Bylos Nr. 1S-352-616/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32231-2019-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. R. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. R. taikytos švelnesnės kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintos ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo dienos, taip pat paskelbta kaltinamojo R. R. paieška.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. R. kaltinamas tuo, kad jis pažeidė viešą tvarką, o būtent: 2019 m. liepos 27 d., apie 20.40 val., viešoje vietoje – prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su M. D., bendrais tyčiniais veiksmais, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai, kojomis ir rankomis bendrai suduodami ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam J. M. į įvairias kūno vietas bei galvą, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda dešinio antakio išorinėje dalyje su akies vokų sužalojimu, kraujosruvomis pakaušio kairės pusės ir dešinės pusės momens - pakaušio minkštuose audiniuose, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. R. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugsėjo 11 d. 8.30 val. (t. 4, b. l. 60-61). 2019 m. rugsėjo 12 d. 14.49 val. paleidus iš laikino sulaikymo, (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimais R. R. buvo paskirtos kardomosios priemonės: 1) rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. D., M. Š., T. R., M. A.; 2) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - (duomenys neskelbtini) komisariate adresu (duomenys neskelbtini), registruojantis kiekvieną mėnesio antradienį ir ketvirtadienį nuo 09.00 val. iki 10.00 val. ir kiekvieną mėnesio šeštadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (t. 4, b. l. 104, 106-107, 109-110). Šios kardomosios priemonės R. R. buvo paliktos galioti ir Šiaulių apygardos teismui 2020 m. kovo 17 d. nutartimi, tame tarpe ir jo, baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 7, b. l. 181-185).
3. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi kaltinamajam R. R. taikytos švelnesnės kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintos ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo dienos. Taip pat paskelbta kaltinamojo R. R. paieška. Skundžiama nutartimi kaltinamajam R. R. griežčiausia kardomoji priemonė paskirta, apygardos teismui padarius išvadą, kad būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas); jam taikant paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamojo R. R. gynėja advokatė J. Šlapaitienė skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria jos ginamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi R. R. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta nepagrįstai. Pažymima, jog 2020 m. spalio 19 d. R. R. neatvykus į teisiamąjį posėdį, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi nutarė jį į 2020 m. lapkričio 6 d. teisiamąjį posėdį atvesdinti, tačiau jis nebuvo atvesdintas. Policijos pareigūnams dar iki paminėtos teisiamojo posėdžio dienos nuvykus pas R. R., jis buvo rastas namuose. Nors atvesdinimo dieną pareigūnai R. R. ir nerado namuose, tačiau susisiekė su juo telefonu.
4.2. Taip pat teigiama, kad Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi tuo pačiu nustatydamas ir suėmimo taikymo terminą, pažeidė BPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas. R. R. apie skundžiamą nutartį sužinojus vėliau nei po 20 dienų nuo jos priėmimo, jis nebūtų turėjęs galimybės jos apskųsti (BPK 130 straipsnio 1 dalis).
4.3. Kardomoji priemonė – suėmimas yra kraštutinė kardomoji priemonė ir taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, gynėjos manymu, jos ginamajam tokia kraštutinė kardomoji priemonė neturėjo būti skiriama.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo R. R. gynėjos skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo R. R. gynėjos advokatės J. Šlapaitienės skundas atmetamas.
6. Baudžiamojo proceso įstatyme numatytos griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neabejotinai varžo R. R. teises bei laisves, tačiau aukštesnės instancijos teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, tarp kurių ir siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą, nebūtų pasiekti.
7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas, jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
8. Kaltinamasis R. R. yra kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimo padarymu (BK 284 straipsnis). Už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas, be kita ko, numato ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę. Iš apeliacinės instancijos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje esantys faktiniai duomenys, užfiksuoti paties kaltinamojo R. R., kaltinamojo M. D. parodymuose, liudytojos L. T. parodymuose, M. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole, 2019 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole, Bendrojo pagalbos centro pranešime, kartu su pranešimu pateikto skambučio skaitmeninio garso įrašo apžiūros protokole, 2019 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. R. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas surinktų įrodymų pakankamumo, leistinumo ir pagrįstumo aspektu, nėra svarstomas. Tai sprendžiama tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
9. Skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam R. R. kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtas griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas buvo nustatytas pagrįstai. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme buvo taikytos dvi švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 4, b. l. 106-107, 109-110; t. 7, b. l. 181-185). Kaltinamasis ne tik ikiteisminio tyrimo metu (du kartus, t. 4, b. l. 112, 113), bet taip pat ir bylą nagrinėjant teisme (nuo bylos perdavimo teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo 31 kartą, t. 8, b. l. 187; t. 9, b. l. 111-112, 113-114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 123, 124-125, 126-127, 128-129, 130-131, 132-133, 136-137, 150-151, 157-158, 176-177; t. 10, b. l. 48-49, 55-56, 57-58, 66, 69, 75, 76, 77, 83, 92) pažeidė įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nors bylą nagrinėjantis teismas ne kartą R. R. įspėjo dėl sistemingai pažeidžiamos kardomosios priemonės, galimo švelnesnių kardomųjų priemonių pakeitimo į griežtesnę kardomąją priemonę (t. 9, b. l. 165; t. 10, b. l. 2), nepaisant to, kaltinamasis ir toliau nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų, nurodytu laiku nenuvykdavo į policijos komisariatą užsiregistruoti. Galiausiai R. R. be pateisinamos priežasties (nepateikęs teismui jokių apie nedalyvavimą teismo posėdyje duomenų) neatvyko ir į 2020 m. spalio 19 d. 14.00 val. iš anksto suplanuotą teisiamąjį posėdį, apie kurį kaltinamajam buvo žinoma. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi nusprendė kaltinamąjį R. R. į 2020 m. lapkričio 6 d. 9.15 val. iš anksto suplanuotą teisiamąjį posėdį, beje, apie kurį taip pat iš anksto buvo žinoma ir šiam kaltinamajam, atvesdinti (t. 10, b. l. 4, 59-62, 71-72). 2020 m. lapkričio 6 d. dėl kaltinamojo R. R. nedalyvavimo teisiamajame posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės negalėjo būti tęsiamas, todėl byloje vėl buvo padaryta pertrauka. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. teisme gauto rašto matyti, kad policijos pareigūnai, vykdydami paminėtą teismo nutartį dėl kaltinamojo atvesdinimo, dieną prieš teisiamąjį posėdį buvo nuvykę R. R. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); suradę pastarąjį namuose, informavo apie teismo posėdį ir apie tai, kad į jį bus atvesdintas policijos pareigūnų, į ką kaltinamasis atsakė, jog apie teismo posėdį žino ir nuvyks ten pats; 2020 m. lapkričio 6 d. pareigūnams nuvykus R. R. gyvenamosios vietos adresu, buto durų nieks neatidarė, tuo tarpu su kaltinamuoju susisiekus jo naudojamu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis pareigūnus informavo, kad jau vyksta į teismo posėdį ir nurodytu laiku jame dalyvaus (t. 10, b. l. 78). Išdėstytų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog po skundžiamos nutarties priėmimo R. R. ir vėl nenuvyko užsiregistruoti į policijos komisariatą (t. 10, b. l. 95). Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad kaltinamajam taikomos švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrina BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo, R. R. vengia atvykti į teismą, kuo pažeidžia ne tik savo, kaip kaltinamojo pareigas, bet ir rodo nepagarbą teismui bei kitiems proceso dalyviams, vilkina baudžiamąjį procesą.
10. Gynėja, bandydama paneigti griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo pagrįstumą, skunde akcentuoja tai, kad šiuo atveju Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis dėl jos ginamojo atvesdinimo nebuvo įvykdyta. Kita vertus, pirmiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog paminėta nutartis dėl R. R. atvesdinimo subjekto, kuriam ji buvo pavesta vykdyti, buvo vykdoma. Tačiau būtent kaltinamasis iš pareigūnų sužinojęs apie tai, kad į 2020 m. lapkričio 6 d. teisiamąjį posėdį bus atvesdintas, iš savo gyvenamosios vietos pasišalino, o susisiekus su juo telefonu, jis pareigūnams pateikė melagingą informaciją, kad pats vyksta į teisiamąjį posėdį ir nurodytu laiku jame dalyvaus, tačiau taip ir nepasirodė.
11. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, nustatydamas aptariamą suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. R. praeityje teistas, daugybę kartų baustas administracine tvarka (didžioji dalis pažeidimų – neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje), nevedęs, nedirbantis (t. 6, b. l. 121-125, 126-127, 128-134, 135-141, 142-144). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. R. dėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (nagrinėjamoje byloje inkriminuota nusikalstama veika galimai padaryta 2019 m. liepos 27 d.) pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (BK 38 straipsnis, BPK 212 straipsnio 5 punktas). Pagal bylos duomenis kaltinamasis turi nepilnametę dukrą, tačiau ji gyvena su savo motina. Taigi, paminėtų aplinkybių kontekste, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota ir tai, kad kaltinamasis R. R. nėra saistomas tvirtais socialiniais, ekonominiais ryšiais, kas tik dar labiau sustiprina pagrįstą manymą, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
12. Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas, skundžiama nutartimi iš karto nustatydamas R. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pačiam kaltinamajam nedalyvaujant, pažeidė BPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka, kad žemesnės instancijos teismas šiuo atveju nesilaikė gynėjos nurodomų baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, tačiau tai pripažinti esminiu pažeidimu ir dėl to panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. BPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas įtariamajam (šiuo atveju kaltinamajam), kuris nėra sulaikytas, ar įtariamajam (kaltinamajam), kuris yra sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2, 3, 6 dalių nuostatas, teismas paskirdamas suėmimą asmeniui, kuris nėra sulaikytas ir nedalyvauja teismo posėdyje, šios kardomosios priemonės taikymo termino nenustato. Tai teismas gali padaryti tik po to, kai pristatytą sulaikytą asmenį apklausia dėl suėmimo pagrįstumo ir nusprendžia nutartį skirti suėmimą palikti galioti. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi R. R. suėmimą, panaikinus taikytas švelnesnes kardomąsias priemones, paskyrė, jam nedalyvaujant, kadangi jis vengė atvykti į teismą. Tuo pačiu procesiniu sprendimu, nesilaikydamas BPK 123 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų reikalavimų, žemesnės instancijos teismas iš karto nustatė ir konkretų suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo kaltinamojo sulaikymo dienos. 2020 m. lapkričio 18 d. sulaikius kaltinamąjį, jis per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo momento nebuvo pristatytas nutartį dėl suėmimo paskyrimo priėmusiam teismui. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad 2020 m. lapkričio 30 d. teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant kaltinamajam R. R., jo gynėjai ir prokurorei, buvo aiškinamosis R. R. neatvyko į 2020 m. lapkričio 6 d. teisiamąjį posėdį aplinkybės. Tačiau kaltinamasis nesugebėjo teismui įvardinti jokių svarbių jo nedalyvavimo paminėtame, kaip beje ir 2020 m. spalio 19 d., teisiamajame posėdyje priežasčių. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nors ir pavėluotai, visgi buvo išklausyta kaltinamojo R. R. nuomonė dėl jam paskirto suėmimo pagrįstumo. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis per savo gynėją realizavo teisę Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį apskųsti, todėl pripažinti, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės buvo suvaržytos labiau nei numatyta įstatyme, nėra pagrindo.
13. Kartu pažymėtina ir tai, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvada, kad R. R. teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų, todėl naikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi kaltinamajam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
kaltinamojo R. R. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą atmesti.
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi kaltinamajam R. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo dienos, palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virginija Liudvinavičienė
Ernesta Montvidienė
Algimantas Valantinas