Civilinė byla Nr.2S-1500-273/2012

Teisminio proceso Nr.2-13-3-01822-2012-7

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 128.13; 122.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. T. atstovo advokato Jono Gintauto Valivonio atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

             Pareiškėjas M. T. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės santykių. Nurodė, kad jo motina J. T., kuri buvo ištekėjusi už U., vėliau – D., mirė 2012-01-17. Jis kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes neišliko civilinės metrikacijos įrašas apie motinos antrąją santuoką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

           Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo M. T. pareiškimą dėl giminystės santykių juridinio fakto nustatymo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas M. T. turi giminystės santykį su savo motina patvirtinantį dokumentą, o būtent Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS išduotą gimimo įrašą Nr.36 (1960-09-28), iš kurio matyti, kad M. T. yra J. T. sūnus. Taigi, nustatyti juridinį faktą dėl giminystės santykių teisme negalima, nes yra šį faktą nustatantis dokumentas, išduotas įgaliotos valstybinės institucijos. Pareiškėjas negali gauti motinos antrosios santuokos liudijimo, o šis dokumentas jam svarbus tuo, kad motinos mirties liudijime įrašyta antrosios santuokos pavardė. Tokiu atveju užvestina byla ne dėl giminystės santykių nustatymo, bet dėl civilinės būklės akto įregistravimo fakto ((duomenys neskelbtini). 2d. 3p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi išnaudoti visas galimybes reikiamam civilinės būklės aktui gauti.

                                          III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjo M. T. atstovas advokatas Jonas Gintautas Valivonis prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl giminystės santykių nustatymo, nes iš gimimo įrašo matosi, kad pareiškėjas yra J. T. sūnus , o kad yra J. D. sūnus, neaišku. Todėl mano, kad reikia nustatyti juridinį faktą dėl giminystės santykių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl giminystės fakto nustatymo, turėdamas tikslą gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Bylos dėl giminystės juridinio fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka ((duomenys neskelbtini) str.). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti (duomenys neskelbtini)-448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl giminystės juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus ((duomenys neskelbtini) 113, 114 str.) ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 str. 1 d. 5 p. nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti  ar atkurti dokumentų, patvirtinančių  juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti ((duomenys neskelbtini) str.). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka (duomenys neskelbtini) 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami  (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškimo priėmimo metu teismas privalo patikrinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas  turi juridinę reikšmę pareiškėjui. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad  pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Jeigu pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, teismas atsisako priimti pareiškimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 3 p.).

Pagal Lietuvos A. T. suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. T. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės santykių. Nurodė, kad jo motina J. T., kuri buvo ištekėjusi už U., vėliau – D., mirė 2012-01-17. Jis kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes neišliko civilinės metrikacijos įrašas apie motinos antrąją santuoką. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl giminystės santykių nustatymo, nes iš gimimo įrašo matosi, kad pareiškėjas M. T. yra J. T. sūnus, o kad yra J. D. sūnus, neaišku. Todėl mano, kad reikia nustatyti juridinį faktą dėl giminystės santykių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas negali gauti motinos antrosios santuokos liudijimo. Šis dokumentas pareiškėjui reikšmingas tuo, kad motinos mirties liudijime įrašyta antrosios santuokos pavardė. Pareiškime teismui, pareiškėjas yra nurodęs, kad mirties liudijime motinos pavardė nurodyta D., tai reiškia, kad motina buvo susituokusi su D., teigia, kad motina galėjo registruoti santuoką su A. D. Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau nurodo, kad patikrinus Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje civilinės būklės santuokos aktų Įrašų knygose apie A. D. ir J. U. santuoką duomenų nerasta. Taip pat nurodo, kad yra gautas Lietuvos Valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos Įstaigų dokumentų skyriaus pažyma apie santuoką , kurioje pažymima, kad 1968-1976 m. Kaišiadorių ir Alytaus rajonų civilinės būklės santuokos aktų Įrašų knygose apie A. D. ir J. U. santuoką duomenų nerasta (b.l.1-2).

              Kaip pirmiau minėta, giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas M. T. turi giminystės santykį su savo motina patvirtinantį dokumentą, o būtent Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS išduotą gimimo įrašą Nr.36 (1960-09-28), iš kurio matyti, kad M. T. yra J. T. sūnus (b.l. 15). Pareiškėjas į bylą yra pateikęs Lietuvos Valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos Įstaigų dokumentų skyriaus pažymą apie santuoką, kurioje nurodyta, kad 1968-1976 m. Kaišiadorių ir Alytaus rajonų civilinės būklės santuokos aktų Įrašų knygose apie A. D. ir J. U. santuoką duomenų nerasta (b.l. 18). Iš pareiškimo teismui matyti, jog pareiškėjas, duomenų, kada buvo sudaryta antroji motinos santuoka, neturi. Todėl pareiškėjo nurodomas laikotarpis dėl motinos antrosios santuokos sudarymo, tai yra 1968-1976 metai, galimai netikslus, antroji motinos santuoka galėjo būti sudaryta ir kitu laikotarpiu, nei nurodo pareiškėjas. Todėl, prieš kreipiantis į teismą turi būti išnaudotos visos galimybės reikiamam civilinės būklės aktui gauti.

              Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas turi dokumentą, iš kurio galima spręsti apie giminystės ryšį, pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismo tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjas turi užvesti bylą ne dėl giminystės santykių nustatymo, bet dėl civilinės būklės akto įregistravimo fakto. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (CK 3.280. 3.281 straipsniai, 3.313 straipsnio 1 dalis), todėl suinteresuotas asmuo pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, teismas sprendžia jog, pirmosios instancijos teismas ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo taisyklių nepažeidė, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama nepakeista ((duomenys neskelbtini) str. 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.   

Teisėja                                                        Izolda Nėnienė