Administracinė byla Nr. eA-628-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00344-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 14.15

 (S)

10.       Pareiškėjui 2014 m. rugpjūčio 22 d. išduotas taršos leidimas Nr. TL-KL.2-2/2014 atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymui. Specialiąją leidimo dalį sudaro trys lentelės, kuriose nurodyti didžiausi vienu metu leidžiami laikyti (1 lentelė, 2 070 t, laikymo veiklos kodas pagal Taisyklių 4 priedą – R13), vienu metu leidžiami naudoti (3 lentelė, bioskaidžių atliekų suma 10 000 t/m, bioskaidžių struktūrinių atliekų suma 14 000 t/m, naudojimo veiklos kodas pagal Taisyklių 4 priedą – R3) ir vienu metu leidžiami paruošti naudoti ir (ar) šalinti (5 lentelė, bioskaidžių atliekų suma 10 000 t/m, bioskaidžių struktūrinių atliekų suma 14 000 t/m, atliekų paruošimo naudoti ir (ar) šalinti veiklos kodas pagal Taisyklių 4 priedą – R12) atliekų kiekiai. Techninio reglamento, kuris yra privalomas atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti ar šalinti (Taisyklių 69 punktas), ir kuris yra neatsiejama leidimo dalis (Taisyklių 72 punktas), 3.1 punktas nustato atliekų naudojimo ar šalinimo būdus, t. y. atliekų naudojimo veiklas, kurių kodų apibrėžimai atitinka Taisyklių 4 priedo nuostatas. Atliekų naudojimo veikla, pažymėta kodu R3, apibrėžta kaip organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas ir (arba) atnaujinimas (įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus), veikla R12 apima atliekų būsenos ar sudėties pakeitimą, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veiklų, veikla R13 reiškia R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymą. Techninio reglamento 3.4 punktu kompostavimo aikštelė suskirstyta į zonas, t. y. 1 zona – bioskaidžių organinių ir bioskaidžių struktūrinių atliekų paruošimo zona; 2 zona – komposto gamybos zona, 3 zona – komposto brandinimo zona ir 4 zona – pagaminto komposto laikymo zona. Techninio reglamento 4.1 punkte, kurio pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, nurodyta, jog didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis yra 2 070 t, o 4.2 punkte detalizuotos laikomų atliekų rūšys ir kiekiai ir nurodyta, jog laikymo būdas žymimas kodu R13. Iš patikrinimo akto, Klaipėdos RAAD atstovės paaiškinimų ir liudytojo Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo vyriausiojo valstybinio inspektoriaus A. V., atlikusio patikrinimą, surašiusio patikrinimo aktą ir privalomąjį nurodymą, parodymų matyti, jog susumuotas visas fiziškai UAB „Branda LT“ kompostavimo aikštelėje buvęs atliekų, tiek laikomų, tiek esančių apdorojimo procese (kompostavimo ir brandinimo zonose) kiekis, t. y. 1 763,06 t nesutvarkytų atliekų, 2 000 t kompostavimo zonoje ir 2 000 t brandinimo zonoje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 10 ir 7 dalių nuostatas, Klaipėdos RAAD nepagrįstai išplėtė atliekų laikymo sąvoką tapatindamas ją su fiziniu atliekų buvimu visoje teritorijoje. Tai, jog apdorojimo procese esančios atliekos nepraranda atliekų statuso (Įstatymo 32 straipsnis), nekeičia teisinio vertinimo, jog atliekų laikymu pagal minėtas įstatymo nuostatas suprantamas tik atliekų laikymas iki apdorojimo ir žymimas kodu R13. Pagal teisinį reguliavimą atliekų kompostavimas ir brandinimas yra atliekų naudojimo veikla, patenkanti į atliekų apdorojimo sąvoką. Teismo vertinimu, nustatant laikomų atliekų kiekį nereikšminga yra aplinkybė, jog Techninio reglamento 4.1 punkte sandėliavimo ar saugyklos plotas nurodytas 3 800 kv. m, t. y. visa aikštelė, kuri suskirstyta į laikymo, brandinimo, kompostavimo zonas. Iš liudytojo A. V. parodymų matyti, jog būtent šiose trijose zonose esančių atliekų kiekius, nežiūrint į tai, ar atliekos buvo apdorojimo procese arba jam ruošiamos, ar tik laikomos iki apdorojimo, jis skaičiavo suminį atliekų kiekį remdamasis tuo, jog tik pagaminus sertifikuotą produktą atliekos praranda atliekų statusą, taip pat tuo, jog bendrovė atliekas kompostavo ir brandino ne atskiromis partijomis ir netinkamai ženklindama, kaip reikalaujama pagal techninį reglamentą. Patikrinimo metu buvo galimybė atskirti, ar atliekos buvo apdorojimo procese (kompostavime, brandinime), net ir esant netinkamam ženklinimui, ir nustatyti atliekų naudojimo veiklas, žymimas kodais R13, R3 ir R12, t. y. nustatyti atliekų laikymo ir atliekų apdorojimo arba ruošimo apdorojimui veiklas. Teismo išvadą patvirtino ir taršos leidimas, kuris išduotas atliekų apdorojimui ir laikymui, t. y. aiškiai atskiriant šias naudojimo veiklas.

11.       Teismas taip pat vadovavosi atliekų tvarkymo srities specialistės UAB „ Ekokonsultacijos“ projektų vadovės I. M. žodine ir rašytine išvadomis, pagrindžiančiomis nurodytas teismo išvadas. Specialistė nurodė, jog didžiausias vienu metu laikomas atliekų kiekis turi būti suprantamas kaip didžiausias vienu metu laikomas atliekų iki apdorojimo kiekis ir taikomas tik R13 būdu tvarkomoms atliekoms, kas įtvirtinta ir Techninio reglamento 4.1 punkte. Specialistės išvadoje konstatuota, jog bendrovė vykdo šias atliekų tvarkymo veiklas: atliekų priėmimą ir laikymą (R13), atliekų paruošimą kompostavimui (R12) ir kompostavimą (R3). Atliekų paruošimas kompostavimui (R12) ir kompostavimas (R3) yra atliekų apdorojimo veiklos, t. y. atliekų naudojimo veiklos, įskaitant atliekų paruošimą naudoti. Specialistės išvadoje konstatuota, jog visa 3 800 kv. m teritorija yra suskirstyta į atskiras zonas, iš kurių atliekų laikymo zona (schemoje pažymėta 2) užima apytiksliai 1 300 kv. m, ir būtent šioje 1 300 kv. m teritorijoje gali būti laikomos ir paruošiamos kompostavimui atliekos, <...>, o brandinamo komposto kaupų skaičius ar dydis nėra tinkamas kriterijus nustatyti atliekų tvarkymo būdą (naudojimą ar laikymą). Išvadoje nurodyta, jog jeigu, kaip vertina Departamentas, didžiausias vienu metu laikomas atliekų kiekis apimtų visą atliekų ir komposto kiekį visose atliekų tvarkymo zonose, pažymėtose schemoje, įmonei nebūtų galimybės sutvarkyti (sukompostuoti) 24 000 t/m biologiškai skaidžių atliekų, nes nebūtų objektyvios galimybės eksploatuoti suprojektuotą aikštelę taip, kad ji veiktų pilnu pajėgumu, kuriam buvo suprojektuota, t. y. 24 000 t/m. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, jog pareiškėjas kompostavimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., laikė 1 763,06 t nesutvarkytų atliekų ir neviršijo Techninio reglamento 4.1 punkte nurodyto didžiausio vienu metu leidžiamo laikyti 2 070 t atliekų kiekio. Teismas konstatavo, jog ginčijamas Privalomasis nurodymas pareiškėjui duotas nepagrįstai, todėl naikintinas. Tais pačiais motyvais naikintinas Sprendimas.

III.

12.       Atsakovas Klaipėdos RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

13.       Atsakovo teigimu, teismas neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų bei juos netinkamai vertino. Teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino paraiškoje taršos leidimui gauti nurodytų sąlygų, susijusių su atliekų laikymu, o priimdamas sprendimą apsiribojo tik deklaratyviomis Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtomis atliekų laikymo, naudojimo, apdorojimo sąvokomis. Atsakovo teigimu, iš paraiškos taršos leidimui gauti matyti, kad pareiškėjas pats įsipareigojo vienu metu visoje kompostavimo aikštelėje laikyti iki 2 000 t atliekų.

14.       Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad nustatant laikomų atliekų kiekį nereikšminga yra aplinkybė, jog Techninio reglamento 4.1 punkte sandėliavimo ar saugyklos plotas nurodytas 3 800 kv. m, t. y. visa aikštelė. Atsakovo teigimu, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis apima visose zonose esančias atliekas.

15.       Atsakovo teigimu, jeigu, kaip vertina teismas, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis apimtų tik tas atliekas iki apdorojimo, tada tiek paraiškoje taršos leidimui gauti, tiek techniniame reglamente būtų atskirai išskirtos lentelės ir nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti ir didžiausias vienu metu leidžiamas naudoti atliekų kiekis. Šiuo atveju tokio išskyrimo nėra.

16.       Atsakovas nurodo, kad specialistės I. M. išvada neteisinga, nes neatitinka UAB „Branda LT“ paraiškos taršos leidimui gauti numatytų sąlygų. Teismas, vertindamas specialistės teiginius, neatsižvelgė į paraiškos taršos leidimui gauti bendrojoje dalyje ir Techniniame reglamente nurodytą paties pareiškėjo planuojamą pagaminti komposto ir / ar techninio komposto kiekį – 13 000 t/m.

17.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl naujo taršos leidimo išdavimo, kuriuo būtų padidintas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis.

18.       Taip pat pažymi, kad jeigu Techninio reglamento 4.1 punkte nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis atitinka Įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodytą atliekų laikymo sąlygą, tada teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas brandinimo zonoje brandino 2 000 t, pažeisdamas Techninio reglamento 3.5 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. kiekvieno komposto kaupo nebrandino ir nelaikė atskiromis pagaminimo partijomis, nebuvo nustatyti pagaminto komposto, kiekvieno kaupo parametrai.

19.       Pareiškėjas UAB „Branda LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.       Pareiškėjo teigimu, laikomomis atliekomis yra tik tokios atliekos, kurios nėra patekusios į apdorojimo ir / ar naudojimo procesus. Net darant prielaidą, kad, kaip teigia atsakovas, pagamintas kokybės reikalavimų neatitinkantis kompostas yra atlieka, ji, pagal Įstatymo nuostatas negali būti vertinama kaip laikoma atlieka. UAB „Branda LT“ neprivalo atsikratyti netinkamos kokybės kompostu ir juo neatsikrato, priešingai – įmonės tikslas yra papildomai jį apdoroti, kad jis atitiktų kompostui keliamus reikalavimus.

21.       Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tik formaliu atliekų laikymo sąvokos aiškinimu, neatitinka tikrovės, priešingai – sprendimas priimtas atsižvelgiant į UAB „Branda LT“ vykdomų biologiškai skaidžių atliekų technologinių procesų visumą ir turinį.

22.       Pareiškėjas teigia, kad atsakovas atliko klaidingus skaičiavimus, todėl nepaneigė specialistės I. M. išvadų.

23.       Pareiškėjo manymu, brandinimo sąlygų pažeidimai tokia apimtimi, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, nedaro įtakos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų traktavimui ir nepaneigia to, kad laikomoms atliekoms negali būti priskiriamos komposto gamybos procese kompostuojamos ir brandinamos bioskaidžios (t. y. nenaudojamos) atliekos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2017 m. vasario 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-3, kuriuo duotas nurodymas viršijantį atliekų kiekį sutvarkyti pagaminant sertifikuotą produktą arba perduodant atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti šias atliekas, ir Departamento (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2017 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. (2)-LV4-594, kuriuo paliktas nepakeistas privalomasis nurodymas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog ginčijamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 21 d. privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-3 pareiškėjui duotas nepagrįstai, todėl naikintinas, tais pačiais motyvais taip pat naikintinas ir Departamento 2017 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (2)-LV4-594.

27.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino paraiškoje taršos leidimui gauti nurodytų sąlygų, susijusių su atliekų laikymu, o priimdamas sprendimą apsiribojo tik deklaratyviomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtomis atliekų laikymo, naudojimo, apdorojimo sąvokomis, taip pat neatsižvelgė į faktą, jog UAB „Branda LT“ brandinimo zonoje brandino kompostą, pažeisdama taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 specialiosios leidimo dalies "Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas“ 3.5 punkte nustatytus reikalavimus.

28.       Byloje ginčas iš esmės kilo dėl didžiausio vienu metu leidžiamo laikyti atliekų kiekio UAB "Branda LT" priklausančioje kompostavimo aikštelėje.

29.        Atlikto neplaninio patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad UAB „Branda LT“ kompostavimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., vykdo veiklą nesilaikydama 2014 m. rugpjūčio 22 d. taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 dalies „Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas“ 4.1 punkte nustatytų sąlygų, pagal kurias eksploatuojamoje kompostavimo aikštelėje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip 2 070 t atliekų, o patikrinimo metu nustatyta, kad laikoma 5 763 t atliekų ir konstatuota, kad pareiškėjas viršijo taršos leidime nustatytą vienu metu didžiausią leidžiamą laikyti atliekų kiekį. Duotas nurodymas viršijantį atliekų kiekį sutvarkyti pagaminant sertifikuotą produktą arba perduodant atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti šias atliekas.

28. Taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 specialiosios leidimo dalies „Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas“ 3.4 punkte nurodyta, kad kompostavimo aikštelėje yra šios zonos: 1) bioskaidžių organinių ir bioskaidžių struktūrinių atliekų paruošimo zona; 2) komposto gamybos zona – jame atliekamas: a) biologiškai organinių ir struktūrinių atliekų maišymas; b) komposto kaupų formavimas; c) aktyvus kompostavimas paduodant orą į kaupus; d) komposto sunkos ir paviršinių nuotėkų surinkimas; e) įrangos dezinfekavimas; f) kompostavimo proceso kontrolė; 3) komposto brandinimo zona; 4) pagaminto komposto laikymo zona.

29. Minėto Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 4.1 punkte pateiktas sandėlio ar saugyklos apibūdinimas. Iš šio aprašymo matyti, jog tai yra atvira gelžbetoninė aikštelė su geomembrama, kurios plotas 3 800 m2, o didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis yra 2 070 t, bendras sandėlio ar saugyklos našumas – 27 000 t/m. Iš šios nuostatos darytina išvada, jog sandėlyje ar saugykloje (kompostavimo aikštelės – paruošimo, komposto gamybos ir komposto brandinimo – zonose) vienu metu bus laikoma ne daugiau kaip 2 070 t atliekų.

30. Tokią išvadą iš esmės patvirtina ir paties pareiškėjo pateikti dokumentai. UAB „Branda LT“ paraiškos taršos leidimui gauti Bendrosios paraiškos dalyje nurodyta, kad metiniai biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo pajėgumai – iki 24 000 t/m. Maksimaliai vienu metu kompostavimo aikštelėje bus kompostuojama iki 2 000 t biologiškai skaidžių atliekų, o numatoma pagaminti 13 000 t/m komposto ar techninio komposto. Taigi iš šio dokumento matyti, jog pats pareiškėjas paraiškoje įvardijo didžiausią vienu metu kompostavimo aikštelėje kompuostuojamą kiekį atliekų bei numatomą pagaminti komposto kiekį per metus.

31. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija) 32 straipsnyje reglamentuota, kad tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos minstro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų 20 punktą, kompostas laikomas paruoštu ir tinkamu naudojimui, kai: pH – neutralios arba silpnai šarminės reakcijos (6,9–7,7) (20.1 punktas); sunkiųjų metalų kiekis komposte, pagamintame iš dumblo, neviršija kiekių, nustatytų II kategorijos nuotekų dumblui (20.2 punktas); mikrobiologiniai-parazitologiniai rodikliai neviršija rodiklių, nustatytų B klasės nuotekų dumblui (20.3 punktas); jei kompostui gaminti naudojami gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, mikrobiologiniai-parazitologiniai rodikliai komposte turi neviršyti rodiklių, nustatytų 2006 m. vasario 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 208/2006, iš dalies keičiančiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VI ir VIII priedų, susijusių su mėšlo perdirbimo biologinių dujų įmonėse ir komposto gamybos įmonėse standartais ir reikalavimais (20.4 punktas); neturi neorganinių (stiklo, plastiko, metalinių ir pan.) priemaišų (20.5 punktas). Šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad atliekos tampa kompostu tik tada, kai jos atitinka visus anksčiau nurodytus rodiklius bei turi tai patvirtinančius dokumentus, o atliekos patekusios į apdorojimo procesą yra laikomos atliekomis tol, kol jos nepripažįstamos sertifikuotu produktu – kompostu.  

33. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija) 2 straipsnio 10 dalį, atliekų laikymas – naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, o 2 straipsnio 11 dalyje – atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Minėto įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, jog atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Tai normos apibrėžimai, kurių paskirtis – apibrėžti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme vartojamas teisines sąvokas.

34. Taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 specialiosios leidimo dalies „Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas“ 3.4 punkte pateikta atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso schema ir eigos aprašymas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, šiame punkte nurodyta, jog kompostavimo aikštelėje yra keturios zonos: bioskaidžių organinių ir bioskaidžių struktūrinių atliekų paruošimo zona (1), komposto gamybos zona (2), komposto brandinimo zona (3) ir pagaminto komposto laikymo zona (4). Iš minėtame techniniame reglamente pateikto technologinio proceso eigos aprašymo matyti, kad atvežtos atliekos iš kart patenka į bioskaidžių organinių ir bioskaidžių struktūrinių atliekų paruošimo zoną, kas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme reiškia atliekų apdorojimo veiklą (2 straipsnio 7 dalis). Tokia veikla kaip atliekų laikymas suprantama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 specialiojoje leidimo dalyje „Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas“ visiškai nenumatyta.

35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą tarp pareiškėjo ir atsakovo, iš esmės vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateikta sąvokos „atliekų laikymas“ definicija, taip pat kitų anksčiau nurodytų sąvokų apibrėžimais. Pažymėtina, kad taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 specialiosios leidimo dalies „Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas“ 4.1 ir 4.2 punktuose minimas žodžių junginys „didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis“ negali būti tapatinamas su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme vartojama sąvoka „atliekų laikymas“ (iš dalies vienodų žodžių vartojimas pavadinime jų nedaro tapačiomis). Šių sąvokų pavadinimai, prasmė (turinys) ir paskirtis visiškai skirtingi, todėl šio ginčo išsprendimui Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktas sąvokos "atliekų laikymas" apibrėžimas nėra reikšmingas. 

36. UAB „Branda LT“ atsiliepimo teiginius ir specialistės I. M. išvadas paneigia taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 specialiojoje leidimo dalyje „Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas“ pateikta biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo principinė technologinė schema. Joje nurodyta, kad kompostuojama 24 000 t/m, t. y. 5 kaupai po 400 t, kompostavimo trukmė iki vieno mėnesio (5 vnt. X 400 t = 2000 t x 12 = 24 000 t/m).

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į faktą, kad pareiškėjas brandinimo zonoje brandino kompostą pažeisdamas taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 specialiojoje leidimo dalyje „Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas“ 3.4 ir 3.5 punktuose nustatytus reikalavimus, t. y. kiekvieno komposto kaupo nebrandino ir nelaikė atskiromis pagaminimo partijomis, nebuvo nustatyti pagaminto komposto, kiekvieno kaupo, parametrai ir pan.

38. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 21 d. privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-3, taip pat Departamento 2017 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (2)-LV4-594 yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti nėra jokio pagrindo.  

38. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne UAB „Branda LT“ naudai, tai nėra jokio pagrindo jai priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.     

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Skirgailė Žalimienė