Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-04-11][nuasmeninta nutartis byloje][T-1161-753-2023].docx
Bylos nr.: T-1161-753/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2- asis kalėjimas 288697120 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Procesiniai dokumentai
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)

?

Byla Nr. T-1161-753/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00085-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2023 m. balandžio 3 d.

Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinimo klausimą.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinusi nuteistojo R. I. socialinio tyrimo išvadą, nutarė taikyti nuteistajam R. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. vasario 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi vertinant nuteistojo pakartoti nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu rizika - žema. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje dešimt kartų skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, savo iniciatyva periodiškai dalyvauja individualiose psichologo konsultacijoje. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus. Stebima nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas.

R. I. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 14 d.

Ankščiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina patvirtinti. 

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. I. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laivės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos paskirtas rekomendacijas, drausmine tvarka nebaustas, dešimt kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistasis geba save realizuoti visuomeninėje veikloje, supranta darbo naudą, bei sutinka dirbti bet kokį įstaigos administracijos darbą pagal sveikatos būklę. Paleistasis iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis planuoja atsiriboti nuo ankstesnių pažystamų ir visą dėmesį skirti artimiesiems. Nuteistasis neturi problemų susijusiu su alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Asmuo yra nerimastingas, jautrus, išreiškia emocinės paramos poreikį. Asmuo pats inicijuoja konsultacijas su psichologu, aktyviai jose dalyvauja, diskutuoja jam svarbiomis temomis, ieško galimų situacijos sprendimo būdų. Dalyvaudamas psichologų vedamuose grupiniuose užsiėmimuose „Sveikos gyvensenos ugdymo programa“ aktyviai įsitraukė į veiklą, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. I. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką R. I. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai: skaitymo/rašymo ir/arba skaičiavimo problemos; skaitymo, rašymo ir skaičiavimo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; diskriminacinės nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. I. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (kurstė kitą asmenį nusikalsti – nužudyti), kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. 

Pažymėtina, jog nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, ją neigia ir šiuo metu, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų – teismo sprendimu priteistų civilinių ieškinių, turimi finansiniai įsiskolinimai reikalauja tinkamų lėšų paskirstymo įgūdžių ir pastovaus pajamų šaltinio užtikrinimo, todėl nuteistojo noras įgyti pinigų neteisėtais ir visuomenėje nepriimtinais būdais, bei įvykdytos nusikalstamos veikos nuvertinimas gali būti vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Jis negeba įvardinti sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, savo indėlį minimizuoja, neigia byloje pateiktus įrodymus.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad vienas nusikaltimas padarytas su kitais asmenimis. Nuteistasis kaltės, dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažįsta, objektyviai analizuoja nusikaltimo situaciją, kritiškai vertina nusikalstamą elgesį. Paskirtą jam bausmę nuteistasis vertina kaip galimybę pasimokyti iš padarytų klaidų, pasitaisyti ir pervertinti savo vertybines nuostatas ir gyvenimo siekius. Nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais. Nuteistajam nebūdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys ar savitvardos praradimas, tačiau iš nusikaltimo pobūdžio matyti, jog asmuo siekė gauti aplinkinių paklusimą iš anksto suplanuotu, apgalvotu būdu. Asmuo sakosi esąs nekonfliktiškas, tačiau gebantis kovoti už savo įsitikinimus. Nei anksčiau, nei dabar, asmuo nepripažįsta padaręs nusikaltimą, anot jo, byla jo atžvilgiu yra sufabrikuota, o šmeižtas pakenkė jo psichinei sveikatai. Nuteistasis negeba įvardyti sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, savo indėlį minimizuoja, neigdamas byloje pateiktus įrodymus. Tikina, jog augo religingoje šeimoje ir niekada nebuvo susijęs su nusikalstamomis veikomis, todėl ir šį kartą nesielgė nusikalstamai. Nuteistasis geba numatyti savo elgesio pasekmes bei tolimesnės situacijos raidą, nors nusikalstamos veikos pobūdis leidžia suabejoti pasekmių suvokimo lygiu praeityje. Nuteistasis turi savo tiesą bei tvirtą nuomonę, teigia, jog yra kitų nepalenkiamas - jaučiasi nepritampantis prie kitų nuteistųjų, nes nesielgia netinkamai. Remiantis bylos prieinama informacija, tarp nuteistojo bei aukų yra akivaizdžių ypatumų, kurie iš dalies galėjo būti nusikaltimo ar aukos pasirinkimo priežastimis.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. I. neatliktos bausmės dalis 1 metai 11 mėnesių ir 20 dienų, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. I. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. I. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

 

n u t a r i a : 

 

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

 

 

Teisėja                                                 Rasa Balsevičienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK 82 str. Nuteistųjų perkėlimas iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus
  • BVK