, byloje liudytoju apklaustą M. P., kurį ieškovas 2021 m. balandžio 1 d. operavo atsakovo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose, t. y. įstaigoje, kurioje ieškovas dirbo rekonstrukcinės – plastinės chirurgijos gydytoju, vaikų chirurgu. Byloje nėra ginčo, kad būtent klinikai MB „K. klinika“ liudytojas M. P. sumokėjo 600 Eur ir, kad mokėjimas buvo atliktas po operacijos klinikos UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose. Šiuo atveju išsiskyrė šalių argumentai dėl sumokėtų 600 Eur paskirties, t. y. už kokias paslaugas 2021 m. balandžio mėnesio mokėjimo nurodymu M. P. atsiskaitė su ieškovo klinika MB „K. klinika“ (t. 2, b. l. 20) (sprendimo 39 punktas). <...> M. P. ieškovas 2021 m. kovo 27 d. suteikė konsultaciją MB „K. klinika“, (duomenys neskelbtini), ir kad už suteiktą konsultaciją liudytojas su ieškovo klinika MB „K. klinika“ atsiskaitė, sumokėdamas 10 Eur, o liudytojo sumokėti 600 Eur klinikai MB „K. klinika“, buvo paciento atsiskaitymas už 2021 m. balandžio 1 d. atliktą operaciją klinikoje UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis). <...> Be to, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pardavęs pacientui kokias nors medicinines priemones, kurių vertė – 200 Eur. O liudytojas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. birželio 27 d. konsultacijos metu jam ieškovas jokių medicininių priemonių neperdavė, o 2021 m. balandžio 1 d. po operacijos prabudo jau su medicinine liemene. Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad paciento M. P. sumokėti 600 Eur buvo atsiskaitymas už operaciją, o ne už konsultaciją, juolab, kad ir sąskaita faktūra (t. 2, b. l. 10), kurioje pardavėju nurodyta MB K. klinika, yra išrašyta ne 2021 m. kovo 27 d., kai buvo teikta konsultacija, o 2021 m. balandžio 1 d., kai pacientas buvo operuojamas klinikoje UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ (CPK 185 straipsnis) (sprendimo 42 punktas). <...> pacientui M. P. susimokėjus 600 Eur už operaciją, paaiškėjo, kad jam atlikta operacija ne tik galėjo būti kompensuojama valstybės, bet ir buvo kompensuota, t. y. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto apmokėta 1061,08 Eur klinikai UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ už atliktą Dienos chirurgijos paslaugų sąraše nurodytą operaciją (t. 1, b. l. 111) <...> (sprendimo 44 punktas). Byloje teismas nustatė ir konstatavo, kad ieškovas, kaip gydytojas specialistas, privalėjo žinoti ir žinojo, kad pacientui teikiamos paslaugos – operacija, yra kompensuojama iš PSDF biudžeto, tačiau elgdamasis neteisėtai, tyčia, siekdamas asmeninės naudos, informavo pacientą, kad paslaugos nėra atlyginamos, ir kad pacientas turės susimokėti. Be to, ieškovo neteisėto veikimo pasekoje pacientas apmokėjo už operaciją ne įstaigai, kurioje buvo operuojamas, o paties ieškovo įstaigai, kurioje buvo tik konsultuotas. Be to, žinodamas, kad operacija yra finansuojama iš PSDF biudžeto, ieškovas, dirbdamas UAB Šiaulių chirurginės pagalbos centras, neteikdamas minėtoje įstaigoje pacientui konsultacijos, neteisėtai išrašė siuntimą, ko pasėkoje iš PSDF biudžeto buvo apmokėta asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų 1061,08 Eur suma, t. y. už tą pačią paslaugą susimokėjo ir pats pacientas, už tą pačią paslaugą buvo apmokėta ir iš PSDF biudžeto (sprendimo 55 punktas). <...> G. K. neteikė pacientui M. P. konsultacijos UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, tačiau siuntimą operacijai užpildė, kaip UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gydytojas.<...> ko pasekoje iš PSDF biudžeto buvo apmokėta asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų 1 061,08 Eur suma, t. y. už tą pačią paslaugą susimokėjo ir pats pacientas, už tą pačią paslaugą buvo apmokėta ir iš PSDF biudžeto (sprendimo 63 punktas).

31.       Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi konstatuota, kad <...> mokėjimą M. P. atliko apelianto duotu mokėjimo kortelių skaitytuvu UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose, kai tokiu būdu atsiskaitant pačiame skaitytuve nėra nurodoma, kokiam subjektui atliekamas mokėjimas, todėl mokėjimo nurodymo paskirtyje esanti nuoroda, kad mokėjimas yra atliktas 2021 m. balandžio 2 d. už pirkinį, K. klinika, neįrodo, kad mokėjimo metu M. P. suprato, jog moka ne už jam UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atliktą operaciją (nutarties 54 punktas). <...> apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jis būtų išaiškinęs pacientui M. P., jog operacija yra kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis <...>. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pacientui M. P. apeliantas 2021 m. kovo 27 d. suteikė konsultaciją MB „K. klinika“ ir kad už suteiktą konsultaciją pacientas M. P. su MB „K. klinika“ atsiskaitė, sumokėdamas 10 Eur, o paciento sumokėti 600 Eur MB „K. klinika“, buvo paciento atsiskaitymas už 2021 m. balandžio 1 d. atliktą operaciją UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose (nutarties 58 punktas).

32.       Taigi, byloje esantys Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 bei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022 patvirtina, jog operacija ieškovui buvo atlikta UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, o ne atsakovės MB „K. klinika“; ieškovui atsakovės pateikta informacija, jog operacija nėra kompensuojama PSDF lėšomis, neatitinka tikrovės; už ieškovui atliktą operaciją UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ buvo kompensuota PSDF lėšomis 1 061,08 Eur suma; dėl nesąžiningų gydytojo G. K., kuris taip pat yra MB „K. klinika“ vadovas, veiksmų ieškovas už atliktą operaciją sumokėjo 600 Eur ne UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, o atsakovei MB „K. klinika“, atsakovė šią sumą įgijo nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo; ieškovas atsakovei už konsultaciją sumokėjo 10 Eur grynaisiais, ieškovo sumokėta suma 600 Eur yra už atliktą operaciją, o ne už konsultaciją ir galimai perduotas medicinos priemones, kurios atsakovės ieškovui perduotos nebuvos, tam nesant jokio teisinio pagrindo. Kadangi paminėtose civilinėse bylose dalyvavo skirtingos šalys, tačiau konsultacijos kaina, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo įrodinėjimo dalyku ir buvo nustatyta minėtų teismų procesiniuose sprendimuose, išnagrinėtoje byloje iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės buvo nustatytos, todėl nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje aplinkybės nevertinamos ir iš naujo neįrodinėtinos, t. y. prejudiciniai faktai. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. bei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nustatytos aplinkybės ir teisinis vertinimas turi prejudicinę reikšmę ieškinio kontekste, todėl teismas jais vadovaujasi (CPK 18 straipsnis, CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Dėl sutartinių teisinių santykių

33.       Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 16 punktą; 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2015). Taigi teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikant šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą. 

34.       Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 ir kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

35.       Atsakovė nurodo, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistos teisės gynimo būdą – nepagrįsto praturtėjimo taikymo institutą, nors tarp bylos šalių susiformavo sutartiniai asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo santykiai, ieškovas savo tariamai pažeistai teisei apginti turėjo pasirinkti teisių gynimo būdą, reglamentuotą sutarčių teisės normomis, nes atsakovė, vykdydama susitarimą, suteikė ieškovui sutartų paslaugų paketą, o ieškovas, gavęs atitinkamas paslaugas, sumokėjo atsakovei sutartą piniginį ekvivalentą, atitinkantį suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, vadinasi, abi sutarties šalys gavo priešpriešinių reikalavimų patenkinimą, dėl kurių ir buvo sudaryta ši sutartis. Ieškovas nurodo, kad atsakovė 600 Eur įgijo be jokio teisinio pagrindo, tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, žodinė sutartis buvo sudaryta tik dėl konsultacijos, nes atsakovė operacijos neatliko, ji praturtėjo ieškovo sąskaita. Nors tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, tačiau pinigai buvo gauti ne pagal sutartinius santykius, atsakovė pinigus įgijo nepagrįstai ir kitais būdais ieškovas savo teisių apginti negali.

36.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktą sutarties apibrėžtį, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).

37.       Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui taikomos atlygintinių paslaugų teikimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kurios numato, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; paslaugų tiekėjas turi paisyti atitinkamoje profesijoje nusistovėjusios praktikos bei jos standartų (CK 6.716 straipsnio 3 dalis, 6.718 straipsnio 1, 2 dalys). Atlygintinų paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi atlygintinių paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, todėl jai sudaryti yra būtina abiejų sutarties šalių valia. 

38.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog ieškovas 2021 m. kovo 27 d. kreipėsi į privačią MB „K. klinika“, kurioje ieškovui buvo suteikta konsultacija ir pirminė apžiūra, ši faktinė aplinkybė taip pat konstatuota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime (sprendimo 39 punktas), byloje taip pat nėra ginčo, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Byloje apie sudarytą atlygintinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį duomenų taip pat nėra. Atsakovės teigimu, atsakovė ieškovui 2021 m. kovo 27 d. MB „K. klinika“ žodiniu susitarimu suteikė ieškovui konsultaciją, atliko pirminę apžiūrą, informavo apie paslaugų paketo kainas, ieškovas, gavęs atitinkamas paslaugas, sumokėjo atsakovei sutartą kainą, pretenzijų dėl to nereiškė, operacijos rezultatu liko patenkintas. Atsakovė nurodo, kad, nors tarp šalių žodinis susitarimas nebuvo įformintas, tačiau tai patvirtina byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai (el. laiškai ir kt.) nepatvirtina, jog šalys susitarė dėl konsultacijos ar gydymo paslaugų paketo teikimo, o būtent, kad šalys sulygo esmines sutarties sąlygas, tarp jų ir atlygį dėl konsultacijos suteikimo, kaip to reikalauja CK 6.716 straipsnio 1 dalis. Byloje nėra duomenų, jog tarp šalių buvo susitarta dėl tam tikro konkretaus paslaugų paketo, t. y. kokios apimties ir kokios paslaugos turėjo būti atliktos; kokie paslaugų atlikimo terminai; kokia paslaugos kaina.

39.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodyta, kad <...> pacientui M. P. ieškovas 2021 m. kovo 27 d. suteikė konsultaciją MB „K. klinika“, (duomenys neskelbtini), ir kad už suteiktą konsultaciją liudytojas su ieškovo klinika MB „K. klinika“ atsiskaitė, sumokėdamas 10 Eur, o liudytojo sumokėti 600 Eur klinikai MB „K. klinika“, buvo paciento atsiskaitymas už 2021 m. balandžio 1 d. atliktą operaciją klinikoje UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). <...> paciento M. P. sumokėti 600 Eur buvo atsiskaitymas už operaciją, o ne už konsultaciją, juolab, kad ir sąskaita faktūra (t. 2, b. l. 10), kurioje pardavėju nurodyta MB K. klinika, yra išrašyta ne 2021 m. kovo 27 d., kai buvo teikta konsultacija, o 2021 m. balandžio 1 d., kai pacientas buvo operuojamas klinikoje UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ (CPK 185 straipsnis) (sprendimo 42 punktas). Šiuo atveju akivaizdu, kad žodinė sutartis tarp šalių buvo sudaryta dėl konsultacijos suteikimo, už kurią ieškovas sumokėjo 10 Eur ir tik šiuo aspektu galima konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau teismas pažymi, kad ieškovas pretenzijų dėl konsultacijos suteikimo nereiškė, ieškinio reikalavimo dėl sumokėtų 10 Eur grąžinimo ir priteisimo iš atsakovės taip pat nepateikė. Kita vertus, byloje nėra duomenų, apie tai, jog atsakovė, vykdydama galimą susitarimą, suteikė ieškovui sutartų paslaugų paketą ir atliko chirurginę operaciją už 600 Eur, o ieškovas, gavęs atitinkamas paslaugas už šią sumą, sumokėjo atsakovei sutartą 600 Eur kainą, atitinkančią suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtį, ir abi sutarties šalys gavo priešpriešinių reikalavimų patenkinimą, dėl kurių tariamai buvo sudaryta sutartis. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė operacijos ieškovui neatliko, priešingai, G. K. neteikė pacientui M. P. konsultacijos UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, siuntimą operacijai užpildė, kaip UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gydytojas, o ne kaip MB „K. klinika“ gydytojas, chirurginę operaciją taip pat atliko UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, ieškovas apmokėjo už operaciją ne UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, kurioje buvo operuojamas, o atsakovės įstaigai, kurioje buvo tik konsultuotas. Be to, žinodamas, kad operacija yra finansuojama iš PSDF biudžeto, gydytojas G. K., dirbdamas UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, nesuteikdamas ieškovui konsultacijos centre, kaip UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gydytojas neturėdamas tokios teisės, išrašė siuntimą, dėl ko iš PSDF biudžeto buvo apmokėta asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų 1 061,08 Eur suma, t. y. už tą pačią paslaugą susimokėjo ir pats pacientas (ieškovas), už tą pačią paslaugą buvo apmokėta ir iš PSDF biudžeto (sprendimo 63 punktas). Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog tarp šalių dėl operacijos atlikimo ir paslaugų paketo teikimo egzistavo sutartiniai teisiniai santykiai, nes tokios paslaugos atsakovė ieškovui nesuteikė.   

40.       Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti tik apie sutartinių santykių tarp šalių egzistavimą dėl konsultacijos suteikimo ieškovui MB „K. klinika“, tačiau pagrįstai išvadai, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai ir tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl operacijos atlikimo ir paslaugų paketo teikimo, duomenų daryti nepakanka. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė, kaip verslo subjektas, užsiimantis privačia gydymo praktika, kaip atlygintinas gydymo paslaugas teikiančiai sutarties šaliai tenka ir rizika, dėl tokios sutarties ar su tuo susijusių dokumentų tinkamo neįforminimo pasekmių. Tokiu būdu, teismas pripažįsta tinkamu ieškovo pasirinktą pažeistos teisės gynimo būdą – nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

41.       Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

42.       Pažymėtina, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti kito sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).

43.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktą).

44.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

45.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas M. P. atsakovės MB „K. klinika“ vadovo G. K. pateiktu banko kortelių skaitytuvu sumokėjo atsakovei MB „K. klinika“ 600 Eur, manydamas, kad moka atsakovei už atliktą operaciją, suvedė PIN kodą ir patvirtino 600 Eur pervedimą atsakovei, kas reiškia, kad atsakovė yra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų 600 Eur. Antra, ieškovo turtas sumažėjo 600 Eur, kas atitinka atsakovės praturtėjimą ieškovo sąskaita, ieškovas neteko 600 Eur ir patyrė nuostolius, o atsakovė šias pinigines lėšas įgijo. Trečia, atsakovė praturtėjo, nes ieškovas jai perdavė lėšas už paslaugą dėl chirurginės operacijos atlikimo, nors chirurginė operacija yra 100 procentų kompensuojama iš valstybės lėšų bei ieškovui turėjo būti atlikta nemokamai ir piniginės lėšos pateko į atsakovei priklausančią banko sąskaitą, t. y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Ketvirta, chirurginę operaciją ieškovui atliko UAB „Šiaulių chirurginė pagalbos centras“, o ne atsakovė MB „K. klinika“, todėl išnyko teisinis pagrindas atsakovės praturtėjimui. Penkta, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, pareiškus ieškinį ir egzistuoja iki šiol, kadangi atsakovei pervesta 600 Eur suma ieškovui nėra grąžinta. Šešta, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas būtų prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką, ieškovas patyrė nuostolius dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, nes buvo suklaidintas atsakovės, tinkamai nesuteikus informacijos apie nemokamas paslaugas bei galimybes jomis pasinaudoti  ir ieškovo veiksmai niekaip neįtakojo atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. Septinta, ieškovas negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais, nes konstatuota, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai.

46.       Teismas pažymi, kad atsakovės pozicija, jog ieškovo 600 Eur suma yra sumokėta už operaciją, yra nenuosekli ir vertintina kritiškai, nes, kaip jau minėta, Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje byloje nenustatyta, kad 600 Eur suma buvo sumokėta už konsultaciją ir medicininių priemonių perdavimą, iš kurių konsultacijos vertė 400 Eur, o medicininių priemonių vertė – 200 Eur. Pastebėtina, kad duomenų, jog ieškovui buvo suteiktos tam tikros medicininės priemonės, byloje nepateikta, visas medicinines priemones suteikė UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Vien atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovui buvo suteiktas medicininis rūbas operacijai (glaustinė), nepatvirtina fakto, jog ieškovui buvo perduotos medicininės priemonės. Be to, tokių priemonių įgijimo dokumentų atsakovė nepateikė. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ patalpas ir įrangą gydytojas G. K. asmeniškai nuomoja taip pat kelia abejonių, nes šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė, tik teismo posėdyje deklaratyviai nurodė, jog gydytojas G. K. žodinio susitarimo pagrindu naudoja UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ operacinės patalpas. Teismas taip pat plačiau nepasisako dėl atsakovės pateiktų kitų klinikų įkainių, nes šiai dienai įkainiai gali būti ženkliai pasikeitę. Be to, jau minėtose Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo procesiniuose sprendimuose nustatyta (prejudiciniai faktai), kad ieškovas už konsultaciją sumokėjo 10 Eur, už operaciją buvo susitarta sumokėti 600 Eur, tačiau atsakovė ieškovui tinkamai nesuteikė informacijos, kad operacija yra kompensuojama ligonių kasų ir, kad tokia operacija ieškovui turėjo būti atlikta nemokamai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto aprašo „Dėl Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 6, 6.1, 6.2 punktai. Minėtose teisės normose nurodyta, kad laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija; toks paciento sutikimas laikomas pagrįstu informacija ir tinkamas, jei jam yra prieinama ši informacija (6 punktas): informacija apie toje sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamų mokamų, iš dalies mokamų paslaugų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti (6.1 punktas); informacija apie nemokamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti (6.2 punktas).

47.       Įvertinus visas byloje išdėstytas aplinkybes, įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad nesant tarp šalių susiklosčiusiems sutartiniams teisiniams santykiams, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui chirurginė operacija turėjo būti atlikta nemokamai, atsakovei netinkamai informavus ieškovą apie nemokamas paslaugas bei galimybes jomis pasinaudoti, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo gauti pinigines lėšas už atliktą operaciją, nes tokios paslaugos atsakovė nesuteikė, o ją suteikė kita gydymo įstaiga, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovė nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita ir šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

48.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui priteistina iš atsakovės 600 Eur be pagrindo įgytų lėšų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

49.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, 1 200 Eur už advokato teisinę pagalbą (600 Eur už ieškinio parengimą, 100 Eur už konsultaciją dėl civilinės bylos, 100 Eur už susipažinimą su atsiliepimu ir jo priedais, 100 Eur už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 300 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje), iš viso 1 220 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

51.       Teismas šioje byloje patyrė 27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės MB „K. klinika“ 600 Eur (šešis šimtus eurų) be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 600 Eur (šešių šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 220 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui M. P..

Priteisti iš atsakovės MB „K. klinika“ valstybės naudai 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                           Neringa Ruibytė-Karimžanova