Civilinė byla Nr. 3K-3-397/2007
Procesinio sprendimo
kategorijos: 11.9.5; 11.9.7; 27.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo
Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Aloyzo
Marčiulionio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. kovo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui UAB „Vitės valdos“ dėl atleidimo iš
darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas
kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir ieškinio pareiškime
nurodė, kad jis ligos metu 2006 m. birželio 27 d. buvo atleistas iš darbo pagal
DK 124 straipsnio 1 punktą, jam 2006 m. birželio 30 d. išmokėta dviejų mėnesių
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa pagal DK 140 straipsnio 2 dalį.
Ieškovas manė, kad, atleidžiant bendrovės direktorių ne pagal DK nustatytus
pagrindus, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, atsakovas
privalėjo laikytis DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 141 straipsnį reikalavimų,
pagal kuriuos draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo laikino nedarbingumo
laikotarpiu ir su darbuotoju turi būti atsiskaityta jo atleidimo dieną.
Ieškovas,
remdamasis DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 141 straipsniu, prašė teismo:
pripažinti jo atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vitės valdos“
neteisėtu; priteisti iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio
išeitinę pašalpą 12 800 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo
sprendimo įsigaliojimo dienos po 145,45 Lt per dieną, 3200 Lt per mėnesį;
priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką laikotarpiu
nuo 2006 m. birželio 27 d. iki 2006 m. birželio 30 d. už tris dienas 436,36 Lt
(3200 : 22 x 3).
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Klaipėdos rajono
apylinkės teismas 2006 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš
dalies: pripažino A. M. 2006 m. birželio 27 d. atleidimą iš
UAB „Vitės valdos“ bendrovės vadovo pareigų neteisėtu; priteisė ieškovui iš UAB
„Vitės valdos“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki
teismo sprendimo įvykdymo; laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 27 d. iki 2006
spalio 24 d. – 13 200 Lt, vėliau skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (3200
Lt) iki sprendimo visiško įvykdymo; nurodė, kad nuo šios sumos būtina
išskaičiuoti fizinių pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmokas;
priteisė ieškovui 500 Lt išlaidų advokato pagalbai; priteisė valstybei iš
atsakovo 393,60 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendime nurodė, kad iš UAB
„Vitės valdos“ valdybos 2006 m. birželio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 4 matyti,
kad ieškovas prarado pasitikėjimą ir dėl to atleistas iš direktoriaus pareigų
nuo 2006 m. birželio 27 d. Jam išmokėta dviejų mėnesių išmoka pagal DK 140 straipsnio
2 dalį. Su juo visiškai atsiskaityta 2006 m. birželio 30 d. Pagal nedarbingumo
pažymėjimą Nr. 2085803 teismas padarė išvadą, kad ieškovas sirgo nuo 2006 m.
gegužės 17 d. iki 2006 m. liepos 5 d. Darbo sutartis nutraukta ieškovo laikino
nedarbingumo laikotarpiu. Teismas nurodė, kad darbdavys pažeidė įstatyme
nustatytą draudžiamąją normą (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą), kurioje
nustatytas draudimas atleisti iš darbo darbuotoją nedarbingumo laikotarpiu. Dėl
to teismas konstatavo, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Teismas
atmetė ieškinio reikalavimą dėl 12 800 Lt dydžio keturių mėnesių vidutinio
darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, nes atsakovas nepažeidė DK
140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta darbdavio pareiga išmokėti dviejų
mėnesių išeitinę išmoką atleidžiant darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės. Teismas
rėmėsi mokėjimo nurodymu Nr. 1709, iš kurio matyti, kad atsakovas 2006 m.
birželio 30 d. atsiskaitė su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškovas neteisėtai atleistas
iš darbo laikino nedarbingumo metu, todėl pagal DK 297 straipsnio 3 dalį jam
priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo
atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (13 120 Lt už keturis
mėnesius ir tris dienas). Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 436,36
Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2006 m.
birželio 27 d. iki 2006 m. birželio 30 d., nes atsakovas, atsiskaitydamas su
ieškovu, nepažeidė DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pagal kurį, nutraukiant
darbo sutartį laikino nedarbingumo atveju, darbuotojui priklausomas darbo
užmokestis išmokamas per vieną dieną, kurią atleistas iš darbo darbuotojas
pareikalavo atsiskaityti. Tokio reikalavimo ieškovas nepateikė, o atsakovas su
ieškovu atsiskaitė 2006 m. birželio 30 d.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 22 d. sprendimu patenkino
atsakovo apeliacinį skundą: panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m.
spalio 24 d. sprendimą, ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo 422,80
Lt žyminio mokesčio, 700 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Kolegija
nutartyje nurodė, kad ieškovas iš direktoriaus pareigų atšauktas valdybos
sprendimu. Bendrovę ir jos vadovą sieja atstovavimo santykiai. Bendrovės
vadovas, kaip juridinio asmens organas, veikia įstatymo pagrindu, todėl
bendrovės ir jos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Bendrovės
valdyba įgyvendina Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas teises ir pareigas, taip
pat teisę vertinti bendrovės vadovo veiklą ir prireikus jį atšaukti. Teismas
nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo, kaip bendrovės
vadovo, atleidimo iš darbo pagrįstumą, ginčo šalių santykius vertino tik darbo
teisės aspektu, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo teisinių
santykių specifiką, dėl kitokio bendrovės vadovo negu kitų darbuotojų veiksmų,
lemiančių darbuotojų atleidimą iš darbo, vertinimo taip pat dėl kitokio DK nustatytų
atleidimo iš darbo pagrindų aiškinimo ir taikymo bendrovės vadovui. Apeliacinės
instancijos teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į bendrovės ir jos
vadovo santykių ypatumus, DK nuostatos dėl draudimų ar ribojimų nutraukiant
darbo sutartį negali būti taikomos nutraukiant su bendrovės vadovu sudarytą
darbo sutartį. Bendrovės vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei
atleidimo iš šios pareigybės tvarka reglamentuojama Akcinių bendrovių įstatyme.
Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į bendrovės vadovo teisinės padėties
prigimtį ir specifiką, nuo bendrovės vadovą išrinkusio organo sprendimo
atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų darbdavys neturi nutraukti darbo sutarties
laikydamasis DK nustatytos tvarkos ir sąlygų, bet privalo įforminti jos pabaigą
ir atsiskaityti su atleidžiamu bendrovės vadovu pagal DK. Dėl to teismas
konstatavo, kad, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, netaikytinas DK 130
straipsnis ir (arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Ieškovą iš bendrovės
direktoriaus pareigų atšaukė šią teisę turintis valdymo organas laikydamasi Akcinių
bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje
bei atsakovo įstatų 68 punkte nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad
bendrovės valdyba pasinaudojo absoliučia teise atšaukti bendrovės vadovą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5
d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos
laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005). Byloje nenustatyta, kad
procedūros būtų pažeistos, o atšaukus vadovą su juo sudaryta darbo sutartis
pasibaigia, nes pasibaigia bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo
pavedimas bendrovės vadovui. Dėl to teismas manė, kad ieškovas iš bendrovės direktoriaus
pareigų galėjo būti atšauktas bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo jo kaltų
veiksmų buvimo ar nebuvimo. Darbo kodeksas ir kiti darbo teisinius santykius
reglamentuojantys teisės aktai bendrovės vadovo atleidimo atveju taikytini tik
dėl galimybės ateityje jam pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis
su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, ir nustato tik darbo sutarties
pasibaigimo priežastį, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą
bei atsiskaitymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje J. K. v. UAB „Kivija“, byla Nr. 3K-3-191/2005).
Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo atšaukimas iš
UAB „Vitės valdos“ direktoriaus pareigų ir darbo sutarties nutraukimas yra teisėtas.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. sprendimą
ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d.
sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino DK 131 straipsnio 1
dalies 1 punktą, Akcinių bendrovių 37 straipsnio 4 dalį, nes akcinės bendrovės
ir jos vadovo santykiai yra net tik civiliniai, bet ir darbo, todėl, atšaukus
bendrovės vadovą iš pareigų jį išrinkusiam organui bei nutraukus darbo sutartį,
bendrovės vadovui gali būti taikomos DK normos, taip pat tokios, kuriose
nustatytos papildomos darbuotojų lengvatos ir garantijos. Akcinių bendrovių įstatymo
nurodytoje teisės normoje nustatyta tik bendrovės vadovo priėmimo į darbą ir
atleidimo iš darbo tvarka bei bendrovės vadovo pareigos. Bendrovės vadovo
socialinės garantijos nereglamentuotos Akcinių bendrovių įstatyme, bet
nustatytos DK. Dėl to, vadovaujantis DK pirmenybės prieš kitus įstatymus principu
ir įstatymo analogija su Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, bendrovės
vadovui turi būti taikomos DK nustatytos socialinės garantijos, taip pat ir DK
131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo
apribojimas (DK 4, 9 straipsniai).
2.
Atmesdamas ieškinį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė asmenų
lygybės principą, nes nepripažino bendrovės vadovui teisės į darbo įstatymų
nustatytas visiems vienodas lengvatas ir garantijas nebūti atleistam iš darbo
laikino nedarbingumo metu, kurios taikomos eiliniam darbuotojui ir valstybės
tarnautojui, nepriklausiusiai nuo to, yra jų atleidimo pagrindas ar ne.
Kasatoriaus nuomone, nesąžininga bendrovės vadovo atleidimą iš pareigų jo ligos
metu laikyti teisėtu, kai jis nepadarė jokių nusižengimų, bet buvo atleistas
vien dėl to, kad pasikeitę bendrovės akcininkai nori turėti patikimą bendrovės
vadovą.
3.
Pripažindamas, kad ieškovą, kaip bendrovės vadovą, galima atleisti iš
darbo jo laikino nedarbingumo metu, apeliacinės instancijos teismas ne tik
pažeidė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bet ir nukrypo nuo kasacinio
teismo praktikos, jog nurodyta teisės norma yra draudžiamoji, o jos pažeidimas
atleidimą iš darbo daro neteisėtą, be to, tokios normos pažeidimas reiškia
įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimą ta prasme, kad nepriklausomai nuo
atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo ar neteisėtumo teismas darbuotoją grąžina
į darbą (DK 297 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Ukmergės biofabrikas“,
byla Nr. 3K-3-93/2006).
Atsiliepime
į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui iš
ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad bendrovę ir jos vadovą
sieja atstovavimo teisiniai santykiai, kuriems būdingi įstatyminio atstovavimo
bruožai. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovas veikia pavedimo
pagrindu, akcininkų naudai, todėl labai svarbus akcininkų pasitikėjimas
bendrovės vadovu. Atsakovo manymu, bendrovės valdyba atšaukė ieškovą iš
bendrovės vadovo pareigų, laikydamasi Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio
2 dalyje, 37 straipsnio 3, 4 dalyse, taip pat UAB „Vitės valdos“ įstatytų 68
punkte nustatytų reikalavimų. Bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo
teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis
ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr.
3K-3-457/2005; 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., byla Nr.
3K-7-760/2001). Be to, vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius
griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius vadovas toliau dirbtų, bet
bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai
bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta
didelė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr.
3K-3-457/2005). Dėl to atsiliepime nurodoma, kad, nutrūkus bendrovės vadovo
ir bendrovės darbo santykiams Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, netaikomi
DK nustatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir neturi būti laikomasi jų
taikymo sąlygų, bet darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pabaigą ir
atsiskaityti su atleidžiamu bendrovės vadovu pagal DK. UAB „Vitės valdos“
nuomone, su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis yra tik prielaida
bendrovės vadovui įgyti teisę į DK ir kituose darbo teisės aktuose nustatytas
socialines garantijas, bet ši sutartis negali būti laikoma sąlyga taikyti tas
DK nuostatas, kurios paneigtų pavedimo santykių esmę. Bendrovės ir jos vadovo
darbo sutarties pagrindu atsiradusius šalių santykius darbo teisės normos
reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti
socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos
nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties
nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos
reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. AB „Žalvaris“, byla Nr. 3K-3-1200/2001; 2001 m.
spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v.
Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-7-760/2001). Dėl to,
atsakovo manymu, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis ir
(arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytini. Priešingas aiškinimas
reikštų bendrovės vadovą išrinkusio organo absoliučios teisės atšaukti
bendrovės vadovą apribojimą. Dėl to, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų,
negali būti taikomi DK nustatyti ribojimai ir draudimai atleisti iš pareigų,
taip pat ir įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą bendrovės vadovui esant
laikinai nedarbingam. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas
vadovavosi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, taip pat ir tuo,
kuris yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. S. v. UAB „Lietuviškas midus“, byla Nr. 3K-3-123/2006.
Atsiliepime tvirtinama, kad kasatorius neteisingai supranta įstatymo analogiją
ir remiasi netinkamomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Atsakovo
nuomone, bendrovės vadovo statusą būtų galima palyginti tik su politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusu, nes juos ir darbdavį
sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo
44 straipsnio 5 dalį tokį valstybės tarnautoją galima atleisti iš pareigų laikinojo
nedarbingumo ir atostogų laikotarpiu.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Ieškovas nuo
1996 m. rugsėjo 13 d. ėjo UAB „Vitės valdos“ direktoriaus pareigas. Bendrovės
valdybos sprendimu nuo 2006 m. birželio 27 d. ieškovo darbo sutartis nutraukta
pagal DK 124 straipsnio 1 punktą. Atsakovas 2006 m. birželio 30 d. išmokėjo
ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą.
Ieškovo darbo sutartis nutraukta ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpiu, nes
jis nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2006 m. liepos 5 d. sirgo.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame
skunde ir atsiliepime į jį keliamas materialiosios teisės normų,
reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo apribojimus, aiškinimo ir taikymo klausimas
(DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai yra teisės klausimas, todėl teisėjų
kolegija dėl jo pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Šalių ginčas
kilo dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atleidimo iš pareigų teisėtumo,
todėl nagrinėjamoje byloje yra aktualus uždarosios akcinės bendrovės vadovo
teisinio statuso klausimas. Esminė problema, dėl kurios bylą nagrinėję
žemesniųjų instancijų teismai priėmė skirtingus sprendimus, yra ta, ar DK 131
straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas atleisti darbuotoją iš darbo
laikinojo nedarbingumo laikotarpiu gali būti taikomas taip pat ir uždarosios akcinės
bendrovės vadovui.
Kasacinis
teismas yra pasisakęs, kad bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai,
juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl DK yra nustatytos išimtys su
bendrovės vadovu sudaromoms darbo sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“,
byla Nr. 3K-3-457/2005). Viena iš nurodytų išimčių yra ta, kad su bendrovės
vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet CK ir Akcinių
bendrovių įstatyme nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 punktas, Akcinių
bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 3, 4 dalis). Bendrovės vadovą
renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą
nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų
remontas, byla Nr. 3K-3-457/2005; 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė
ir kt., byla Nr. 3K-7-760/2001). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties
pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek
tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis,
darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties
pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš
pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m.
lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v.
AB „Žalvaris“, byla Nr. 3K-3-1200/2001; V. P. v.
Radviliškio rajono savivaldybė ir kt.). Esant panašioms bylų aplinkybėms,
šiais kasacinio teismo išaiškinimas turi vadovautis teismai, nagrinėdami
ginčus, susijusius su bendrovės vadovo teisiniu statusu.
Iš apskųsto
apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis
pirmiau nurodytomis taisyklėmis dėl bendrovės vadovo specifinio teisinio
statuso, kurias suformavo kasacinis teismas. Dėl to apeliacinės instancijos
teismas teisingai vertino ieškovo, kaip bendrovės vadovo, atleidimą iš pareigų
ne tik darbo teisės, bet ir civilinės teisės aspektu. Nuo bendrovės vadovo
kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos
efektyvumas. Be to, bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti
bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas, tam tikra apimti
disponuoti bendrovės turtu. Teisėjų kolegija nurodo, kad šio vienasmenio
bendrovės valdymo organo reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų
neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti bendrovės vadovą
iš pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 131 straipsnio 1 dalyje
nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu
taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę
atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma
užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesus. Tai paneigtų bendrovės ir jos
vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. Dėl šios priežasties
teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė
garantija, kuria gali pasinaudoti kasatorius kaip bendrovės vadovas. Taigi
atsiliepimo į kasacinį skundą argumentas, kad su bendrovės vadovu sudaryta
darbo sutartis yra tik prielaida bendrovės vadovui įgyti teisę į DK ir kituose
darbo teisės aktuose nustatytas socialines garantijas, bet ši sutartis negali
būti laikoma sąlyga taikyti tas DK nuostatas, kurios paneigtų pavedimo santykių
esmę, yra teisiškai pagrįstas. Bendrovės vadovo laikinas nedarbingumas negali
būti laikomas kliūtimi atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų, nes reikalavimo
laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo
sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas
neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumui. Dėl to, atleidžiant
bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis ir (arba) 131 straipsnio 1
dalies 1 punktas netaikytini. Teisėjų kolegija nurodo, kad, esant ginčui dėl
bendrovės vadovo neteisėto atšaukimo iš pareigų, teisme turi būti patikrinta,
ar nepažeistos Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuotos atleidimo procedūros. Apeliacinės
instancijos teismas nustatė aplinkybes, susijusias su ieškovo atleidimu iš
pareigų, jas išanalizavo ir padarė pagrįstą išvadą, kad nepažeista kasatoriaus
atleidimo procedūra.
Kasatorius
nepagrįstai teigia, kad bendrovės vadovo statusą reikia prilyginti valstybės
tarnautojo teisiniams statusui ir taikyti teisės analogiją su Valstybės
tarnybos įstatymo nuostatomis, kurios draudžia karjeros valstybės tarnautoją
atleisti iš einamų pareigų jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (antrasis
kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į
kasacinį skundą argumentu, kad bendrovės vadovo statusą būtų galima palyginti
tik su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusu, nes jie
turi bendrų bruožų: juos ir darbdavį sieja pasitikėjimo (fiduciariniai)
santykiai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį tokį
valstybės tarnautoją galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir
atostogų laikotarpiu.
Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo
suformuotos taisyklės, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas
imperatyvus draudimas atleisti darbuotoją ligos metu, kuris taikomas visiems
darbuotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Ukmergės biofabrikas“, byla Nr. 3K-3-93/2006).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos
faktinės aplinkybės yra skirtingos. Kasatoriaus nurodytoje byloje ginčas kilo
dėl juridinio asmens padalinio vadovės (UAB „Ukmergės biofabrikas“ Biržų miesto
veterinarijos vaistinės vedėjos) vedėjos atleidimo iš pareigų už šiurkštų
darbo pareigų pažeidimą. Nurodytoje byloje darbo sutartį pasirašė ieškovė ir
bendrovės vadovas (UAB „Ukmergės biofabrikas“ direktorius). Nagrinėjamoje
byloje žemesniųjų instancijų teismai nustatė kitokias faktines aplinkybes:
kasatorius atleistas iš pareigų Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4
dalyje nustatytu pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatorius
nepagrįstai remiasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi.
Dėl šių
priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti
apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo kasaciniame skunde nurodytais
pagrindais.
Atsakovas prašo priteisti 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Prie atsiliepimo atsakovas pridėjo išlaidų patirtų advokato pagalbai atlyginti dydį patvirtinančius dokumentus: 2007 m. gegužės 25 d. kvito kopiją ir 2007 m. gegužės 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 07-05-25. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija šį prašymą tenkina, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, kuriame nustatyta, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl to atsakovui priteisiamos 1000 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1
dalimi,
nutaria:
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui UAB
„Vitės valdos“ (juridinio asmens kodas 140336910) iš ieškovo A.
M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt
(vienas tūkstantis litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį
skundą surašymą.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Zigmas Levickis
|
|
|
Egidijus Laužikas
|
|
|
Aloyzas Marčiulionis
|