Baudžiamoji byla Nr. 1-568-999/2020

                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33582-2020-8

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4;                        

                                                                                 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.3; 2.3.6.4.2.

(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,

sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

kaltinamajam K. M.,  

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio  1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Teismas 

n u s t a t ė:

K. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis.  

           Jis, 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 15 val. 19 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai panaudojo K. T. „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo kortelę, įvesdamas į bankui „Swedbank“, AB priklausantį bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo kortelės naudotojo K. T. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą ir iniciavo finansinę operaciją, taip apgaule iš K. T. sąskaitos savo naudai išėmė ir įgijo 500 eurų, tuo nukentėjusiajam K. T. padarydamas 500 eurų turtinę žalą

            Kaltinamasis K. M. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, jog galėjo būti 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 15:00 val. Jis dirbo pas K. T. ir pastarojo paprašė paskolinti 100 eurų. Nuvažiavo prie „Swedbank“, AB bankomato (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš kurio nuėmė 100 eurų ir dar 500 eurų. Sugrįžo atgal, padavė pažįstamam žmogui banko kortelę su 100 eurų, kad perduotų K. T.. Vėliau K. T. pradėjo jo  ieškoti. Jis tą dieną buvo neblaivus. Dabar vėl ketina vykdyti savo veiklą ir nukentėjusiajam grąžins pinigėlius. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Pagarsinus kaltinamojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 62-63), kaltinamasis juos patvirtino ir prašė jais vadovautis.  

             K. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai ir šiuo metu nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė, nes buvo girtas ir tuo metu apie blogybes nepagalvojo.  2020 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, bet sutinka su įtarime nurodytu laiku, su kažkuo nuvažiavo pas K. T.. Prašė, kad pastarasis jam paskolintų pinigų, nes yra dirbantis ir gali jam grąžinti. Tai žino K. T. ir jis sutiko paskolinti 100 eurų. K. T. namuose prašomų 100 eurų neturėjo, todėl juo pasitikėdamas davė savo „Swedbank“, AB banko kortelę ir kartu pasakė PIN kodą. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančio bankomato išėmė nuo K. T. sąskaitos 100 eurų ir 500 eurų. Buvo girtas ir nesuprato, ką daro. K. T. atsiprašė, tik dar nespėjo jam atlyginti padarytos žalos, bet tai padarys artimiausiu metu. (b. l. 62-64).

             Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais.

             Nukentėjusysis K. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie  10 val., jam paskambino iš matymo pažįstamas K. M., kuris paprašė, kad paskolintų pinigų. Apie 15 val. K. M. kažkas atvežė su automobiliu ir jis padavė pastarajam savo „Swedbank“, AB banko kortelę su PIN kodu, kad pastarasis iš kortelės išimtų 100 eurų. Tą pačią dieną 15.19 val. gavo SMS pranešimą iš banko, kad iš jo kortelės (duomenys neskelbtini) esančio „Swedbank“, AB bankomato  išimti pinigai 100 eurų ir 500 eurų. Tuomet paskambino K. M. ir paklausė, kodėl šis nuėmė tiek pinigų, bet pastarasis neigė tai padaręs ir pasakė, kad tuoj sugrįš. Apie 15.50 val. pas jį į namus atvažiavo A. D. ir padavė jam jo banko kortelę ir 100 eurų, kuriuos jam (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės padavė K. M.. Nors K. M. ir atsiprašė, tačiau padarytos žalos neatlygino, todėl reiškia civilinį ieškinį 500 eurų žalai atlyginti (b. l. 1-3, 34-35). 

  Liudytojas A. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir ten pažįstamas K. M. paprašė, kad jis  nuvežtų 100 eurų ir banko kortelę su kažkokiu lapeliu K. T.. Visa tai paėmęs nuvežė K. T. ir atidavė. Tada K. T. pasakė, kad K. M. iš jo sąskaitos išėmė dar 500 eurų. Tačiau jis nieko apie tai nežinojo. Jokio atlygio iš K. M. negavo. Nieko apie tą įvykį nežino (b. l. 51-52).   

  2020 m. rugsėjo 15 d. raštu iš „Swedbank“, AB nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., 15 val. 19 min., iš K. T. sąskaitos buvo išimta 500 eurų ir 100 eurų (b. l. 48-49).

  Surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais K. M. kaltė yra visiškai įrodyta. K. M. kaltė yra grindžiama jo paties parodymais, kuriais nustatyta, jog K. M. savo kaltę pripažino ikiteisminio tyrimo metu, nurodė aplinkybes kaip darė nusikalstamas veikas, šiuos savo parodymus jis patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, jo kaltė grindžiama ir teisiamajame posėdyje pagarsintais nukentėjusiojo K. T. ir liudytojo A. D. parodymais bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamojo K. M. nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotos teisingai.

            Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

K. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui. K. M. anksčiau neteistas, dirba, baustas administracine tvarka (b. l. 98-107). Sankcijoje už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos bausmės - bauda, areštas arba laisvės atėmimas, už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į BK 47 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bausmės už apysunkį nusikaltimą dydį (nuo 100 iki 4000 MGL), už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL, į tai, kad iš kaltinamojo taip pat priteistinas žalos atlyginimas nukentėjusiajam, švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda, neskirtina, kadangi būtų apsunkintas jos vykdymas, tai paveiktų ir žalos atlyginimo laiką nukentėjusiajam. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, jį padariusį asmenį, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijose numatytas arešto bausmes, mažesnes už vidurkį, ir subendrintos bausmės vykdymą atidedant BK 75 straipsnio pagrindu. Kaltinamąjį  charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

            Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes. 

            Kaltinamasis K. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

            Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista (b. l. 66-68).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. T. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 37).

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis sukčiavimo būdu įgijo nukentėjusiajam priklausantį turtą, tokiu būdu padarydamas jam turtinės žalos, kurios dydis yra nurodytas ieškinyje. Žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, ją kaltinamasis privalo atlyginti. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam  padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis K. M. pripažino civilinį ieškinį, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 str. 2 d., 307 str. 1 d., 7 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:

K. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – areštu 45 paroms; 

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 45 paroms.    

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų areštą.    

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir paskirti K. M. intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir  visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.  

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.   

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo K. T. pareikštą 500 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. M. K. T. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.  

Teisėja                                   Daina Dyburienė